Jo jo, šiemet, pradės statyt.. aha.. Nebent ufonautai atskristų ir pasakytų: "nuo šiol mes gyvensime čia ir sukūrsim 10000 darbo vietų!". Nes Verslo Uoste tai padėtis tragiška, ten būtų galima kovini filmą filmuoti, kaip po tuščius aukštus tarp statybinių šiukšlių blaškosi kokie piktadariai ir niekšai, o kiti niekšai juos gaudo. Pirmo aukšto vestibiulyje net nejauku būti - erdvės milžiniškos ir nė gyvos dvasios, vos ne šiaudų kūliai vartosi kaip vesternuose vėjui pučiant.. Užjaučiu aš savininkus ir finansuotoją...
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Viskas keičiasi. Ta pati urbanistika ir požiūris į gyvenamąją aplinką.
Kol kas mes galime taškytis ir mosuoti "harmoningos" plėtros vėliava. Bet tik todėl, kad gyventojų tankumas Vilniuje yra mažas. O ar buvo diskusijos, ko vilniui reikia?
Toks įspūdis iš šalies susidaro, kad viskas, kas dabar statoma yra niekalas. Vilniaus baroku turi užsibaigti visas Vilniaus savitumas ir raida? Taip mes atsidursime aklavietėje, o triumfuos ir bus statomos 40 ir 50 ir t. t. aukštų "Arfos"
Apie 2.7 ha teritorijos tarp Krokuvos, Kernavės, Lvovo gatvių ir pravažiavimo kelio ties Lvovo g. 79 detalusis planas ir projektiniai pasiūlymai (projektuoja UAB „Architektūros paletė“, PV - L.Merkinas)
Konsolidavus kelis sklypus Naujajame Vilniaus centre, taip vadinamos urbanistinės kalvos zonoje, ketinama statyti kompleksą, kurį sudarytų penkiaaukštis Kernavės gatvės perimetrą pratęsiantis stilobatas ir dvi 23 ir 25 aukštų vertikalės (aukščiai atitinka patvirtintos Šnipiškių raidos programos sprendinius). Ties Kernavės ir Lvovo gatvės sankryža projektuojami bokštai išdėstyti laisvai – anot autorių, teritorija iš abiejų pusių ribojama kvartalų su aiškiai išreikštu perimetru, todėl kontrastingas “ištrupėjęs” užstatymas pabrėžtų svarbią sankryžą, o prieš vertikales formuojama tuščia erdvė taptų žaliąja jungtimi senvagės parko link. Kvartalo išplanavimo kryptys, anot autorių, pratęsia užnugaryje esančių Šnipiškių urbanistines ašis upės link, išsaugo vizualinius ryšius.
Taryba pasiūlymams iš esmės pritarė. Teigiamai įvertintas sprendinys projektuoti nevienodo aukščio vertikales, kurių aukščių skirtumas aiškiai “užprogramuoja” urbanistinės kalvos silueto žemėjimo kryptį ir baigties tašką. Vis dėlto autoriams rekomenduota pažymėti užstatymo perimetrą (nebūtinai ištisiniu užstatymu), kad būtų aiškiai suformuoti sankryžos parametrai. Išreikštas pasiūlymas vertikales projektuoti keliais aukštais žemesnes.
Jeigu techninis projektas bus rengiamas pagal pateiktus projektinius pasiūlymus, autorių paprašyta jį pristatyti Tarybai. Jei techninį projektą ateityje būtų nuspręsta rengti ne pagal dabartinius pasiūlymus, rekomenduota skelbti architektūrinį konkursą.
Visos tos "kalvos" (žaliosios, architektūrinės) yra sovietinių funkcionierių išmislas, matomas tik iš dviejų miesto vietų, nieko bendro neturintis su tikrais miesto poreikiais ir tik žalą darantis.
Visos tos "kalvos" (žaliosios, architektūrinės) yra sovietinių funkcionierių išmislas, matomas tik iš dviejų miesto vietų, nieko bendro neturintis su tikrais miesto poreikiais.
O kokie yra tikrieji miesto poreikiai?
Gal kaip tik reiktų sakyti, ar svarbiau miesto poreikiai (t.y. visa urbanistinė plėtra), ar kelių asmenų.
Visos tos "kalvos" (žaliosios, architektūrinės) yra sovietinių funkcionierių išmislas, matomas tik iš dviejų miesto vietų, nieko bendro neturintis su tikrais miesto poreikiais ir tik žalą darantis.
Tos "kalvos" yra istorinės, bet aš nesuprantu ką ten saugot. Juk jei nori pamatyt senamiestį žiūrėk į vieną pusę, o jei nori į tarybinių "šedevrų" "palocius" ir NMC, žiūrėk į kitą.
Miesto poreikiai yra miesto galimybės. Jei kažkas statytų 50 aukštų pastatą, vadinas jam čia ir būtų vieta. Kodėl viskas turi būti stabdoma? Klaipėda statosi 30aukščius, o Vilnius mažina planuojamus 20aukščius. Ar tai adekvatu turint omeny labai skirtingą miestų dydį? Primena Kauno carinių metų situaciją kai dėl tvirtovės žiedo uždrausta statyti aukštesnius nei 2 aukštų namus dėl ko Kauno centras daug kur atrodo labai provincialiai net palyginus su daug mažesniais miestais kur nors Lenkijoj, Čekijoj (Pilzenas, Radomas ar bet koks Česke Budejovice atrodo miestiškiau).
Miesto poreikiai yra miesto galimybės. Jei kažkas statytų 50 aukštų pastatą, vadinas jam čia ir būtų vieta. Kodėl viskas turi būti stabdoma? Klaipėda statosi 30aukščius, o Vilnius mažina planuojamus 20aukščius. Ar tai adekvatu turint omeny labai skirtingą miestų dydį? Primena Kauno carinių metų situaciją kai dėl tvirtovės žiedo uždrausta statyti aukštesnius nei 2 aukštų namus dėl ko Kauno centras daug kur atrodo labai provincialiai net palyginus su daug mažesniais miestais kur nors Lenkijoj, Čekijoj (Pilzenas, Radomas ar bet koks Česke Budejovice atrodo miestiškiau).
Pats labai provincialiai mąstai, jei vieno asmens poreikiai svarbiau už viso miesto. Jeigu aš senamiestyje sugalvosiu pasistatyt kokį stiklainį ar komibloką 20 aukštų, irgi reiktų leisti, nes tai ,,miesto poreikiai''? Ir kas ta Klaipėda? Stovi tušti tie daugiaaukščiai, ir dar visai neišvaizdūs. Ir kaip tik jie mastelį sumažina viso miesto ir atrodo kaip koks kaimas su keliais styrančiais daugiaaukščiais išsimėčiusiais po visą miestą.
Miesto poreikiai yra miesto galimybės. Jei kažkas statytų 50 aukštų pastatą, vadinas jam čia ir būtų vieta. Kodėl viskas turi būti stabdoma? Klaipėda statosi 30aukščius, o Vilnius mažina planuojamus 20aukščius. Ar tai adekvatu turint omeny labai skirtingą miestų dydį? Primena Kauno carinių metų situaciją kai dėl tvirtovės žiedo uždrausta statyti aukštesnius nei 2 aukštų namus dėl ko Kauno centras daug kur atrodo labai provincialiai net palyginus su daug mažesniais miestais kur nors Lenkijoj, Čekijoj (Pilzenas, Radomas ar bet koks Česke Budejovice atrodo miestiškiau).
"Miesto poreikiai" gali būti išpildomi už spaudos rūmų.
Pats labai provincialiai mąstai, jei vieno asmens poreikiai svarbiau už viso miesto. Jeigu aš senamiestyje sugalvosiu pasistatyt kokį stiklainį ar komibloką 20 aukštų, irgi reiktų leisti, nes tai ,,miesto poreikiai''? Ir kas ta Klaipėda? Stovi tušti tie daugiaaukščiai, ir dar visai neišvaizdūs. Ir kaip tik jie mastelį sumažina viso miesto ir atrodo kaip koks kaimas su keliais styrančiais daugiaaukščiais išsimėčiusiais po visą miestą.
Kuris čia tas vienas asmuo su savo poreikiais? Prašau įvardinti.
O kodėl viduramžiais vienos organizacijos poreikiai buvo svarbiau už viso miesto ir pristatė visokių styrančių varpinių, išsimėčiusių po visą miestą?
Nieks juk senamiesty aukštų pastatų ir nestato nebent Šnipiškių medines išvietes laikai svarbiu paveldu tarptautiniu mąstu.
Klaipėda yra: http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaipėda ,o kas tas Vilnius?
Kažin kodėl estams nekyla jokių panašaus pobūdžio problemų. Ai, tiesa. Vilnius yra labai unikalus ir kas tas Talinas su jo 13 amžiaus sienom
Prieš daugiau nei 2000 metų įkurtas Londonas statosi į viršų ir bėdų nemato, o Vilnius mat labai senas..
Nesutinku, kad reikia užkonservuoti esamas panoramas. Man daug mieliau atrodo nauji daugiaaukščiai NMC nei Šeškinės stambiaplokščiai ant žaliųjų kalvų viršūnių ( ) ar Baltupių bendrabučiai, juoba kad "Europa" JAU užstoja žaliuosius miškus su unikaliais briedžiais ir stebuklingom kerpėm, o pastatų mažinimas įneša tik disharmoniją tarp 120 m bokšto ir naujų stiklainių-neūžaugų.
Kuris čia tas vienas asmuo su savo poreikiais? Prašau įvardinti.
O kodėl viduramžiais vienos organizacijos poreikiai buvo svarbiau už viso miesto ir pristatė visokių styrančių varpinių, išsimėčiusių po visą miestą?
Nieks juk senamiesty aukštų pastatų ir nestato nebent Šnipiškių medines išvietes laikai svarbiu paveldu tarptautiniu mąstu.
Klaipėda yra: http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaipėda ,o kas tas Vilnius?
Kažin kodėl estams nekyla jokių panašaus pobūdžio problemų. Ai, tiesa. Vilnius yra labai unikalus ir kas tas Talinas su jo 13 amžiaus sienom
Prieš daugiau nei 2000 metų įkurtas Londonas statosi į viršų ir bėdų nemato, o Vilnius mat labai senas..
Nesutinku, kad reikia užkonservuoti esamas panoramas. Man daug mieliau atrodo nauji daugiaaukščiai NMC nei Šeškinės stambiaplokščiai ant žaliųjų kalvų viršūnių ( ) ar Baltupių bendrabučiai, juoba kad "Europa" JAU užstoja žaliuosius miškus su unikaliais briedžiais ir stebuklingom kerpėm, o pastatų mažinimas įneša tik disharmoniją tarp 120 m bokšto ir naujų stiklainių-neūžaugų.
Įsiskaityk ką tau rašo. Rašė apie Senamiestį, o ne Baltupius ar Šeškinę. Ir nereik visais įmanomais būdais atkartoti Vakariečių, nes ne viskas ką jie daro yra gerai.
Tai kad Šnipiškės ir yra vertingiausia Vilniaus dalis. Kas tas senamiestis? Ten perplanuoja patalpas, paaukštindami pastatus perstato palėpes, pirmuose aukštuose ramiai sau daro vitrinas, didina langų ertmes, stato plastikinius langus ir t.t. Viskas puiku ir ramu. O vat jeigu Šnipiškėse kažkas sugalvos vietoj 15 statyti 17 aukštų pastatą - didžiausias triukšmas (analogiškas dėl senamiesčio turbūt kiltų tik tuo atveju, jei kažkas sugalvotų nugriauti Onos bažnyčią). Taip jau yra pas mus, tokia realybė.
"Saugotojai" atsiranda ne ten, kur yra vertingi saugotini statiniai, bet ten, kur didesni pinigai sukasi.
Kuris čia tas vienas asmuo su savo poreikiais? Prašau įvardinti.
O kodėl viduramžiais vienos organizacijos poreikiai buvo svarbiau už viso miesto ir pristatė visokių styrančių varpinių, išsimėčiusių po visą miestą?
Nieks juk senamiesty aukštų pastatų ir nestato nebent Šnipiškių medines išvietes laikai svarbiu paveldu tarptautiniu mąstu.
Klaipėda yra: http://lt.wikipedia.org/wiki/Klaipėda ,o kas tas Vilnius?
Kažin kodėl estams nekyla jokių panašaus pobūdžio problemų. Ai, tiesa. Vilnius yra labai unikalus ir kas tas Talinas su jo 13 amžiaus sienom
Prieš daugiau nei 2000 metų įkurtas Londonas statosi į viršų ir bėdų nemato, o Vilnius mat labai senas..
Nesutinku, kad reikia užkonservuoti esamas panoramas. Man daug mieliau atrodo nauji daugiaaukščiai NMC nei Šeškinės stambiaplokščiai ant žaliųjų kalvų viršūnių ( ) ar Baltupių bendrabučiai, juoba kad "Europa" JAU užstoja žaliuosius miškus su unikaliais briedžiais ir stebuklingom kerpėm, o pastatų mažinimas įneša tik disharmoniją tarp 120 m bokšto ir naujų stiklainių-neūžaugų.
Viduramžiais religija nebuvo vieno žmogaus reikalas, tai iš esmės buvo viskas. Aš juk ir nesakau, kad reikia užkonservuoti esamą panoramą, aš esu už NMC, netoli senamiesčio, kaip jis ir yra dabar. Bet miestas privalo turėti kažkokią viziją kaip atrodys tas NMC ir kur jis bus, dabar tokie pavieniai Heliosai vaizdo tikrai negerina. Ne Afrikoje gyvenam, kad statom kur norim, ką norim ir kaip norim. Beje, švedai dabar kaip tik gailisi, kad nemažai senamiesčio išgriovė, ir pats juk labai nepatenkintas esi Vokiečių g. ir pan. Ir kodėl turėtų būti kaip geras pavyzdys mums Londonas?
Viduramžiais religija nebuvo vieno žmogaus reikalas, tai iš esmės buvo viskas. Aš juk ir nesakau, kad reikia užkonservuoti esamą panoramą, aš esu už NMC, netoli senamiesčio, kaip jis ir yra dabar. Bet miestas privalo turėti kažkokią viziją kaip atrodys tas NMC ir kur jis bus, dabar tokie pavieniai Heliosai vaizdo tikrai negerina. Ne Afrikoje gyvenam, kad statom kur norim, ką norim ir kaip norim. Beje, švedai dabar kaip tik gailisi, kad nemažai senamiesčio išgriovė, ir pats juk labai nepatenkintas esi Vokiečių g. ir pan. Ir kodėl turėtų būti kaip geras pavyzdys mums Londonas?
Nieks senamiesčio negriauna ir neketina.
Iš "Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir plėtros principai"
Vilniaus bendrajame plane fiksuoti pagrindiniai Senamiesčio panoraminės apžvalgos taškai ir apžvalgos galimybių išsaugojimo reikalavimai neabejotinai yra vienas iš esminių aukštybinės statybos reglamentavimo kriterijų. Tačiau tai nereiškia, kad sostinės siluetas t.y. vertikalių dominančių statyba, iš principo toliau negali būti vykdoma. Jau dabar Senamiesčio siluetas yra matomas XX a. statinių fone. Pavyzdžiui, vakarų pusėje horizonte iškyla Lazdynų ir Karoliniškių siluetas, šiaurėje- Žirmūnų. Senamiesčio apžvalga naujų nutolusių rajonų fone, V. Jurkšto manymu, nesukelia disharmonijos jausmo, o priešingai- stiprina seno ir naujo sąskambį. Žinoma, senojo silueto santykis su naujosiomis dešiniojo kranto vertikalėmis- visai kitas. Kol kas jį objektyviai vertinti yra sudėtinga. Viena vertus- tai tik keli pavieniai pastatai, darantys įtaką ne silueto, o centro panoraminių vaizdų kaitai; antra vertus- ne vien paminklosauginiu požiūriu, bet ir psichologiškai sunku priimti naująsias dominantes po 50 metų trukusios urbanistinės minties standartizacijos ir ekonominės stagnacijos.
Kada nors būsim anūkam juokingi savo konservatyvumu ir noru išsaugoti vaizdą į "žaliąsias kalvas" ir Šeškinės pilis ant jų.
Įsiskaityk ką tau rašo. Rašė apie Senamiestį, o ne Baltupius ar Šeškinę. Ir nereik visais įmanomais būdais atkartoti Vakariečių, nes ne viskas ką jie daro yra gerai.
Labai įdomu nuo kada NMC tapo Senamiesčiu.
O ką reik atkartoti? Visame pasaulyje statomi aukštybiniai pastatai kur tik tai leidžia finansiniai ištekliai ir nėra čia nieko šventvagiško.
Keistas noras likti davatkišku kraštu, kurio peizaže dominuoja tik bažnyčių bokštai. Nereik tų dangoraižių- tai tradicinės šeimos vertybių griovėjų sąmokslas.
Comment