Verslo burių plėtra - 23 aukštų bokštas

[B.S.]

Pataisymas: Ne "Kyla virš šabakštynų", o virš medinio vilniaus paveldo ir miesto plaučių - medžių.



P.s. čia aš be ironijos.

Ne nu truputi perlenkei, nemanai?
Konkreciai apie kuriuos medzius mes cia snekam? Snipiskiu? Yra Seskines kalnas, yra Vingio parkas, yra Zverynas, Antakalnis, Karoliniskiu ir Lazdynu miskai. Kiek dar misku jums reikia Vilniaus centre? Parku-taip, bet ne tusciu pievu, purvinu krumu ir misku salia dangoraiziu.

[googleLT]

Vilnius miškų dėka yra beveik idiliškas miestas. Nuostabiai gražu kai senamiestis atrodo apsuptas miško žiedu, kai aukščiau už bažnyčių bokštus matosi tik medžiais apaugusios kalvos, kurios yra tarsi naturalus senojo miesto centro riboženklis.
Ir šnipiškės gali būti gražios:
https://www.15min.lt/galerija/rudene...133240/3413508

[Gladiator]

Nuo Ukmergės g. bus vienas centrinių, jo geroji pusė ten kaip tik atsukta.

Beje leidžiantis nuo kalno matosi kad Centro Duetas irgi papildys panoramą, gaila tik kad toks mažas bus.

[Sula]

Vilnius miškų dėka yra beveik idiliškas miestas.

Todėl miestas yra piktžaizdė gamtoje. Žmonės turi gyventi taip, kad jų nesimatytų.

[B.S.]

Vilnius miškų dėka yra beveik idiliškas miestas. Nuostabiai gražu kai senamiestis atrodo apsuptas miško žiedu, kai aukščiau už bažnyčių bokštus matosi tik medžiais apaugusios kalvos, kurios yra tarsi naturalus senojo miesto centro riboženklis.
Ir šnipiškės gali būti gražios:
https://www.15min.lt/galerija/rudene...133240/3413508

Tai koks pas tave aukso vidurys? Viska palikti taip kaip yra, ir uzsaldyti laike? Ir prisodinti dar daugiau medziu, taip? Kaip grazu-prakiure asbesto ir siferio stogai pridengti medziu, kurie bus pliki ateinancius 6 menesius. Tiesiog imk ir vesk turistus ar pats eik pasivaikscioti toj romatiskoj aplinkoj. Pasiilgai gamtos-vaziuok i kaima, ar tiesiai i miska, Lietuvoje ju pilna. Kame problema? Nesuprantu bandymo stabdyti kulturinimasi, apsivalyma, pletojimasi MIESTE.

[googleLT]

Aukso vidurys? Tai būtų sutvarkytas istorinis miesto centras. Aplink jį žalumos žiedas. O už jo modernaus miesto žiedas. Ir tada aplinkelio, pramoninių rajonų žiedas. Visi tie žiedai atskirti aiškiomis ribomis.

[dr-rox]

Miesto tikslas - žmogaus formuojama aplinka ir gamta. Miestas atrodo kaip miestas, kuomet jis kuriamas žmogaus, o ne padrikos gamtos. Net padrikos gamtos gabalai tvarkingame mieste yra įrėminti žmogaus. Nekalbant apie parkų kūrimą. Todėl, kad miestas yra žmogaus kūrinys, jei gamta daro savo mieste - jis apleistas.

[Creatium]

Aukso vidurys? Tai būtų sutvarkytas istorinis miesto centras. Aplink jį žalumos žiedas. O už jo modernaus miesto žiedas. Ir tada aplinkelio, pramoninių rajonų žiedas. Visi tie žiedai atskirti aiškiomis ribomis.

Želdynai mieste yra be galo svarbus dalykas. Ne tik dėl ekologinių priežasčių, bet ir dėl architektūrinių priežasčių ar emocinių. Tačiau tie želdynai turi būti prižiūrėti ir turėti paskirtį. Atvejų, kai mieste yra laukas, apaugęs nepraeinamais krūmokšniais ir netvarkingais medžiais, neturėtų būti visai. Na, nebent tai yra miškas, pvz., kaip Vingio parkas. Daug medžių mieste gali būti, bet jie turi papildyti statinių aplinką, būti įprasminti: galbūt skveras, galbūt mini parkelis, kokia nors aikštė ar pan.

Kiekvienas mes turim savo tobulo miesto įsivaizdavimą. Vieniems tai kaimo tipo miestelis, kitiems - didmiestis su dangoraižiais ir įmantria architektūra. Vilnius pasirinko vystyti pastarąjį kelią (bent jau dėl dangoraižių). Tai dabar jau krypties keisti nebėra prasmės ir logikos. Jeigu labai labai tai nepatinka - persikelkit gyventi į kitą rajoną, kur tų dangoraižių nesimatys arba visai į kitą miestą. Galimybės dabar didžiulės

[Martin Van]

Šia vasarą, pas mane buvo užsukę giminaičiai is JAV, vežiojant juos po Vilnių jiems LABAI įstrigo, kad pas mus tiek daug laisvos žemės.. Mano manymu miestas turi buti miestas, o ne padrikas "parkas". Vilniuje daug žaliu plotu, kurie net nėra prižiūrimi, pilna šiukšlių, apžėle ir tt, kam to reikia? Vilniuje gyvena tik puse milijono gyventojų, o mieto plotas neadekvatus gyventojų kiekiui(kodėl ir kyla transporto problemos, atstumai dideli, o miesto "greitkeliai" Ukmergės, Pilaitės, GV gatvės paverčiamios eilinėmis gatvėmis, tramvajus ar metro taip pat nepadėtu nes miegamieji rajonai toli ir gyventoju kiekis nėra toks didelis, per dideli kaštai). Helsinkis - 184,5 km², Vilnius - 401 km². Miestas negali būtų gamtos draustinis! Tada kraustykimės į kaimą, ten daug gamtos, neverta miesto paversti kaimu ar draustiniu o po to verkti, dėl elementarių bėdų. Nėra bendros miesto vizijos!

[J.U.]

Šia vasarą, pas mane buvo užsukę giminaičiai is JAV, vežiojant juos po Vilnių jiems LABAI įstrigo, kad pas mus tiek daug laisvos žemės.. Mano manymu miestas turi buti miestas, o ne padrikas "parkas". Vilniuje daug žaliu plotu, kurie net nėra prižiūrimi, pilna šiukšlių, apžėle ir tt, kam to reikia? Vilniuje gyvena tik puse milijono gyventojų, o mieto plotas neadekvatus gyventojų kiekiui(kodėl ir kyla transporto problemos, atstumai dideli, o miesto "greitkeliai" Ukmergės, Pilaitės, GV gatvės paverčiamios eilinėmis gatvėmis, tramvajus ar metro taip pat nepadėtu nes miegamieji rajonai toli ir gyventoju kiekis nėra toks didelis, per dideli kaštai). Helsinkis - 184,5 km², Vilnius - 401 km². Miestas negali būtų gamtos draustinis! Tada kraustykimės į kaimą, ten daug gamtos, neverta miesto paversti kaimu ar draustiniu o po to verkti, dėl elementarių bėdų. Nėra bendros miesto vizijos!

O ar tai nėra vienas iš Vilniaus privalumų kad daug laisvos žemės ir auga medžiai? Galima viską sugrūsti, tik kur dings automobiliai?

[Creatium]

O ar tai nėra vienas iš Vilniaus privalumų kad daug laisvos žemės ir auga medžiai? Galima viską sugrūsti, tik kur dings automobiliai?

O kodėl privalumas yra apleisti sklypai mieste? Koks tas privalumas, gali argumentuoti? Nes medžiai gali augti ir tarp pastatų bei sutvarkytoje aplinkoje.

[evvt]

Todėl miestas yra piktžaizdė gamtoje. Žmonės turi gyventi taip, kad jų nesimatytų.

Taip. Gatvėse ir parkuose neturi būti jokių civilizuotų želdinių o tik nežaboti krūmynai ir negenėti medžiai tuščiaviduriais kamienais.Neturi matytis namų fasadai.Draudžiama tvarkyti ar keisti namų fasadus, o taip pat griauti senus medinius ir statyti naujus pastatus apskritai.Statiniai, atsiradę po 2000-jų metų, priverstinai turi būti griaunami. Griežtai draudžiama rauti medžius augančius ant aptrupėjusių balkonų atbrailų ar stogų, taikomos baudos naikinantiems pelėsinius grybus sienose - pažeisti grybinių pelėsių ir pelėsinių grybų mitybos grandinę - didelė žala žaliajai gamtai.Lapus, nukritusias šakas gatvėse ir parkuose šluoti ar rinkti yra draudžiama, baiminantis kad nebūtų pažeistas natūralus puvimo procesas ir mikroorganizmų teisės. 90 procentų gatvių mieste privalėtų būti akligatviais o parkai tampa draudžiami ir turi būti konvertuoti į mišką, pereinamajam laikotarpiui juos pavadinant miško parkais.Rekomenduotina nuardyti gatvių bei šaligatvių dangas, paliekant paviršių kuo natūralesnį ir panašesnį į miško takus.Tuo būdu bus užtikrinta kad kurmių populiacijai nestigtų jiems gyvybiškai svarbaus cheminio elemento - deguonies. Požeminės komunikacijos turi būti išardytos, nes įsibrauta į kurmių erdvę ir pažeistos jųjų teisės. Nauji apšvietimo stulpai mieste negalimi, o esami turi būti palaipsniui nurenkami - trikdomas naktinių vabalų gyvenimo ritmas, pažeidžiamos jų teisės. Oro uostas uždaromas dėl keliamos grėsmės migruojančių paukščių bei vabzdžių kelionių ore tiesumui, o kilimo/tūpimo takai nuariami na*ig kompensuojant aukščiau minėtų žemės vidaus gyventojų kurmių pažeistas teises. Visuose įvažiavimuose į miestą keičiamas esamas pavadinimas į išdrožtą iš miadžio standartinį rūpintojėlį su mediniu užrašu Vilnius. Laikui bėgant, vykstant puvimo procesams to rūpintojėlio keisti nerekomenduotina , kol jis natūraliai puvinio bei grybinio pelėsio paveiktas pats nesusmegs žamėn. Tvarkytis sostinės pavyzdžiu priverstinai rekomenduojama ir kitiems šalies miestams.

[Martin Van]

O kur tu matai privalumą, kai tarp miegamųjų rajonų atstumas 1-2 km taip pat žalieji plotai neatlieka jokios funkcijos, nei suformuoti parkai ar kitos visuomeninės paskirties vietos. Patekimas iš vieno rajono i kitą apsiriboja viena gatve kuri nusieta šviesoforais. Mes tik dar labiau teršiam miestą. Turint normalu susisiekimą tarp rajonų aš mielai bučiau už žaliuosius plotus, bet jie turi ir atlikti visuomeninę paskirtį. Kaip dabar prisirakinama prie medžių kad juos išsaugoti, o pora metrų paėjus pilna šiukšliu man jau čia darosi juokinga. Juk gyveni mieste, o ne kokiam kaime.

[mantasm]

Žalios erdvės miestuose, nesvarbu kaip gerai sutvarkytos, tiesiogiai siejasi su gyventojų psichine sveikata. Panaikinus žaliuosius plotus, nes nėra pinigų suformuoti parką etc, nebus galimybės įrengti parką ir ateityje. Ateityje atsiras pinigų - bus ir kaip žaliąjį plotą sutvarkyti.

Konkretus pavyzdys - Neries pakrantė Žvėryne. N metų buvo šabakštynai. Bet ir tai buvo lankomi ir ne tik bomžų ar pan elementų. Nuolat sutikdavau bėgiojančių, vedžiojančių šunis ar tiek einančių pasivaikščioti. Dabar atsirado pinigų - tvarko ir bus normali vieta. Jei kažkada senai užstatę, nes nėra pinigų parkui, o šabakštynai negerai, dabar dvirtakio ten irgi nenusimatytų.

Aišku apleisti šabakštynai nėra gerai - bent minimali priežiūra turi būti.

[mantasm]

Helsinkis - 184,5 km², Vilnius - 401 km².

Visas Helsinkis su 1.5m gyventojų ir Helsinkio Grigiškėm bei Balsiais yra 3700km² . Tavo skaičius yra tik miesto centras. Tas pats kas Vilniuj priskaičiuoti tik centrą ir artimiausius miegamuosius. Atmesk Pilaites, Grigiškes, sodus už Antakalnio ir t.t. ir nebeliks mieste daugelio žalių intarpų.

[Sula]

Tvarkytis sostinės pavyzdžiu priverstinai rekomenduojama ir kitiems šalies miestams.

Atieties miesto pavyzdys:

[tomtom]

Žalios zonos yra Vilniaus privalumai ir tą išskirtinumą reiktų kaip tik pabrėžti kuriant parkus ir laisvalaikio erdves gamtoje ir neskatinti jų užstatymo, kai tikslas yra tik padidinti tankumą, o ne pvz pastatyti kažką, kas kurtų aktyvią pridėtinę vertę miestui.

Su tankumu galima spręsti infrastruktūros problemas jeigu miestas lengvai tam pasiduoda (gyventojai neturi poreikio žalioms erdvėms, yra susikoncentravę į darbą, nejaučia diskomforto gyvendami mažose erdvėse) arba statome naują miestą nuo nulio, bet Vilnius yra toks koks yra ir jei perkeltume Perkūnkiemį į miškelį tarp Karoliniškių ir Žvėryno niekuo geriau nebūtų.
Problema individualūs namai už miesto ribos, bet dauguma žmonių neįpirktų žemės jei leistume statytis Vingio parke, o ir ne visi kurie įpirktų norėtų gyventi šalia centro. Jei duotume dykai vis tiek paaiškėtų, kad ir iš to jokios naudos, nes infrastruktūros problemas staigiai išspręstų tik individualių namų gyventojų soduose suvarymas į Honk-kongo tipo daugiabučius šalia jų darboviečių, o ne namelio perkėlimas arčiau centro.
Miestą planuoti būtina, bet kad planuotum protingai ir sėkmingai reikia matyti realią situaciją ir suprasti miestą (t.y. jo gyventojus) ir planuoti jam, o ne bandyti nukreipti upę nauja vaga.

Visi mes turime savo vizijas ir aš pilnai suprantu tuos, kurie norėtų, kad Vilnius taptų vakarietišku didmiesčiu pagal visus standartus, bet tai niekad neįvyks, kaip ir netapsime niekad dideliu finansų centru steigdami tik paslaugų centrus ar turistų traukos objektu statydami muziejus, kuriuose neturime ką eksponuoti. Šiais laikais tą norėdamas padaryti turėtum sukurti naują el. valiutą, kuri nušluotų bitcoiną ir statyti virš upės levituojančių namų rajoną. Vilnius turi daugiau potencialo tapti patrauklesniu turėdamas originalią viziją, nei kad turėtų bandydamas kažką kopijuoti.

O apie automobilių problemą daug kalbama, bet kažkodėl galvojama, kad ją galima išspręsti nieko nedarant. O ji labai paprastai sprendžiama platinant pagrindines miesto arterijas, tiesiant trūkstamas gatves ir įrengiant dviejų lygių sankryžas kur jos turi būti pagal gatvių kategorijas. Nenutrūkstamas srautų judėjimas kompensuotų taršą dėl išaugusio automobilių patrauklumo (kuris beje nebelabai jau kur turi augti, todėl spėčiau, jog tarša netgi sumažėtų). Esant dabartiniam gyventojų prieaugiui to pakaktų ir visai nereiktų nei metro, nei tramvajaus.

[Creatium]

/\ Bet žiū, niekas gi ir nekalba apie Vingio parko ar Karoliniškių draustinio užstatymą. Visa diskusija prasidėjo nuo Šnipiškių ir va tokių erdvių: https://www.google.lt/maps/@54.70063...7i13312!8i6656 Ir tokios erdvės yra didžioji Šnipiškių dalis https://www.google.lt/maps/@54.69930...7i13312!8i6656 Jos neturi visai nieko bendro su geru gerbūviu, tvarkinga aplinka ir parkais. Tai yra apleisti šabakštynai miesto centre. Užstačius ko gero 70-80% šių šabakštynų liktų per akis žalių erdvių parkeliams ir skverams.

[Martin Van]

Visas Helsinkis su 1.5m gyventojų ir Helsinkio Grigiškėm bei Balsiais yra 3700km² .

Ka tik pats puikiai parašei, kad 1.5m gyventoju išsitenka į mažesnį plotą nei dabar yra Vilnius 401 km². O Helsinki turbūt nėra parkų ir žaliųjų plotų? Tai tik dar labiau pasako, kad dabartinis Vilnius suplanuotas chaotiškai saugant ateities "parkus." Tai tik apnuogina mūsų kaip miesto problemas, kad autobusų parkas nėra veiksnus aptarnauti toki plotį su tiek mažai gyventoju.

[Sula]

Singapūras mano nuomone turi labai profesionaliai padarytą miesto išplanavimą.
Ir kas liečia tankumą – 719 km2 ir 5'607'300 gyventojų.

Parkų ir žalių erdvių yra nemažai.
Citata – "nearly 10% of Singapore's land has been set aside for parks and nature reserves."

Nearly 40% of Vilnius' land is set aside for parks, natural and industrial forests