„Panorama“ – problema
75 tūkst. keleivių, 30 tūkst. lengvųjų automobilių srautas per dieną – ir jokių spūsčių, teigia netrukus atidarysimo sostinės prekybos centro „Panorama“ atstovai. Patiems verslininkams džiaugiantis dėl aplinkinių gatvių infrastruktūros gerinimo, nepriklausomi ekspertai teigia, kad eismo keblumų čia neišvengiamai kils. Anot urbanistikos specialistų, tokio dydžio statinys tokioje judrioje vietoje yra „absoliuti problema“.
Dar šiais metais Vilniuje bus atidarytas naujas prekybos centras „Panorama“. Jo vadovai tikisi, kad centras taps vilniečių traukos centru.
Problemų nemato
Prekybos ir laisvalaikio centro atstovai žiniasklaidai kalba apie laukiamus nemažus lankytojų srautus, tačiau rečiau užsimena apie galimus eismo pokyčius gretutinėse gatvėse.
Statybos vyksta buvusioje „Vilniaus pieno kombinato“ teritorijoje, T. Narbuto, Saltoniškių, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje. Tai vienas judriausių transporto mazgų Vilniuje.
Kalbinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai lrt.lt portalui pabrėžė, kad vieta, pasirinkta prekybos centrui, eismo atžvilgiu, yra iš tiesų problemiška.
„Žinote, tas kvartalas nepasižymi gera transportine situacija. Jei prisidės didelis traukos centras, ji tikrai gali pablogėti“ , - sakė Vytautas Grikonis, VGTU Miesto statybos katedros docentas.
„Panoramos“ vadovai žiniasklaidai ir būsimiems pirkėjams labiau anonsuoja galimą centro populiarumą, nei kalba apie galimus transporto judėjimo sunkumus.
Tiesa, centro direktorius Raimondas Bureika žurnalistams sakė, kad atidarius centrą žmonių ir mašinų srautai kvartale turėtų padidėti 10–15 proc.
Anot savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos, tokios prognozės – savotiškas centro vadovų triukas klientams privilioti ir įvaizdžiui formuoti. Reali centro paklausa gali būti žymiai mažesnė, o anonsuojama informacija - optimistinė.
Žada gerą infrastruktūrą
„Panoramos“ vadovas Raimondas Bureika ir marketingo vadovė Laura Panovienė teigė, kad vykdomi gatvių tvarkymo darbai prie prekybos ir laisvalaikio centro eismą palengvins – tam bus skirta 17 mln. Lt.
Bet, anot VGTU docento V. Grikonio, džiaugtis sutvarkyta transporto mazgo infrastruktūra – gerokai anksti. Kvartale ir aplinkinėse gatvėse numatyta trijų etapų transporto sąlygų gerinimo sistema. Tik įgyvendinus numatytus programos lygmenis, eismo situacija būtų gera.
„Mano žiniomis, iš jų įgyvendintas tik vienas etapas. Kitiems dviems nėra skirta lėšų, nėra nuspręsta ir konkreti data, kada pinigai galėtų būti skirti“, - sakė V. Grikonis.
Pasak jo, jei eismui gerinti nebus imtasi papildomų veiksmų, o situacija liks tokia pati, tik su didesniais žmonių ir transporto srautais, spūsčių ir eismo problemų tikrai bus, ir nemažų.
Valdžia mažai težino
Savivaldybė dėl būsimos situacijos sako nerimausianti po fakto.
„Nėra duomenų, nėra ką žiūrėti“, - lrt.lt portalui sakė H. Mackela, paklaustas, kokie tyrimai buvo atlikti dėl transporto srautų pokyčio atidarius prekybos centrą.
Anot H. Mackelos, jo vadovaujamas skyrius neatliko detalesnių tyrimų, kaip gali kisti situacija prie „Panoramos“, nėra ir konkretesnių priemonių plano, kaip staiga padidėjus srautams reikės tvarkytis.
Pasak jo, apie problemas bus galvojama po centro atidarymo, o vienintelė numatyta priemonė eismui gerinti – visuomeninio transporto maršrutų sutankinimas.
Problema ignoruojama
„Panoramos“ vadovai taip pat anonsuoja, kad po centru bus atidaryta didžiausia Baltijos šalyse požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Anot V. Grikonio, ir tuo džiaugtis reikėtų atsargiai.
VGTU Urbanistikos katedros docentas Algis Vyšniūnas taip pat teigė, kad didelė stovėjimo aikštelė – ne išeitis, siekiant reguliuoti transporto srautus.
„Planuotojai nupaišo kelių lygių garažą, o kaip iki jo atvažiuoti – neaišku. Gatvės „nelaiko“ tokio krūvio“, - sakė A. Vyšniūnas.
Docentas dalyvavo ir rengiant projektus objektams vietoj „Vilniaus pieno kombinato“. Prieš prekybos centro statybas kvartale buvo siūloma įrengti viešųjų erdvių sistemą, eilinius kvartalus, nes tokio dydžio statinys, anot jo, yra absoliuti problema.
A. Vyšniūnas portalui lrt.lt sakė, kad statant tokius pastatus, problema dažnai žinoma, bet ignoruojama.
Dar vieną grėsmę transportui jis pastebėjo dėl 2009 metų pavasarį planuojamo atidaryti „Ozo“ prekybos centro, visai netoli „Akropolio“, kur jau dabar yra nemažos transporto spūstys.
„Visiems aišku, kad turi būti arba „Akropolis“, arba Nacionalinis stadionas. Dideli statiniai yra to rajono problema (Šeškinės - lrt.lt). Politikai neklauso argumentų, nes jų motyvacija kitokia“, - portalui lrt.lt sakė A. Vyšniūnas.
http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=4494661
Prikaišios dabar visur prekybos centrų .O apie pasekmes nelabai galvoja.
75 tūkst. keleivių, 30 tūkst. lengvųjų automobilių srautas per dieną – ir jokių spūsčių, teigia netrukus atidarysimo sostinės prekybos centro „Panorama“ atstovai. Patiems verslininkams džiaugiantis dėl aplinkinių gatvių infrastruktūros gerinimo, nepriklausomi ekspertai teigia, kad eismo keblumų čia neišvengiamai kils. Anot urbanistikos specialistų, tokio dydžio statinys tokioje judrioje vietoje yra „absoliuti problema“.
Dar šiais metais Vilniuje bus atidarytas naujas prekybos centras „Panorama“. Jo vadovai tikisi, kad centras taps vilniečių traukos centru.
Problemų nemato
Prekybos ir laisvalaikio centro atstovai žiniasklaidai kalba apie laukiamus nemažus lankytojų srautus, tačiau rečiau užsimena apie galimus eismo pokyčius gretutinėse gatvėse.
Statybos vyksta buvusioje „Vilniaus pieno kombinato“ teritorijoje, T. Narbuto, Saltoniškių, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankirtoje. Tai vienas judriausių transporto mazgų Vilniuje.
Kalbinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai lrt.lt portalui pabrėžė, kad vieta, pasirinkta prekybos centrui, eismo atžvilgiu, yra iš tiesų problemiška.
„Žinote, tas kvartalas nepasižymi gera transportine situacija. Jei prisidės didelis traukos centras, ji tikrai gali pablogėti“ , - sakė Vytautas Grikonis, VGTU Miesto statybos katedros docentas.
„Panoramos“ vadovai žiniasklaidai ir būsimiems pirkėjams labiau anonsuoja galimą centro populiarumą, nei kalba apie galimus transporto judėjimo sunkumus.
Tiesa, centro direktorius Raimondas Bureika žurnalistams sakė, kad atidarius centrą žmonių ir mašinų srautai kvartale turėtų padidėti 10–15 proc.
Anot savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos, tokios prognozės – savotiškas centro vadovų triukas klientams privilioti ir įvaizdžiui formuoti. Reali centro paklausa gali būti žymiai mažesnė, o anonsuojama informacija - optimistinė.
Žada gerą infrastruktūrą
„Panoramos“ vadovas Raimondas Bureika ir marketingo vadovė Laura Panovienė teigė, kad vykdomi gatvių tvarkymo darbai prie prekybos ir laisvalaikio centro eismą palengvins – tam bus skirta 17 mln. Lt.
Bet, anot VGTU docento V. Grikonio, džiaugtis sutvarkyta transporto mazgo infrastruktūra – gerokai anksti. Kvartale ir aplinkinėse gatvėse numatyta trijų etapų transporto sąlygų gerinimo sistema. Tik įgyvendinus numatytus programos lygmenis, eismo situacija būtų gera.
„Mano žiniomis, iš jų įgyvendintas tik vienas etapas. Kitiems dviems nėra skirta lėšų, nėra nuspręsta ir konkreti data, kada pinigai galėtų būti skirti“, - sakė V. Grikonis.
Pasak jo, jei eismui gerinti nebus imtasi papildomų veiksmų, o situacija liks tokia pati, tik su didesniais žmonių ir transporto srautais, spūsčių ir eismo problemų tikrai bus, ir nemažų.
Valdžia mažai težino
Savivaldybė dėl būsimos situacijos sako nerimausianti po fakto.
„Nėra duomenų, nėra ką žiūrėti“, - lrt.lt portalui sakė H. Mackela, paklaustas, kokie tyrimai buvo atlikti dėl transporto srautų pokyčio atidarius prekybos centrą.
Anot H. Mackelos, jo vadovaujamas skyrius neatliko detalesnių tyrimų, kaip gali kisti situacija prie „Panoramos“, nėra ir konkretesnių priemonių plano, kaip staiga padidėjus srautams reikės tvarkytis.
Pasak jo, apie problemas bus galvojama po centro atidarymo, o vienintelė numatyta priemonė eismui gerinti – visuomeninio transporto maršrutų sutankinimas.
Problema ignoruojama
„Panoramos“ vadovai taip pat anonsuoja, kad po centru bus atidaryta didžiausia Baltijos šalyse požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Anot V. Grikonio, ir tuo džiaugtis reikėtų atsargiai.
VGTU Urbanistikos katedros docentas Algis Vyšniūnas taip pat teigė, kad didelė stovėjimo aikštelė – ne išeitis, siekiant reguliuoti transporto srautus.
„Planuotojai nupaišo kelių lygių garažą, o kaip iki jo atvažiuoti – neaišku. Gatvės „nelaiko“ tokio krūvio“, - sakė A. Vyšniūnas.
Docentas dalyvavo ir rengiant projektus objektams vietoj „Vilniaus pieno kombinato“. Prieš prekybos centro statybas kvartale buvo siūloma įrengti viešųjų erdvių sistemą, eilinius kvartalus, nes tokio dydžio statinys, anot jo, yra absoliuti problema.
A. Vyšniūnas portalui lrt.lt sakė, kad statant tokius pastatus, problema dažnai žinoma, bet ignoruojama.
Dar vieną grėsmę transportui jis pastebėjo dėl 2009 metų pavasarį planuojamo atidaryti „Ozo“ prekybos centro, visai netoli „Akropolio“, kur jau dabar yra nemažos transporto spūstys.
„Visiems aišku, kad turi būti arba „Akropolis“, arba Nacionalinis stadionas. Dideli statiniai yra to rajono problema (Šeškinės - lrt.lt). Politikai neklauso argumentų, nes jų motyvacija kitokia“, - portalui lrt.lt sakė A. Vyšniūnas.
http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=4494661
Prikaišios dabar visur prekybos centrų .O apie pasekmes nelabai galvoja.
Comment