Registrų centras ir "Vilniaus verslo uostas"

[nomad]

dar yra ir kitas galiojantis:
http://www.vilnius.lt/index.php?518456721

o s. motieka yra išsamiai aiškinęs visą situacija ir urbanistika ir architektūra žurnale

Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.

[kasparas.v]

Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.

Lumia atidaro . Beje labai idomus straipsnis, aciu kad pasidalinote!

[Aleksas666]

Tai o kiek tos Motiekos analizės laikomąsi realiai projektuojant ir patvirtinant leidimus? Quadrum atveju, pavyzdžiui?

Beje, gal kam suveiks linkas į šitą naują straipsnį Statyba ir Architektūra žurnale (man neveikia) būtent šita tema.

Čia iš nurodyto straipsnio

Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, ji iš kart nustato mažas užstatymo galimybes ir taip Vilnius bus panašesnis į Maskvą, kur nedideliam plote pristatyta aukštų pastatų, o aplinkui 5-10 aukštų pastatai. Manau geriau būtų tą kreivę ir paaukštinti ir gerokai pakelti kraštus, nes kitaip užkoduojama nesėkmė. Šiame kontekste protingiau būtų laikytis kompozicinės logikos nei kažkokių analizių, tas liečia ir registrų centrą.

[nomad]

Čia iš nurodyto straipsnio



Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, ji iš kart nustato mažas užstatymo galimybes ir taip Vilnius bus panašesnis į Maskvą, kur nedideliam plote pristatyta aukštų pastatų, o aplinkui 5-10 aukštų pastatai. Manau geriau būtų tą kreivę ir paaukštinti ir gerokai pakelti kraštus, nes kitaip užkoduojama nesėkmė. Šiame kontekste protingiau būtų laikytis kompozicinės logikos nei kažkokių analizių, tas liečia ir registrų centrą.

Gal kas galėtų tą staipsnį čia pilnai pacituoti/įmesti? Iš tikrųjų įdomu būtų visiems.

Aš irgi manau, kad tas plačiabrylės 'skrybėlės' požiūris į NMC šiek tiek ribotas. Kaip supratau, Motieka jį suformavo žiūrėdamas į Vilnių tik iš 3 taškų - Gedimino Pilies, Taurakalnio ir Subačiaus apžvalgos aikštelės.

[[sp]]

Čia iš nurodyto straipsnio



Kažkodėl aš esu linkęs nesutikti dėl aukštingumo kreive, <...>

kažkodėl...

būk geras, paskaityk dar tekstus prie tų įkeltų brėžinių, jei gerai atsimenu ten šiek tiek išaiškinama tokios kreivės priežastis, taip pat žaliųjų šlaitų vaidmuo Vilniaus vizualiniame identitete.

Beje, jeigu bus darniai suformuota tokia kalva kokią apibrėžia minėta koncepcija, vėliau, jei būtų nuspręsta, nebūtų sudėtinga ją padidinti.

<...> Kaip supratau, Motieka jį suformavo žiūrėdamas į Vilnių tik iš 3 taškų - Gedimino Pilies, Taurakalnio ir Subačiaus apžvalgos aikštelės.

Patvirtinta, jei ne klystu, keliolika fiksuotų taškų, iš kurių stebimos Vilniaus panoramos, skaitmeniniame modelyje įvertinama projektuojamų pastatų įtaka. Bet šituo atveju paminėti 3 taškai yra geriausiai iliustuojantys situaciją. Neatsimenu kur visi tie taškai, gal LBP galėtų priminti.

[nomad]

Labai įdomi vieta pasisakyme. Taip, Motiekos vadovauta komanda žvelgė minimų 3 taškų. Bet žvelgė ne į Vilnių, o į labai konkrečia jo dalį - taip vadinamą NMC. Tokia ir buvo užduotis - reglamentuoti tolesnę šios teritorijos užstatymo aukštybiniais pastatais strategiją, viziją, pateikti priemones tikslams pasiekti. Šie apžvalgos taškai aktualūs būtent NMC teritorijai. Yra daugiau apžvalgos taškų, bet kiekvienas iš jų aktualus tam tikrai miesto daliai.

Kada šita studija ruošta - kokiais 2008? Ar yra koks follow-up, nes jau nemažai laiko praėjo ir nauji projektai NMC pradėti vystyti?

[nomad]

Keistas klausimas... Studija yra aktuali, į ją reaguojama, o nauji objektai projektuojami ir statomi atsižvelgiant į studijos sprendinius.

Jei Studija turi tokį reikšmingą vaidmenį kaip neoficiali NMC strategijos dalis, keista, kodėl net online jinai nėra publikuota normaliai. Kodėl dėl jos nėra diskutuojama normaliai? Vėl eilinis elementarus transparentiškumo nesuvokimas.

[kasparas.v]

Keistas klausimas... Studija yra aktuali, į ją reaguojama, o nauji objektai projektuojami ir statomi atsižvelgiant į studijos sprendinius.

Nu pasiziurek, cia net rodo kad swedbankas dar nestovi. Studija atrodo tikrai ne nauja.

[Creatium]

Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.

[kasparas.v]

Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.

Tai as nieko ir nesakau, tuesiog kad sita studija nenauja o su ja viskas tvarkoj.

[nomad]

Jeigu Swedbankas atitinka studijoje numatoma kalvos liniją, tai kame bėda, kad jis nerodomas studijoje?

Beje, jeigu žiūrėjai tuos brėžinius, tai juose yra numatomas Swedbanko pastatas, o dalyje - nuotraukose - jis jau baigiamas statyti.

Argumentas matyt ne Swedbanko integravime ar ne, bet kad Studija yra senoka ir galėtų būti pastoviai atnaujinama. Gera strategija visada koreguojama priklausomai nuo jos įgyvendinimo metu įvedamų pataisų. Apskritai, klausimas, ar neskaitant Studijos galima būtų kalbėti apie kažkokią NMC vystymo strategiją? Čia neužtenka keleto sakinių apie NMC Vilniaus Masterplane, bet a[ie normalią tokio svarbaus Vilniui rajono strategiją, kurioje būtų aptariamos ne tik architektūrinės-urbanistinės, bet ir socio-ekonominės jo vystymo gairės.

[Creatium]

Aš tai visiškai nematau problemos dėl to, kad studija yra sena. BP irgi iš esmės yra labai senas, tačiau jo vis dar stengiamasi laikytis. Daug aspektų yra, įtakojančių šios teritorijos raidą, o bene stipriausias - tai ekonominė krizė. Ji sustabdė bene visus planus, iki šiol buvusius dėl šios teritorijos plėtojimo. Taigi, studija išlieka aktuali ir dabar, kadangi didelių pasikeitimų nebuvo.

Aš siūlau į tų 3-4 metų laikotarpį išvis žiūrėti kaip į pauzę, t.y. jo praktiškai visai nevertinti, tiesiog pamiršti.

[Andrys]

sena..nauja. ar tikrai toks klausimas turetu buti ? tam tikri desniai nesikeicia. ar pasikeite apzvalgos taskai, kuriais buvo remtasi ? nemanau.

[Qbazzz]

Sena nauja... Niujorke 1853 m. bendrajame plane nubraižė Centrinį parką. Ir laikosi to plano iki 21 a., kad ir kokia žemės kaina bebūtų aplinkui ir kad ir kokio aukščio namus ten būtų galima pastatyti.
O studija ne tokia ir sena. Architektūrinės kalvos idėja priklauso Nasvyčiams, suformuota turbūt 8 dešimtmetyje, todėl Motiekos studiją gali laikyti visai aktualiu atnaujininimu.