Parašė googleLT
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Mažesni komercinės ir biurų paskirties projektai Vilniuje
Collapse
X
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Aš tai nesuprantu kaip sovietmetį galima rodyti kaip kažkokį pavyzdį. Šlykštesnės architektūros ir kvailesnio miestų planavimo vargu ar net pačiose blogiausiose pasaulio šalyse buvo.
Pastaruoju metu istorikai yra ypač pamėgę gretinti Rytų ir Vakarų Europos pokario gyvenamųjų priemiesčių vaizdus, pabrėždami, kad socialistinių miestų planavimas nebuvo unikalus procesas, bet tiesiog integrali (tiesa, su savomis mutacijomis) modernistinės urbanistikos dalis, o pokario urbanizacija tiek Rytuose, tiek Vakaruose buvo vienoda savo retorika ir planavimu, nors ir perskirta geležinės uždangos. Arba, kaip patikslino architektūros istorikas Adrianas Forty, gelžbetoninės uždangos, kadangi gelžbetonis buvo pagrindinė medžiaga, iš kurios visame pasaulyje buvo pastatyti gyvenamieji rajonai. Ne veltui kitas architektūros istorikas, Jeanas Louis Cohenas, blokinį daugiabutį pavadino, ko gero, akivaizdžiausiu XX amžiaus antrosios pusės vizualiniu simboliu.
Kalbėsiu apie šią architektūrą todėl, kad ji puikiai iliustruoja tas technokratinio tikėjimo apraiškas, kurias ir pavadinčiau utopine modernistine laimės iliuzija. Tai leidžia pažvelgti į socializmo palikimą ne tiek kaip į propagandinę mašiną, siekusią suformuoti naują socialistinį žmogų, bet greičiau kaip į XX amžiaus antrosios pusės modernistinės urbanistikos mutaciją.
Lygindami socialistinę ir Vakarų sistemas bei poreikius galime matyti, kad politinis, ekonominis ir socialinis masinės gyvenamosios statybos aspektas tiek Rytuose, tiek Vakaruose buvo labai panašus. „Pigiau, daugiau ir greičiau“ statyti reikėjo visiems — juk teko ir karo sugriautus miestus atstatinėti, ir augančius industrinius priemiesčius statyti. Ideologinis aspektas, t. y. socialinė lygybė ir bendruomeniškumas, taip pat buvo akcentuojamas abiejose pusėse. Vakarų pasaulis siekė pastatyti gerovės valstybę, o socialistiniame pasaulyje taip buvo „statomas komunizmas“.
Šiame pokalbių cikle kalbėjęs pašnekovas Claesas Caldenby jau pasakojo apie Švedijos „Milijono butų“ programą. Aš dar paminėčiau Prancūzijos programą „Operation Million“, pagal kurią aplink Paryžių ir Marselį buvo pristatyta tūkstančiai daugiabučių gelžbetonio namų. Taigi socializmas turėjo iš ko mokytis, ir modernizuojamas jis buvo pasitelkus sėkmingus Vakarų pavyzdžius, todėl chruščiovinę industrializaciją irgi galima laikyti savotiška sovietine „gerovės programa“. Juk reformos Sovietų Sąjungos architektūroje ir statyboje 1955 metais buvo pradėtos ne dėl to, kad architektai Sovietų Sąjungoje buvo drąsesni arba jiems nusibodo puošnusis socrealizmas. Tai buvo labai aiškus politinis sprendimas, atsilikimo gyvenamojoje statyboje pripažinimas, kuris tapo įmanomas tik po Josifo Stalino mirties.
Stokholmo priemiestis Velingbis (Vällingby), 1953, iš: Hjorvardur H. Arnason, History of Modern Art, New York, 1968
ir Lazdynų gyvenamojo rajono maketas, 1966, iš: Vilniaus namų statybos kombinatas, Vilnius, 1969
http://leidiniu.archfondas.lt/alf-02...mas-ir-zlugima
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąSovietai "sugebėjo" sukurti skverus Vokiečių, Rūdininkų g., Sirvydo, Reformatų skverą, "jaukią" Stoties aikštę ir taip toliau ir pan.
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąŠtai už savivaldybės didelis Šanchajaus "skansenas". Galite džiaugtis autentika ir nepakartojamai miela aplinka. Tikrai, geriau jau taip, negu modernistinis pastatas. Ura!
Comment
-
Senamiesčio išsaugojimas yra senų pastatų apsauga ir draudimas keisti jų architektūrą, o ne draudimas statyti naujus pastatus. Nors išliko dauguma senamiesčio pastatų, tačiau karts nuo karto pasitaiko tuščių vietų, kuriuose ankščiau stovėjo pastatai, tačiau neišliko nei jie, nei pakankamai informacijos senam statiniui atkurti. Gerbiant ir saugojant senamiestį, turi būti saugomi ir atkuriami ne tik seni pastatai, tačiau ir gatvių užstatymas toks, koks jis buvo prieš tai. Tai reiškia, kad jeigu kažkuriose senamiesčio gatvėse yra 'išmušti dantys', kur ankščiau stovėjo pastatas - tai jį reikia atstatyti tokį, koks jis buvo prieš tai. Jeigu nėra išlikusios pakankamai informacijos jo atkūrimui - tai neturi būti kuriamas kažkoks kičas, o toje vietoje turi būti pastatytas naujas pastatas, naujos architektūros, tačiau pritaikytos aplinkai, šiuo atveju senamiesčiui.
Taigi jeigu yra vieta, kur istoriškai stovėjo pastatas, yra ugniasienės ir pan. - tai istoriškai teisinga, kad ir toliau ten pastatas stovėtų. Jeigu nėra galimybių atkurti prieš tai ten stovėjusį pastatą, tai naujos architektūros pastatas bent jau atkuria tą pirminį gatvės užstatymo planą, kai tuo tarpu mašinų aikštelė toje vietoje ne tik neatitinka to, kas ten prieš tai stovėjo, bet neatitinka ir pirminio gatvės užstatymo plano. Dėl to tik nereikia čia 'lia lia' apie tai, kad mašinų aikštelės 'išsaugos senamiestį'.
- 9 patinka
Comment
-
Berods Vilniaus Senamiestis yra įtrauktas į Unesco kaip įvairių arch. stilių mišrainė, t.y. kaip besikeičiantis ir besivystantis rajonas, o ne kaip kokie pilies griuvėsiai, kurie tokiais išliks ateinančius tūkstantmečius. Dėl to Senamiestyje nėra griaunami ar darkomi (na, čia KPD indėlis aiškus su visokiomis vitrinomis) seni pastatai, o kur galima statomi nauji. Tik tų naujų statybų yra labai labai labai mažai. Dauguma naujų projektų Senamiestyje yra senų pastatų rekonstrukcijos.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimą
Na jau žali skverai yra žymiai geriau nei senamiesčio zonoje koks naujas brutalistinis, modernistinis ar postmodernistinis pastatas. Net ir dabar abejoju ar sugebėtume kažką geriau pastatyti nei šios žalios zonos. Aišku išimtis būtų prieškarinės sugriautos išklotinės atstatymas, manau tai būtų pats geriausias dalykas.
Made in USSR.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Tai gi yra modernistiniai ŠMC, S.Neries mokykla, daugiabutis Pilies g., Santuokų rūmai liuteronų kapinėse ir t.t.
Made in USSR.
Comment
-
Kad ir kokie tie sovietiniai pastatai senamiestyje būtų baisūs ir būtent dėl architektūros, o ne dėl to, kad 'stovi ne savoje aplinkoje', bet vistiek net ir jie yra geriau, nei mašinų stovėjimo aikštelės. Gūgle, ar tu tikrai manai, kad bandart dirbtinai pavaizduoti senovę, t.y. statant kičinius senovinius pastatus - tai kažkuom senamiesčiui bus geriau? Kijeve buvo pastatytas senamiestis ir čia esminis žodis pastatytas, o ne atstatytas, kur šiuolaikiniai architektai kūrė senovinius pastatus. Ir aš kažkodėl nenorėčiau, kad mūsų senamiesčio autentinka būtų sugadinta kičiniais ir niekada seniau neegizstavusiais pastatais. Žymiai geriau neapsimetinėti ir toje vietoje statyti naujos architektūros statinį, tik su labai aukštais architektūrinės kokybės ir prisiderinimo prie aplinkos reikalavimais.
Kijevas:
Comment
-
/\ Am nu jo... visi tik ir fotkina tokias laukymes: https://www.google.lt/maps/@54.67834...7i13312!8i6656
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąBerods Vilniaus Senamiestis yra įtrauktas į Unesco kaip įvairių arch. stilių mišrainė, t.y. kaip besikeičiantis ir besivystantis rajonas, o ne kaip kokie pilies griuvėsiai, kurie tokiais išliks ateinančius tūkstantmečius. Dėl to Senamiestyje nėra griaunami ar darkomi (na, čia KPD indėlis aiškus su visokiomis vitrinomis) seni pastatai, o kur galima statomi nauji. Tik tų naujų statybų yra labai labai labai mažai. Dauguma naujų projektų Senamiestyje yra senų pastatų rekonstrukcijos.
Parašė mantasm Rodyti pranešimą"Išmušti dantys" irgi tam tikra senamiesčio architektūrinių stilių mišrainės dalis. Kaip senų pastatų grožį niokoja ir kontrastą sudaro ŠMC ar Pilies g. "stogeliai", taip ir tarpai tarp pastatų. Išdailinus kaip saldainiuką dingtų didelė dalis Vilniaus senamiesčio įdomumo.
P.s. Kijeve šis rajonas buvo gana gerai išlikęs, tačiau jie nusprendė senus 2-3 aukštų pastatus nugriauti ir pristatyti naujų aukštesnių, čia ir buvo pagrindinė šio nesusipratimo priežastis.Paskutinis taisė googleLT; 2018.08.06, 14:09.
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimą
Na ir jie visi baisūs ne dėl architektūros, bet dėl to, jog stovi visiškai ne savo vietoje. Jei stovėtų ten kur ne taip kontrastuotų su miesto istorija, pavyzdžiui Lazdynuose ar Fabijoniškėse tai būtų įssiliejantys išties gana išvaizdūs bei įdomūs statiniai pridedantys šiems rajonams vertės.
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimą
Aš suprantu, jog Vilniaus senamiestis pasižymi stilių mišraine ir tuo, jog tai buvo besikeičiantis ir besivystantis rajonas, tačiau jis tokiu pagrinde buvo iki 19 a. pabaigos. Maždaug tuo metu Vilniaus senamiestis visiškai užsipildė ir nustojo jame vykti spartūs pokyčiai, o visi nauji masyvūs įterpiniai darė daugiau žalos nei naudos nes tokiems projektams įgyvendinti reikėjo griauti kelis ar daugiau labai senus, kartais net barokinius LDK pastatus, maždaug tuomet didžioji dalis naujos statybos persikėlė už senamiesčio ribų. Dabar mes saugome buvusio progreso, pokyčių, karų, nesusipratimų, pakilimų bei nuosmukių įrodymus ir visą tą praeities stilių įvairovę. Taip, 20 a. viduryje senamiestyje atsirado daugybė skylių ir dar nėra aišku kokiu būdu geriausia jas būtų užlopyti.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimą
P.s. Kijeve šis rajonas buvo gana gerai išlikęs, tačiau jie nusprendė senus 2-3 aukštų pastatus nugriauti ir pristatyti naujų aukštesnių, čia ir buvo pagrindinė šio nesusipratimo priežastis.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTu kičinį senovės atkartojimą Kijeve vadini 'nesusipratimu', bet toliau siūlai taip ir Vilniuje elgtis? Mes nekalbam apie senamiesčio pastatų išsaugojimą/atstatymą, mes kalbame apie tuos 'išmuštus dantis', kur aiškiai matosi, jog trūksta pastato, kad ten jis stovėjo, kad tam yra paliktos ugniasienės, tik koks jis buvo jokių duomenų nėra išlikę.
Taip šie projektai išvaizdūs ir kas svarbiausia juos statant senieji statiniai buvo ne sugriauti, o gražiai įkomponuoti. Deja, mes nieko panašaus Paupyje nesugebėjome padaryti, senoji šimtametė gamykla buvo visiškai sugriauta, nieko nepalikta. Galų gale šie pastatai pastatyti ne pačioje senamiesčio šerdyje, o mes turime skylių vos keli metrai nuo rotušės, nežinau ar tokie sprendiniai ten tiktų ir laikui bėgant, kintant madoms pasiteisintų.
Parašė Creatium Rodyti pranešimąAbsoliučiai niekas šiais laikais nesiūlo griauti senųjų pastatų ir vietoje jų statyti stiklainius. Yra atskiri atvejai, aka Misionierių sodai, kur griaunami ne išties vertę turintys seni pastatai, o gana naujai pastatyti vertės neturintys pastatai. Daugelyje vietų Senamiestyje kaip tik atkuriami stovėję pastatai, o kur to nėra - statomi nauji tokie, kurie papildo Senamiestį.Paskutinis taisė googleLT; 2018.08.06, 14:56.
Comment
-
Galima statyti klasikinio stiliaus namą su moderniais sprendimais - didesniais langais, minimalia klasikinio stiliaus apdaila, bet man šis projektas taip nekliūna kaip googleLT.
Senamiestis neturi būti rezervatu, kuriame statomi tik to stiliaus pastatai, kurie yra aplink, kiekvienas laikotarpis atnešė savo architektūrą į visus pasaulio senamiesčius, jei pastato kokybė gera (medžiagos, apdaila, atitinkamas tūris, aukštis, perimetras...), nematau jokių problemų.
Net ir keisti modernūs pastatai tampa ne tik senamiesčio, bet ir viso miesto vizitine kortele, ir net neužgožia klasikinės architektūros. Žinoma, yra ir blogų pvz. Bet dabar apie gerus, nes net netikėčiausi sprendimai gali būti puikiai atlikti.
PVZ.:
- 1 patinka
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimąTaip šie projektai išvaizdūs ir kas svarbiausia juos statant senieji statiniai buvo ne sugriauti, o gražiai įkomponuoti. Deja, mes nieko panašaus Paupyje nesugebėjome padaryti, senoji šimtametė gamykla buvo visiškai sugriauta, nieko nepalikta.
Parašė googleLT Rodyti pranešimąAš žinau vieną statinį kurį planuojama visiškai sulyginti su žeme, tai yra Sodų g. 6.
Comment
Comment