Šnipiškės - projektai ir statybų eiga

[Edd]

Nepainiok - tai du skirtingi Forumai...

Gali būti, pataisiau pranešimą.

[felar]

Šiandien Vilniaus Dienoje straipsnis apie anksčiau minėtą Konstitucijos pr. projektą.

Žinomiausias Vilniaus vaiduoklis bus prikeltas naujam gyvenimui?
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/zinomiausias-vilniaus-vaiduoklis-bus-prikeltas-naujam-gyvenimui-258993

[deep'as]

Pirma sutartys, po to – plytos
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/05/29..._po_to__plytos

Ričardas Čepas, nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Re&Solution“ direktorius:

„Mes dirbame su keliais stambiais nuomininkais, ieškome galimybių jiems įsikurti Lietuvoje. Problema ta, kad nėra pakankamai plotų. Tikriname, ar nebūtų įmanoma pastatyti projekto pagal nuomininkų poreikius. Viskas nuo to ir prasidės, nes jei nuomininkas pasirašys ilgalaikę nuomos sutartį su kuriuo nors statytoju, tai bus „build-to-suit“ projektų startas, tik sunku apibrėžti, kada tai galėtų įvykti.“

„Re&Solution“ jau anksčiau skelbė, kad šiuo metu sostinėje A klasės biurų užimtumas siekia 94%, juose kartu sudėjus siūloma nuomotis apie 5.000 kv. m ploto.

"Snoras" apsipirkinėja NT bendrovių rinkoje
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/05/28...droviu_rinkoje

Banko "Snoras" antrinė UAB "Snoras Investment Management" perima 51% NT bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“, dešiniajame Neries krante valdančios biurų centrą „Vilniaus verslo uostas“. Tiek pat "Snoro" antrinė įmonė perka NT bendrovėse "Stelita" bei "NT Panorama" akcijų.

Portalo ntspekuliantai.lt duomenimis, „NT Panorama“ plėtoja nekilnojamojo turto projektą, esantį Lvovo, Kernavės ir Krokuvos gatvėse. Bendras jo plotas - 70.000 kv. m

Jeigu statistika teisinga atrodo visai realu per artimiausius kelis metus sulaukti naujų statybų NMC.

Jei neklystu tai "Nekilnojamojo turto gamai" priklauso ne tik "Vilniaus verslo uostas", bet ir pora sklypų su ruošiamais projektais NMC. Tikiuosi perėjimas į Snoro rankas reikš spartesnę plėtrą.

[taimis]

Sklypo Konstitucijos pr. 16 Vilniuje detalusis planas ir projektiniai pasiūlymai
UAB „Architektūros paletė“, autorius – arch. L.Merkinas











Vienas pirmųjų objektų, pradėjusių formuoti Neries upės dešiniojo kranto Vilniuje urbanistinę išklotinę – Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė (arch. Z.Liandzbergis, V.Vielius, Č. Gerliakas, 1973) - vėl ruošiasi pokyčiams.

Prieš 5 metus baigtos rekonstrukcijos (“Architektūros paletė”, arch. L.Merkinas) metu buvo pertvarkyta pastato vidaus struktūra ir fasadas, tačiau tūrio siluetas, parametrai išliko tokie patys. Šiandien planuojama 25 000 kv. m ploto prekybos centrą vėl rekonstruoti, jo programą “pasunkinant” 9 000 kv.m ploto. Nauji biurai ir komercinės patalpos bus sutalpinti pailgame priestate, priglaustame prie VCUP’o pėsčiųjų pasažo pusėje.

Pasažas, jungiantis Kalvarijų gatvę su “Lietuvos” viešbučio prieigomis, susiaurėtų iki 20 m pločio - taip būtų įgyvendinta architektų Nasvyčių originali urbanistinio komplekso dešiniajame Neries krante kompozicinė idėja. Ties vienuolyno kompleksu pasažas platėtų ir pasibaigtų aikšte, kuri taptų lokalia Rapolo bažnyčios apžvalgos erdve.

Ilgas stiklinis priestato fasadas pridengs visą VCUP’o fasadą (kartu ir parkingo konstrukcijas), ir iš pėsčiųjų pasažo pusės kurs visiškai naują, vientisą multifunkcinio centro įvaizdį.

Visos naujos patalpos priestate neišsiteks, todėl architektai ant VCUP’o stogo suprojektavo 2 aukštų antstatą, terasomis žemėjantį upės ir vienuolyno pusės link.

Po nauju priestatu numatytas 3 aukštų požeminis parkingas, į kurį bus patenkama esamu įvažiavimu iš Upės gatvės pusės.




Ekspertai teigiamai įvertino detaliojo plano sprendiniams: nauju priestatu susiaurintas pėsčiųjų pasažas įgautų įtikinamas proporcijas, o užstatymo intensyvumo didinimas miesto centre yra racionalus sprendimas (tuo labiau, kad jo didinimą leidžia esama infrastruktūra).

Tačiau architektūriniai sprendiniai, ekspertų nuomone, deformuotų harmoningus VCUP’o kompozicinius ryšius su kitais pakrantės išklotinę formuojančiais pastatais: “Lietuvos” viešbučiu, Nacionaline dailės galerija. Naujasis priestatas ekspresyvia architektūrine kalba disonuotų su lakoniška, ramia stambių tūrių kompozicija, pastatas netektų harmoningų proporcijų. Dauguma ekspertų pasisakė už priestato, kaip atskiro aiškiai suvokiamo tūrio, koncepciją, atsisakant antstato.

Ekspertų pastebėjimu, būtina radikaliai keisti kol kas chaotišką praėjimo tarp Upės gatvės ir pėsčiųjų pasažo fasadą, paryškinti šį funkcinį ir vizualinį ryšį tarp paupio ir Šnipiškių. Pasiūlyta platinti tunelį, jungiantį Upės gatvę su Konstitucijos prospektu - jo parametrai dabar yra neadekvatūs transporto srautams.

Autoriams rekomenduota panagrinėti užstatymo plėtros į “Lietuvos” viešbučio aikštės pusę potencialą, projektuoti eksploatuojamus stogus (galbūt ant jų įrengiant viešąsias erdves), skirti dėmesio stogų – taip
vadinamo penktojo fasado – architektūrai.

Tarybos nuomone, dabar tarp VCUP’o ir Upės gatvės esantis parkingas turėtų būti paverstas visuomenine erdve, kuri skatintų aktyvų visuomeninį paupio naudojimą. Patrauklumo tokiai erdvei suteiktų sprendimas parkingą planuoti giliau sklype, o komplekso kraštinėje, orientuotoje į upę, planuoti restoranus, kavines, kitus viešus objektus.

Nuoroda

[Aleksas666]

Gražu, bet ar realu?

[deep'as]

Pirma sutartys, po to – plytos
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/05/29..._po_to__plytos


"Snoras" apsipirkinėja NT bendrovių rinkoje
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/05/28...droviu_rinkoje


Jeigu statistika teisinga atrodo visai realu per artimiausius kelis metus sulaukti naujų statybų NMC.

Jei neklystu tai "Nekilnojamojo turto gamai" priklauso ne tik "Vilniaus verslo uostas", bet ir pora sklypų su ruošiamais projektais NMC. Tikiuosi perėjimas į Snoro rankas reikš spartesnę plėtrą.

Prieš gerą mėnesį rašiau

Tęsiant temą verslo žinios naujas straipsnis:

"Snoro" grupė tikisi gero uždarbio iš investicijų į NT verslą
http://vz.lt/2/straipsnis/2010/07/21...vesticiju_i_NT

"Snoras" skelbia, kad „NT Panorama“ planuoja įgyvendinti 68.000 kv. m ploto pastatų kompleksą Vilniuje, kurį papuoš du modernūs bokštai. Komplekse numatyta ir daugiaaukštė 1.760 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

„Nekilnojamojo turto gama" ir „Stelita" Vilniuje šiuo metu rengia 0,118 ha teritorijos detalųjį planą, pagal kurį planuojama įgyvendinti „Projektą D“, kuriame numatyta pastatyti modernų daugiaaukštį pastatą aukščiausios A klasės biurams, prekybos centrams ir pan.

„Šiuo metu yra ekonominės klasės biurų perteklius rinkoje, bet gerų A klasės, prestižinių biurų rinkoje nėra“, – sako „Snoro“ prezidentas ir mini, kad jei rinkoje pradės atsigauti gyvenamųjų namų statyba, viršutiniuose planuojamo pastato aukštuose gali būti įrengti gyvenamieji plotai.

Priminsiu (jeigu yra nežinančių arba primiršusių) apie kokius projektus kalbama

Projektas D Jam skirta tema čia



Projektas 11 Jam skirta tema čia

[Raptor]

Siek tiek nuslysiu nuo temos, bet 'Snoras' yra Lietuviskas bankas ar ne?

[index]

Siek tiek nuslysiu nuo temos, bet 'Snoras' yra Lietuviskas bankas ar ne?

Vladimir Antonov 67,28%
Raimondas Baranauskas 25,01%
Smulkieji likę %

[Raptor]

Aisku, bet neblogai, kazkaip Skandinaviski bankai atrode kad pirmi prades mus laisvinti nuo statybu uzsalimo, pasirodo buvau neteisus

[Raptor]

Dar Vienas Straipsnis apie VCUP pletra:

VCUP pastatas turėtų padidėti 9 tūkst. kv. metrų

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=35086699

Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė rengiasi plėtrai. Po kelerių metų prekybos centre turėtų būti naujos patalpos, veikiausiai – administracinės, rašo „Verslo žinios“. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir projektiniai pasiūlymai dėl Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (VCUP) plėtros. Svarstoma, kad dabar 25.000 kv. m turintis pastatas galėtų padidėti dar 9.000 kv. m.


„Manome, kad nuopuolis baigsis, o rengtis žengti į priekį dabar labai palanki aplinka. Planuojame modernizuoti ir išplėsti VCUP – tam turime galimybių ir žemės“, – dėsto Ona Nevinskienė, VCUP direktorė.

Veikiausiai VCUP papildys ne naujos prekybinės, bet administracinės patalpos.

„Prekybinės zonos šiuo metu neatrodo perspektyvios, jų ir taip nemažai Vilniuje, stipriai konkuruoti neketiname, tad galvojame apie biurus. Tiesa, ilgainiui mūsų planai gali keistis. Viskas priklausomai nuo rinkos padėties“, – aiškina p. Nevinskienė.

Dabar planuojama pastatyti pailgą priestatą iš pėsčiųjų pasažo pusės. Stiklinis priestato fasadas dengs visą VCUP fasadą ir automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijas. Taip pat svarstoma statyti ir 2 aukštų antstatą ant VCUP stogo.

[taimis]

Ar dar kas yra girdėti apie SEB būstinės projektą? Tiesiog peržiūrinėjau vykdomas ir planuojamas statybas Vilniuje ir neaišku dėl to pasidarė, taip pat dėl TEO pastato? Ten dar teismuose įklimpę?

[AnD]

Ar dar kas yra girdėti apie SEB būstinės projektą? Tiesiog peržiūrinėjau vykdomas ir planuojamas statybas Vilniuje ir neaišku dėl to pasidarė, taip pat dėl TEO pastato? Ten dar teismuose įklimpę?

Su SEB viskas aišku, berods gruodį kraustosi į Rubikoniškes...

[oranger]

Su SEB viskas aišku, berods gruodį kraustosi į Rubikoniškes...

Gal galima mūsų forume vengti kvailo žargono?

[AnD]

Gal galima mūsų forume vengti kvailo žargono?

Nereikia priimti asmeniškai Šiame forume yra ir kvailesnio žargono.
Ozo biurai - mažai kas įsivaizduoja, kur jie yra

[oranger]

Nereikia priimti asmeniškai Šiame forume yra ir kvailesnio žargono.
Ozo biurai - mažai kas įsivaizduoja, kur jie yra

Jokių asmeniškumų nėra. Tiesiog man buvo neaišku apie ką eina kalbą.

[toleranceofculture]

Nedidelis atnaujinimas

Lvovo g. 89















Tuo tarpu kitoje gatvės pusėje... kur už poros metų bus Tai



O Arfoje baseinas



PS. Atleiskit dėl nuotraukų kokybės šį kartą

[Aukselis]

Dugiabutis gyvenamasis namas, Lvovo g. 89

2011.04.30

[Čikupakas]

Daugiabutis Lvovo g. 89.

[music]

http://www.veidas.lt/wp-content/uploads/FB-TU42952.jpg

http://www.veidas.lt/saugomos-votys-ant-miesto-veido-3

Saugomos votys ant miesto veido
Liepos pradžioje Vilniuje, Užupyje, supleškėjo dar vienas medinis namas, tiksliau – lūšna, kurioje sovietmečiu buvo įsikūręs pirmojo čekisto (KGB pirmtako) Felikso Dzeržinskio muziejus. Pastaruoju metu jis priklausė privatiems savininkams, buvo saugomas. Nepaisant to, nežinomi piktadariai be didelio vargo jį padegė. “Spėjama, kad taip kažkas bando atlaisvinti sklypą nuo seno medinio namo, kurio griauti įstatymai neleidžia”, – lakoniškai apie šį įvykį pranešė naujienų agentūros.
Maža abejojančių, kad spėjimas tikslus – krizė eina į pabaigą, žmonės pinigų turi, Vilniuje vėl palengva juda statybos. O sklypų namams statyti arčiau miesto centro nėra – nebent vietoj sukiužusių medinių namų, kuriuos griauti draudžia paveldosauga ir politikų baimės.

Valstybė turės skirti pinigų!

Prieš du dešimtmečius dabartinio Kultūros paveldo departamento pirmtakė Lietuvos kultūros paveldo inspekcija buvo įsikūrusi dabartiniame Užsienio reikalų ministerijos naujajame korpuse. Kadangi Konstitucijos prospekto su jo dangoraižiais tuomet nebuvo net svajose, pro inspekcijos galinius langus gerai buvo matomos kitapus Neries esančios Šnipiškės. “Štai, pavyko paskelbti jas unikaliu mediniu paveldu, dabar šių medinių namų jau nebenugriaus, bus restauruojami”, – išdidžiai mostelėjęs ligi pat Kuro aparatūros gamyklos besidriekiančių, jau tuomet gerokai aplūžusių namukų pusėn, šių eilučių autoriui išdidžiai pareiškė tuometis Kultūros paveldo inspekcijos, vėliau – Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius Naglis Puteikis.
“Už kokius pinigus ten gyvenantys žmonės tuos namus restauruos, ar tu iš proto išsikraustei?!” – maždaug tokia buvo reakcija, nes tuomet, trečiaisiais nepriklausomybės metais, jau buvo akivaizdu, kad socializmas baigėsi, kiekvienas žmogus nuo šiol yra savo būsto savininkas, tad tvarkytis turės pats, savo lėšomis. Taip pat – kad valstybė neturi ir negali kištis į tai, kaip žmogus tvarko savo nuosavybę.
Deja, valdininkams tokia logika jau tuomet buvo nesuprantama. “Valstybė turės skirti pinigų”, – kaip kirviu nukirto N.Puteikis ir dar paaiškino, kad valstybė turėtų savo lėšomis pastatyti Šnipiškių gyventojams butus naujuose daugiabučiuose, juos ten iškeldinti, o pati, perėmusi medinukus, įkurti kažką panašaus į senojo medinio Vilniaus muziejų. Su kavinukėmis, meno galerijomis ir panašiomis atrakcijomis tiek vilniečiams, tiek turistams.
Panašių svaičiojimų iš įvairių paminklosaugininkų vėliau teko girdėti ne kartą. Taip buvo kalbama apie rajoną be kanalizacijos (vietoje jos – lauko išvietės), be vandentiekio (vandens pilamasi į kibirus iš hidrantų), nuo amžių negrįstomis gatvėmis, rajoną, kurio kone visi pastatai buvo arba avarinės, arba nedelsiant remontuotinos būklės.
Panašiu metu kaip Šnipiškės “vietinės reikšmės urbanistiniu paminklu ir jo reguliuojamo užstatymo teritorija” buvo paskelbtas ir Žvėrynas. Nors, palyginti su Šnipiškėmis, Žvėrynas atrodė daug geriau, nes jame dar nuo imperijos laikų greta medinių pradėti statyti ir mūriniai pastatai bei rezidencijos, tačiau ir jame, 1999 m. duomenimis, iš 1147 namų net 439 buvo mediniai. Paminklų restauravimo projektavimo instituto fizinės pastatų būklės tyrimų duomenimis, jau 1990-aisiais 80 proc. medinių saugotinų pastatų reikalavo kapitalinio remonto.
Žinia, vienas kitas jo sulaukė, bet absoliuti dauguma pūva iki šiol. Išskyrus tuos, kuriuos savininkams kaip nors pavyko per statybų bumą nugriauti ar parduoti nugriovimui. Ką nors daryti su tiesiai ant Neries kranto, po Seimo langais, klypstančiais Žvėryno lūšnynais reikalavo tuomet dar Seime savo kabinetą turėjęs prezidentas Algirdas Brazauskas. Nors tuo metu, LDDP valdymo laikais, jis buvo arti visagalybės, bet paveldosaugininkai pasirodė esą stipresni.

Nori kaimo mieste

Kodėl kiekvienas, netgi miesto centre tarp prabangių mūrinių praėjusio šimtmečio pradžios daugiaaukščių įsispraudęs medinukas (pavyzdžiui, Žygimantų, L.Stuokos-Gucevičiaus gatvėse Vilniuje, K.Donelaičio gatvėje Kaune) toks mielas kiekvieno paminklosaugininko širdžiai, o nė vienas politikas ar savivaldos veikėjas nedrįsta garsiai jiems pasipriešinti, nes iš karto sulaukia visuomenės kritikos bangos?
“Todėl, kad lietuviai nori turėti kaimą mieste, – sako buvęs ilgametis Vilniaus savivaldybės tarybos narys ir vicemeras Kęstutis Masiulis. – Visoje Lietuvoje faktiškai dominuoja miesto-kaimo vizija: gyventi mieste, bet tarsi kaime – nedideliame name, už lango matant didelę pievą, mišką ir šiukštu jokio kaimyno. Kartu turint visus miesto atributus – gerą susisiekimą, vandentiekį, kanalizaciją, visuomenines įstaigas. Tai, kaip nurodo urbanistai, yra amerikietiška miesto vizija, bet ir ten ji įgyvendinama tik didmiesčių priemiesčiuose, iš kurių parduotuves, ligonines, mokyklas, darbovietes reikia pasiekti automobiliu, dažnai valandomis stovint spūstyse. Tuo tarpu Europoje miesto filosofija visiškai kitokia – čia miestietis privalo pėsčiomis per kelias minutes pasiekti ligoninę, mokyklą, prekybos centrą, parką. Bet ne šiaip sau parką, o urbanizuotą, sutvarkytą, vakarais netgi rakinamą, kuriame net minties negali būti, kad vakare chuliganai užpuldinėja žmones. O Vilniuje nėra nė vieno parko europietišku supratimu – tik miškai vidury miesto. Apskritai gyvename nežinia kur – nei mieste, nei kaime. Mokame didžiulius pinigus už menkai užstatyto miesto infrastruktūros išlaikymą, apie sutankinimą net baisu užsiminti. O netgi Berlyne manoma, kad miesto užstatymą galima sutankinti dar 20 proc.”
Vis dėlto labiausiai šiurpina netgi ne tokių kaimiškų miesto rajonų, kaip Šnipiškės ar Žvėrynas, popinimas, bet paskirų, miesto veidą it votimis nusėjančių medinių puvėkų saugojimas. Pavyzdžiui, Kaune, vieninteliame Lietuvoje, kurio centras užstatytas vienodu Vakarų Europos miesto stiliumi, ties K.Donelaičio gatvės kampu jau šimtmetis kėpso rusų tvirtovę stačiusių darbininkų barakai. Jų Černigovo gubernijos stiliumi “zavituškomis” išpuošti langai Kauno paveldosaugininkams mielesni nei Lietuvos valstybės sostinės, tegul laikinosios, centro išvaizda. Vilniuje, Arkikatedros ir Odminių skvero prieigose, kėpso žaliai dažytas namas, kuriame esą kadaise gyvenusi Žemaitė. Reguliariai tai narkomanų landyne, tai kokia kavine pakaitomis virstantis pastatas dera su aplinkiniais namais kaip balnas su karve. Bet tai istorinis paveldas!
“Galime tik džiaugtis, kad XIX amžiuje nebuvo dabartinių paveldosaugininkų, nes neturėtume nei Naujamiesčio, nei Gedimino prospekto, – šaiposi K.Masiulis. – Juk visur ten buvo daugybė medinių namų, kai kuriuose jų irgi įžymybių gyventa.”
Galima prisiminti, kad dar XIX a. viduryje Rusijos imperijos administracija buvo uždraudusi miestuose prie gatvių statyti medinius namus – tik mūrinius, kurie vieninteliai buvo suprantami kaip miestui derantys statiniai. Bet Lietuvos laikais į miestus susikrausčiusi ir paveldosaugininkais patapusi pirmoji karta nuo žagrės be Šnipiškių vištų kudakavimo gyventi negali.

Box
Trumpasis interviu

Į “Veido” klausimus atsako buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, pramogų verslo atstovas Algis Ramanauskas-Greitai

– Kaip Jūs vertinate faktą, kad Vilniuje saugoma kone kiekviena medinė lūšna?
– Mano galva, visur ir visados turi būti laikomasi aukso vidurio. Paveldosaugos srityje aiškiai nukrypta į ekstremizmą. Paveldofašistiniai godotojai dažnai prasilenkia su sveiku protu. Vadovaujantis jų logika, Vileišio gatvės chruščiovkės yra toks pats “paveldas”, kaip ir apyžalė Žvėryno gnomo izbūška.
– Ar yra vilties, kad esant dabartinėms paveldosaugos normoms Šnipiškės iš supuvusio kaimo vidury sostinės gali virsti normaliu Vilniaus rajonu?
– Deja, matydamas, kad netgi jauni, lyg ir šviesūs žmonės pasiduoda paveldoekstremistinei psichozei, šūkaudami apie juos žudančius stiklainius ir panašų baubą, su liūdesiu konstatuoju, kad situacijos prašviesėjimo turėsime palaukti ilgėlesnį laiką.
– Jūsų, kaip buvusio savivaldybės tarybos nario, požiūriu, kiek siekiuose išsaugoti lūšnynus yra tikro paveldosauginio entuziazmo, o kiek – nenoro leisti turtingesniems žmonėms sutvarkyti miestą?
– Manau, čia turime du aspektus. Pirmas – tiesiog bendražmogiškas durnumas, verčiantis žmones klausytis baisios muzikos, pirkti taukuotas bulves su kiauliena ir panašiai. Antras – kyšių prievartavimas. Pats su tuo nesusidūriau, bet manau, kad tokioje papuvusioje postkomunistinėje visuomenėje tai būtų kodėl-gi-ne dalykas. (Kalba netaisyta – red. past.)

[Aleksas666]

Atvaizdas

http://www.veidas.lt/wp-content/uploads/FB-TU42952.jpg

http://www.veidas.lt/saugomos-votys-ant-miesto-veido-3

Man labiausiai patiktų variantas, kad dalis tų lušnų būtų nugriautos, o likusias sutvarkyt ir padaryt parkelį sų brikelių grindiniu, o aplink statyti dangoraižius. Kažką panašaus kaip Niujorke, tik su pavieniais nameliais perdarytais į kavines, suvenyrų krautuves ir pan.