Šnipiškės - projektai ir statybų eiga

[John]

Na kaip manot, suves šaligatvius teisingai ir viskas bus pagal projektą, ar vėl nutiks "nežymus nukrypimas" ir viskas bus sufakapinta?

[ttttt]

Na kaip manot, suves šaligatvius teisingai ir viskas bus pagal projektą, ar vėl nutiks "nežymus nukrypimas" ir viskas bus sufakapinta?

Jonai, tu klausinėji labai kvailų dalykų, čia gi yra kaip monetos metimas - niekas nežino kaip bus, kol nepamatysim rezultato

[John]

Jonai, tu klausinėji labai kvailų dalykų, čia gi yra kaip monetos metimas - niekas nežino kaip bus, kol nepamatysim rezultato

Sakai 50:50?

[ttttt]

Sakai 50:50?

Na jeigu vertinti pagal tai, ką jau pastatė Šnipiškėse per paskutinius kelis metus, tai maždaug toks procentas ir yra

[andrew_sweater]

Šnipiškių aikštė 04/10/2023

[Lettered]

[Ignas3310]

Update iš Žalgirio g. 114. Griauna ir jau polius betonuoja.

[Kaid]

Toks jausmas, kad per puse mėnesio nugriovė, ne?

[evvt]

O geras, violetinio neūžaugos ofisiuko nebėr? Tai naujas pastatas neblogas ten suprojektuotas kiek pamenu. Geros žinios. Greit juda.Tikėkimės ir greit išdygs naujas.

[viva]

Spėkit ar sueina gatvės prie aikštės lygis su prieš tai įrengta atkarpa nuo Krokuvos g.?

[TrippleA]

Spėkit ar sueina gatvės prie aikštės lygis su prieš tai įrengta atkarpa nuo Krokuvos g.?

Tai aisku, kad ne. Cia butu kazkas nerealaus suvesti viska normaliai, arba net ir is viso, daryt viska vienu metu.

[deep'as]

[spekas]

Spėkit ar sueina gatvės prie aikštės lygis su prieš tai įrengta atkarpa nuo Krokuvos g.?

Na ar būtina tokias provokacijas? Aš noriu nors kelias temas ramiai paskaityti : D.

[Eidvis]

Pamačiau Linkmenų 4 projektą ir nustebau - naujas pastatas yra jungiamas prie ten jau stovinčio. Kažkas neįtikėtino - formuojamas perimetrinis užstatymas koks jis turi būti.



Bet po to suprantu, kad naują pastatą prijungti prie šalia stovinčio sumąstė ne dėl to, kad supranta teisingo perimetrinio užstatymo svarbą, o dėl to, kad šiuo metu ten stovintis senas pastatas yra prijungtas prie naujo. Jei jiems rūpėtų perimetrinis užstatymas, tai kitam pastato šone darytų ne balkonus su langais, o ugniasienę, kad perimetrinį užstatymą galima būtų tęsti ir toliau.

[ttttt]

Bet po to suprantu, kad naują pastatą prijungti prie šalia stovinčio sumąstė ne dėl to, kad supranta teisingo perimetrinio užstatymo svarbą, o dėl to, kad šiuo metu ten stovintis senas pastatas yra prijungtas prie naujo. Jei jiems rūpėtų perimetrinis užstatymas, tai kitam pastato šone darytų ne balkonus su langais, o ugniasienę, kad perimetrinį užstatymą galima būtų tęsti ir toliau.

Tai kad perimetrinis užstatymas nėra būtinai vientisa pastatų eilė be tarpų. Plius jeigu pažiūrėt į sklypus, nėra praktiškai jokių šansų, kad į kairę nuo šio planuojamo projekto kada nors bus pastatyta kažkas naujo. Na nebent nugriaus neseniai renovuotą daugiabutį (spoiler alert: nenugriaus).

[Creatium]

Ten vienintelis šansas buvo, kad kažkas nupirks visus kvadrate esančius sklypus ir pastatys vieną vientisą dalyką. Bet tikimybės tokio atvejo labai menkos.

[Eidvis]

Tai kad perimetrinis užstatymas nėra būtinai vientisa pastatų eilė be tarpų. Plius jeigu pažiūrėt į sklypus, nėra praktiškai jokių šansų, kad į kairę nuo šio planuojamo projekto kada nors bus pastatyta kažkas naujo. Na nebent nugriaus neseniai renovuotą daugiabutį (spoiler alert: nenugriaus).

Perimetrinis užstatymas dažniausiai būna kai pastatai yra statomi be tarpų vienas šalia kito, kaip yra mūsų senamiestyje, naujamiestyje ir daugumoje vakarų miestų centrinių miesto dalių. Perimetrinis užstatymas su tarpais greičiau yra išimtis iš taisyklės, nei kad pati taisyklė, o pas mus tai yra maksimum, ką galim pasiekti. Aš netgi suprasčiau, jei pas mus būtų 50:50, bet pas mus perimetrinio užstatymo be tarpų beveik apskritai nėra, tik keli atvejai kai sklypą vysto vienas vystytojas, o tai, kaip ir daugumoje vakarų Europos miestų, turėtų būti norma. Ir aš spėju, kad netgi nėra jokio reguliavimo kaip turėtų būti jungiami skirtingų vystytojų gretutiniai pastatai, ką jau kalbėti apie tai, kad turėtų būti rekomendacijos ar reikalavimai centrinėje miesto dalyje vystyti būtent perimetrinį miesto užstatymą stengiantis nepalikti tarpų. O kad ten nebėra vietos dar vienam pastatui - tai irgi truputi netiesa.

[ttttt]

Perimetrinis užstatymas dažniausiai būna kai pastatai yra statomi be tarpų vienas šalia kito, kaip yra mūsų senamiestyje, naujamiestyje ir daugumoje vakarų miestų centrinių miesto dalių.

Daugumoje Vakarų miestų yra pilna perimetrinio užstatymo su tarpais. Prie to dar ir skirtingų laikotarpių, tame tarpe ir visiškai naujų projektų. Skirtumas tik toks, kad tie tarpai nėra tokie didžiuliai kaip pas mus ir yra humanizuoti, o ne kaip pas mus.

Perimetrinis užstatymas su tarpais greičiau yra išimtis iš taisyklės, nei kad pati taisyklė, o pas mus tai yra maksimum, ką galim pasiekti.

Toje pačioje Kopenhagoje, kurią gan gerai žinau, yra pilna tokių "išimčių". Tiek, kad nebetampa išimtim.

Aš netgi suprasčiau, jei pas mus būtų 50:50, bet pas mus perimetrinio užstatymo be tarpų beveik apskritai nėra, tik keli atvejai kai sklypą vysto vienas vystytojas, o tai, kaip ir daugumoje vakarų Europos miestų, turėtų būti norma. Ir aš spėju, kad netgi nėra jokio reguliavimo kaip turėtų būti jungiami skirtingų vystytojų gretutiniai pastatai, ką jau kalbėti apie tai, kad turėtų būti rekomendacijos ar reikalavimai centrinėje miesto dalyje vystyti būtent perimetrinį miesto užstatymą stengiantis nepalikti tarpų.

Tai vat tame ir problema, kad pas mus su perimetriniu užstatymu viskas yra žiauriai prastai, faktiškai miestui yra px ir tas perimetrinis užstatymas gali atsirasti tik išskirtiniais atvejais (kaip šis, kai tiesiog sklypas toks, nieko kito neišspausi), arba grynai iš vystytojo malonės (Paupys, Vingio Akro rajonas), kai pats vystytojas nori "Europos centro", o ne "Minsko priemiesčio".

Todėl suprantu, kad žiūrint į kiekvieną projektą norįsi max europietiškumo (ypač žiūrint kokio siaubo jau pristatė Šnipiškėse), bet šiuo atveju tikrai nematau problemos.

O kad ten nebėra vietos dar vienam pastatui - tai irgi truputi netiesa.

Na smagu, kad yra, bet atidaryk Regia ir pasižiūrėk kieno tai sklypas. Rimtai galvoji, kad daugiabučio gyventojai sutiks atiduoti savo parkingą/kiemą kažkokiam vystytojui, kad po jų langais kokius 2 metus vyktų statybos, paskui dar 2 metus klaidžiotų visokie meistreliai ir statybininkai, o galiausiai į jų kiemą įsikraustytų dar 40-50 naujų šeimų?

[Eidvis]

Ar tai, kad Kopenhagoje būna perimetrinio užstatymo ir su tarpais, reiškia, kad pas mus visas perimetrinis užstatymas turi būti vien tik su tarpais? Juk galim daryti taip, kaip Kopenhagoje - kur yra ir to ir to. O jei to daugiabučio namo gyventojai sužinos kiek jie gali gauti pinigų už tą sklypą, tai aš kažkaip manau, jog yra nemaži šansai, kad jie jį galėtų parduoti. Jei yra atvejų, kai daugiabučio gyventojai vystytojui parduoda net ne sklypą, o galimybę įrengti butus virš jų galvų (pvz, pvz2), kas reiškia statybas ne šalia jų, o konkrečiai jų name, kur po to ir laiptine ir kiemu su naujais gyventojais reikia dalintis, tai aš nematau kodėl negalėtų būti, kad namo gyventojai sutartų parduoti sklypą, kurio jie visiškai nenaudoja ir jiems jis nereikalingas.

[Horn]

Na kiek man teko girdėti, tai pilnas perimetrinis pas mus kažkodėl nepraeina dėl insoliacijos reikalavimų. Nežinau ar pas mus reikalavimai aukštensi ar kaip. Nors ir vakaruose nauji projektai dažnai daromi su tarpais. Nors man tai žymiai patraukliau atrodo kvartalai su pilnu perimetriniu.