Šnipiškės - projektai ir statybų eiga

[Silber418]

Teko gyventi Švedijoje geresniuose ir paprastensiuose rajonuose. Bendrai, man Švedijos gyvenamuosiuose rajonuose jaukiau. Viskas suplanuota patogiau ir logiškiau. Labai didelio skirtumo tvarkos atžvilgiu tarp geresnių ir paprastensių rajonų nepastebėjau. Sužinojau, kad daugiau autonomijos tvarkos klausimais turi savivaldos ir bendrijos. Dar iki dabartinės energetinės krizės, savivaldos periodiškai informuodavo namų ūkius apie paprastus sprendinius mažinant poveikį aplinkai ir taupant resursus bei lėšas (informaciniai lapeliai, seminarai su naudinga informacija, kaip buityje taupyti energiją, vandenį, mažinti CO2 pėdsaką ir kt.). Akcentuojamos ne gresiančios nuobaudos, o savanoriškos gerosios praktikos ir jų įgyvendinimo paprastumas. Parkavimo aikštelių nemažai, bet neretai privažiavimas prie pat namo nėra paprastas - norint privažiuoti prie daugiabučio laiptinės, vieno iš aplinkikių namų butų savivinko raktu atidaromi varteliai. Automobiliams skirtos aikštelės atokiau nuo gyvenamųjų namų. Jos būna gana didelės ir su pritaikyta infrastruktūra elektroniėms transporto priemonėms. Tokias praktikas teko pastebėti keliuose Stokholmo priemiesčiuose.

Pavyzdys iš tolimo (nuo miesto centro) priemiesčio Märsta (imigrantų tankiai pagyvendinta dalis). Parkavimo aikštelės pažymėtos raide P. Tarp daugiabučių, parkų, sub-centro judėjimas pagrinde vyksta pėčsiomis arba dviračiais.

Parkuoji autotransporto priemonę ir eini prie namų. Pavyzdyje - 1970/80 m. statybos rajonas.


Šaltinis

[Silber418]

Nuskambėjo kaip pasisakymas iš 90-ųjų, kai viskas, kas į vakarus nuo Lenkijos, buvo laikoma rojumi žemėje ir "vajetau, nu koki anys visi tynai bagoti, kad tik mum biedniem juos pasvyt" (skaityti su cypiančia intonacija pagyvenusio diedo, aprengto pagyvenusia boba, įtikinamam vaidinimui "Juokio" šventėje).

Už lango 2023 metai, ir puikiai manau dauguma supranta, kad pietinė Europa nėra tas standartas, į kurį lygiuojamės. Taip, ten geras klimatas, gamta, maistas, koloritas, bet deja tos šalys nėra siekiamybė ekonomikai, urbanistikai ir t. t.

Prancūzijoje, iš anksto perspėju - teks pamatyti daug kritikuotinų dalykų. Ypač įdomus kontrastas su Vokietija, nuo paties pasienio.

Skandinavija, Vokietija, Olandija - šitos šalys yra mums siektini pavyzdžiai, kas liečia miestus, tvarką.

Kritikuotinų dalykų galima pamatyti visur. Kuo didesnė šalis, tuo daugiau įvairovės. Manau, kad mes per daug užsicikliname ties blogesnių pavyzdžių paieška "ten" ir klaidų pateisinimu Lietuvos urbanistiniuose sprendimuose negu gerųjų praktikų paieška.

[evvt]

Parkingas prie gatvės - geriausias sprendimas. Koks čia džiaugsmas gyventi name prie gatvės, o dar turėti automobilių parkingą kieme? Automobilių ūžesys ir jų vaizdas iš visų pusių - gėris? Automobiliai traiškantys vaikus kiemuose - gėris?

Kiemuose, aišku blogai. Jei jau ne po žeme tai tuomet neblogai jeigu kai didesnė parkofkė( tiem kas nebetelpa į kišenes palei gatves) būna skirta visam kvartalui ir esanti kažkur tame kvartale kur netrukdo komercijai, pėstiesiems ir vizualiai nedarko vaizdo į fasadus.

[_JJ_]

Skirtumas tas, kad Švedijoje toks urbanizmas turi prastą reputaciją ir (be kai kurių išimčių) yra apgyvendintas žemas pajamas gaunančių žmonių, kurie neturi pakankamai pinigų gyventi kur nors kitur. Kai Lietuvoje daugumai žmonių tai - gyvenimo kokybės etalonas. Nemažai to urbanizmo sprendimų (minus geras transportas) yra naudojami, pavyzdžiui, ir kuriant naująjį sostinės centrą. Ir visi patenkinti. Kam rūpi tras perimetras, transportas, komercija ar vidiniai kiemai? Va žaidimo aikštelės, parkingas ir žaluma - jų tai trūksta. Jų visada trūksta.

“daugumai”, “visi patenkinti”.
Į visą diskusiją įsitraukti nenori, bet, jeigu galima, tik išskrisiu šį komentarą, kaip blogąjį generalizavimo pavyzdį. Labai blogai taip galvoti viską generalizuojant ir manant, kad visi yra kvailiai ir bėdžiai, vat, tik ne aš.

[Garbanius]

Dar viskam reikia laiko. Visai nesenai (kokiais dar 2015) Perkūnkiemis ir Pilaitė buvo visai geidžiami rajonai, kai tuo tarpu Naujamiestis buvo fuu. Net NT kainos nelabai ir skyrėsi. Na, bet pamatė žmonės kas yra gyventi centre ar netoli jo, pamatys ir vertins gerą urbanistiką Šnipiškėse.

[Silber418]

“daugumai”, “visi patenkinti”.
Į visą diskusiją įsitraukti nenori, bet, jeigu galima, tik išskrisiu šį komentarą, kaip blogąjį generalizavimo pavyzdį. Labai blogai taip galvoti viską generalizuojant ir manant, kad visi yra kvailiai ir bėdžiai, vat, tik ne aš.

Pritarčiau idėjai, kad labai generalizuoti nereikėtų. Žmonės renkasi gyvenamąją vietą pagal skirtingus kriterijus. Švedijoje (manau, kad ir Lietuvoje) daugiabučiuose gyvena įvairi publika. O ypač didesniuose miestuose. Pavyzdžiui, vyresniojo amžiaus žmonės, kuriems patinka geresnis paslaugų prieinamumas negu užmiestyje ar miestelyje miškuose, kur medicinos pagalbos sraigtasparnio arba katerio reikia laukti ilgiau negu GP mašinos mieste ir pan. Lettered paminėtame pavyzdyje gatvė galbūt nėra geriausias pavyzdys, bet visai šalia (vienas pelytės paspaudimas kairėje pusėje) telkšo vienas iš dešimties didžiausių Europos ežerų (Veternas) bei prie pat yra elektrifikuotas geležinkelis ir prieiga prie minėtojo ežero pakrantės.

[Fizikaz]

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...okybisku-biuru

Dangoraižių ir biurų statymo tempai atrodo neketina lėtėti.

Taip pat, smagu, kad Releven atstovas mato, kad Šnipiškėms reikia ir gyvybės.

G. Wolfas pastebi, kad dabar dešiniajame Neries krante, Centriniame verslo rajone įsikūrę verslai turi pakankamai opią problemą – pakvietus svečių iš užsienio pietauti tenka važiuoti į restoranus, esančius kitoje upės pusėje.

„Tai nėra gera situacija. Keisime ją pasiūlydami savo kuriamo daugiafunkcinio verslo centro „Horizontai“ pirmuosius aukštus gurmaniškiems restoranams ir įvairių paslaugų teikėjams. Viršutiniai pastatų aukštai bus gyvenamosios paskirties. Tikimės, kad jie sudomins jaunus žmonės, kurie tame pačiame rajone ir dirbs. Norime, kad gyvybė šiame rajone klestėtų ne tik darbo valandomis, bet ir vakarais, savaitgaliais“, – sako „Releven“ atstovas.

[Silber418]

Prancūzija pagal urbanistikos ir architektūros sprendimus yra labai kieta šalis. Nuvažiuok, tarkim, į kokį vos virš 200k žmonių turintį Rennes, kuris Prancūzijoje turi nekokį įvaizdį ir yra laikomas neįdomiu ir niekuo neišsiskiriančiu - ten rasi autonominį metro (kad ir važiuojantį ant padangų) ir daugiau tikro, gerai suformuoto miesto centro jausmo, nei, bet kur Lietuvoje. Ta šalis daro naujamiesčius geriau nei bet kas kitas, bet tai ne viskas - jie puikiai daro ir kaimus, ir miestelius, ir miestus, ir, aišku, mega miestus apskritai. Paryžius yra neįtikėtinas.

Aišku vidutinis lietuviškas mikrorajoninis chamas ar kaimietis ten nuvažiavęs neras sporto aikštelių, parkavimo vietų ir želdynų, tad papostinęs čia komibloko nuotrauką rodys, kaip ten viskas blogai. Dar gal kokia šiukšlę suras ir sakys, kad ten labai netvarkinga. Bet tai nepakeis to fakto, kad Prancūzija yra kieta, urbanizuota visuomenė, suprantanti kas yra miestas ir nustatinėjanti urbanistikos madas jau šimtmečiais. Kai mes esam mikrorajoninių chamų visuomenė.

Dar pridėčiau Reimsą (Reims, 180k gyventojų) Prancūzijoje. Ten tramvajai "grakščiai" vinguriuoja tarp senųjų pastatų.

[Bluefox]

Keletas jau veikiančių parduotuvių ir kavinių nuotraukų Šnipiškėse (jau dirba ir pilnas klientų ir Archie’s burgers)

[Bluefox]

Giedraičių g. iš 7 aukšto nukritęs ir ant pėsčiųjų/dviračių tako sudužęs balkono stiklas. Įdomu dėl ko tai įvyko ir kokia tikimybė, kad gali pasikartoti.

[VLR]

Dar pridėčiau Reimsą (Reims, 180k gyventojų) Prancūzijoje. Ten tramvajai "grakščiai" vinguriuoja tarp senųjų pastatų.

Tikrai taip. Prancūzijoje tokie miestai - taisyklė, ne išimtis. Teko pabuvoti Klaipėdos dydžio mieste Grenoblyje (158k populiacija). Prancūzijoje tai - eilinis, niekuo neypatingas miestas. Vos išlipus centrinėje geležinkelio stotyje, iš kurios važiuoja greitieji TGV ir regioniniai traukiniai į Paryžių ir Lyoną, randi tramvajų mazgą, kuriame kertasi penkios linijos, bei gerai suformuotą autobusų stotį su daugybe maršrutų. Tokio lygio transporto mazgo Vilnius ne tik, kad niekada nesukurs, bet apie tokį net ir nedrįs pasvajoti, nes ‘naujieji Vasiukai’. Tiesiog ne to išsivystymo ir urbanizacijos šalis Prancūzija, ten urbanistikos prasme - visiškai kitas pasaulis. Ir taip, turi jie ten žymiai daugiau ir žymiai geriau įgyvendinto naujojo urbanizmo su visais dviračių takais ir kitais atributais.

Na bet Vilniuje gi žymiai daugiau gamtos nei Prancūzijos Alpių miestuose. Ir daugiau žaidimo aikštelių. Tad check mate!

[VLR]

Keletas jau veikiančių parduotuvių ir kavinių nuotraukų Šnipiškėse (jau dirba ir pilnas klientų ir Archie’s burgers)

Smagu matyti vis daugiau komercijos Šnipiškėse. Būtent komercija ir pakeis to rajono vibe’ą iš mikrorajoninio į miestietišką (kur tai įmanoma) ir padarys jį gerokai patrauklesniu. Nepaisant visų rajone padarytų urbanistinių klaidų, Šnipiškių vieta ir aukštos gyventojų pajamos reiškia, kad laisvų vietų komercijai ten greitai neturėtų likti ir tai yra puiku. Tikėkimės tik, kad sumažės grožio salonų proporcija bent kažkiek. Kernavės aveniu jų, berods, yra net penki, kas yra visiškai neįtikėtina!

[John]

Smagu matyti vis daugiau komercijos Šnipiškėse. Būtent komercija ir pakeis to rajono vibe’ą iš mikrorajoninio į miestietišką (kur tai įmanoma) ir padarys jį gerokai patrauklesniu. Nepaisant visų rajone padarytų urbanistinių klaidų, Šnipiškių vieta ir aukštos gyventojų pajamos reiškia, kad laisvų vietų komercijai ten greitai neturėtų likti ir tai yra puiku. Tikėkimės tik, kad sumažės grožio salonų proporcija bent kažkiek. Kernavės aveniu jų, berods, yra net penki, kas yra visiškai neįtikėtina!

Kernavės Aveniu, kiek pamenu, yra "tik" 3.
Dar lauksim naujos picerijos netoliese.

[VLR]

Kernavės Aveniu, kiek pamenu, yra "tik" 3.
Dar lauksim naujos picerijos netoliese.

Hmm… prieš porą savaičių vaikščiojau Šnipiškėse tai pavyko suskaičiuoti 5. Google Maps randu 5 ar 6.

[John]

Hanner Šnipiškių Solo kasama duobė

[Arunasx]

Be jokio gailesčio naikinamos turistinės vietos japonų turistams. Kur KPD žiūri? Kaip negynė ir AMB paveldą - Gariūnų vartus.

[John]

Aš tik tikiuosi, kad jie kaip nors sugebės lygiai sujungti šaligatvį su projekto šaligatviu. Daugiau, neskaitant per didelio tuščio ploto nuo gatvės, šitas projektas man patinka.

[_JJ_]

Sakykit ką norit apie Hanner, bet jų antras vardas - greitis.

[DeSadas]

Aš tik tikiuosi, kad jie kaip nors sugebės lygiai sujungti šaligatvį su projekto šaligatviu. Daugiau, neskaitant per didelio tuščio ploto nuo gatvės, šitas projektas man patinka.

meh negi negalejo dvigubai aukstesnius kelis turius pastatyt sujungtus zemesniu. , zinoma keist bendraji plana ir tt bet cia auksine vieta!

[spekas]

Hanner Šnipiškių Solo kasama duobė

Bus laidojama urbanistika ir architektūra?