Naujamiestis - projektai ir statybų eiga

[abruo]

Mitas ta faktų ir vertybių skirtis...

[Creatium]

Creatium - tu moteris?

Ne, aš Zuokas. Atsimeni?

[nomad]

/\ tiek su tuo, tiek tuo - neįmanoma ginčytis

[andyour]

Aš žinau kas yra modernizmas. Kabinėjimasis prie mano žodžių niekaip nepagrindžia jūsų teiginių.

Modernistinis požiūris nėra kažkokia dogma. Vieni gali jo laikytis, kiti ne. Ir tai nereikš, kad tie, kurie nesilaiko - yra plokščios žemės teorijos gerbėjai. Kitaip tariant, pastatai gali būti statomi modernistinio stiliaus, gali būti statomi ir futurizmo stilistikos. Gali būti ir renesanso stiliaus. Kuo jie bus blogesni už modernistinius? Absoliučiai niekuo. Taip, jie skirsis nuo tikrojo renesanso pastatų, nes tiesiog bus ne tas amžius ir kitos technologijos. Tačiau kuo šis stilius nebebus "grynas" ir taps kiču? To jūs taip ir negebat paaiškinti.

Vystytojai daug neeksperimentuoja, jiems reikia prognozuoti rezultatą, kad verslas nesubankrutuotų. Jie namus stato ne pagal tai kas jiems patinka, o kad parduoti prekę.

[Creatium]

Vystytojai daug neeksperimentuoja, jiems reikia prognozuoti rezultatą, kad verslas nesubankrutuotų. Jie namus stato ne pagal tai kas jiems patinka, o kad parduoti prekę.

Tai ką? Padarysime išvadą, kad bet kokia architektūra yra kičas, nes skirta parduoti, o ne kurti?

[andyour]

/\ Tiesiog yra tokia rinka(žmonės-vartotojai) ir tiek Apie tokią architektūrą kalbame, kuri yra būstas, ne menas.
Aš kičą suprantu kaip apsimetinėjima tuo, kuo nesi. Lietuvoje žmonės dažnai tai daro, nes dėl nepilnavertiškumo kompleksų slepia savo tikrajį aš.

[Lettered]

+1.

Dar pridėčiau, kad tas senesnių stilių simuliavimas dažniausiai atskleidžia kompleksus inferior kultūros, kuri tokiu būdu bando 'praleidusi istorinį traukinį' tuos savo esminius trūkumus kompensuoti ...

Nebūtinai taip visada yra, pvz. JAV labai populiarūs "senovinio" stiliaus namų architektūra, interjerai taip pat, nors šalis labai civilizuota ir neturi jokių kompleksų dėl nesėkmingos istorijos, kiti tik ima pavyzdį.

[Eikantas X]

Perteklinis dekoras, įmantrios formos, ponų rūmai buvo realus puošnumas iki tam tikro laikmečio, nes jam sukurti reikėjo mobilizuoti nemenkus turtus ir įgūdžius. Industrinės technologijos bei žymiai išaugusi perkamoji galia įgalino realizuoti rūmų versijas žymiai didesniam skaičiui žmonių, todėl tokios estetikos kūrimas patyrė vertės infliaciją.
Po modernistinio relauncho, minimalizmas yra kaip ir tam tikras standartas, nuo kurio atsispiriama, o bet koks dekoras turi būti vertinamas labai atsargiai.
Todėl tie žmonės, kurie nesusivokia ar nesugeba įpirkti autentiško puošnuomo (kuris vis dar yra vertingas) bet pasistato šiuolaikinę jo imitaciją/pakaitalą, yra laikomi, kad turi prastą skonį, nes priima nuinfliavusį dalyką, pseudo prestižą, už gryną pinigą.

[Eikantas X]

Kaip minėjau, kalbat kaip gryni savo stiliaus atstovai. Ir tai nėra blogai. Blogai tai, kad 21 amžiuje nesuvokiat to, jog nebėra jokio vieno visuotinai priimto tinkamo stiliaus, kurio turi laikytis visi. O tai, kad pasirenkamas bet kuris iš senųjų stilių, nereiškia, kad tai yra kičas.

Postmodernizmas kaip tik ir teigia estetikos pliuralizmą, eklektiką ir vientisos vertybių hierarchijos nebuvimą. Vakarų pasaulyje postmodernizmas, suvokdamas modernizmo revoliuciją, būtent ir vertina buvusius stilius. Tai yra Vakarų civilizacijos linijinio laiko suvokimas, kuriame meninė vertė yra suteikiama pagal epochų chronologiją. Tokiu būdu yra įvertinama autentika. Todėl susivokęs postmodernistas nebjauros jau sukurto grožio, tiražuodamas jo imitaciją, bet jis gali perteikti meilę ir pagarbą buvusioms epochoms konceptualiu ar žaismingu būdu, kad būtų aišku, kad tai yra savo laikmečio produktas.

[Creatium]

Perteklinis dekoras, įmantrios formos, ponų rūmai buvo realus puošnumas iki tam tikro laikmečio, nes jam sukurti reikėjo mobilizuoti nemenkus turtus ir įgūdžius. Industrinės technologijos bei žymiai išaugusi perkamoji galia įgalino realizuoti rūmų versijas žymiai didesniam skaičiui žmonių, todėl tokios estetikos kūrimas patyrė vertės infliaciją.
Po modernistinio relauncho, minimalizmas yra kaip ir tam tikras standartas, nuo kurio atsispiriama, o bet koks dekoras turi būti vertinamas labai atsargiai.
Todėl tie žmonės, kurie nesusivokia ar nesugeba įpirkti autentiško puošnuomo (kuris vis dar yra vertingas) bet pasistato šiuolaikinę jo imitaciją/pakaitalą, yra laikomi, kad turi prastą skonį, nes priima nuinfliavusį dalyką, pseudo prestižą, už gryną pinigą.

Postmodernizmas kaip tik ir teigia estetikos pliuralizmą, eklektiką ir vientisos vertybių hierarchijos nebuvimą. Vakarų pasaulyje postmodernizmas, suvokdamas modernizmo revoliuciją, būtent ir vertina buvusius stilius. Tai yra Vakarų civilizacijos linijinio laiko suvokimas, kuriame meninė vertė yra suteikiama pagal epochų chronologiją. Tokiu būdu yra įvertinama autentika. Todėl susivokęs postmodernistas nebjauros jau sukurto grožio, tiražuodamas jo imitaciją, bet jis gali perteikti meilę ir pagarbą buvusioms epochoms konceptualiu ar žaismingu būdu, kad būtų aišku, kad tai yra savo laikmečio produktas.

Nu va, kiek arčiau realybės. Tačiau...

Kičas apskritai yra labai sudėtinga sąvoką, kuri negali būti vienareikšmiškai apibrėžiama ir klijuojama.

Dekoras, kaip unikalus sprendinys, dabar nėra kiekvieno žmogaus galimybių ribose. Šitoje vietoje atsiranda takoskyra tarp kokybiško dekoro (pavyzdžiui unikalių lipdinių) ir nekokybiško (plastikinių ar net ir gipsinių štampuojamų imitacijų). Kur pirmasis takas veda prie didžiulės kainos ir kokybės bei skoningo įgyvendinimo - ten antrasis veda prie beskonybės arba link kičo.

Tačiau kyla kitas klausimas, kodėl minimalistinis stilius, kuris tarsi yra prieinamas kone visiems, yra vertybės, skonio ir unikalumo atstovas? Kodėl minimalistinis stilius, kuris gali būti itin lengvai imituojamas ir atkartojamas, kopijuojamas ir įgyvendinamas pačiomis prasčiausiomis medžiagomis nėra vertinamas kaip kičo apraiška? Juk galų gale, bet kuris šiuolaikinis minimalistinis ar modernizmo bruožų turintis pastatas yra tam tikra prasme imitacija ir kopija originaliojo modernizmo pradžios laikotarpio statinių.

Kodėl Art Nouveau, kuris pasižymėjo itin perdėtu dekoru, nėra vadinamas kiču, nors yra vos ~100 metų senumo, prasidėjęs daugiau ar mažiau tolygiais su modernizmo laikotarpiu? Todėl, kad kičas nėra vien tik imitacija ar vien tik perdėtas dekoras.

Valvodų rūmų kažkodėl nėra vadinami kiču, nes tai tarsi yra atkūrimas. Tačiau ir tai nėra visiška tiesa: juk jie statyti moderniomis technologijomis, ne visiškai atitinka to laikmečio būseną, dalis dekoro yra "manomai" atkurta teisingai. Kodėl tokia imitacija netampa kiču? O vat pavyzdžiui Baltarusijoje atstatyta nemaža dalis pilių turi kičinių elementų.

Dabar gi kai kurie jūsų bandot bet kokį šiuolaikinį dekoratyvumą nurašyti kičui, neįvertindami galimo jo unikalumo, išskirtinumo, aukšto meninio lygio ir kokybės. Yra pasaulyje daug vadinamojo kičo architektūroje pavyzdžių, yra daug ir netikslingai vadinamo kičo. Vienas tokių pavyzdžių, mano manymu, yra šis Naujamiesčio terasų projektas.

[adomazzz]

Come on guys, susikurkite atskirą temą savo diskusijom, šitos kalbos jau senai ne apie Naujamiesty...

[Creatium]

Kalinausko g. 24, kur aptvertas sklypas, vis gi kažkas vyksta. Mačiau kalną žemių pravažiuodamas, lyg kasama.

https://www.google.lt/maps/place/K.+...a62ff1e6b6c6b6

[andyour]

Kodėl Art Nouveau, kuris pasižymėjo itin perdėtu dekoru, nėra vadinamas kiču, nors yra vos ~100 metų senumo, prasidėjęs daugiau ar mažiau tolygiais su modernizmo laikotarpiu? Todėl, kad kičas nėra vien tik imitacija ar vien tik perdėtas dekoras.

Todėl kad, šiuolaikiniam žmogui nebereikia to perdėto dekoro, jis nebemato tame vertės. Jeigu esi vystytojas, statai tai ko reikia rinkai.
Kitas dalykas, namas tai ne rūbas, kurį lengvai išmesi. Tas namas tavo verslą reprezentuos iki tavo verslo tąsos pabaigos.

[Creatium]

Todėl kad, šiuolaikiniam žmogui nebereikia to perdėto dekoro, jis nebemato tame vertės. Jeigu esi vystytojas, statai tai ko reikia rinkai.
Kitas dalykas, namas tai ne rūbas, kurį lengvai išmesi. Tas namas tavo verslą reprezentuos iki tavo verslo tąsos pabaigos.

O kas sprendžia ko šiuolaikiniam žmogui reikia? Tau nereikia, o kitam - reikia. Kaip išsiaiškinome, tai daug kam ir kičo reikia. Visa tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus asmeninio skonio.

[andyour]

O kas sprendžia ko šiuolaikiniam žmogui reikia? Tau nereikia, o kitam - reikia. Kaip išsiaiškinome, tai daug kam ir kičo reikia. Visa tai priklausys nuo kiekvieno žmogaus asmeninio skonio.

Ir kiek tų skirtingų asmeninių skonių yra ypač kultūrose neturinčiose supratimo apie architektūrą? Name nors ir nedaug žmonių gyvens, bet potencialus pirkėjas tai praktiškai kiekvienas to miesto gyventojas.

[Creatium]

Ir kiek tų skirtingų asmeninių skonių yra ypač kultūrose neturinčiose supratimo apie architektūrą? Name nors ir nedaug žmonių gyvens, bet potencialus pirkėjas tai praktiškai kiekvienas to miesto gyventojas.

Vau. Klausimas, kurio nesitikėjau. O kiek skonių žmonės turi dėl muzikos, dėl interjero, dėl mados? Kiek dėl spalvos? Kiek dėl patiekalų?

Kiekvienas žmogus turi savo skonį. Nesvarbu ar jis turi kažkokį išsilavinimą ar ne, tačiau kas jam gražu - jis suvoks. Skirtumas nuo išsilavinusio yra tas, jog išsilavinęs gali suvokti priežastis, objektyviai palyginti skirtingus stilius, žino jų istoriją, kontekstą ir t.t.

[andyour]

Vau. Klausimas, kurio nesitikėjau. O kiek skonių žmonės turi dėl muzikos, dėl interjero, dėl mados? Kiek dėl spalvos? Kiek dėl patiekalų?

Kiekvienas žmogus turi savo skonį. Nesvarbu ar jis turi kažkokį išsilavinimą ar ne, tačiau kas jam gražu - jis suvoks. Skirtumas nuo išsilavinusio yra tas, jog išsilavinęs gali suvokti priežastis, objektyviai palyginti skirtingus stilius, žino jų istoriją, kontekstą ir t.t.

Tai tie skoniai ir skirstomi į grupes. Šiuo metu kaip matosi vyraujanti minimalizmo grupė.
Bet reikia atskirti natūralumą, nuo dirbtinumo. Vieni perka namą, nes natūraliai jam patinka, kiti nes turi kompleksą arba vadovaujasi kitų žmonių, jiems įtakingų, supratimais. Ta pataroji grupė yra nepatikima, nes lengvai gali pakeisti skonį arba pasveikti.

[Creatium]

Tai tie skoniai ir skirstomi į grupes. Šiuo metu kaip matosi vyraujanti minimalizmo grupė.
Bet reikia atskirti natūralumą, nuo dirbtinumo. Vieni perka namą, nes natūraliai jam patinka, kiti nes turi kompleksą arba vadovaujasi kitų žmonių, jiems įtakingų, supratimais. Ta pataroji grupė yra nepatikima, nes lengvai gali pakeisti skonį arba pasveikti.

Jokio skirtumo kuri grupė dominuoja, visos jos turi teisę egzistuoti. Visi stiliai turi teisę egzistuoti. Ne komunizmas, kai išsišokėliai neišvysta rytojaus.

[andyour]

Jokio skirtumo kuri grupė dominuoja, visos jos turi teisę egzistuoti. Visi stiliai turi teisę egzistuoti. Ne komunizmas, kai išsišokėliai neišvysta rytojaus.

Tai yra daug daugiau, nei kad "pats susigalvojau".

[nomad]

Nebūtinai taip visada yra, pvz. JAV labai populiarūs "senovinio" stiliaus namų architektūra, interjerai taip pat, nors šalis labai civilizuota ir neturi jokių kompleksų dėl nesėkmingos istorijos, kiti tik ima pavyzdį.

Dar pamiršai šitą šedevrą įdėti:





JAV yra unikali valstybė - absoliuti beskonybė ten puikiai sugyvena su didingumu. Jų didingumas, beje, tiek filosofinėse, tiek politinėse, tiek estetinėse idėjose niekad nėjo iš Europos kopijavimo, o atvirkščiai - nusistovėjusių taisyklių laužymo ... Tai, kad labai mažai kur JAV (išskyrus San Francisco ir kelias kitas vietas) yra architektūrinių/planavimo apribojimų irgi prisideda prie daugelio individų eksceso statant bet ką su savo vaikiška vaizduote. Taigi tavo 'pavyzdys' tik įrodo mano argumentą. Didelė JAV dalis (ypač middle America) yra 'civilizuoti barbarai' ir tiek. Poor example.