Pridedu daugiau to paties nuotraukų. Vienaukščiai gamyklos pastatai Mindaugo-Šaltinių kampe buvo nugriauti kažkada pavasarį - nors neretai tenka praeiti pro šalį, tą pastebėjau tik kai atnaujino Google Maps palydovines nuotraukas, nes jie vos kyšojo virš sklypą juosiančios mūrinės tvoros. Dabar baigia griauti didesnius pastatus iš Mindaugo g. pusės, o iš Aguonų g. pusės dar tebestovi. (Seniausi pastatai abipus vartų Aguonų g. bus restauruojami, o nuotraukoje matomus nugriaus.)
...
Labai įdomiai tvarkingai apkapstė aplink tą senesnį, tamsesnių plytų pastatą (kur matoma ugniasienė). Tarsi nenorėdami jo iškart griauti . Jei neklystu jis antras pagal senumą po tų palei Aguonų g.
Visumoj, ta vieta turi potencialo. Net ir ta pati "Lelija", kuri baisi matos steet view fone dabar balta ir renovuota. Salia gero dizaino BRASA, kuri susijungs su situo nauju projektu, kitapus gatves atsinaujine Radio loftai,Vytenio loftai. Kampinis Kauno 32A irgi keliaus ant prekystalio viena diena(ta yra minejes sio sklypo savininkas). Sitas projektukas laiku ir vietoj.
Tikrai turi, kur buvo ekskavatoriaus nuoma pramogom Vytenio g. 63 taip pat planuojamas daugiabutis. Nebus prestižinė vieta, bet startui gyvenime ir pirmiem 5-7 metų tiks tiem, kurie mėgsta arčiau centro gyvent.
Nebuvo, kur dėti šitos naujienos, nes Naujamiesčio klausimams nėra atskiros temos (bent neradau), tai neseniai vyko tokia diskusija apie Gedimino ir Jakšto g. kampe esančio pastato pasikeitimus.
Diskusijos esmė: sugalvojo pastato valdytojas įsitiklinti pastato apačią šalia "Vero Cafe". Pastatas yra iš tiesų retas, nes, žinia, tarpukariu (lenkmečiu) Vilniuje nebuvo daug pristatyta, o ypač vertingų kaip šitas, funkcionalizmo pastatų. Statytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužinskio ir Ježio Soltano projektą.
Eidamas pro šalį vis negalėjau apsispręsti - blogai tai, ar gerai. Iš vienos pusės, norėtųsi kuo autentiškesio vaizdinio į paveldą, jeigu tai tik įmanoma. Bet, pastato valdytojų argumentai irgi teisingi, nes esu pats matęs kaip visokie benamiai ten miega, tuštinasi ar dar ką daro, tuo labiau buvo savo laiku suderinta su KPD Vilniaus skyriumi. Ir pažvelgūs į įsitiklinimą gyvai... neatrodo taip jau baisiai, bet pastatas visgi praranda orginalų vaizdą.
Bet net nežinau... visgi gal Ambrasas teisus.
Ko gero neatsirastų nei vieno Senamiesčio pastato kuris nuo pastatymo pradžios nebūtų pasikeitęs. Kiekviena rekonstrukcija ar remontas ką nors įneša. Nieko bloga nepadarė, stiklas atitinka dabartinį laikmetį. O architektai piktinasi nes jaučiasi dideliais menininkais ir nenori kad jų pastatai būtu keičiami kitų, su estetiniais dalykais tie pasipiktinimai neturi nieko bendro.
Manau statinio išvaizda yra kultūros paveldas. Jo tikslas atspindėti tarpukario modernizmo architektūrą, mąstysena, to meto žymų architektą, todėl visų pirma yra svarbiausia išsiaiškinti ar tokiems patobulinimams čia vieta, nekeičia tai kas saugoma, o tik vėliau ar gražu, ar funkcionalu.
Man šis pastatas labai gražus, bei man taip pat buvo sunku nuspręsti geriau su tokiu pokyčiu ar be. Visgi manau tvarkingas pastatas visad pritrauks lėšų ir bus galima jį gerai prižiūrėti. Pvz įstrižai sankryžos buvęs kooperatyvo pastatas ar buvęs Žemės ūkio institutas ir skaičiavimo centras kylant į Tauro taip pat labai įdomūs, bet reikalaujantys remonto ir stovi pustuščiai. Ir jeigu nesugebės prisitaikyti prie rinkos jų padėtis tik prastės.
Kad labai neinvasyvus tas istiklinimas. Matosi kiaurai, kaip tik ne per senai teko lankytis Vilniuje, ir prisimenu net smagu buvo pamatyt ta kampa sviecianti ir gyva.
Ko gero neatsirastų nei vieno Senamiesčio pastato kuris nuo pastatymo pradžios nebūtų pasikeitęs. Kiekviena rekonstrukcija ar remontas ką nors įneša. Nieko bloga nepadarė, stiklas atitinka dabartinį laikmetį. O architektai piktinasi nes jaučiasi dideliais menininkais ir nenori kad jų pastatai būtu keičiami kitų, su estetiniais dalykais tie pasipiktinimai neturi nieko bendro.
Šio pastato architektas senai miręs, todėl nebegali piktintis - piktinasi kiti architektai ir žmonės suprantantys pastato vertę.
Lyginimas su senamiesčio pastatais nėra logiškas - jie dažniausiai yra anoniminės-kolektyvinės kūrybos produktas (tarsi atviras kodas), kai tuo tarpu moderni architektūra yra autorinis užbaigtinis kūrinys. Šio pastato pagrindinis išskirtinumas yra tai - kad tai yra pirmasis Lietuvoje "pakibęs virš žemės" tūris (kas ir yra pagrindinė bei sagotina šio pastato savybė), be to, autorius bendradarbiavo su ko gero žymiausiu modernizmo atstovu architektūroje -Le Corbusier.
Buvo internete pasirodžiusi vizualizacija, kuri vaizduoja kas būtų jei katedros portiką įstiklintų.
O dabar pamėginkite įsivaizduoti porą modernizmo ikonų su įstiklintais pirmais aukštais - pvz. Corbusier "villa savoye" (1929m.) ir Palangoje esantį "Žilviną" (Leckas, 1969m.) - abejais atvejais dings pagrindinis sumanymas ir pastato išskirtinumas:
Pirmiausia reikia žiūrėti, kas išlošta ir kas pralošta su tuo įstiklinimu. Išlošta tai, kad nebesilanko bomžai ir atsirado švarus kampelis. Gal būtų visai jauku pasėdėti. Pralošta kad pasikeitė pastato dalies išvaizda. Vėl gi, ta stiklo siena nepakenkė pastato struktūrai, čia ne toks atvejis kai senamiestyje iškertami didžiausi langai vitrinoms. Viskas labai lengvai atstatoma į pirmykštę būklę, jei prireiktų. Todėl mano manymu, pliusų daugiau nei minusų.
Visgi negerai.
Užpildytas plotas kuris niekad daugiau nebeatsilaisvins. Niekada. Jei būtų lauko kavinė kuri pusei metų būtų įstiklinta, o vasaros metu atidengta, galima būtų kalbėti jog žala laikina, nekeičianti pastato esmės.
Comment