Žvėrynas - projektai ir statybų eiga

[tajus]

Nepasakyčiau, kad ta vila atrodo labai geros architektūros ir saugotina...

[Garbanius]

Is paskutines foto panasu, kad nebera ka saugoti. O kaip cia reikalai su paveldu?

[Aleksas666]

Gal jis nėra įspūdingas, bet Lietuvos kontekste tikrai turi išskirtinų bruožų, tarkim galerija užimanti daugiau nei 50% antro aukšto perimetro nėra dažnas reiškinys nei Lietuvoje, nei Šiaurės regione, tai labiau pietietiškas bruožas. Kitą vetus pastatas buvo apleistas ir saugoti jame nelabai beliko ką. Teko net viduj pašmirinėti, tai vaizdas tikrai baisus buvo, o tai buvo prieš gerus 4-5 metus, tai kas dabar ten net baisu pagalvoti. Objektas būtų vertas išsaugojimo jeigu jis būtų ansamblio dalis įskaitant koplyčią ir tas į lurdą panašus daiktas, bet taip nebus.

[nomad]

Truputį gaila, jog griaunamos senos vilos

'Vilos'? Gal naudokime labiau jom tinkamą lietuvišką žodį - 'trobos'? Tada gal psichologiškai bus lengviau pripažinti, kad ten nėra ką saugoti ...

[Lettered]

'Vilos'? Gal naudokime labiau jom tinkamą lietuvišką žodį - 'trobos'? Tada gal psichologiškai bus lengviau pripažinti, kad ten nėra ką saugoti ...

Tuomet gal ir senamiestyje reikia leisti griauti apleistus pastatus?

[nomad]

Šiandien pravažiavau pro sklypą, krūmynai palei tvorą išpjauti, o atsivėrusios lūšnos demontuojamos. Gal pagaliau pradėjo vystyti projektą?

Sakyčiau labai vykusi, kontekstualizuota, realizacija tarp tų senų carinių rusiškų usadbų.

Žvėrynas mano nuomone yra didesnė Vilniaus gėda negu Kalvarijos/Šnipiškės ar Švitrigailos/Kauno gatvė. Ir viena to priežasčių yra aktyvi Žvėryno Asociacijos veikla, kuri pseudo-paveldiniais (o iš tikrųjų, korupciniais) argumentais stadbo daugumą naujų projektų ten. Reikia tik tikėtis, kad šito neužstabdys.

[nomad]

Tuomet gal ir senamiestyje reikia leisti griauti apleistus pastatus?

Kol nebus suprastas žodis proporcingumas (pasveriant architekturinę saugojimo vertę su socialine-ekonomine nevystymo žala), net diskusija šiuo klausimu bus bevertė. Čia kaip diskutuoti su stabmeldžiu dėl to, ar medžiui 'skauda' ar ne, kai jį pjauna ... Negi įtikinsi pagonį priešingai?

[Lettered]

Kol nebus suprastas žodis proporcingumas (pasveriant architekturinę saugojimo vertę su socialine-ekonomine nevystymo žala), net diskusija šiuo klausimu bus bevertė. Čia kaip diskutuoti su stabmeldžiu dėl to, ar medžiui 'skauda' ar ne, kai jį pjauna ... Negi įtikinsi pagonį priešingai?

Visada ekonomiškai naudingiau bus seną nugriauti ir vietoje jo naują pastatyti. Tuomet neliktų nei senamiestyje nei vieno seno pastato, nei žvėryne nei vienos vilos. Manau per mažai turim ką saugoti ir per daug laivos ploto (net centre), kad reiktų leisti viską griauti.

[nomad]

Visada ekonomiškai naudingiau bus seną nugriauti ir vietoje jo naują pastatyti

Čia tik pirmas žingsnis proporcingumo nustatymo kontekste dėl sprendimo griauti/vystyti (ir kaip), ar ne. Sprendimas dėl proporcingumo turi būti daromas pagal 'subjetyvų testą', o ne 'objektyvų' - t.y. sprendimą turi nusverti galimos ekonominės naudos/žalos nevystant dydis lyginant su konkretaus seno statinio architektūrinės vertės dydžiu. Kiekvienas senas statinys negali šitame sprendimo priėmimo procese turėti vienodos architektūrinės vertės tik dėl to, kad kažkoks biurokratas jį taip klasifikavo ...

[digital]

Reductio ad absurdum

Tuomet gal ir senamiestyje reikia leisti griauti apleistus pastatus?

[nomad]

kieno čia turi būti sprendimas? rangovo? sklypo savininko? kuo matuojama ta 'galima ekonominė nauda/žala' (vėl gi, kam?), ir kuo ta 'socialinė-ekonominė vystymo nauda' Žvėryne pasireiškia?

Visi stakeholderiai turi matuoti panašiai - savivaldybė, Kultūros ir Aplinkos Ministerijos (kai jų kompetencijoj). Mano galva Vilniaus savivaldybė šitą proporcingumą kaip testą supranta geriau, nei KM, pavyzdžiui. Apskritai Kultūros Ministerijoje yra per daug 'kultūros' ir per mažai politikos/valdymo.

Architektų Sąjunga (kai jų klausia dėl statybos projektų; kiek suprantu tai vyksta beveik visais atvejais Pietų Žvėryne) turėtų aišku koncentruotis ties siūlomo projekto architektūriais parametrais, bet priimti domėn ir platęsnius urbanistinius ir socialinius kriterijus.

Bendras požiūris teritorijų planavime turi linkti į adaptaciją/regeneraciją, o ne konservaciją. Tada ir problemų su proporcingumu sprendimuose bus mažiau.

[nomad]

prie ko čia tie 'stakeholderiai'? 'stakeholderiai' turi vadovautis įstatymu, kuris čiuo atveju stipuliuoja kad objektas yra saugomas valstybės kaip architektūros paminklas, prie ko čia kažkokie 'proporcingumai'? apie architektų sąjungą gal geriau nereikia, užtenką pažvelgt į jų pačių stiklobetono 'architektūrinį parametrą', neaišku kokiais 'socialiniais ir urbanistiniais kriterijais' vadovaujantis pristatytą.

ir kas šiuo konkrečiu atveju yra 'socialiniai kriterijai'? kas ten bus statoma, socialiniai būstai? viešos paskirties 'parametras'? prie ko jis 'adaptuosis' ir kas ten bus 'regeneruojama'? eiliniai privatūs 'prestižiniai' komiblokai buržujams 'suderinus' eilinio paveldo objekto sunaikinimą su savivaldybe atliekant 'proporcingumo testą' vokelyje.

Įstatymas neišsprendžia jokių klausimų be politikos, kuri turi nustatyti parametrus interpretuojant ir taikant tą įstatymą, arba jį keičiant, jei šiandienos poreikiai to reikalauja. Kai nėra tos politikos, lieka per daug erdvės ir stabdant vienus projektus formalizmo ir rūtų darželio mentaliteto pagrindu, ir, iš kitos pusės, korupcinėms intencijoms patvirtinant kitus projektus.

Beje, truputį paskaičius, mano galva Architektų Sąjungos sprendimai neatrodo nemotyvuoti, priima domėn ne tik siūlomo projekto architektūrinę vertę, bet ir platesnį urbanistinį kontekstą, ir socialines-ekonimines funkcijas, kurioms tas projektas tarnaus.

[nomad]

koks dar 'rūtų darželio mentalitetas', ir kieno poreikiai šiuo atveju yra atstovaujami? kuo šis projektas prisideda prie 'platesnio urbanistinio konteksto'? kokios jo 'socialinės-ekonominės funkcijos'? man rods kad ponas kamuojamas 'trobos' komplekso žarstotės beprasmiais lozungais.

'Rūtų darželio mentalitetas', mano galva, labai aiški savoka Jo priežastis dažniausiai yra etnocentrizmas, o pasekmė - jokių lyginamųjų parametrų neturėjimas, viską matuojant pagal savo siaurą suvokimą to, kas yra gražu, skoninga ar naudinga. Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestis, atskirai paėmus neturi daug unikalių pastatų, kurie neturėtų analogų (ar žymiai pranašesnių pavyzdžių) Vakarų Europoje. Dauguma Vilniaus Senamiesčio gyvenamųjų pastatų nėra niekuo ypatingi, pasitelkus lyginamąjį rodiklį. Esant buvus ir mačius bet kokį paprastą Bavarijos, Tirolio, Alzaso, Luaros, Normandijos, Toskanos ir t.t. bažnytkaimį tampa absoliučiai aišku, kad dauguma Vilniaus Senamiesčio namų yra nesudėtingos ir nedekoratyvios dėžutės, kurių vienintelis privalumas yra tai, kad jos senos ir jų daug vienoje vietoje ... Aš jau nekalbu apie Senamiestyje stūgsančius sovietinius 'šedevrus', tarkim Vokiečių gatvėje. Tačiau mes priimame kaip nejudinamą 'faktą' tai, kad Vilniaus Senamiestis unikalus ir privalome jį konservuoti ... Kodėl Senamiestyje neleidžiama jokia nauja statyba? Tik dėl to, kad iš UNESCO sąrašo jis gali bųti išbrauktas? Pasitelkus analogiją, Žvėryno saugojimas turi dar mažiau pagrindo, o analogų Žvėrynui, be abejo, galima surasti nebent Irkutske, bet tikrai ne kur Europoje. Todėl aklai, formalistiškai uždarydami bet kokią erdvę diskusijai dėl to, ar ne geriau regeneruoti ir adaptuoti miestą, mes tik dar kartą patvirtiname savo provincialumą.

P.S. Konservacijos šalininkai užmiršta dar vieną paradoksalų argumentą - jei prieš kelis šimtus metų Vilniuje būtų buvę tokie biurokratiniai statybos apribojimai kaip šiandien, Vilniaus Senamiesčio iš viso nebūtų buvę, nes jo eklektikos ir šalia esančių įvairių stilių mišinių tų laikų paveldo gestapininkai tikrai nebūtų leidę statyti. Ar Šv. Jono bažnyčia, pavyzdžiui, būtų atitikusi 'aukštingumo' reikalavimus?

[Lettered]

'Rūtų darželio mentalitetas', mano galva, labai aiški savoka Jo priežastis dažniausiai yra etnocentrizmas, o pasekmė - jokių lyginamųjų parametrų neturėjimas, viską matuojant pagal savo siaurą suvokimą to, kas yra gražu, skoninga ar naudinga. Pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestis, atskirai paėmus neturi daug unikalių pastatų, kurie neturėtų analogų (ar žymiai pranašesnių pavyzdžių) Vakarų Europoje. Dauguma Vilniaus Senamiesčio gyvenamųjų pastatų nėra niekuo ypatingi, pasitelkus lyginamąjį rodiklį. Esant buvus ir mačius bet kokį paprastą Bavarijos, Tirolio, Alzaso, Luaros, Normandijos, Toskanos ir t.t. bažnytkaimį tampa absoliučiai aišku, kad dauguma Vilniaus Senamiesčio namų yra nesudėtingos ir nedekoratyvios dėžutės, kurių vienintelis privalumas yra tai, kad jos senos ir jų daug vienoje vietoje ... Aš jau nekalbu apie Senamiestyje stūgsančius sovietinius 'šedevrus', tarkim Vokiečių gatvėje. Tačiau mes priimame kaip nejudinamą 'faktą' tai, kad Vilniaus Senamiestis unikalus ir privalome jį konservuoti ... Kodėl Senamiestyje neleidžiama jokia nauja statyba? Tik dėl to, kad iš UNESCO sąrašo jis gali bųti išbrauktas? Pasitelkus analogiją, Žvėryno saugojimas turi dar mažiau pagrindo, o analogų Žvėrynui, be abejo, galima surasti nebent Irkutske, bet tikrai ne kur Europoje. Todėl aklai, formalistiškai uždarydami bet kokią erdvę diskusijai dėl to, ar ne geriau regeneruoti ir adaptuoti miestą, mes tik dar kartą patvirtiname savo provincialumą.

P.S. Konservacijos šalininkai užmiršta dar vieną paradoksalų argumentą - jei prieš kelis šimtus metų Vilniuje būtų buvę tokie biurokratiniai statybos apribojimai kaip šiandien, Vilniaus Senamiesčio iš viso nebūtų buvę, nes jo eklektikos ir šalia esančių įvairių stilių mišinių tų laikų paveldo gestapininkai tikrai nebūtų leidę statyti. Ar Šv. Jono bažnyčia, pavyzdžiui, būtų atitikusi 'aukštingumo' reikalavimus?

Nauja statyba senamiestyje nėra draudžiama, yra nemažai naujų pastatų pastatyti. Konservavimo irgi niekas nesiūlo. Bet ar dėl to, kad pastatai yra prastesni nei Vakarų Europoje, nereikia jų saugoti? Į žvėryną reikia žiūrėti ir kaip į urbanistinį darinį. Jeigu visas tas senas vilas nugriaus, bus dar vienas pilkas miegamasis rajonas. Problema yra tame, kad negalima nugriauti iš ties nevertingų pastatų kaip garažai, sandėliai ir pan. Arba apskritai ant pievos statyti, nes ten kažkas šunį vedžiojasi.

Išsamus straipsnis apie tai:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/3693

[nomad]

Nauja statyba senamiestyje nėra draudžiama, yra nemažai naujų pastatų pastatyti. Konservavimo irgi niekas nesiūlo. Bet ar dėl to, kad pastatai yra prastesni nei Vakarų Europoje, nereikia jų saugoti? Į žvėryną reikia žiūrėti ir kaip į urbanistinį darinį. Jeigu visas tas senas vilas nugriaus, bus dar vienas pilkas miegamasis rajonas. Problema yra tame, kad negalima nugriauti iš ties nevertingų pastatų kaip garažai, sandėliai ir pan. Arba apskritai ant pievos statyti, nes ten kažkas šunį vedžiojasi.

Išsamus straipsnis apie tai:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/3693

Senamiestyje naujos statybos nėra, įmanomas tik atstatymas. Tas baigiasi pseudo istorizmo (būtų ir nebūtų šaltinių) ieškojimu ir tokiais projektais, kaip kad (neva tai) buvę 'rūmai' Bokšto gatvėje, kurie, kaip kad oivej tiksliai sakė, yra tik Sotheby's fantazija, kuri tiktų geriau Turkijos kurorte. Taigi man kyla klausimas, jei nebūtumėm apsikrovę paveldo taisyklėm Vilniaus Senamiestyje, ar toje vietoje ne geriau būtų pastatyti modernų, bet bent jau originalų, pastatą?

O Žvėryne reiktų visų pirma skirti 'vilas' nuo 'trobų' ir tada matysim, kad saugoti ten praktiškai nėra ko.

[nomad]

Beje, ruošiama dirva Žvėryno Namams.

[Creatium]

/\ aš kažkaip pastaruoju metu jau galvojau, kad jį paliks, kaip akcentą.

[Edvard]

/\ aš kažkaip pastaruoju metu jau galvojau, kad jį paliks, kaip akcentą.

Ir kam? Paskui turėti problemų.

[Creatium]

Na, tiesiog buvo tokia kilusi mintis, kai ilgą laiką nebuvo griaunamas.

[nomad]

Nu būtų dar keletą metų tas kaminas pastovėjęs, tai ir kultūrinė vertybė būtų užregistruota