Vilniaus prestižiniame Žvėryno rajone, T. Narbuto kalno papėdėje, pradedamos naujo verslo centro statybos. Verslo centras įsikurs tarp Paribio ir T. Narbuto gatvių. Bendras pastato plotas sieks 2 168 kv. m, o nuomojamos erdvės – 1 592 kv. m. Taip pat planuojama įrengti 27 automobilių stovėjimo vietas.
Baisokas, kaip Žvėrynui...
Nei bando derintis prie pačio rajono. Nei derinasi prie gamtos. Nei natūralios medžiagos. Nei kokia švelni ar klasikinė forma.
Svetimkūnis kuris gal tiktų Šeškinei.
Ten yra Saltoniškės, buvęs pramoninis rajonas. Dabar NT’išnikai naiviems nuvorišams, atsikėlusiems į Vilnių iš Panevėžio ir kitų kaimų, parduoda kaip “Žvėryną”.
Klausimas dar kas ten labiau ar Šeškinė ar Žvėrynas. Be to aplink panašios architektūros verslo centriukais apstatyta
Istoriškai tenai Žvėrynas / Saltoniškės kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Pro šią vietą ėjo siaurasis geležinkelis ankščiau. O dėl vietovės pavadinimo, tai istoriškai dabartinis visas Žvėrynas ir vadinosi Saltoniškėmis , nes priklausė LDK išdininkui Ivanui Saltonui. Tik nuo 19a pradėjo vadinti Žvėrynu, o sovietai Žvėryniečiam paliko randa su Narbuto gatve, taip padalindami istorišką Žveryną į dvi dalis padarydami šiaurinį Žvėryno dalį pramoniniu.
• Kilmė: Teritoriją valdė Jonas (Ivanas) Saltonas (Jan Sołtan), todėl ji buvo vadinama Saltoniškėmis. Šis pavadinimas apėmė ne tik dabartines Saltoniškes, bet ir visą dabartinio Žvėryno teritoriją.
2. Karališkasis žvėrynas (XVIII a. pab.)
• Laikotarpis: XVIII a. pab.
• Kilmė: Didikų įkurti medžioklės plotai su žvėrių aptvarais suteikė vietovei neoficialų „karališkojo žvėryno“ vardą.
3. Александровка / Aleksandrija (XIX a. pr. – XIX a. vid.)
• Laikotarpis: XIX a. pradžia – XIX a. vidurys.
• Kilmė: Grafas Nikolajus Zubovas teritoriją pervadino „Александровка“ arba „Aleksandrija“, pagerbdamas savo žmoną Aleksandrą. Šis pavadinimas buvo oficialus Rusijos imperijos dokumentuose.
4. Зверинец (XIX a. vid. – 1918 m.)
• Laikotarpis: XIX a. vidurys – 1918 m.
• Kilmė: Rusijos imperijos laikotarpiu oficialiai vartotas rusiškas pavadinimas „Зверинец“ (Žvėrynas).
5. Zwierzyniec (1919 m. – 1939 m., oficialiai)
• Laikotarpis: 1919 m. – 1939 m.
• Kilmė: Lenkų okupacijos metu Vilnius tapo Lenkijos dalimi, todėl vietovė oficialiai vadinta lenkų kalba „Zwierzyniec“.
6. Żwirkówka (XX a. 4 deš.)
• Laikotarpis: XX a. 4 deš.
• Kilmė: Trumpai vartotas lenkų neoficialus pavadinimas „Żwirkówka“ dėl šalia esančių skraidymo aikštelių ir pagerbiant lakūną Franciszeką Żwirko.
7. Žvėrynas (1939 m. – iki dabar)
• Laikotarpis: 1939 m. – iki dabar.
• Kilmė: Po Vilniaus sugrįžimo Lietuvai teritorijai oficialiai suteiktas lietuviškas pavadinimas „Žvėrynas“. Šis pavadinimas yra tiesioginis lenkiško ir rusiško pavadinimų vertimas.
Papildomi neoficialūs pavadinimai
1. Miško priemiestis (XIX a. pab. – XX a. pr.) – Dėl gausios augmenijos ir atokumo nuo Vilniaus centro vietovė buvo vadinama „miško priemiesčiu“.
2. Vilučių rajonas (XIX a. pab. – XX a. pr.) – Pavadinimas atsirado dėl rajone statytų vilų.
3. Saltoniškės (XX a. – iki dabar) – Po XX a. pradžios šis pavadinimas liko taikomas tik šiaurės rytinei daliai, dabartinėms Saltoniškėms.
Pavadinimų seka su datomis
Pavadinimas Laikotarpis Pastabos
Saltoniškės XVII a. – XVIII a. pab. Teritorija priklausė Ivanui Saltonui.
Karališkasis žvėrynas XVIII a. pab. Medžioklės plotai su žvėrių aptvarais.
Александровка XIX a. pr. – XIX a. vid. Pavadinta grafienės Aleksandros Zubov garbei.
Зверинец XIX a. vid. – 1918 m. Oficialus Rusijos imperijos pavadinimas.
Zwierzyniec 1919 m. – 1939 m. Oficialus Lenkijos okupacijos laikotarpio pavadinimas.
Żwirkówka XX a. 4 deš. Trumpai vartotas lenkų pavadinimas.
Žvėrynas 1939 m. – iki dabar Oficialus lietuviškas pavadinimas.
Comment