Gamyklų konversija Paplaujoje (Architektūros parkas)

[oposumas]

Pamačius daugiau vaizdų tikrai abejoju, ar perpanaudotų tą slėptuvę naujam projektui.

Geras, kad DP matosi ir visas tas laisvas žalias plotas už šio sklypo. Būtų labai nice, jei sukultūrintų tą šlaitą ir paverstų mini parkeliu, su apšviestu takeliu iki to kalno (nupaišiau rožinį punktyrą), kur bendruomenė žiemomis įžiebia eglutę (DP pažymėta kaip vaikų žaidimų aikštelė). Šlaitas visai aukštas, galima iš ten išspaust mažosios architektūros potencialo.

[MarkWood]

O, kaip reikalai greitai vyksta.
Užkliuvo : kodėl numatomo "parkelio" vietoje įrašytas reglamentas -GG teritorija (su galimybe užstatyti)? O ne bendrųjų želdynų, kaip gražiai spalvojama?
Intensyvumas statybos zonoje 1,2 , ar visgi 0,4 ?

Gal žinote, kada vyko DP viešinimas?
Pastato projektiniai pasiūlymai , kuriuos matome vizualizacijose , 2019 metais buvo gerokai iškritikuoti ekspertų tarybos.

https://pilotas.lt/2019/06/19/archit...u-ir-patarimu/

[penkiolika]

O, kaip reikalai greitai vyksta.
Užkliuvo : kodėl numatomo "parkelio" vietoje įrašytas reglamentas -GG teritorija (su galimybe užstatyti)? O ne bendrųjų želdynų, kaip gražiai spalvojama?
Intensyvumas statybos zonoje 1,2 , ar visgi 0,4 ?

Gal žinote, kada vyko DP viešinimas?
Pastato projektiniai pasiūlymai , kuriuos matome vizualizacijose , 2019 metais buvo gerokai iškritikuoti ekspertų tarybos.

https://pilotas.lt/2019/06/19/archit...u-ir-patarimu/

GG yra teritorijos naudojimo tipas. Konkrečiu atveju - gyvenamoji teritorija. Joje privalomai būna ir inžinerinė, ir socialinė ir kt infrastruktūra + želdynai. Statybos zonos žaliojoje dalyje nėra numatyta, nebus ir užstatymo.

[oposumas]

Gal kas man jaunam papasakos, kodėl iš viso užsakomi tokie nesąmoningi melagysčių rinkiniai?

https://madeinvilnius.lt/verslas/sta...-daugiabucius/

Iš pradžių net nesupratau koks tokios rašliavos tikslas, bet matyt toks kaip ir kalba ten komentatoriai - prirašius rinkinį nesamonių užgošt pagrindinę mintį apie tai, kad bus panaikinti keli medžiai, dėl kurių dabar kaip žinome visur yra karšta.

Straipsniui jau virš mėnesio, tuo metu ten jau keletą mėnesių nebuvo likę jokių senų pastatų, stovėjo keturi kranai ir šiaip jau buvo padaryta daug įdirbio
Vystytojas rašo:

Šiuo metu sklype yra garažas, administracinis pastatas, sandėlis, gamybinis pastatas. Juos numatoma rekonstruoti, keičiant jų paskirtį, medžiagiškumą ir tūrį. Dalis konstrukcijų, kurios sutampa su planuojamo kvartalo užstatymo kontūru, bus išsaugotos ir panaudotos statyboms.

Vasarą iškasus duobę neliko jokių senų konstrukcijų (nieko nebus panaudota naujoms statyboms), viskas statoma nuo nulio ir perimetro kontūras sutampa tik vietomis.
(Nuotrauka iš CityNow)

Iš viso, kodėl tokie akivaizdūs nauji statymai vadinami rekonstrukcijomis? Ar tai kažkoks biurokratinis bullshitas ir toks atviras melagienų rašymas šiais laikais jau yra normali vystytojų praktika?

[MedinisStrazdas]

Iš viso, kodėl tokie akivaizdūs nauji statymai vadinami rekonstrukcijomis? Ar tai kažkoks biurokratinis bullshitas ir toks atviras melagienų rašymas šiais laikais jau yra normali vystytojų praktika?

Jeigu rekonstruoji nereikia arch konkurso skelbti.

[oposumas]

Okey, tai daug sako Keista, kad tvirtinant projektą nėra instrumentų patikrint ar iš tiesų tai yra rekonstrukcija ar tik konkurso apėjimas kaip čia.

[Creatium]

Kai rengė šitą projektą nebuvo jokių reikalavimų arch. konkursams. O dabar rekonstrukcijos, jeigu neklystu, taip pat reikalauja arch. konkurso.

[mr_miegas]

jei nieko nemaisau, rekonstruojant nera tokiu grieztu energetiniu reikalavimu, kaip naujai statybai ir su leidimais paprasciau

[Horn]

Gal greičiau buvo nupirkti tik pastatai, o žemė nuomuojama iš valstybės, todėl ir "daro rekostrukciją". Jeigu formintų naują statybą, tai galėtų NŽT panaikinti žemės nuomos sutartį. Ar čia ne tas atvejis?

[ttttt]

Čia labiau klausimas kodėl nauja statyba vadinama rekonstrukcija. Kas būtent šiuo atveju yra rekonstruojama? Kažkur paliko seno garažo pamatų armatūrą ir tokiu būdu "rekonstruoja garažą"? Tai yra tam tikrų atsilikusių rytų šalių absurdiškumo lygis, kai visi tai mato, visi supranta kas čia vyksta, bet "vsio zakonno". Labai primena "renovacija" Maskvoje:



Reikia aiškiai sureguliuoti "rekonstrukcijos" sąvoką ir kontroliuoti, kad tai nenusirįstų iki tokio absurdo, kai "rekonstrukcija" yra visiškas senojo pastato nugriovimas ir nieko bendro su juo neturinčio, n kartų didesnio naujo pastato statybos.

[ttttt]

Dar vienas geras "Paupio stiliaus" projektas Paupyje:

Paupio g. 33













Puikus upgrade'as lyginant su praeitu pasiūlymu:

[evvt]

Pasirodo galima vistik normaliai statyt ant šlaito, bet matyt turi būti sąlyga kad tai bus Paupyje, ne Naujamiesty kokiam.

[digital]

Remigijus Šimašius FB:

Paupys. Geri dalykai neatsitinka savaime

Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje. Taip naujai gimusį Vilnius Paupio rajoną įvertino vakar pasibaigusios didžiausios pasaulyje nekilnojamojo turto parodos MIPIM ekspertai.

Prieš keletą metų vienas mano bėgimo maršrutų vesdavo palei Vilnelę, palei buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritoriją. Tai buvo kelias pro griuvėsius, per apleistas vietas, kur nieko nesutikdavau, nebent pro šabakštynus pamatydavau ką nors prie Vilnelės. Kai šiandien bėgu tuo pačiu maršrutu, pasisveikinu bent su keliais pažįstamais ir daugybe nepažįstamų vilniečių, bėgiojančių, riedančių, vaikštančių po vieną, po du, šeimomis ar keliomis kartomis. Lygiai taip pat kartais ką nors pamatau Vilnelėje, tik dabar ne pro šabakštynus. Ir maršrutas paįvairėjo, nes atsirado kelios jaukios gatvės ir du nauji mieli tilteliai per upę.

Matau, kad ne man vienam smagu čia ne tik pabėgioti ar pasivaikščioti. Matau žmones, ateinančius praleisti laiko kino teatre ar kavinėse, matau čia dirbančius, matau čia laimingai gyvenančius.

Matau ir girdžiu sakančius vienas kitam - čia ne kaip Vilniuje, o kaip Olandijoje. Taip - tai iš tikrųjų „kaip“ Olandijoje, tačiau šis kokybės standartas atėjo, atvestas, į mūsų šios dienos Vilnių.

Antrasis termodinamikos (entropijos) dėsnis paaiškina, kad savaime atsitinka tik sąstingis ir degradacija, o geriems dalykams reikia daug energijos ir išradingumo. Tad kaip atsitiko Paupys. Ir ką padaryti, kad tokių miesto dalių atsitiktų dar daugiau ir dar geresnių?

Visi mes norime gerų miestų ir jaučiame, kurie rajonai jaukūs, malonūs, patogūs, o kur to trūksta. Vilniuje pagaliau turime ne tik istorinių pavyzdžių, kuriais sekti praėjusio šimtmečio viduryje kažkodėl tapo nemadinga. Turime ne tik atskirų naujų gražių erdvių. Turime ne tik mūsų architektūros principus, kuriuos vienų džiaugsmui, o kitų piktumui (gaila, kad ir kai kurių vystytojų ir architektų) nuosekliai diegiame. Turime ne tik gatvių standartą (jį irgi vieni sveikina kaip pagaliau atėjusį, o kiti keikia kaip nesusipratimą - iš nežinojimo ar įsitikinimų).

Pagaliau mes turime ir rajoną, kuriame visiškai, dideliu masteliu, realizuota tai, kas turi būti mieste: gatvės yra patrauklios viešos erdvės, kiemai yra saugios kaimynystės erdvės gyventojams, architektūra yra jauki, žmogiška, o pats rajonas išvystytas kompleksiškai. Nors rajonas net tankesnis už sovietinius rajonus - Karoliniškes, Šeškinę ar Fabijoniškes, jame būti jauku, o viešos erdvės logiškos ir kviečiančios užsibūti. Ir visa tai - apie Paupį. Prieš tai, kai buvo nominuotas MIPIM apdovanojimuose, jis jau buvo sulaukęs įvertinimo už urbanistiką iš tarptautinės „Žvilgsnis į save“ komisijos (apdovanojimai pagrįstai atiteko savivaldybės komandai).

Paupio istorija prasideda nuo vizijos, už kurią turime būti dėkingi dabartiniam Vilniaus vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui ir dabartinei jo pavaduotojai Rūtai Matonienei. Būtent jie sudėliojo strategijos pamatus: rajonas vystomas kompleksiškai, padalinamas į 11 kvartalėlių, kurių urbanistika ir architektūrinės stilistikos principai apspręsti (ir viskas remiasi klasikine vakarietiško miesto, o ne modernistine - bauhausine - sovietine samprata). Savivaldybė dalyvauja kaip partneris planuojant viešąsias erdves ir investuodama į dalį jų. Privatus sektorius įpareigojamas investuoti į kitas viešąsias erdves, net jei sklypas privatus.

Antras etapas - realus pinigų skyrimas. Atsimenu, kaip 2015 metais, vos tapus meru, nebuvo lengva skirti lėšų išvalyti taršios sovietinės pramonės paliktą toksišką gruntą. Tada skraidančio, bet apsileidusio miesto finansinė situacija buvo labai nekokia. Labai džiaugiuosi, kad tada ranka nesudrebėjo, ir tai padarėme. Nors atrodė, kad rezultatas bus nebent po dešimtmečio (ir būdamas meru tuo negalėsiu pasidžiaugti), o ir šiaip viskas daugeliui atrodė miglota, tolima, neaišku.

Trečias etapas - projektavimas. Nors dar nebuvome tada išgryninę savo 10 architektūros taisyklių (pagal jas tokių pačių principų, kiek tik įmanoma, dabar reikalaujame visur), tačiau architektai - septynios skirtingos komandos - atliko puikų darbą, o savivaldybės kolegos ir Vyriausiojo miesto architekto skyriaus neleido blaškytis. Turime senamiesčio dvasią, bet ne senamiesčio feikinimą, turime gyvus pirmuosius aukštus ir ramesnius skersgatvius, turime gerą gatvės ir kiemo santykį, turime žmogiško mastelio centrinę aikštę, turime geras medžiagas fasaduose ir kūrybingus, bet ne perspaustus dėl ikoniškumo sprendinius.

Ketvirtas etapas - realūs darbai. Užterštos teritorijos dalies valymas, gatvių ir kitų viešųjų erdvių įrengimas, pastatų statyba. Labai gerai, kad jie vyko sklandžiai tiek iš savivaldybės, tiek iš vystytojų pusės (nors projektas ir keitė savininkus).

Už rezultatą, kurį turime, ačiū daugybei žmonių: idėjos ir urbanistinio sprendimo autoriams (Mindaugui ir Rūtai), projekto vystytojams („PST Investicijos“, „Darnu Group“), pastatų architektams („Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektų biuras“, „Ambraso architektų biuras, „Kančo studija“, „JP architektūra“), UAB „Mitnija“ statybininkams, UAB „Senojo miesto architektai“, paveldosaugininkams Irenai Kliobavičiūtei, Giedrei Filipavičienei, Augiui Gučui ir Gediminui Rutkauskui, kaimynams ir kitiems miestiečiams, kurie palaikė ir suprato statybų metu, ir mielai naudojasi viešosiomis bei erdvėmis bei pastatais šiandien.

Na ir apie ateitį. Ar gali būti geriau? Taip. Yra svarbių dalykų, kurie galėtų būti geresni. Jei būtų daroma šiandien, pritaikytume 12 gatvių principų, neturėtume gatvelės tarp Paupio ir Aukštaičių g., neatitinkančios universalaus dizaino kriterijų, turėtume sklandesnį ir patogesnį pėsčiųjų judėjimą Aukštaičių gatve, platesnius takus pėstiesiems visame rajone, dar daugiau žalumos, labiau pėstiesiems pritaikytą ir jaukesnį apšvietimą, dar geresnius dizaino sprendimus.

Jei būtų daroma šiandien, būtų pritaikoma 10 architektūros taisyklių, ir būtų dar mažiau nugriauta senų gamyklų sienų, dar daugiau palikta senų pastatų, ir jie būtų dar kūrybingiau pritaikyti. Mažai kas tai pastebi, bet aš pastebiu, ir man rūpi. Pasimokėme ir, žinau (darome tai kartu), kad miestas augs dar kokybiškesnis.

Ar gali būti daugiau tokių rajonų? Taip, žinoma. Ne tik gali, bet ir būtinai bus. Pagal šį standartą, pagal išmoktas pamokas, kaip padaryti dar sklandžiau, geriau, efektyviau, jau dirbame su Stoties prieigomis (kur dabar likę nenaudojami bėgiai), su Vilkpėdės-Savanorių prospekto konversija, su Verkių autobusų parko teritorija, su būsimu naujos Šiaurinės gatvės užstatymu (ne, Oze nieko nestatysim ir net gatvės ten netiesim, iš karto pasakau), su kitais rajonais.

Kai turime tokį aukštai užkeltą standartą, net akis skauda pamatyti vis dar kai kur pasitaikančius atvejus, kur statomi pagal senus leidimus posovietiniai nesusipratimai, arba kur vystytojai stato prisidengdami nacionalinių teisės aktų nekokybiškumu bei tiesiog poreikiu prikepti kuo daugiau kvadratų.

Iš savo pusės galiu nuraminti - kad ir kiek sulauktume ašarų, jog savivaldybė stabdo (išverčiu - neleidžia gausiai prikepti posovietinių kvadratų), kad ir kiek sulauktume priekaištų, jog kišamės į architektų saviraišką (deja, kartais tai - kepti kartotinius nejaukius projektus), kad ir kiek trūktų palaikymo iš painių ir nelogiškų teisės aktų bei jų taikytojų, mes būsime tie, kurie kartelės nenuleis, visada reikalaus kokybės ir visada padės tiems, kurie irgi jos siekia.

[KUBILISTANAS]

"Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje." JUOKINGA....toliau jau nebeskaiciau....

[Creatium]

"Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje." JUOKINGA....toliau jau nebeskaiciau....

Tamstai reikėtų persižiūrėti asmenines informacijos priėmimo taisykles...

https://www.mipimawards.com/mipimawa...page/shortlist

Pasiskrolinam iki "BEST URBAN PROJECT" arba paieškoje suvedam "Vilnius".

[oposumas]

Sparčiai mūrijamas “Prie Vilnelės” ir gigantiška duobė su dar gyvuojančiais medžiais salelėse, kasama dviaukščiam “Vilnelės skverų” II etapo parkingui.

[MarkWood]

Drujos gatvės išklotinė.

[Kristisz]

Drujos gatvės išklotinė.

Reikia šitą gatvę siaurint, žalumos ir dviračių takų iki Stoties ir iki Petro ir Povilo bažnyčios.

[TIME]

Reikia šitą gatvę siaurint, žalumos ir dviračių takų iki Stoties ir iki Petro ir Povilo bažnyčios.

sutinku, dviraciu labai smagu nuo sito kalno butu, i kalna gal siek tiek sunkiau

[abruo]

Ten tą sankryžą reiktų naikinti, tuo pačiu ir susiaurinti būtų galima iki 2x2, nes asfalto plotai tikrai žiauriai dideli ir ten nereikalingi.