Gamyklų konversija Paplaujoje (Architektūros parkas)

[Lettered]

Gyvenimas erdviame būste kad ir toli nuo miesto centro, automobilizmas... Čia rimtai už tokius dalykus agituojame miestai.net forume? Net nežinau nuo ko pradėti, išdiskutuotos n kartų šios temos, išskydę miestai ir automobilizmas ir be "šiltnamio efekto" nėra gerai. Dabartinės Vilniaus valdžios politika šiais klausimais iš esmės yra teisinga. Gamyklų konversijos arti miesto centro esančiose teritorijose, Paupyje/Paplaujoje/Naujamiestyje ir t.t. - liuks, ypač sveikintini dalykai.

Beabejo, kad sveikintini, argi dėl to kas nors ginčijasi? Bet kad išaugo erdvaus būsto poreikis akivaizdu, kotedžus šiaip net šnipiškėse stato. Tik jei svarbu seniau būdavo didelis sklypas ar miškas šalia, dabar namus stato kad ir erdvius bet su mažesniais sklypais, bet būtinai su miesto komunikacijomis, VT, apšviestomis gatvėmis, takais ir pan.

[Lettered]

Uzuojauta tevukams-automobilistams-taksistams, nusipirkusiems namus Pikeliskese, Brinkiskese, Sudervese ar dar toliau. Ypac kai savo vaikus reikes veziot "po koronos" per dar didesnius kamscius ir maltis ne po 2 valandas, o pvz po 3 pirmyn atgal. Ir kartais maltis ne po viena syki, o po daugiau. Nes be mokyklu ir darzeliu yra ir bureliai ir dar visokiu reikalu. O ir nuotoliniu dirba ne visi. Tada galima susisumuoti kuro litrus, kiek isleista per desimtmeti ir kitus amortizacijos kastus, iskaitant ir savo laiko.

Tie kas turi vaikų perka namus ten, kur yra VT, nebent tas variantas, kur mamytė nedirba ir su savo gls vežioja vaikus, bet tokių irgi nėra ko gailėti, patys renkasi, kur gyventi. Ar jums kokio Andriulio labai gaila?

[Saliamonas]

Gyvenimas erdviame būste kad ir toli nuo miesto centro, automobilizmas... Čia rimtai už tokius dalykus agituojame miestai.net forume? Net nežinau nuo ko pradėti, išdiskutuotos n kartų šios temos, išskydę miestai ir automobilizmas ir be "šiltnamio efekto" nėra gerai. Dabartinės Vilniaus valdžios politika šiais klausimais iš esmės yra teisinga. Gamyklų konversijos arti miesto centro esančiose teritorijose, Paupyje/Paplaujoje/Naujamiestyje ir t.t. - liuks, ypač sveikintini dalykai.

Dabartinė Vilniaus valdžia iš tiesų skatina senų gamyklų ir akleistų teritorijų konversiją į daugiabučių projektus (taip pat kaip ir daugiabučių kaišiojimą į laisvus sklypus jau susiformavusių gyvenamųjų kvartalų viduje). bet nesutikčiau, kad tai automatiškai užtikrina šeimų persikėlimą arčiau miesto centro ir leidžia stabdyti sub-urbanizaciją. Neužtenka mieste leisti laisvai statyti daugiabučius, jie taip pat turi būti tinkami jaunoms šeimoms, su reikiama infrastruktūra ir pakankamai erdvūs - tai, manau, visiškai neužtikrinama. Užtenka pasižiūrėti į centre statomas 24 kv. metrų "rezidencijas" ir "terasas", kur 52 kv m. jau laikoma "erdviu trijų kambarių butu šeimai". Ar tikrai tokie projektai, kurių Vilniuje po krizės išdygo kaip grybų po lietaus, leis jaunoms šeimoms grįžti iš užmiesčio ar rinktis tokį butą vietoje namo kur nors Balsiuose? Taip pat, tam, kad būstas būtų patrauklus šeimai reikia užtikrinti socialinę infrastruktūrą (koks skirtumas Balsiai ar Markučiai/ppalauja, jei nei ten, nei ten nėra darželių/mokyklų, jei abiem atvejais reiks vežti vaikus į mokyklą), taip pat žaliąsias erdves šalia daugiabučių (vienas pagrindinių argumentų, kodėl žmonės renkasi privačius namus vieytoje daugiabučių mieste - vaikams bus kur žasiti, bus erdvės, žalia pievelė namo kieme, bus kur pasivaikščioti ir t.t.).
Manau dabartinė miesto plėtros kryptis ateityje gali lemti dar didesnę sub-urbanizaciją ir segregaciją, kai miesto centre ir aplink jį lieka jauni šeimų nesukūrę profesionalais, studentai, laikini migrantai ir šiaip bohema, o šeimos keliasi į priemiesčius, nes tik ten randa šeimoms su keliais vaikais tinkamą būstą už adekvačią kainą. Miesto tankinimas, jei teritorijų konversijos metu nepasiūloma šeimoms tinkamų būstų, gali ne tik nesustabdyti sub-urbanizacijos, bet netgi ją paskatinti.

[Andrys]

tai išaugo, tai išaugo, bet tai nereiškia, kad kitų poreikių apart darbo žmogus nebeturi. nereikia užsiciklinti ant šių metų, kad viskas bus apversta aukštyn kojom. žmonės į darbą fiziškai nori nuvykti ir pasisocializuoti. bus pokyčių, akivaizdu, išaugs darbas per nuotolį, bet dėl to pirkti brinkiškėse 'sodo' neketinu.
automobilis stovi didžiają paros laiko dalį, tačiau visi už jį moką didelius pinigus ne dėl to, kad intensyviai juo naudotųsi (absoliučiai didžioji dauguma nėra fūristai, o tiesiog paprasti commuteriai), o tik dėl to, kad turėtų GALIMYBĘ juo pasinaudoti. analogiškai galimybės turėjimas pėsčiomis pasiekti tavo reikiamus objektus tave padaro dar mobilesniu. Vilniaus atveju kryptis aiški - gujami automobiliai lauk. ta tendencija ryškės ir stiprės.
elektromobiliai neišgelbės planetos. autonominiai tuo labiau. net galimos neigiamos pasekmės, kurios dar labiau skatintų drieką (nebėra svarbus kelionės atstumas).

[mantasm]

aš sau asmeniškai esu nusistatęs, kad visas teritorijas vertinu pagal rotušę. centrą žmonės dažniausiai sieja su senamiesčiu, o ne su Konstitucijos pr. Centras svarbus absoliučiai visiems. Bent jau turėtų būti, kadangi ten yra sutelkta didžioji dalis paslaugų, pramogų ir t.t. Jeigu gyveni centre ar greta, tu gali naudotis jo privalumais be automobilio. Tiesa, nevertėtų vėl grįžti į šią diskusiją. Tiesiog, globaliai yra tokia tendencija ar tam tikras vektorius, kad miestas turi būti kompaktiškas, todėl visi 'suburberiai' vertinant net per aplinkosauginę prizmę (automobilis atsakingas ir už šiltnamio efektą), nebeatlaiko kritikos XXI a.

Dėl paslaugų - centre kaip tik paslaugų mažėja ir mažėja. Jau n metų nebuvo prireikę važiuotį centrą dėl kažkokių reikalų. Gal kažkokios specifinės itin prabangios ir madingos paslaugos tik centre, bet čia toli gražu ne visiems aktualu. Pramogos centre tik ganėtinai siauram ratui - kabokai tusovščikams. Na dar dalis koncertų/teatrų salių.

[Andrys]

Manau dabartinė miesto plėtros kryptis ateityje gali lemti dar didesnę sub-urbanizaciją ir segregaciją, kai miesto centre ir aplink jį lieka jauni šeimų nesukūrę profesionalais, studentai, laikini migrantai ir šiaip bohema, o šeimos keliasi į priemiesčius, nes tik ten randa šeimoms su keliais vaikais tinkamą būstą už adekvačią kainą. Miesto tankinimas, jei teritorijų konversijos metu nepasiūloma šeimoms tinkamų būstų, gali ne tik nesustabdyti sub-urbanizacijos, bet netgi ją paskatinti.

nu labadiena...užmiesčio suburbijoje socialinė infrastruktūra net neegzistuoja keliolikos km spinduliu. argumentai, kodėl keliamąsi į užmiestį, - įperkamesnis būstas. čia numeris 1. niekam nebereikia 200 kv.m būsto, nes komformtiškai tu gali susitvarkyti ir su 80 kvm. tiesa, 50 kv. tikrai mažoka, bet tendencija bus tokia, kad vis daugiau žmonių pirkdami brangesnį būstą cente ar arčiau jo vertins ir 20 metų perspektyvą, kiek papildomai kainuos išlaikyti dar vieną papildomą automobiliį. jau nekalbant apie vaikus, užaugančius pro automobilio langą. USA kažkurioje valstijoje sulaukęs pilnametystės vienerius metus tu esi praleidęs commutinant automobilyje. ok, nėra taip Lietuvoj blogai, bet apstu suburbijos gyventojų, kuriems dienos kelionės sudaro 1,5 val. o pridėjus papildomus vaikų būrelius ir visa kitą, išvis išauga.

pavieniai blogi pavyzdžiai dėl miesto kompaktinimo (taip, nes miestą tu tankini ne dėl kv.m. o dėl to, kad jis taptų kompatiškas su prieinami VT, viešosios paslaugos ir t.t.), neapspręs visos tendencijos.

[mantasm]

tai išaugo, tai išaugo, bet tai nereiškia, kad kitų poreikių apart darbo žmogus nebeturi. nereikia užsiciklinti ant šių metų, kad viskas bus apversta aukštyn kojom. žmonės į darbą fiziškai nori nuvykti ir pasisocializuoti. bus pokyčių, akivaizdu, išaugs darbas per nuotolį, bet dėl to pirkti brinkiškėse 'sodo' neketinu.

Tamsta labai siaurai žiūrite per savo prizmę. Būna žmonės turi ir kitų laisvalaikio poreikių, kuriems centras ne tik nepadeda, bet ir trukdo. Ir ne visi nori darbe socializuotis. Jei patinka tūsint ofise atėjus pėstute į darbą ir po to šaut į kaboką tai gerai. Bet kita dalis žmonių tepa slides iš miesto ir kitaip dėliojasi gyvenimą.

[Andrys]

Dėl paslaugų - centre kaip tik paslaugų mažėja ir mažėja. Jau n metų nebuvo prireikę važiuotį centrą dėl kažkokių reikalų. Gal kažkokios specifinės itin prabangios ir madingos paslaugos tik centre, bet čia toli gražu ne visiems aktualu. Pramogos centre tik ganėtinai siauram ratui - kabokai tusovščikams. Na dar dalis koncertų/teatrų salių.

aš esu į senamiestį atvykęs N kartų tiesiog pasivaikščioti. Nesu gyvenime atvykęs į riešę pasivaikščioti. Tiek tų skirtumų. Jeigu riešėje atidarysi stomotologo kabinetą, jo pasiekiamumo spindulį bus 10 žmonių, o kažkur centre arba miegamajame rajone, turbūt keletas tūkstančių. centro privalumas tiesiog funkcijų įvairovė.šiomis funkcijomis bando pildyti ir miegamuosius rajonus. žinoma, gali šauti į IKI PRIE KELIO, apsidrausti mašiną, nusipirkti maisto ir atgal namo. Labai siaurai mąstote, kolega. Centre arba kabokai tusovčikam arba nieko. Kavinės ? Negirdėjau. Parduotuvės. Negirdėjau. restoranų pasirinkimas ? aj, tai namie gerai. Patrauklus, besikeičiantis miestovaizdis, graži architektūra. Noup, nereikia. kokybiškos viešosios erdvės? ai, tai netoli namų yra miškelis, nuvažiuosiu automobiliu. Kultūrinės funkcijos, teatrai, parodos, ne, kam to reikia. Juk kartą - kam to reik. sporto klubai ? tai o kam ?

Beje, ar kas nors susimąstė, kodėl Vilniaus ir kituose akropoliuose viduje yra "gatvių" pavadinimai ? Visokie pasažai ir t.t. Ar nesusimąstėte, kad tai yra tam tikri 'realybės simuliakrai'. O kam tuomet apsimetinėti "miestu", jei jo nereikia ?

[Andrys]

Tamsta labai siaurai žiūrite per savo prizmę. Būna žmonės turi ir kitų laisvalaikio poreikių, kuriems centras ne tik nepadeda, bet ir trukdo. Ir ne visi nori darbe socializuotis. Jei patinka tūsint ofise atėjus pėstute į darbą ir po to šaut į kaboką tai gerai. Bet kita dalis žmonių tepa slides iš miesto ir kitaip dėliojasi gyvenimą.

aš nenoriu čia asmeniškai kažkam nurodyti kaip jam gyventi. visi mes renkamės. aš tik žiūriu per daugumos prizmę. užmiestyje gyvena santykinai mažiau žmonių. galima žiūrėti tiek per santykinius žmonių skaičius, tiek per plotą. ir miestui, ir planetai yra "pigiau" visais pjūviais žmones koncentruoti ir suteikti platesnį paslaugų spektrą nei kad išbarstyti.

[mantasm]

aš esu į senamiestį atvykęs N kartų tiesiog pasivaikščioti. Nesu gyvenime atvykęs į riešę pasivaikščioti. Tiek tų skirtumų. Jeigu riešėje atidarysi stomotologo kabinetą, jo pasiekiamumo spindulį bus 10 žmonių, o kažkur centre arba miegamajame rajone, turbūt keletas tūkstančių. centro privalumas tiesiog funkcijų įvairovė.šiomis funkcijomis bando pildyti ir miegamuosius rajonus. žinoma, gali šauti į IKI PRIE KELIO, apsidrausti mašiną, nusipirkti maisto ir atgal namo. Labai siaurai mąstote, kolega. Centre arba kabokai tusovčikam arba nieko. Kavinės ? Negirdėjau. Parduotuvės. Negirdėjau. restoranų pasirinkimas ? aj, tai namie gerai. Patrauklus, besikeičiantis miestovaizdis, graži architektūra. Noup, nereikia. kokybiškos viešosios erdvės? ai, tai netoli namų yra miškelis, nuvažiuosiu automobiliu. Kultūrinės funkcijos, teatrai, parodos, ne, kam to reikia. Juk kartą - kam to reik. sporto klubai ? tai o kam ?

Beje, ar kas nors susimąstė, kodėl Vilniaus ir kituose akropoliuose viduje yra "gatvių" pavadinimai ? Visokie pasažai ir t.t. Ar nesusimąstėte, kad tai yra tam tikri 'realybės simuliakrai'. O kam tuomet apsimetinėti "miestu", jei jo nereikia ?

Kam rūpi miestovaizdis, kam kraštovaizdis Kam rūpi „kokybiškos viešosios erdvės“, kam ramiai pabūt gamtoj. Kam reikia sporto klubo, kam geriau dviratis/slidės/kedai. Kam rūpi parduotuvėse pasižiūrėt į vitrinas, kam geriau internetu į paštomatą nešvaistant laiko ir su didesniu pasirinkimu.

Teatrai, parodos, koncertai toli gražu ne tik centre būna. Ir kultūrinantis nereikia užsidaryt vienam mieste - visada įdomu pavažiuot pas tolimesnius ar artimesnius kaimynus.

Yra daugiau požiūrių gyvenime nei vienas tamstos

[Edd]

Dabartinė Vilniaus valdžia iš tiesų skatina senų gamyklų ir akleistų teritorijų konversiją į daugiabučių projektus (taip pat kaip ir daugiabučių kaišiojimą į laisvus sklypus jau susiformavusių gyvenamųjų kvartalų viduje). bet nesutikčiau, kad tai automatiškai užtikrina šeimų persikėlimą arčiau miesto centro ir leidžia stabdyti sub-urbanizaciją. Neužtenka mieste leisti laisvai statyti daugiabučius, jie taip pat turi būti tinkami jaunoms šeimoms, su reikiama infrastruktūra ir pakankamai erdvūs - tai, manau, visiškai neužtikrinama. Užtenka pasižiūrėti į centre statomas 24 kv. metrų "rezidencijas" ir "terasas", kur 52 kv m. jau laikoma "erdviu trijų kambarių butu šeimai". Ar tikrai tokie projektai, kurių Vilniuje po krizės išdygo kaip grybų po lietaus, leis jaunoms šeimoms grįžti iš užmiesčio ar rinktis tokį butą vietoje namo kur nors Balsiuose? Taip pat, tam, kad būstas būtų patrauklus šeimai reikia užtikrinti socialinę infrastruktūrą (koks skirtumas Balsiai ar Markučiai/ppalauja, jei nei ten, nei ten nėra darželių/mokyklų, jei abiem atvejais reiks vežti vaikus į mokyklą), taip pat žaliąsias erdves šalia daugiabučių (vienas pagrindinių argumentų, kodėl žmonės renkasi privačius namus vieytoje daugiabučių mieste - vaikams bus kur žasiti, bus erdvės, žalia pievelė namo kieme, bus kur pasivaikščioti ir t.t.).
Manau dabartinė miesto plėtros kryptis ateityje gali lemti dar didesnę sub-urbanizaciją ir segregaciją, kai miesto centre ir aplink jį lieka jauni šeimų nesukūrę profesionalais, studentai, laikini migrantai ir šiaip bohema, o šeimos keliasi į priemiesčius, nes tik ten randa šeimoms su keliais vaikais tinkamą būstą už adekvačią kainą. Miesto tankinimas, jei teritorijų konversijos metu nepasiūloma šeimoms tinkamų būstų, gali ne tik nesustabdyti sub-urbanizacijos, bet netgi ją paskatinti.

Dėl būstų plotų tikrai yra tiesos, tik nežinau kokie turėtų būti valdžios sprendimai šiuo klausimu. Kokie pasiūlymai? Markučiai/Paplauja - nebuvo didelio poreikio tokiai infrastruktūrai, "apleistų gamyklų vaikai" matomai iki šiol neturėjo tokio poreikio kaip eiti į darželius. Ar savivaldybė išaugus gyventojų skaičiui nepasišiukšlins ir pastatys - matysim, dabartinė valdžia centre dažnai šią sritį atiduoda privačiam verslui į rankas. Dėl daugiabučių kaišiojimo - iš esmės aš už tankinimą, bet tikrai yra "įkištinių" projektų į suformuotą kitų daugiabučių kiemą kurie man nepatinka.

[mantasm]

aš nenoriu čia asmeniškai kažkam nurodyti kaip jam gyventi. visi mes renkamės. aš tik žiūriu per daugumos prizmę. užmiestyje gyvena santykinai mažiau žmonių. galima žiūrėti tiek per santykinius žmonių skaičius, tiek per plotą. ir miestui, ir planetai yra "pigiau" visais pjūviais žmones koncentruoti ir suteikti platesnį paslaugų spektrą nei kad išbarstyti.

Dar pigiau planetai būtų sukoncentruoti žmones, sumažinti gyvenamojo ploto iki minimumo ir padaryti šeimų kūrimą labai nepatogiu. Ir dar apkarpyti paslaugų spektrą, kad savo vartojimu negeneruotų nebūtinos taršos.

[Andrys]

Tai Vilniaus miestas yra unikalus. Jame yra ir miškų, gražių kraštovaizdžių, draustinių, pasiekiamų pėsčiomis. Jame tiesiami dviračių takai. Galima su dviračiu ir po draustinius pavažinėti. Centrinėje dalyje turbūt yra visų tiekėjų paštomatai, ko nepasakysi apie užmiestį. Turiu omenyje, jūsų įvardinti dalykai yra įmanomi ir centre + visa ką aš įvardinau. Na, į extremalius kraštutinumus dėl planetos tiesiog nereaguosiu dėl akivaizdžių priežasčių

Visi mes renkamės. Nesakau, kad jūsų pasirinkimas blogas. Tai tėra jūsų pasirinkimas. Aš jį galiu suprasti. Pagal statistikos departamentą Lietuvoje "mieste" gyvena 68 proc. gyventojų.

[Viliusun]

Dėl būstų plotų tikrai yra tiesos, tik nežinau kokie turėtų būti valdžios sprendimai šiuo klausimu. Kokie pasiūlymai? Markučiai/Paplauja - nebuvo didelio poreikio tokiai infrastruktūrai, "apleistų gamyklų vaikai" matomai iki šiol neturėjo tokio poreikio kaip eiti į darželius. Ar savivaldybė išaugus gyventojų skaičiui nepasišiukšlins ir pastatys - matysim, dabartinė valdžia centre dažnai šią sritį atiduoda privačiam verslui į rankas. Dėl daugiabučių kaišiojimo - iš esmės aš už tankinimą, bet tikrai yra "įkištinių" projektų į suformuotą kitų daugiabučių kiemą kurie man nepatinka.

Pridedant dėl būsto plotų. Augant kvadrato kainai - mažėja gyventojų įperkamumas, todėl turtinio vieneto (pvz 3 kambarių plotas nuo 75kv iki 55 kv sumažėjimas) dydis tendencingai traukiasi.

[Lettered]

Pridedant dėl būsto plotų. Augant kvadrato kainai - mažėja gyventojų įperkamumas, todėl turtinio vieneto (pvz 3 kambarių plotas nuo 75kv iki 55 kv sumažėjimas) dydis tendencingai traukiasi.

Šiaip atlyginimai/pajamos auga sparčiau nei būstas ir įperkamumas stipriai auga. Šiandien procentaliai žymiai daugiau šeimų įperka naują 75 kv. butą aplink centrą esančiuose rajonuose nei prieš 5, 10 ar 15 metų. Aišku jeigu šeima už 200k eur perka ne tą 75 kv. butą naujamiestyje, o 200 kv. namą kalnėnuose, negalima sakyti, kad įperkamumas mažėja ir dėl to vyksta suburbanizacija, čia jau žaidžia prioritetai.

[Viliusun]

Šiaip atlyginimai/pajamos auga sparčiau nei būstas ir įperkamumas stipriai auga. Šiandien procentaliai žymiai daugiau šeimų įperka naują 75 kv. butą aplink centrą esančiuose rajonuose nei prieš 5, 10 ar 15 metų. Aišku jeigu šeima už 200k eur perka ne tą 75 kv. butą naujamiestyje, o 200 kv. namą kalnėnuose, negalima sakyti, kad įperkamumas mažėja ir dėl to vyksta suburbanizacija, čia jau žaidžia prioritetai.

Keista. Nes būsto vieneto kvadratūros mažėjimas bent jau daugelio vystytojų įvardijimas kaip perkamosios galios susitraukimu (nereiktų maišyti su bendru būsto įperkamumu, nes jis dėl mažėjančios kvadratūros ir skirtingų klasių pasiūlos Lietuvoje išlieka labai geras). Sakykim Olimpiečių g. litais pardavinėjami butai buvo už 4500 Lt, dabar labai panašiai kaina Eur (pvz Pilies apartamentai).

[Lettered]

aš nenoriu čia asmeniškai kažkam nurodyti kaip jam gyventi. visi mes renkamės. aš tik žiūriu per daugumos prizmę. užmiestyje gyvena santykinai mažiau žmonių. galima žiūrėti tiek per santykinius žmonių skaičius, tiek per plotą. ir miestui, ir planetai yra "pigiau" visais pjūviais žmones koncentruoti ir suteikti platesnį paslaugų spektrą nei kad išbarstyti.

Kalbat kaip koks komunistas, sovietmečiu visi irgi buvo per prievarta sukišti į mažus butus ir troleibusus, nes taip partijai buvo lengviau įgyvendinti savo planus, dabar gyvenant rinkos ekonomikoje tokio dalyko kaip miesto poreikiai nebėra, yra tik individualūs žmonių poreikiai ir miestas turi tarnauti tų žmonių poreikiams, o ne atvirkščiai.

[Lettered]

Keista. Nes būsto vieneto kvadratūros mažėjimas bent jau daugelio vystytojų įvardijimas kaip perkamosios galios susitraukimu (nereiktų maišyti su bendru būsto įperkamumu, nes jis dėl mažėjančios kvadratūros ir skirtingų klasių pasiūlos Lietuvoje išlieka labai geras). Sakykim Olimpiečių g. litais pardavinėjami butai buvo už 4500 Lt, dabar labai panašiai kaina Eur (pvz Pilies apartamentai).

Būsto įperkamumas skaičiuojamas pagal kv. kainą, o ne buto, tai plotai tam dydžiui neturi reikšmės. Šiaip dabar daugiau ploto statoma arčiau centro ir butai sumažejo, kas objektyviai didina kv kainą, tai tas realus įperkamumas netgi dar didesnis būtų. Šiaurės miestelyje per pirmą NT bumą butai buvo pardavinėjami už 6-8k litų, perkūnkiemyje už 4-5k, o centre kai kuriuose projektuose net iki 20k litų už kv. Dabar kainos labai panašios, nors atlyginimai per tą laiką padvigubėjo.

[Viliusun]

Būsto įperkamumas skaičiuojamas pagal kv. kainą, o ne buto, tai plotai tam dydžiui neturi reikšmės. Šiaip dabar daugiau ploto statoma arčiau centro ir butai sumažejo, kas objektyviai didina kv kainą, tai tas realus įperkamumas netgi dar didesnis būtų. Šiaurės miestelyje per pirmą NT bumą butai buvo pardavinėjami už 6-8k litų, perkūnkiemyje už 4-5k, o centre kai kuriuose projektuose net iki 20k litų už kv. Dabar kainos labai panašios, nors atlyginimai per tą laiką padvigubėjo.

Įdomūs skaičiai. Ačiū.

[Saliamonas]

Būsto įperkamumas skaičiuojamas pagal kv. kainą, o ne buto, tai plotai tam dydžiui neturi reikšmės. Šiaip dabar daugiau ploto statoma arčiau centro ir butai sumažejo, kas objektyviai didina kv kainą, tai tas realus įperkamumas netgi dar didesnis būtų. Šiaurės miestelyje per pirmą NT bumą butai buvo pardavinėjami už 6-8k litų, perkūnkiemyje už 4-5k, o centre kai kuriuose projektuose net iki 20k litų už kv. Dabar kainos labai panašios, nors atlyginimai per tą laiką padvigubėjo.

Šiek tiek klaidinga atskaitos tašką laikyti 2007 m. bumą, kur visiems buvo aišku, kad yra anomalija, t.y. išpūstas burbulas su nerealiomis kainomis. Teisingiau būtų imti ilgesnį laiko tarpą, bent nuo kokių 2000-ųjų.