Gugenheimo ir Ermitažo muziejus

[iris]

Numatė lėšų Guggenheimo muziejaus galimybių studijai

Vilniaus vicemeras neneigia, kad savivaldybė yra numačiusi lėšų finansuoti Guggenheimo muziejaus galimybių studiją.
G. Babravičius sako nenorįs įvardinti tikslios sumos, kiek konkrečiai galvojama skirti lėšų - esą reikia įvertinti savivaldybės galimybes.
„Yra paruošta galimybių studija, iš savivaldybės numatytos lėšos. Ar bus galima skirti 250 tūkst. litų, ar tai bus kita suma, negaliu dabar pasakyti, nes turime įvertinti", - lrt.lt komentavo jis ir pridūrė, kad lėšų skyrimas yra „jau priimtų sprendimų vykdymas".

G. Babravičiaus teigimu, muziejaus projektu rūpinasi VšĮ „Jono Meko vizualiųjų menų centras". Lrt.lt primena, kad Vilniaus savivaldybė yra minėto centro steigėja.

Lrt.lt taip pat primena, kad dar 2007 m. liepą centro direktorius Kristijonas Algirdas Kučinskas ir Solomono R. Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas pasirašė sutartį rengti Ermitažo-Guggenheimo muziejaus Lietuvoje galimybių studiją.

Ji buvo atlikta ir pristatyta 2008 m. spalį.

Ar kalbama apie tos pačios galimybių studijos finansavimą, Vilniaus vicemeras komentuoti negalėjo - esą jam reikia pasitikslinti.

Taip pat nėra tikslių žinių dėl tolesnės muziejaus projekto vystymo eigos - esą kol kas lėšų muziejaus statyboms nėra.

Vilniaus meras Vilius Navickas yra teigęs, kad Guggenheimo muziejaus statybas būtų galima pradėti tik po 4-5 metų.


asa.lt

[Perfect]

Tai, kad jau atlikta ta studija už Zuoko pinigus . Berods guodėsi per teliką nabagas, kad dėl jos namą užstatė

[G-Shock]

B.S>>>> nerašysiu apie vertę menine prasme, nes jos tikrai nesuvokiu ir ne todėl, jog man degtinė svarbiau... Tiesiog jei primityviai aiškint tie paveikslai su savo kainom yra kaip mūsų NT: kažkas pardave durna kaina, tas nusipirkęs pamatė,jog dar vienas yra,kuris už realiai išreklamuotą ir kažkieno įvardintą, kaip fenomenalų, daiktą mokės dvigubai nei pastarasis nusipirko... su sąlyga jog pinigai nuvertėja, tai tavo paveikslas ar kitas meno kurinys realiai niekada nekainuos mažiau (kas norės nusipirkęs už 1mln, parduot už 100k ?)... Prisiminkim tas garsiąsias istorijas (nžn ar jos realios) apie obuolį --> Ferrari... protingai mainant tu netai, kad gavai Ferrari, tu tiesiog pakėlei to obuolio kainą... tik ar jau dabar norėsi tą obuolį už tiek pirkti? Nesitikiu jog suprasi... kiekvienas turim savo nuomonę. Manoji tokia.

[B.S.]

B.S>>>> nerašysiu apie vertę menine prasme, nes jos tikrai nesuvokiu ir ne todėl, jog man degtinė svarbiau... Tiesiog jei primityviai aiškint tie paveikslai su savo kainom yra kaip mūsų NT: kažkas pardave durna kaina, tas nusipirkęs pamatė,jog dar vienas yra,kuris už realiai išreklamuotą ir kažkieno įvardintą, kaip fenomenalų, daiktą mokės dvigubai nei pastarasis nusipirko... su sąlyga jog pinigai nuvertėja, tai tavo paveikslas ar kitas meno kurinys realiai niekada nekainuos mažiau (kas norės nusipirkęs už 1mln, parduot už 100k ?)... Prisiminkim tas garsiąsias istorijas (nžn ar jos realios) apie obuolį --> Ferrari... protingai mainant tu netai, kad gavai Ferrari, tu tiesiog pakėlei to obuolio kainą... tik ar jau dabar norėsi tą obuolį už tiek pirkti? Nesitikiu jog suprasi... kiekvienas turim savo nuomonę. Manoji tokia.

Oho, tiek prirasei, kad net pats susipainiojai. Uzteks buti muzikais ir viska skaiciuoti arba pinigu mase arba daiktu gausybe. Pinigai bus isleisti jei ne mene ar moksle, tai pravalgymui, pragerimui, daiktu kurie butu ismesti uz 10 metu pirkimui, ar duobiu uzlopymui. Taigi, dabar gerai paskaiciuok kas labiau "apsimoka". Reikia zvelgti giliai ir i ateiti. Tas tavo Ferraris uz 20 metu bus vertas ne daugiau nei sh... kruvos, o menas... Na, manau, aiskinti nereikia. Mums visiems yra pats laikas tapti pasaulio dalimi o ne toliau isikibus i zagre nieko nematyti toliau savo nosies, nes ir toliau liktume artoju ksenofobu rasistu ir homofobu krastu dar 50 metu. O po to jau ir Lietuvos turbut nebeliktu, nes absoliuciai nukraujuosime. Kaip manai kiek metu Lietuva neinvestuodama i moksla ir mena dar pratemptu, ir kas isvis nores i toki krasta investuoti?

[Perfect]

B.S>>>> nerašysiu apie vertę menine prasme, nes jos tikrai nesuvokiu ir ne todėl, jog man degtinė svarbiau... Tiesiog jei primityviai aiškint tie paveikslai su savo kainom yra kaip mūsų NT: kažkas pardave durna kaina, tas nusipirkęs pamatė,jog dar vienas yra,kuris už realiai išreklamuotą ir kažkieno įvardintą, kaip fenomenalų, daiktą mokės dvigubai nei pastarasis nusipirko... su sąlyga jog pinigai nuvertėja, tai tavo paveikslas ar kitas meno kurinys realiai niekada nekainuos mažiau (kas norės nusipirkęs už 1mln, parduot už 100k ?)... Prisiminkim tas garsiąsias istorijas (nžn ar jos realios) apie obuolį --> Ferrari... protingai mainant tu netai, kad gavai Ferrari, tu tiesiog pakėlei to obuolio kainą... tik ar jau dabar norėsi tą obuolį už tiek pirkti? Nesitikiu jog suprasi... kiekvienas turim savo nuomonę. Manoji tokia.

Vertės kūrimas yra daug kompleksiškesnis fenomenas nei, kad galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Yra begalė vertės rūšių, aišku visuomenėje geriausiai yra suprantama ekonominė vertė, kurios viena iš išraiškų yra finansinis kapitalas - pinigai - paprasta ir lengvai apčiuopiama vertės išraiška, kurios pagalba vyksta mainai.
Vertės kūrime dalyvauja eilė veiksnių, ne vien tik ekonominis - suprantamas kaip materiali vertės išraiška. Pavyzdžiui už kiek sutiktum parduoti (jei išviso sutiktum) savo prosenelių šliūbinius žiedus? Iš ekonominės perspektyvos tai yra tik keliasdešimt gramų aukso, kurio rinkos vertė yra 300 Lt (tarkim).
Kalbant apie meninę vertę duosiu kitą paprastą pavyzdį su tais pačiais žiedais. Du auksiniai žiedai: vienas pagamintas konvejerinio preso pagalba - paprastas žiedas, be jokio dekoro ir stilizacijos, kitas - juvelyro dekoruotas sudėtingais raštais. Abu žiedai iš vienodos prabos aukso ir abiems pagaminti panaudota vienodas kiekis aukso. Kaip manai, ar jie verti tiek pat?
Kultūrinės vertės kūrimas yra dar sudėtigesnis dalykas

[praeivis]

Kalbant apie meninę vertę duosiu kitą paprastą pavyzdį su tais pačiais žiedais. Du auksiniai žiedai: vienas pagamintas konvejerinio preso pagalba - paprastas žiedas, be jokio dekoro ir stilizacijos, kitas - juvelyro dekoruotas sudėtingais raštais. Abu žiedai iš vienodos prabos aukso ir abiems pagaminti panaudota vienodas kiekis aukso. Kaip manai, ar jie verti tiek pat?
Kultūrinės vertės kūrimas yra dar sudėtigesnis dalykas

Atsakymas labai paprastas. Neziurint to kiek jie tau bebutu paciam brangus,bet ju verte bus tik tokia ,kiek uz juos duos pirkejas. O kalbant apie tas gugenheimo parodas, tai tie visi paveikslai bus verti tik tiek,kiek ziurovai sutiks moketi uz bilietus. Jei stoves eile zmoniu su simtu litu rankoje,kad tik galetu paziureti ta paroda-vadinasi paveikslai kazko verti. Jei zmoniu daug nebus ir demonstruoti tokias parodas bus vienas nuostolis-vadinasi tai tik tepliones ir nieko daugiau.
Be to menas labai skirtingai vertinamas tarp ivairiu kulturu. Ir tas pats daiktas viename kraste gali buti vertybe,o kitoje pasaulio puseje tai tebus vertinama kaip eiline siuksle.

[praeivis]

[QUOTE=B.S.;350596]Tas tavo Ferraris uz 20 metu bus vertas ne daugiau nei sh... kruvos, o menas... Na, manau, aiskinti nereikia.


Sakai menas-vertybe. Stai tau pavyzdziai: europoje bus vertinamas koks monos lizos paveikslas ir bus laikoma pigiomis kokios afrikieciu ritualines kaukes. Afrikieciai mastys atvirksciai: ritualines kaukes bus sventas dalykas,o monos lizos paveiklas tinkamas tik puodui uzdengti,kad nepridulketu:-))
Viskas labai realytyvu. Mums brangi trispalve,o kai kam ji tik skuduras. Zydams brangi menora ,o mums tai tik eiline zvakide is 6 daliu ir t.t. ir pan.

[B.S.]

[QUOTE=praeivis;350625]

Tas tavo Ferraris uz 20 metu bus vertas ne daugiau nei sh... kruvos, o menas... Na, manau, aiskinti nereikia.


Sakai menas-vertybe. Stai tau pavyzdziai: europoje bus vertinamas koks monos lizos paveikslas ir bus laikoma pigiomis kokios afrikieciu ritualines kaukes. Afrikieciai mastys atvirksciai: ritualines kaukes bus sventas dalykas,o monos lizos paveiklas tinkamas tik puodui uzdengti,kad nepridulketu:-))
Viskas labai realytyvu. Mums brangi trispalve,o kai kam ji tik skuduras. Zydams brangi menora ,o mums tai tik eiline zvakide is 6 daliu ir t.t. ir pan.

Na tik nereikia nuklyst i lankas ir pradet filosofuot apie Afrika. Pats pripazinai kad daiktas vertas tiek, kiek uz ji duoda pirkejas. Ir nereikes sneket nesamoniu nei apie Mona Liza nei apie afrikietiskas kaukes. Taigi, uz 20 metu kiek duos pirkejas uz ferrari ir kiek duos pirkejas uz mena? Pirkeju is dziungliu nesiulyti, nes nei vieno nei kito neipirks.

[Perfect]

Atsakymas labai paprastas. Neziurint to kiek jie tau bebutu paciam brangus,bet ju verte bus tik tokia ,kiek uz juos duos pirkejas. O kalbant apie tas gugenheimo parodas, tai tie visi paveikslai bus verti tik tiek,kiek ziurovai sutiks moketi uz bilietus. Jei stoves eile zmoniu su simtu litu rankoje,kad tik galetu paziureti ta paroda-vadinasi paveikslai kazko verti. Jei zmoniu daug nebus ir demonstruoti tokias parodas bus vienas nuostolis-vadinasi tai tik tepliones ir nieko daugiau.
.

Teisingai mąstai, bet vis viena viską suvedi į tiesioginę ekonominę naudą. Menas ir kultūra nebūtinai turi/gali generuoti tiesiogine ekonominę vertę. Daugeliu atveju jie paskatina procesus, kurie yra netiesioginė ekonominė nauda. To pačio Guggenheimo muziejaus galimybių studijoje sakoma, kad muziejus iki 2020-ųjų pritrauktų papildomus 924 000 turistus į Lietuvą. Nors šitas skaičius, mano nuomone, gerokai išpūstas, tačiau pats vietinės turizmo rinkos aktyvinimas yra labai geras netiesioginės ekonominės vertės pavyzdys. Kitas dalykas yra Guggenheimo ir Ermitažo muziejų vardai, kurie, vėl gi, prisideda prie šalies įvaizdžio kūrimo, kuris duoda netiesioginę ekonominę naudą.
Galiu drąsiai pasakyti, kad vargu bau per ateinančius 10 metų Lietuvoje bus sukurtas pasaulinio garso prekės ženklas, su kuriuo būtų asocijuojama Lietuva. Aišku, svetimų "brandų" skolinimasis nėra pats kūrybiškiausias ir respektabiliausias keliais parodyti save, tačiau šiuo metu jokios kitos alternatyvos nematau. Reikia pripažinti sau, kad neturime to, kuo galėtume nustebinti pasaulį. Mes esame nuostabūs tiktai sau
Todėl Guggenheimo ir Ermitažo vardų "pasiskolinimas" yra nebloga išeitis esamoje situacijoje. Juo labiau kai tą patį bando daryti kaimynai. Tiek Talinas bandė pritraukti Guggenheimą, tiek Ryga apie tai svarstė.

Be to menas labai skirtingai vertinamas tarp ivairiu kulturu. Ir tas pats daiktas viename kraste gali buti vertybe,o kitoje pasaulio puseje tai tebus vertinama kaip eiline siuksle

Malonu ar nelabai, bet globalizacija savo daro...

[Vidma]

G.Babravičius: Guggenheimo muziejaus projektas juda į priekį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=23295410
BNS
2009 liepos mėn. 27 d. 14:04

Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius tikina, kad Ermitažo-Guggenheimo muziejaus projektas nestovi vietoje. "Projektas lėtai, po truputį juda į priekį", - vicemeras sakė BNS pirmadienį po sostinės savivaldybėje vykusio Ermitažo-Guggenheimo projekto įgyvendinimo darbo grupės susitikimo.

Anot G.Babravičiaus, susitikimo metu "apsikeista informacija" su konsultantų bendrove "Global Culture Asset Management", kurios pasiūlymus savivaldybė esą ketina svarstyti.

"Yra keli veikiantys asmenys - Guggenheimo muziejus, konsultacijų bendrovė, architektė, Vilniaus savivaldybė, galbūt būsimi investuotojai, ir būtina sutartiniais santykiais apibrėžti tolesnę įvykių eigą", - kalbėjo vicemeras.

Tačiau jis nebuvo linkęs komentuoti, kada muziejus galėtų atsirasti Vilniuje ir kiek lėšų tam prireiks.

Sostinės meras Vilius Navickas gegužės pradžioje yra sakęs, kad Guggenheimo muziejaus idėja po 2-5 metų galbūt bus įgyvendinta, tačiau šiuo metu tam nėra lėšų.

Anksčiau skelbta, kad Guggenheimo muziejus sostinėje prie Baltojo tilto turėtų iškilti iki 2013 metų, jis būtų finansuojamas iš privačių rėmėjų ir valstybės bei sostinės savivaldybėmis lėšomis, taip pat - iš ES fondų.

Skaičiuojama, jog muziejaus statybos gali kainuoti apie 260 mln. litų.

Daugiafunkcinio kultūros centro statybai buvo pritaręs buvusios socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės strateginio planavimo komitetas.

BNS

[Vidma]

Guggenheimo muziejus bus, jei greitai atsipirks
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=23435631
Monika Kutkaitytė, www.lrt.lt
2009 rugpjūčio mėn. 5 d. 14:53



„Jeigu projektas neatsipirks per 3–4 metus, mes jo nevykdysime“, – patikino Vilniaus vicemeras, kalbėdamas apie Ermitažo-Guggenheimo muziejų. Trečiadienį jis teigė šiuo metu norintis išnagrinėti muziejaus galimybes sostinėje ir „paguldyti jas ant stalo“.

„Jeigu nebus visiškai aiškus finansavimo modelis, projektas nejudės į priekį“, – apie muziejaus projekto galimybių studijos būtinumą kalbėjo vicemeras Gintautas Babravičius.

Jo skaičiavimu, muziejaus projekto vystymas mokesčių mokėtojams jau kainavo apie 200 tūkst. litų. „Palyginti su visu projektu, išleista nedaug. Santykį nustatyti sunku – apie 200 tūkst. litų. [...] Nesu įsigilinęs į smulkmenas, detales. Buvo padarytos minimaliausios išlaidos ir jos – dėl prisiimtų anksčiau įsipareigojimų“, – sakė sostinės vicemeras.

Iki šiol nėra žinoma, kiek apskritai galėtų kainuoti muziejaus projekto įgyvendinimas (pastato statybos, darbuotojų komanda, parodos, muziejaus kolekcijos ir pan.). Anksčiau esą skaičiuota, kad projekto įgyvendinimas atsieitų apie 260 mln. litų.

„Skaičiavimai, mano žiniomis, nebuvo daryti. [...] Bendra suma galėtų būti 120–140 mln. dolerių, tačiau tai skaičiavimai „iš kepurės“, – sakė sostinės vicemeras, vadovaujantis specialiai suburtai Ermitažo-Guggenheimo projekto įgyvendinimo darbo grupei, kurioje, pasak jai vadovaujančio G. Babravičiaus, yra apie 12 žmonių iš sostinės administracijos.

Menininkas Gediminas Urbonas retoriškai klausė, ar nevertėtų už planuojamas lėšas Ermitažo-Guggenheimo muziejui sukurti „savo unikalų lietuvišką produktą“.

„Politinė valia [turėti Ermitažo-Guggenheimo muziejų – lrt.lt] yra, nors kaina yra visiškai neaiški. Mes perkame neaišku ką. Šia prasme [pirkti žinomą prekės ženklą – lrt.lt] lietuviai nėra originalūs. [...]

Mokesčių mokėtojų pinigai šiuo atveju yra svarbūs – Guggenheimas kaip prekės ženklas visame pasaulyje yra žinomas kaip pavyzdys sėkmingo komercinio projekto, kitaip tariant, jeigu projektas būtų daromas privačių investicijų lėšomis ir demonstruojant tai kaip atsipirkimo modelį, tai teliktų diskutuoti apie tai, kokias vertybes tas modelis šiuo atveju pristato ar netgi bando įdiegti šioje kultūrinėje terpėje.

Jeigu sakome, kad iš tiesų yra politinė valia, klausiame, kokias vertybes muziejus puoselės? Ir čia yra klausimas, kokią žinią nešame pasauliui – ar siunčiame pranešimą, kad turime 300 ar 500 mln., kuriuos sunkmečiu galime duoti ir ką mes už juos galime nusipirkti. Ir čia daugelis europiečių nustebę manęs klausia, ar iš tikrųjų yra politinė valia mūsų valstybėje skirti būtent Guggenheimui pinigus. [...]

Klausimas, jeigu ta politinė valia leidžia skirti beprotiškus pinigus, tad koks tai iš tiesų galėtų būti muziejus? Nes už tokius pinigus gali nusamdyti geriausius pasaulio specialistus ir sukurti savo unikalų galbūt lietuvišką produktą“, – kalbėjo G. Urbonas.

G. Babravičiaus teigimu, vystyti nacionalinį prekės ženklą yra labai sunku ir „reikalauja milžiniškų lėšų“. „Tai labai liūdna žinia, kad nesame pajėgūs išvystyti nacionalinio prekės ženklo. Kokią mes žinią šiuo atveju mes siunčiame pasauliui – kad mes nesame pajėgūs, kad mes esame pajėgūs nusipirkti labai brangiai“, – kalbėjo G. Urbonas.

„Kategoriškai nesutikčiau, kad perkame neaišku ką. Mes dar nieko neperkame, šiuo metu mes vaikštome po saloną, žiūrinėjame sustatytus automobilius, domimės [...] ir kai priiminėsim sprendimus ir vienom ar kitom sąlygom – ar išsitraukus iš kišenės grynus, ar pasiėmus paskolą, ar lizingo būdu – tai dar pakankamai tolimos ateities klausimas“, – vaizdžiai trečiadienį aiškino G. Babravičius.

Jis taip pat pridūrė siekiantis visiško skaidrumo: esą darbo grupė susitinka su visuomene, svarsto pateiktus siūlymus.

„lrt.lt“

[music]

Niekam neįdomus tas lietuviškas produktas ir jo specialiai čia niekas nevažiuos žiūrėt nebent jis skirtas vidiniam vartojimui. Tokiu atveju užteka ir Nacionalinės galerijos.
Visgi jei mes norime garsinti Lietuvą pasaulyje, reikėtų kažkokio garsaus vardo, kuris koncentruotų dėmesį į mažą šalį ir verstų ja labiau pasidomėti (tuo pačiu lietuvišku produktu). Lietuviškas produktas pats savaime tokios traukos neturi

[Barabasas]

Muziejui dabar – ne laikas

Vilniaus politikai nesutiko svarstyti Ermitažo ir Guggenheimo muziejaus statybos klausimų, sakydami, kad tokiems projektams dabar – ne laikas.

is lrt.lt

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=5308524

Taigi teks laukti kol ateis laikas...

[Raptor]

Vilniaus valdžia dega žalią šviesą milijoniniam Guggenheimo projektui

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=26401243

[Sinouku]

Pagaliau pajudėjo bent kiek... Pats Vilniaus meras pasakė, jog savivaldybė neskirs pinigų muziejaus statymui, o visi pinigai ateitų iš privatininkų. Tad, jei tokių bus, bus ir muziejus...

[praetor]

Pagaliau pajudėjo bent kiek... Pats Vilniaus meras pasakė, jog savivaldybė neskirs pinigų muziejaus statymui, o visi pinigai ateitų iš privatininkų. Tad, jei tokių bus, bus ir muziejus...

Ten, kaip supratau, iškart yra viena užprograminta problema - bendrasis planas, kuris numato Kernavės tiltą toje vietoje. Ar tas tiltas pakreipiamas ar ne ir kokios tikslios procedūros keist bendrą planą, nežinau. Bet, kiekvienu atveju, savivaldybė biurokratines kliūtis maksimaliai sutrumpint galėtų - įnašas pakankamas.

[Sinouku]

Tavo žodis tiesiai savivaldybei į duris kernavės tiltas man atrodo šiek tiek toliau turėtų būti ar aš jau maišau?

[Perfect]

Tavo žodis tiesiai savivaldybei į duris kernavės tiltas man atrodo šiek tiek toliau turėtų būti ar aš jau maišau?

[praeivis]

Pagaliau pajudėjo bent kiek... Pats Vilniaus meras pasakė, jog savivaldybė neskirs pinigų muziejaus statymui, o visi pinigai ateitų iš privatininkų. Tad, jei tokių bus, bus ir muziejus...

Reiskia muziejaus nebus,nes jo pati esme -melzti pinigus is vietinio biudzeto. Jei is biudzeto pinigu nebus,tai ir dings is akiracio tie sukciai su gugenheimo muziejaus ideja. Jie juk nesiulo savo atseit vertingos meno kolekcijos demonstruoti jau beveik baigtuose valdovu rumuose,nes is to jiems monkes biznis. Jie puikiai zino ,kad nebus jokio nezmoniskai didelio ziurovu srauto,jie puikiai zino ,kad tas kolekcijos demonstravimas nes tik nuostolius.Todel jie ir nesneka nieko apie galima parodu demonstravima valdovu rumuose. Jiems reikia nauju statybu,zemes sklypo miesto centre ir aisku pinigu is savivaldybes biudzeto. Stai tokia viso sito projekto esme.

[Gladiator]

Sklypas jau pasirodo suprichvatizuotas

Guggenheimo muziejaus idėjos A. Zuokas nelaidoja

Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja, rašo „Respublika“.

Šį kartą – ne apie dažnai primenamą Bilbao fenomeną, prikėlusį Ispanijos miestą iš pelenų, bet apie kitą, lietuviškąjį, fenomeną – užsidirbti bet kokiomis priemonėmis.

Keisti sutapimai

Jau šį mėnesį Vilniuje turėtų būti pristatyta daugiafunkcio kultūros centro „Jono Meko vizualiųjų menų centras/Ermitažo-Guggenheimo muziejus“ galimybių studija, rašo „Respublika“.

Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja.

Jei jam pavyks rasti bendraminčių, žydų kilmės irakietės Zahos Hadid suprojektuotas baltas milžinas iškils prestižinėje Vilniaus vietoje – Neries pakrantėje prie Baltojo tilto.

Kaip tik ten, kur nedidelį – 7 arų – žemės sklypą praėjusių metų rugpjūtį įsigijo UAB „Malavas“. Šios bendrovės akcininkė – UAB „Ranga IV investicijos“, kuriai vadovauja dosnus VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) rėmėjas Laimutis Pinkevičius. Praėjusių metų balandį per iškilmingą ceremoniją miesto rotušėje L. Pinkevičius ir A. Zuokas pasirašė 5 mln. litų vertės paramos sutartį J. Meko centrui.

O kartu gavo garantiją, kad išperkant sklypą UAB „Malavas“ bus atseikėta gerokai daugiau? Na, tai tik prielaida. Viena iš versijų, kylanti bežvelgiant į sklypą, kuriame aras žemės šiandien kainuoja ne mažiau kaip 1 mln. litų.

Ir ar tikrai tik sutapimas, kad tarp UAB „Malavas“ valdybos narių yra ir buvęs Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas? Ne paslaptis, kad ponas J. Elzbergas buvo vadinamas „pilkuoju savivaldybės kardinolu“ ir vienu ištikimiausių A. Zuoko bendražygių.

Apdovanotas pinigine premija už „operatyvų darbą steigiant JMVMC“, kartu su A. Zuoku keliavęs į Niujorką derėtis dėl Jono Meko filmų archyvų įsigijimo.

Nieko nežinojo. O gal žinojo?

Kaip „Respublikai“ teigė UAB „Malavas“ generalinė direktorė Daiva Skardžiūtė, J. Elzbergas į bendrovės valdybą buvo paskirtas kaip pakankamą patirtį nekilnojamojo turto projektų plėtros klausimais turintis teisininkas, šiuo metu besiverčiantis advokato praktika.

Nors D. Skardžiūtė teigia, kad įsigydami sklypą prie Baltojo tilto bendrovės atstovai nieko nežinoję apie čia ketinamą statyti muziejų, tuo galima stipriai abejoti. Juk vieta muziejui buvo parinkta dar 2007-ųjų gegužę. UAB „Malavas“ sklypą įsigijo tik tų metų rugpjūtį.

Kaip teisininkas J. Elzbergas konsultavo ir JMVMC. O juk būtent šis centras pasirašė susitarimą dėl muziejaus galimybių studijos su buvusiu Guggenheimo fondo direktoriumi Thomu Krensu. Kartą viešuosius ir privačius interesus jau supainiojęs J. Elzbergas jokių keistų sutapimų šioje situacijoje nemato: „Su muziejaus statybomis nesu tiesiogiai dirbęs. Su kolekcijos (J.Mačiūno kolekcija – aut. past.), kol dirbau savivaldybėje, esu dirbęs. Su UAB „Malavas“ esu susijęs tik tiek, kad esu valdybos narys. O UAB „Malavas“ su muziejaus statyba niekaip nėra susijusi“.

Apie derybas žino ne visi

Gal kol kas UAB „Malavas“ ir iš tikrųjų nėra susijusi su Ermitažo-Guggenheimo muziejumi, tačiau gegužę Vyriausybės strateginio planavimo komitetui buvo pristatyta Kultūros ministerijos ir miesto savivaldybės rengta muziejaus prezentacija.

Skambiai pavadinta „Nauja išskirtinės sėkmės istorija naujai Europai“. Joje yra minimas pasirašytas ketinimų protokolas tarp JMVMC ir UAB „Malavas“, pastato bei žemės sklypo prie Baltojo tilto savininko, dėl galimybės panaudoti minėtą teritoriją daugiafunkcio kultūros centro statybai.

Tačiau ir UAB „Malavas“ direktorė, ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas teigė, kad jokių derybų iki šiol nėra buvę. „Informacija, kad buvo pradėtos derybos, buvo iš J. Meko centro. Jie savais kanalais lyg ir derėjosi, lyg ir ne su kavinės statinio savininkais, – negalėjo tiksliai pasakyti G. Paluckas. – Bet yra pradėtos visos Neries pakrantės detaliojo planavimo procedūros. Detaliajame plane numatyta formuoti sklypą Guggenheimo muziejaus statybai, jei bus priimtas sprendimas jį statyti ir bus rasti finansavimo šaltiniai“.

Pasak G. Palucko, jei būtų pradėtos derybos dėl sklypo išpirkimo iš privačių asmenų ir jei tam reikėtų leisti savivaldybės ar valstybės pinigus, „Respublikos“ pateikti faktai, be abejonės, būtų vertinami.

Vieta parinkta labai skubiai

Vilniaus mero patarėjas Remigijus Žemaitaitis dalyvavo balsuojant dėl muziejui tinkamiausios vietos. „Dabar man aišku, kodėl savivaldybės Plėtros departamentas ir JMVMC taip protegavo vietą prie Baltojo tilto ir nenorėjo jos paslinkti nei į dešinę, nei į kairę, – sakė R. Žemaitaitis. – Toks objektas galėtų būti it papuošalas įvažiuojant į Vilnių, bet tikrai ne miesto centre. Tuo labiau, kad tai privatus sklypas“.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas prisimena, kad vieta muziejui buvo renkama labai skubotai. O architektų sąjunga buvo tarsi nustumta į šalį. „Niekas architektų neklausė. Esame lyg ir šiek tiek nustumti į šalį. Projektas tarsi važiuoja kur nors šalia visų tų procesų, kurie šiandien vyksta“, – kalbėjo G. Blažiūnas.

Architektų sąjunga oficialaus požiūrio dėl Ermitažo – Guggengeimo muziejaus kol kas nėra pareiškusi. Tiesiog nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu.

„Tie, kurie yra prieš, mano, kad tai bus pinigai iš biudžeto. O kultūra Lietuvoje ir taip yra podukros vietoje. Pinigus reikėtų investuoti į apleistą paveldą, – dėstė G. Blažiūnas. – Tie, kurie „už“, mano, kad šis objektas vis tiek būtų statomas ne iš Lietuvos kultūrai skirtų lėšų. O muziejus būtų proga pagerinti Vilniaus ir Lietuvos įvaizdį“.

Komentaras

Daiva Skardžiūtė, UAB „Malavas“ direktorė

Derėdamiesi dėl sklypo įsigijimo ir pasirašydami sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį nežinojome ir negalėjome žinoti apie jokius ketinimus šioje vietoje statyti muziejų ar kitą visuomeninės paskirties pastatą. Esame nekilnojamojo turto vystytojai, todėl sklypas buvo įsigytas turint ilgalaikių nekilnojamojo turto plėtros planų šioje ir aplinkinėse teritorijose. Ankstesnis sklypo savininkas buvo privati bendrovė, tačiau atskleisti jos be kitos šalies sutikimo negalime, nes sutartyje įtvirtinti konfidencialumo apribojimai.

Jokių derybų dėl sklypo perleidimo kitiems asmenims iki šiol nebuvo, jokių pasiūlymų nesame gavę. Apie ketinimus šioje teritorijoje statyti Ermitažo-Guggenheimo muziejų žinome tik iš žiniasklaidos. Tačiau jeigu į mūsų bendrovę kreipsis muziejaus statyba suinteresuoti viešojo sektoriaus subjektai, neatmetame galimybės derėtis ateityje dėl šio sklypo perleidimo.

Algė Ramanauskaitė

http://www.balsas.lt/naujiena/222699...etuva-politika