Parašė F-R-Z
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Gugenheimo ir Ermitažo muziejus
Collapse
X
-
-
Parašė JohnVieta prie Baltojo tilto - ideali. Dabar ten tiesiog tuscia pieva, kuri tiesiog prasosi ko nors idomaus.Paskutinis taisė B.S.; 2007.05.14, 06:09.
Comment
-
Parašė B.S. Rodyti pranešimąVieta prie Baltojo, be abejo, kazko prasosi, bet nebutinai muziejaus, nes ten jau viena turime. Tamstos argumentai del matomumo, pasiekiamumo, vizualines aplinkos, ir patogumo visiskai netinkami, nes remiantis tokia logika absoliuciai viska turetume statyti centre; kiti rajonai niekad jokio padoresnio projekto nesulauktu. O graziu vietu pastatyti sedevra bei atgaivinti koki kita rajona Vilniuje sukurus nauja traukos taska tikrai netruksta. Pavyzdziui Taurakalnis, Vingio parkas (man ypac patinktu prie pesciuju tilto Zveryne), Naujamiestis, Velga...
Aš savo ruožtu pasiūlyčiau Davrčionis, ten nėra jokio traukos objektoParašas :)
Comment
-
Šiaip, kaip ir EDD, esu nusiteikęs pesimistiškai. Duočiau daug daugiau proc., kad centro nebus nei, kad bus. Tačiau kažkas vis dėlto vyksta. Buvau įsitikinęs, kad pasikeitus valdžioms, naujoji valdžia dėl savo PR įgyvendins kokį nors Zuoko projektą, kurį anksčiau visaip peikė ir laikė niekiniu. Bet kad būtent G.ir E. - nemaniau.
Info iš savivaldybės tinklapio:
------------------------------------------------------------------
Sostinės valdžios atstovai priėmė Gugenheimo muziejaus Europai ir Amerikai atstovybių vadovus
2007-05-14
Vilniaus miesto valdžia, VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centro atstovai, sostinės Savivaldybės administracijos Tarybos nariai susitiko su Gugenheimo muziejaus Europai ir Amerikai atstovybės direktoriais.
„Suprantamas Vilniaus miesto valdžios siūlymas įvertinant situaciją pakeisti Ermitažo-Gugenheimo ir Jono Meko kultūros centro statybos vietą“,- sakė Nikolas V. Iljine, Gugenheimo muziejaus Europai ir Vidurio Rytams atstovybės direktorius.
Draugiškame susitikime buvo aptariamas Gugenheimo muziejaus projekto įgyvendinimas. Vilniaus meras Juozas Imbrasas palaikė šio projekto įdėją bei muziejaus atsiradimo svarbą sostinėje.
„Reikia visuomenę parengti priimti šią idėją, kad vilniečiai susigyventų su ja, suprastų, kuo ji mums svarbi. Vilniaus kultūros darbuotojai, muziejininkai neprieštarauja šiam projektui, tačiau pajutau, kad trūksta informacijos, žinių. Tikiu, kad galimybių studija atsakys į daugelį klausimų. Kaip ten bebūtų, manau ir tikiu, kad viskas turi judėti į priekį“,- sakė miesto meras Juozas Imbrasas.
„Idėja įdomi, tik mums reikia daugiau laiko viską pasverti ir įvertinti – garantijas, lėšas, investicijų susigrąžinimą, paklausą ir kita“, - sakė Vilniaus mero pavaduotojas kultūrai Algirdas Paleckis.
Mero pavaduotojas taip pat teiravosi apie galimybes dabar rengti bendrus projektus ir parodas.
Svečių teigimu, Vilnius yra palankus miestas šiam projektui įgyvendinti. Jų manymu, Gugenheimo projektas su Ermitažu ir Jono Meko vizualiųjų menų centru pritrauks daug turistų iš kaimyninių šalių – Rusijos, Vokietijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Galimybių studija prasidės gegužės pabaigoje. Susirinkusieji vienbalsiai nutarė laukti galimybių studijos rezultatų, nuo kurių priklausys tolimesni projekto įgyvendinimo planai, vieta, tempai. Galimybių studija bus baigta kitų metų pirmame ketvirtyje.
Daugiafunkcinio kultūros centro statybos prasidėtų 2010 ir baigtųsi 2012 metais. Pastato plotas siektų iki 14 tūkst. kv m. Iki statybų dar laukia daug darbų - galimybių studija, architektų konkursas, veiklos švietimo programa, statybos vietos tinkamumo analizė, finansavimo šaltiniai, rinkos, metinės apyvartos tyrimai, ekonominio poveikio analizė, muziejaus valdymo mechanizmas. Svarstoma kultūros centro vieta – teritorija prie Baltojo tilto.
Daugiau informacijos: Kultūros ir meno skyriaus vedėjas Vytautas Toleikis, 211 26025.
Ryšių su visuomene vyr. specialistė Daiva Savickienė
Konstitucijos pr. 3
LT-09601 Vilnius
Tel.: (8 5) 211 2336, 8 86 535 96
El. paštas daiva.savickiene@vilnius.lt
Comment
-
Parašė batman Rodyti pranešimą... o užterštumą galima apriboti naudojant efektyvų ir ekologišką, kad ir viešąjį transportą.
Comment
-
Parašė F-R-Z Rodyti pranešimąnetinkamo miesto planavimo "efektyviu ir ekologisku viesuoju transportu" nepakeisi. kas kurti ta, ka po to reikes gaivinti ir gydyti? reiktu is anksto nustatyti kazkokias normas ir ju laikytis, o ne begti paskui kiekviena naujiena.
Comment
-
Parašė JohnVilniaus tankumas visviena, ko gero, maziausias is visu ES sostiniu. O parkui vietos uzteks su kaupu. Visu pirma vertetu sutvarkyti Sereikiskiu parka ir pritaikyti ji zmoniu reikmems. Tustiems laukams ir pievoms miesto centre ne vieta. O toks muziejus reprezentacineje miesto vietoje tiktu kuo puikiausiai tiek del pasiekiamumo, patogumo, tiek del vizualines aplinkos ir matomumo. Tikrai stiprus argumentai. O oro uzterstumas vargiai ka nors keicia. Honkongo gyventojai, gyvenantys mieste, kur oro uzterstumo lygis vienas auksciausiu pasaulyje, gyvena ilgiau nei bet kurios kitos salies zmones. Ne oro uzterstumu mums reiktu rupintis, o girtuokliavimu ir vairavimo kultura t.y. tuo, kas labiausiai trumpina Lietuvos zmoniu gyvenimus ir nesa didziausia ekonomine zala bei socialines problemas.
Comment
-
Parašė JohnVieta prie Baltojo tilto - ideali. Dabar ten tiesiog tuscia pieva, kuri tiesiog prasosi ko nors idomaus.
Comment
-
Parašė JohnMiestu plotai:
Vilnius: 402 (km2)
Helsinkis:185 (km2)
Populiacija:
Vilnius = Helsinkis
Taigi, Helsinkis bent dvigubai tankiau apgyvendintas, nei Vilnius... Uzstatymo tankumo santykis taip pat tikriausiai panasus. Skirtumas tas, kad ten tiesiog priziurimi egzistuojantys parkai ir skverai, uzuot laidzius gerkle del "niokojamu" sabakstynu ir "zaliuju plotu", kuriu Vilniuje gausu, kaip niekur kitur.
prie ko cia statistika? musu gyvenimas, toli grazu, ne vien statistika - jeigu nori kazka irodyti, tai pateik argumentu.
helsinkis negaletu buti mums pavyzdziu, ten gyvena visai kito mentaliteto zmones ... jie ir stato pagal save.
vilnius niekada nebuvo tankiai uzstatytas. man nesuprantama, kodel jus norite padaryti vilniu tokiu pat kaip ir kiti euromiestai? kodel jus norite atsisakyti naturaliai susiklosciusios vilniaus urbanistines isorijos ir jos ypatybiu? arba jus nesubrende arba turite paaiskinima/atsakyma. noretusi, kad tai butu tas antras atsakymo variantas. (be pykcio )
Comment
-
BS argumentai suprantami. Kitom sąlygom, manau, traukos objektų paskleidimas platesnėje teritorijoje būtų tik į naudą. Deja, pirma - Vilnius yra, pasaulio standartais, mažas miestas, dėl ko toks skleidimas nėra būtinas. Antra - miesto vietos, esančios toliau nuo centro šiuo metu yra tiesiog per daug sunkiai pasiekiamos dėl Vilniaus "genialaus" išplanavimo, prastos infrastruktūros ir viešojo transporto būklės. Londone ar Paryžiuje turistai "šokinėja" po lankomus objektus Metro. Kaip jie tai darytų Vilniuje? Smirdančiais, perpildytais "trūlais", apsupti "kito" Vilniaus architektūrinių grožybių (komiblokų ir apgriuvusių lūšnų)?
Gal geriau paliekam tokius traukos objektus centre, bent jau kol kas. Vieta prie baltojo tilto, manau, yra ideali moderniam muziejui kaip šis.You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė F-R-Z Rodyti pranešimąprie ko cia statistika? musu gyvenimas, toli grazu, ne vien statistika - jeigu nori kazka irodyti, tai pateik argumentu.
helsinkis negaletu buti mums pavyzdziu, ten gyvena visai kito mentaliteto zmones ... jie ir stato pagal save.
vilnius niekada nebuvo tankiai uzstatytas. man nesuprantama, kodel jus norite padaryti vilniu tokiu pat kaip ir kiti euromiestai? kodel jus norite atsisakyti naturaliai susiklosciusios vilniaus urbanistines isorijos ir jos ypatybiu? arba jus nesubrende arba turite paaiskinima/atsakyma. noretusi, kad tai butu tas antras atsakymo variantas. (be pykcio )
Helsinkis yra labai neblogas pavyzdys - ten žmonės tikrai yra kitokio mąstymo, nes jie sugeba gyventi mažesniuose namuose (geresnė gyvenimo kokybė) ir mažesniame plote. Lietuvoje, tuo tarpu, žmonės sulenda į milžiniškus blokus, išsibarsčiusius po visą miestą ir sėdi kamščiuose rytais bandydami patekti į "miesto" centrą. Visa tai vien tam, kad "išsaugoti" arčiau centro esančius miškus ir brūzgynus, kurie būtų lygiai taip pat sėkmingai gyvavę vietoje jų namų. Galima tai vadinti "unikalumu", bet tai nekeičia fakto, kad toks planavimas yra nelogiškas ir nepraktiškas.You have your way. I have my way. As for the right way, the correct way, and the only way, it does not exist.
Comment
-
Parašė F-R-Z Rodyti pranešimąprie ko cia statistika? musu gyvenimas, toli grazu, ne vien statistika - jeigu nori kazka irodyti, tai pateik argumentu.
helsinkis negaletu buti mums pavyzdziu, ten gyvena visai kito mentaliteto zmones ... jie ir stato pagal save.
vilnius niekada nebuvo tankiai uzstatytas. man nesuprantama, kodel jus norite padaryti vilniu tokiu pat kaip ir kiti euromiestai? kodel jus norite atsisakyti naturaliai susiklosciusios vilniaus urbanistines isorijos ir jos ypatybiu? arba jus nesubrende arba turite paaiskinima/atsakyma. noretusi, kad tai butu tas antras atsakymo variantas. (be pykcio )
o del to muziejaus, tai as nepritariu jo statybai prie baltojo tilto ... ideali erdve atviram parkui (ne tokiam kur vien medziai), bet dideli zalieji plotai, ar bandet kada vasara ten pagulet, leisti aitvarus ... pabandykit ir pakeisti savo nuomone, nes dabar vilniuje ir siaip Lietuvos miestuose truksta tokiu zaliuju oaziu miestu centruose, nes dabartiniu "misku" net neisreina parkais pavadinti ... beje, kad ir kokia israiska besirinktumet to pastato, ji vistiek konkuruotu su NMC urbanistine kalva ir manau nei vienas is ju nelaimetu, o tiesiog gautusi kose ... man labai patinka paleko ir snohettos projektas, kuris gaila, kad guli lentynoje, nes butu sukurta nuostabi zalioji erdve bei rysis tarp abieju seno ir naujo vilniaus centro.
jei jau siulom vietas, tai as pasiulyciau teritorija tarp uzupio ir barbakano ... lygtais tymo kvartalas ... ideali vieta atspindinti vilniaus miesto koda: slenis tarp kalvu, kaip ir pats miestas. Tiesiog architektai turetu paieskoti israiskos ir formos, kuri padetu atskleisti si rysi ir ji sustiprinti ... galbut pagaliau prasidetu teritoriju palei vilnele regeneracija. Susisiekimas puikus: is pacio cenrto galima peskom nueiti, vaziuoja autobusai, olandu gatve, naujas aplinkelis apie senamiesti ir pan
.
Comment
-
Parašė F-R-Z Rodyti pranešimąvilnius niekada nebuvo tankiai uzstatytas. man nesuprantama, kodel jus norite padaryti vilniu tokiu pat kaip ir kiti euromiestai? kodel jus norite atsisakyti naturaliai susiklosciusios vilniaus urbanistines isorijos ir jos ypatybiu?
Netiesa. Senasis Vilniaus, kaip ir kiti didesni to laiko Europos miestai buvo užstatytas labai tankiai, "žalio miesto" tendencijos vystėsi nebent tik priemiesčiuose, ir tai, prireikus, miestui besiplečiant buvo tankiai užstatomi ir priemiesčiai (Naujamiestis ir t.t.), absoliuti dauguma dabartinių "parkų" ir skverų miesto centre atsirado dėl karo ir komunistų destrukcijos.
1945-1990 vykusi Vilniaus ir kitų miestų darkymą vadinti naturaliai susiklosčiusiu yra absurdiška, nes tai tebuvo rusų primesta "konstruktyvi" plėtra, kuri neturi nieko bendro nei su mūsų kultūra, nei tradicijom, ir naturaliai nebūtų susiklosčius jei ne geradarių iš rytų okupacija.
Esu žaliojo Vilniaus šalininkas, tačiau reik turėt saiką ir sveiką protą, o tiem kurie daugiausia rėkia, siūlau nepamiršt, kad jie gyvena mieste, o ne rezervate.
Taippat, išties gaila, kad žiniasklaidoje išklausoma tik įvairiausių organizacijų, rimtai neargumentuota pusė. Kaip tarkim vakar per panoramą rodytas mitingas dėl Lietuvos kino teatro, kur mitingo organizatorius paistė, neva būsimas perimetrinio užstatymo pastatas sugadins tradicinę ir naturalią senamiesčio urbanistinę erdvę... Trūksta žodžių koks bukas šis teiginys...Paskutinis taisė pablonis; 2007.05.15, 20:59.
Comment
-
Parašė JohnMiestu plotai:
Vilnius: 402 (km2)
Helsinkis:185 (km2)
Populiacija:
Vilnius = Helsinkis
Taigi, Helsinkis bent dvigubai tankiau apgyvendintas, nei Vilnius... Uzstatymo tankumo santykis taip pat tikriausiai panasus. Skirtumas tas, kad ten tiesiog priziurimi egzistuojantys parkai ir skverai, uzuot laidzius gerkle del "niokojamu" sabakstynu ir "zaliuju plotu", kuriu Vilniuje gausu, kaip niekur kitur.
John statistika, lieka statistika (pats is begales ssc diskusiju zinai, kaip jis yra skaiciuojamas ir kad daznai jis prasilenkia su logika). Dar prijungsime Lentvari ar kokius Trakus prie Vilniaus, tai susilgynsime su Maskva.
O Helsinkis manau blogas pavyzdis, uzstatymo intensyvumas manau tikrai mazesnis tenais
Comment
-
Parašė F-R-Z Rodyti pranešimąprie ko cia statistika? musu gyvenimas, toli grazu, ne vien statistika - jeigu nori kazka irodyti, tai pateik argumentu.
helsinkis negaletu buti mums pavyzdziu, ten gyvena visai kito mentaliteto zmones ... jie ir stato pagal save.
vilnius niekada nebuvo tankiai uzstatytas. man nesuprantama, kodel jus norite padaryti vilniu tokiu pat kaip ir kiti euromiestai? kodel jus norite atsisakyti naturaliai susiklosciusios vilniaus urbanistines isorijos ir jos ypatybiu? arba jus nesubrende arba turite paaiskinima/atsakyma. noretusi, kad tai butu tas antras atsakymo variantas. (be pykcio )Paskutinis taisė batman; 2007.05.15, 22:07.
Comment
-
Man pasirodė, kad čia yra kelios įdomios mintys...
V.Landsbergis: Meškų kampas Europoje
Vytautas Landsbergis, www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 17 d.
Atrodo, prasideda smarki veikla prieš Jono Meko vizualinio meno centrą su unikalia Jurgio Mačiūno kolekcija Vilniuje. Labai lietuviška novatoriškų idėjų atmetimo reakcija. To dar nebuvo, tai kodėl turėtų atsirasti? Įrodykit, kad mums reikia ko nors ypač naujo!
O kiek kainuos? O ar nenukentės kiti mūsų interesai? O kodėl šitoj vietoj? – juk čia galėtų žaliuoti kas nors kita...
Toks susirūpinimas neva paveldu mieste, kuris jį naikina kiek įmanydamas. Ir išvadą galima rašyti jau dabar: statyti, steigti tik tuo atveju ir tada, kai visi iki vieno kaip nors suinteresuotieji galų gale pritars... galbūt...
Tokia yra biurokratinė, gal ir tautinė, laidojimo technika.
Kaip ją įveikti?
Pasinaudokime vieno liaudies senolio iš Vinco Krėvės raštų posakiu: „sau į galvą žiūrausi“.
Pasižiūrėkime, dabartinės Lietuvos šviesuomenė, prie kurios norėtųsi priskirti ir valdžią, sau į galvą: reikia ar nereikia, norim ar nenorim. Jurgis Mačiūnas užaugo Lietuvoje ligi paauglystės, po to – pabėgėlių stovyklose, o studijavo, dirbo ir veikė, skleisdamas nepaprastai paprastas optimistinio gyvenimo ir žaismo idėjas, Jungtinėse Valstijose. Paskleidė įtaką ir Vokietijoje, Japonijoje. Mirė nespėjęs pasenti, nors ir nebūtų niekad įstengęs pasenti.
Dabar kaip tik skleidžiasi kur kas platesnė jo idėjų suvokimo, įvertinimo banga. Jonas Mekas jį stato antruoju lietuviu pasaulyje, greta Čiurlionio. Sakote, Lietuvoj mažai žinomas? O ar pati Lietuva pasaulyje žinoma? Su tokio formato meninio intelekto bei raiškos asmenybėms kaip J.Mačiūnas ir J.Mekas (nesuvokiame ir nesuvoksime, kad Mekas – vienintelis lietuvis realiai Nobelio premijai) Lietuva nenoromis, be savo pastangų, darosi žinoma. Bet įsivaizduokim, kuo aš tikiu, kad Mačiūno ir Meko kūrybos centras daugybei intelektualinio avangardo, ypač jaunimo iš visų šalių, tampa privaloma lankyti Meka. (Meko Mekka, čia Jurgis džiaugtųsi!). Atsiranda geografinis traukos centras VILNIUS. Visokie naujų kūrybos pasaulių svaičiotojai ir atskleidėjai įsisąmonina, kad pranašingasis Džordžas Mekiunas – lietuvis! Ir taip toliau. Tačiau tokios palaidos vaizduotės neprikiši politikams, aptarinėjantiems Tomo Bleiro karjerą ir atsistatydinimą. Ir iš viso, tikriausiai, per brangu. Sunku gerai apskaičiuoti, kiek iš to uždirbtų restoranai, todėl grįžkim rimtai prie pinigų.
Projektas jau derintas su misteriu Gugenheimu ir kunigaikščiu Ermitažu. Gimtų daugiafunkcinis kultūros centras. Pasaulinio meno parodos... Bet ar tie ponai turės pinigų, ar neapgaus mūsų? O jeigu reikės nemažai pridėti? Kas apmokės šildymą?
Čia situacija darosi panaši kaip ir su universalia arena Kaune, Nemuno saloje. Prancūzų aukštos klasės statinys, kurio koncesiją, prancūzams gavus tarptautinius kreditorius, miestas išmokėtų per 25 metus – per brangus, visada galima pigiau. Bus dar ir papildomų išlaidų – tai kas, kad jie sako gausią Europos fondų – tie Europos pinigai tai jau ir šiaip esą skirti Lietuvai, todėl irgi mūsų! Galėtume panaudoti kitur, jei ne tie centrai, muziejai...
Visa bėda, kad Lietuva, dabartinė Vyriausybė, nepasirengusi ir nepajėgi priimti Europos paramos. Švietimo reikalams nepaima nė 20 procentų. Kadrų nulis. Kitur džiaugiamasi, kad pajėgiam pasinaudoti gal 40 procentų. O likusieji? – žinoma, žus. Tai dar ne Lietuvos pinigai, jiems gauti reikia projektų, kuriuos sugalvoti ir parengti mums per sunku.
Nesugebi – užleisk vietą sugebančiam, negramzdink šalies į atsilikimą! Taip turėtų būti, bet čia Lietuva.
O gal geriau gauti lėšas ir išleisti J.Meko – J.Mačiūno centrui, daugiafunkciniam pasauliniam Gugenheimui, Kauno arenai, negu grąžinti nepanaudotas? Pernelyg sudėtingas toks klausimas mūsų užkampiui, kuris nepratęs prie didelių vizijų. Kai neturėsim nei vieno, nei kito, atrodysim aiškiau: kaip nevykęs mažų provincialių konkurencijų brūzgynas, kuriame meškos guli, laukia žiemos ir pamažu svarsto, kurią leteną būsią naudingiau žįsti.Parašas :)
Comment
-
"nacionaline projektu laidojimo technika" Super terminas.
Landsbergis kaip visada taiklus ir sveikai kritiskai ironiskas
Beje, del UBIG (tai imone, kuri turi zmes sklypus aplink Sporto rumus bei is kurios savivaldybe nupirko Sporto rumus)
UBIG turi daug planu Europoje ir viena Lietuvoje. Tai labai rimtas projektas, susijes su teritorijos aplink Zalgirio stadiona ir Sporto rumus isisavinima. Jie visiskai neatmeta galimybes del Zalgirio stadiono atstatymo (sake, kad del stadiono dar niekas neaisku), taip pat jie planuoja galerijas, ekspoziciju rumus, komercines, gyvenamosios paskirties teritorijas ir t.t. Deje, sake, kad darbai neprasides anksciau nei 2009 m.Paskutinis taisė Andrew; 2007.05.17, 14:11."Laisvė turėti įsitikinimus reiškia, kad žmogus yra laisvas pats formuoti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų
negalima kontroliuoti."(Konstitucinio Teismo 2000-06-13 nutarimas).
Comment
-
Labai idomus projektas. Siaip visame pasaulyje siuolaikinio modernaus meno institucijoms projektuojami patys originaliausi pastatai, nzn, vargu ar taip galetu nutikti ir Lietuvoje...
O kalbant apie Guggenheim-Hermitage muziejaus galimybes Vilniuje, manau jeigu nebutu projektuojamas naujas pastatas, tai Sporto rumai butu tam labai tinkama vieta. Uzsienyje taip pat ne visiems Guggenheimo muziejams buvo projektuojami nauji pastatai, pvz. Guggenheimo muz. Venecijoje ir Berlyne isikure XVIII-XIX a. pastatuose. Nors as, aisku, buciau uz tokius architekturinius sedevrus kaip Bilbao
Comment
Comment