Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gugenheimo ir Ermitažo muziejus

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Aišku, viskas dar tik kalbų lygyje, tačiau...

    http://www.diena.lt/naujienos/miesta...nheimui-409194

    Litvakų kultūros ir dailės centras prilygs Guggenheimui?

    Litvakų kultūros ir dailės centras, kuris Vilniuje turėtų atsirasti per keliolika metų, bus moderniausias muziejus Lietuvoje. Savo garsumu ši galerija prilygs Guggenheimo ar Ermitažo muziejams. Taip žada centro sumanytojai.
    Parinko istorinę vietą

    Naująjį muziejų, kuriame bus saugomi garsiausių Lietuvos žydų darbai, planuojama įkurti žydams istorinėje vietoje – Pylimo gatvės 4-u numeriu pažymėtame name, kurio vienoje dalyje šiuo metu įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, o kita dalis valdoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Daugmaž po septyneto metų čia turėtų atsirasti interaktyvus Litvakų kultūros ir dailės centras.

    Apie tūkstančio kvadratinių metrų plote būtų vietos ne tik garsių iš Lietuvos kilusių ir emigravusių žydų kūrybai. Muziejaus idėjos sumanytojas Valstybinio Vilniaus Gaono muziejaus direktorius Markas Zingeris planuoja, kad patalpos taps ne tik meno gerbėjų traukos centru.

    „Yra toks vienas žodis, vartojamas šių laiku muziejininkų, – “interaktyvus„. Tai muziejus, sukuriantis atmosferą, atkuriantis pasaulį: spalvą, apšvietimą, garsą. Tai kone teatro funkcija. Į jį galima įžengti ir jame gyventi“, – busimą muziejų pristatė M.Zingeris.

    Muziejuje vyks konferencijos, bus rodomi filmai, įrengtos vertingų kūrinių saugyklos, dokumentacijos centras, fondai, memorialinių daiktų ekspozicija. Pirmame pastato aukšte veiks restoranas.

    Aš taip pat kalbėsiuos, kad šiose patalpose atgimtų Žydų mokslinio instituto JIVO, tarpukariu veikusio Vilniuje, būstinė. Šiuo metu vienintelis šio instituto filialas veikia JAV, Niujorke. Jau kalbėjosi su JIVO direktoriumi“, – užsidegęs pokalbį pradėjo M.Zingeris.Įsikurs istorinėje erdvėje

    Šiuo metu tvirtai nuspręsta, kad patalpos Pylimo gatvėje būsimam muziejui tinka labiausiai. XIX a. jose veikė didžiulė žydų gimnazija. Muziejui pasirinkti istorinę praeitį turinčias patalpas M.Zingerį įkvėpė Olandijoje matytas vaizdas: olandai savo XVII–XVIII a. pirklių sandėlius paverčia teatrais, muziejais, operomis.

    „Lygiai tą patį galima padaryti su didžiuliu pastatu Pylimo gatvėje. Jau atlikti visi reikalingi brėžiniai, kaip šis pastatas galėtų būti įrengtas ir modernizuotas. Taip pat yra viena įmonė, kuri turi teisę dirbti su paveldu Senamiestyje. Ji pasisiūlė nemokamai atlikti šimtus tūkstančių litų kainuojančią techninę dokumentaciją. Kokia pradžia galėtų būti geresnė?“ – sušuko M.Zingeris.

    Pašnekovo teigimu, jau dabar yra pagrindai, kurie sukuria sąlygas tam, kad visas tas reikalas galėtų įsisukti. Žinoma, tai bus sunkus kelias.

    „Pirmiausia, tokiu projektu turėtų būti suinteresuoti Lietuvos verslininkai. Kalbant sausa, labai praktine kalba, tai labai padidintų Vilniaus, taip pat Lietuvos atraktyvumą“, – pabrėžė M.Zingeris.

    Sulaukė raginimų

    Sumanymas įkurti litvakų kultūros centrą M.Zingeriui kilo maždaug prieš metus. Tuomet Gaono muziejaus direktorius sulaukė dviejų laiškų – vieno iš Paryžiaus, kito iš Bostono.

    Šiuose laiškuose buvo pažadėta man perduoti dviejų menininkų kūrybą – Samuelio Bako iš Bostono ir Rafaelio Chvoleso iš Paryžiaus. Abiejų laiškų sąlyga – kad Vilniuje steigčiau tų menininkų muziejus, ir tuomet man gimė idėja įsteigti litvakų centrą“, – dėstė pašnekovas.

    „Litvakų kultūros ir dailės centras Vilniuje yra istoriškai motyvuota įstaiga. Tai bus suprantama visam pasauliui. Kodėl tokio centro neįsteigus ir nepriglaudus visų šių dovanų?“ – svarstė M.Zingeris.

    Pasak Gaono muziejaus vadovo, kitose valstybėse nieko panašaus į Lietuvoje atsirasiantį centrą nėra. Pirmiausia todėl, kad pats Lietuvos žydo vardas „litvakas“ rodo jo geografinį prieraišumą. Litvakai – ne Varšuvos ar Lvovo, o Vilniaus ir Lietuvos žydai. Visi jie vilniečiai arba šiame mieste mokęsi.

    „Nieko panašaus kitur nėra. Ir kaip tuo Lietuva turi progą išsiveržti į priekį ir išsiskirti savo nepakartojamais bruožais. Nesu tikintis, tačiau šioje vietoje perfrazuodamas norėčiau pacituoti Talmudą: “Jeigu ne čia, tai kur? Jeigu ne dabar, tai kada ir jeigu ne aš, tai kas?" – kalbėjo M.Zingeris.

    Užpildys talentų darbais

    M.Zingerio įsitikinimu, lietuvių išeivija, ypač žydų kilmės, yra nepaprastai gausi visų sričių talentų ir žymių žmonių. Jeigu pavyktų gauti jų ar jų palikuonių sutikimą perimti darbus, litvakų centras Vilniuje taptų pasaulinio lygio galerija.

    „Litvakų kūryba – Lietuvos kultūros dalis, kuri tą kultūrą daro universalią. Palyginkite Žaką Lipšicą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Drįsčiau manyti, kad Ž.Lipšico vardas žinomas daug plačiau. Jis yra prancūzų klasikas, Amerikos muziejuose ir galerijose yra jo darbų. Ir tokių žmonių yra dešimtys, šimtai. Tai nereiškia, kad žydų ir lietuvių kilmės menininkai turėtų konkuruoti tarpusavyje. Atvirkščiai – jie drauge pasiūlytų pasauliui didžiulį kultūrinį spektrą, kuris mažą žalią dėmelę pasaulio žemėlapyje iškeltų į neregėtas aukštumas. Mes būtume visiški idiotai, jeigu to atsisakytume“, – teigė M.Zingeris.

    Intensyviai ieško rėmėjų

    Mano skaičiavimais, vien moderni šio centro įranga galėtų kainuoti iki 15 mln. litų. Remontas turėtų būti baigtas per septynerius metus, vėliausiai – 2020 m.“, – planais dalijosi pašnekovas.

    Šiuo metu M.Zingeris naudodamasis asmeninėmis pažintimis planuoja rinkti lėšas visame pasaulyje, kur yra Lietuvos išeivių: Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, JAV, Prancūzijoje.

    M.Zingeris tiki, kad projektu turėtų susidomėti ir Lietuvos verslininkai, ir politikai.

    „Be abejo, reikės kalbėti ir su miesto valdžia, ir su partijomis, kurios bus miesto valdžioje. Netrukus vyks pirmasis pavasario sesijos Kultūros ir švietimo komiteto posėdis, jame ir pabandysiu pateikti visas šias problemas. Taip pat reikia sutvarkyti absurdiškus dovanojimo įstatymus. Dovanoji ir turi dar primokėti“, – problemas vardijo M.Zingeris.

    Tiki sėkme

    Garsindamas savo sumanymą M.Zingeris Tolerancijos centre surengė S.Bako – garsaus litvakų menininko, šiuo metu gyvenančio JAV, darbų parodą. Vėlyvą pavasarį, čia pat turėtų įvykti dar viena paroda – R.Chvoleso. Vėliau parodos, garsindamos litvakų centro Vilniuje idėją, keliaus po pasaulį.

    Jau dabar, pasak M.Zingerio, jo sumanymas sulaukia paramos balsų iš viso pasaulio, tačiau tai vyksta ne taip greitai ir lengvai.

    „Jiems patiko tos vizijos, bet jie supranta, kad tai – grandiozinis projektas. Tai labai praktiški žmonės. Jie klausia, kaip tu tai padarysi? Tas pats buvo ir su S.Bako paroda – buvo daug nepasitikėjimo. O kai paroda pavyko, užgriuvo tiesiog lavina padėkos laiškų. Manau, ir dabar mums turėtų pasisekti“, – optimistiškai kalbėjo M.Zingeris.
    ..

    Comment


      Puikios naujienos

      Comment


        Tarp kitko gražus tas pastatas, Pylimo 4, vis laukiu kada gi jį normaliai sutvarkys.
        DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

        Comment


          Vilniuje gaivinama Ermitažo-Guggenheimo muziejaus idėja
          Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

          Comment


            Vienas iš Zuoko buvimo meru privalumų.
            Post in English - fight censorship!

            Comment


              Parašė John
              Gereu skirtu pinigus esantėms muzėjems tokems kaip rūmšiškes. O visokiu židų muzėjems skirti pinigus ira nesamone.
              Nada Fiedia, nada. Kiek nekainuotų tas Gugenheimas, reikia tą pievą pagaliau užstatyti, nebent yra norinčių ten karves ganyti. Šiaip šis pastatas yra realus pretendentas tapti Vilniaus kaip modernios valstybės etikete.
              Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

              Comment


                Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
                Nada Fiedia, nada. Kiek nekainuotų tas Gugenheimas, reikia tą pievą pagaliau užstatyti, nebent yra norinčių ten karves ganyti. Šiaip šis pastatas yra realus pretendentas tapti Vilniaus kaip modernios valstybės etikete.
                Vilnius ne valstybė!


                Šiaip nesitikiu daug, bet labai norėčiau kad pasisektų su šiuo projektu..

                Comment


                  Parašė John
                  Gereu skirtu pinigus esantėms muzėjems tokems kaip rūmšiškes. O visokiu židų muzėjems skirti pinigus ira nesamone.
                  nejuokauk žmogau, su tokia institucija ateitų ir vardas, kuris vien turizmo infrastruktūrai būtų milžiniška paspirtis.
                  Pasiskaityk apie "krensifikacijos" politiką ir suprasi, kad tokia institucija byloja visai ne kokybiškas meno ekspozicijas, bet yra komercinė, grįsta brandu ir įvaizdžiu.
                  Tokios institucijos atsiranda tik unikaliuose pasaulio miestuose, tad Vilniui ir Lietuvai čia būtų nežmoniška reklama, kuri daugiau net netiesiogiai prisidėtų prie miesto ir šalies viešosios nuomonės formavimo, tad akivaizdu, kad tai paskatintų ir investicinius projektus.
                  Pažiūrėk į Bilbao. Aišku, ten Guggenheimas tik taip vadinama regeneracijos proceso "Aisbergo viršūnė" tačiau Vilniuje, galima sakyti jau yra daug reikiamos background infrastruktūros, kad muziejus taptų savotiška karūna. Patobulinus eismo infrastruktūrą, pastačius dar keletą A klasės biurų, turint puikų istorinį centrą galima būtų iš tikrųjų galvot apie tarptautinio centro viziją.
                  O vien minėtos infrastruktūros neužtenka, reikia ir karūnos, vainikuojančio elemento, kuris parodytų šio miesto pranašumą prieš artimiausius ir net tolimesnius konkurentus.

                  Minusas yra tas, kad investicijos yra didelės. Aukštoji kultūra kaip tokia, lyg ir minėjau Krensui nkd nerūpėjo... Galima ir savos kultūros niveliacija, tačiau protingai vadovaujant visų blogybių galima išvengt. Tad pirmyn!

                  P.S. dėl Rumšiškių ir kitų muziejų. esi teisus, būtent tokie objektai ir sudaro tautinės savasties pagrindą, tačiau čia kita kalbą - čia yra, arba bent turi būti vykdomi projektai, iniciatyva iš apačios.
                  Tad reikia suvokti, kad Guggenheimas reikalingas ne kaip utilitarus kultūros šaltinis vieniniams, bet kaip brangus ženklas. Įsivaizduok situaciją: netikėtai gauni itin svarbias pareigas tarptautinėj korporacijoj. Galėtum juk nešioti ir seną kostiumą už 1000 LTL, laikrodį už 300 LTL, tačiau iš tikrųjų norėdamas tapt, sakykim naujos visuomenės nariu ir ten būt konkurencigas tiek į Armani kostiumus, tiek į Roleks laikrodžius turėsi investuot 10 kartų daugiau.
                  Tokios žaidimo taisyklės
                  Paskutinis taisė Athens; 2012.03.08, 23:22.
                  Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB

                  Comment


                    Athens, ten John su humoru parašė, o tu per daug rimtai sureagavai
                    You might surprise yourself.

                    Miestai.net FB

                    Comment


                      Tai nesvarbu, vistiek išsakiau savo nuomonę šia tema
                      Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB

                      Comment


                        Parašė Athens Rodyti pranešimą
                        nejuokauk žmogau, su tokia institucija ateitų ir vardas, kuris vien turizmo infrastruktūrai būtų milžiniška paspirtis.
                        Pasiskaityk apie "krensifikacijos" politiką ir suprasi, kad tokia institucija byloja visai ne kokybiškas meno ekspozicijas, bet yra komercinė, grįsta brandu ir įvaizdžiu.
                        Tokios institucijos atsiranda tik unikaliuose pasaulio miestuose, tad Vilniui ir Lietuvai čia būtų nežmoniška reklama, kuri daugiau net netiesiogiai prisidėtų prie miesto ir šalies viešosios nuomonės formavimo, tad akivaizdu, kad tai paskatintų ir investicinius projektus.
                        Pažiūrėk į Bilbao. Aišku, ten Guggenheimas tik taip vadinama regeneracijos proceso "Aisbergo viršūnė" tačiau Vilniuje, galima sakyti jau yra daug reikiamos background infrastruktūros, kad muziejus taptų savotiška karūna. Patobulinus eismo infrastruktūrą, pastačius dar keletą A klasės biurų, turint puikų istorinį centrą galima būtų iš tikrųjų galvot apie tarptautinio centro viziją.
                        O vien minėtos infrastruktūros neužtenka, reikia ir karūnos, vainikuojančio elemento, kuris parodytų šio miesto pranašumą prieš artimiausius ir net tolimesnius konkurentus.

                        Minusas yra tas, kad investicijos yra didelės. Aukštoji kultūra kaip tokia, lyg ir minėjau Krensui nkd nerūpėjo... Galima ir savos kultūros niveliacija, tačiau protingai vadovaujant visų blogybių galima išvengt. Tad pirmyn!

                        P.S. dėl Rumšiškių ir kitų muziejų. esi teisus, būtent tokie objektai ir sudaro tautinės savasties pagrindą, tačiau čia kita kalbą - čia yra, arba bent turi būti vykdomi projektai, iniciatyva iš apačios.
                        Tad reikia suvokti, kad Guggenheimas reikalingas ne kaip utilitarus kultūros šaltinis vieniniams, bet kaip brangus ženklas. Įsivaizduok situaciją: netikėtai gauni itin svarbias pareigas tarptautinėj korporacijoj. Galėtum juk nešioti ir seną kostiumą už 1000 LTL, laikrodį už 300 LTL, tačiau iš tikrųjų norėdamas tapt, sakykim naujos visuomenės nariu ir ten būt konkurencigas tiek į Armani kostiumus, tiek į Roleks laikrodžius turėsi investuot 10 kartų daugiau.
                        Tokios žaidimo taisyklės
                        Viską labai teisingai pasakei, Guggenheimo ir Ermitažo muziejus = prekės ženklas, įvaizdis, pinigai, šalies gerovė, aukšta kultūra. Jeigu norim gyventi kaip amerikiečiai, tai ir į meną turime žiūrėti kaip į verslą, o ne tik kaip į kažkokių užplaukėlių hobi. Neveltui, ten net akademinis menas stipriai orientuojamas į komerciją.
                        Flickr

                        Comment


                          Parašė John
                          LOL... nepriimkit mano paskutinio pranešimo už gryną pinigą.

                          Kalbant rimtai, labiausiai įdomu, kaip jie planuoja gauti Guggenheim'o sutikimą, jei Guggenheimo projektas jau kaip ir skirtas Helsinkiui? Ar nebus per arti?
                          Jokių problemų, pvz. vietoje Guggenheim bus Gugenheim arba Guggenhaim. O Ermitažas vienas netgi jau stovi Vilniuje.
                          Flickr

                          Comment


                            Parašė John
                            LOL... nepriimkit mano paskutinio pranešimo už gryną pinigą.

                            Kalbant rimtai, labiausiai įdomu, kaip jie planuoja gauti Guggenheim'o sutikimą, jei Guggenheimo projektas jau kaip ir skirtas Helsinkiui? Ar nebus per arti?
                            Manau, kad nebus tokio G/E kaip planavo anksčiau, tačiau bus muziejus su Ermitažo kolekciją arba Ermitažo padalinys.

                            delfio straipsnyje ušsimenama, kad "pagrindinis akcentas turbūt muziejaus kolekcijoje būtų Ermitažo kolekcijos dalis", - kalbėjo A.Gelūnas.

                            Pasak ministro, Valstybinio Ermitažo, įsikūrusio Sankt Peterburge, generalinio direktoriaus Michailo Piotrovskio atvykimas į Vilnių galėtų būti geras pamatas tolimesniam bendradarbiavimui.

                            "Ši idėja man buvo pristatyta ir aš suprantu, kad Vilniaus miestas neatsisako planų turėti tokią kolekciją, tokį muziejų", - kalbėjo ministras.

                            Pats M.Piotrovskis sakė ketinantis su A.Zuoku susitikti penktadienį.

                            "Aš manau, kad toks įvarių muziejų parodinių centrų tinklas pasaulyje yra labai gerai mintis", - kalbėjo Valstybinio Ermitažo vadovas. Jis pasakojo, kad Ermitažo - Guggenheimo centras buvo įsteigtas Las Vegase. Panašūs, bet tik jau paties Ermitažo centrai veikia Amsterdame, Kazanėje, Italijoje.

                            ---

                            prieš kelias savaitės citavau Zingerio viziją, kuri pradedama įgyvendinti, turėti pasaulinio lygio lietuvių ir litvakų meno centrą kaip tam tikrą G/E dalį.

                            Bet kuriuo atveju, turėdami Mačiūno muziejų, beliko Meko kino antologiją atsivežti iš NY.
                            ....ir vualia !

                            Comment


                              Parašė Athens Rodyti pranešimą
                              Tad reikia suvokti, kad Guggenheimas reikalingas ne kaip utilitarus kultūros šaltinis vieniniams, bet kaip brangus ženklas. Įsivaizduok situaciją: netikėtai gauni itin svarbias pareigas tarptautinėj korporacijoj. Galėtum juk nešioti ir seną kostiumą už 1000 LTL, laikrodį už 300 LTL, tačiau iš tikrųjų norėdamas tapt, sakykim naujos visuomenės nariu ir ten būt konkurencigas tiek į Armani kostiumus, tiek į Roleks laikrodžius turėsi investuot 10 kartų daugiau.

                              Tokios žaidimo taisyklės
                              Čia tavo žaidimo taisyklės Susitikinėju su įmonių vadovais. Ten niekas nekreipia dėmesio kokios firmos rūbais apsirengęs, žmonės susikoncentravę į verslą.

                              Comment


                                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                Čia tavo žaidimo taisyklės Susitikinėju su įmonių vadovais. Ten niekas nekreipia dėmesio kokios firmos rūbais apsirengęs, žmonės susikoncentravę į verslą.
                                Netiesa, versle labai svarbus įvaizdis, reprezentatyvi išvaizda, nesvarbu tai tik žemame segmente ar gariūnuose Taip, kad su autentiškom rumšiškėm net savęs pačių nesužavėsim.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Netiesa, versle labai svarbus įvaizdis, reprezentatyvi išvaizda, nesvarbu tai tik žemame segmente ar gariūnuose Taip, kad su autentiškom rumšiškėm net savęs pačių nesužavėsim.
                                  Jis norejo pasakyti, kad reprezentatyviai ir tvarkingai gali atrodyti ir su kostiumu uz 1000Lt.

                                  O abonentas toliau piarinasi nezmoniskais tempais, svarbu rinkejams patinka

                                  Comment


                                    Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                    Jis norejo pasakyti, kad reprezentatyviai ir tvarkingai gali atrodyti ir su kostiumu uz 1000Lt.

                                    O abonentas toliau piarinasi nezmoniskais tempais, svarbu rinkejams patinka
                                    Tuomet geriau apsirengti tvarkingą megztinį ir džinsus. Juokingai man atrodo kai ateina visokie vadybininkai konsultantai su kostiumais iš Norfos, kad rimčiau atrodytų
                                    O apie abonentą tik gerai arba nieko
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                      O apie abonentą tik gerai arba nieko
                                      Atsiprasau, taciau mano morale neleidzia apie pripazintus vagis kalbeti tik "gerai arba nieko"

                                      Comment


                                        Parašė Gator Rodyti pranešimą
                                        Atsiprasau, taciau mano morale neleidzia apie pripazintus vagis kalbeti tik "gerai arba nieko"
                                        Teismas berods yra panaikinęs teistumą Nusiimkim tuos rožinius akinius, šventų nėra, ir ne pagal juk vertinam žmones, beto kaip reiktų vertinti kitų miestų merus?
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Jei dar pratęsiant holistinių miestų regeneracijų tema, tai norėjau pasakyt, kad kultūrinė dimensija čia yra labai svarbi, neretai remiamasi kūrybinių industrijų principu. Neseniai panašia tema rašiau mokslinį darbą, kai jį išspausdins galbūt prasminga būtų numest nuorodą ir čia, nors šiaip jau straipsnis skirtas Kaunui.
                                          Visgi, kokias detales išsiaiškinau, pabadysiu žemiau trumpai surašyti:
                                          1. Holistinės miestų regeneracijos(nuo 8deš), grubiai skirstant būna dviejų tipų:
                                          A. Objektinės: Kai gerinami infrastruktūriniai ir socialiniai tinklai, tačiau visą procesą nužymi vienas ar keli itin stambūs nauji pastatai - landmarkai (švyturiai), kuriuose dažniausiai įsikuria kultūrinės arba multifunkcinės institucijos. Objektai dažnai turi didžiulę architektūrinę vertę, greit tampa miestų brandais, o institucijos (kultūrinės ir/ar multi) katalizuoja gyvenimą aplinkiniuose rajonuose. Čia aišku, geriausias pvz yra Bilbao ir Guggenheimas, tačiau neblogas pvz yra ir Detroitas bei jo Renaissance Centre ir viešam poreikiui pritaikyta Detroito upės krantinė. Šis projektas kartu su Lafayette Park užbaigtu dar 7 deš. galima sakyt šiokia tokia regeneracijos atmaina, kuri, deja, žlugo.
                                          Galima pastebėti, kad objektinės regeneracijos reikalingos mažai žinomiems arba blogą reputaciją turintiems miestams tam, kad būtų įgytas teigiamas požiūris į vietą per asociacijas.
                                          B. regeneracijos tipas, kai miestai ir taip dėl vienos ar kitos priežasties yra pakankamai žinomi jiems reikalingame lygmenyje, tačiau dėl nuosmukio periodo, krizių ir kitą yra nustekenti. Istorija byloja, kad tokiuose miestuose naujų landmark'inių objektų praktiškai, arba instituciškai jie nėra svarbiausi. Tokios vietos investuoja į infrastruktūrą, sanuoja, konvertuoja - pritaiko turimus resursus. Geriausias pvz yra Barselona, jei imsime pasauliniu mastu, vietinėje plotmėje panašiu keliu eina/ėjo Stoke, New Castle.

                                          Pavyzdžiui Liverpulyje, kaip iš esmės ir Barcelonoje,itin prasmingų naujų objektų regeneracijos laikotarpiu daug neatsirado, tačiau Alberto doko konversija ir Tate įsikurimas ten , galima sakyt pakeitė miesto veidą bent jau įvaizdžio plotmėje. Dabar Liverpulis geras miestas su trūkumais, o štai dar 1982 Daily Mirror apie šį miestą ir visą Merseyside rašė: "jie turtu ji (Liverpuli) apjuosti tvora ir paskirti tai zonai sargyba" (laisvas vertimas iš ang.). Kaip ir Liverpulis, taip ir Paryžius yra unikalūs ir įdomūs pavyzdžiui. Paryžius turbūt daugiausiai Landmarkų (tiek architektūros, tiek žinomumo požiūriu, tiek ir instituciškai) turintis Europos miestas, tačiau pompidu centras tapo dar viena svarbia miesto reklamos ir įvaizdžio dalimi...

                                          Jei lengva pasakyti, kuris tipas turėtų būt taikomas Kaunui, tai su Vilnium situacija sudėtingesnė. Regiono mastu Vilnius nėra nežinoma vieta. Visgi, perdaug nesigilinant ką sako, pvz Tripupaitytė, galima pastebėti, kad čia visgi reiktų landmarko, kad ir Guggenheimo. Esama bazė yra tikrai gera, tačiau niekuo perdaug nesiskiria nuo Rygos, Talino. Vat Guggenheimas manau būtų stiprus infrastruktūros katalizatorius, o infrastruktūra inspiruotų ir verslo investicijas mieste.

                                          P.S. atsiprašau už ilgą tekstą visgi, kai kalbu apie regeneracijas, tai nėra vien vieno pastato pastatymas, konversija ar institucijos sukūrimas. Trumpai apimant esmė galime parafrazuot Merseyside Development Corp. suformuluotą regeneracijos koncepciją: Augimo ratas: puiki vieta ją aplankyti, į ją investuoti, čia dirbti ir gyventi.
                                          Paskutinis taisė Athens; 2012.03.09, 05:05.
                                          Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras. Jau FB

                                          Comment

                                          Working...
                                          X