Viršuliškių skersgatvis - projektai ir statybų eiga

[Donidavu]

Ką reiškią panašią? Iš šitos pusės darytų nuotraukų kaip ir nemačiau, o tas stulpas kaip tik parodo, kad ten jie yra ir vienaip ar kitaip bus bendro vaizdo dalis.

Žmoniškai paprašė be stulpo. Nikas gi sugebėjo padaryti gražių nuotraukų be stulpų.

[AšNeRobotas]

Žmoniškai paprašė be stulpo. Nikas gi sugebėjo padaryti gražių nuotraukų be stulpų.

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

[digital]

Viršuliškių skersgatvyje planuojama statyti dar vieną dangoraižį: įrengs 197 butus

Viršuliškių skersgatvyje ir toliau projektuojami aukštybiniai pastatai. Šiuo metu projektuojamas 17-os aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

„Nagrinėjamoje teritorijoje siūlomas 17 aukštų gyvenamasis pastatas. Pastatas turės du antžeminius korpusus – 9 bei 17 aukštų. Abu korpusai jungiasi per -1, -2 aukštus laiptinėmis bei liftais. Pastato -1 aukšte, į kurį patenkama tiesiogiai iš J. Rutkausko gatvės, projektuojamos 4 komercinės patalpos bei įvažiavimas į požeminį garažą. 9-aukščio pirmame aukšte projektuojami butai.

Planuojamo objekto adresas – J. Rutkausko g. 17, Viršuliškių skersgatvis.

[Donidavu]

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

Nieko tu neužtaginsi stulpų fotografuotojas.

[Taj Mahal]

Dar statybų Viršuliškėse

Viršuliškės bus visiškai užstatytos: gautas statybos leidimas dar vienam aukštybinių daugiabučių kvartalui
Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administravimas išdavė dviejų aukštybinių daugiabučių namų kvartalui Viršuliškėse statybos leidimą. Projekte planuojami 233 butai ir ~310 m² komercinio ploto, taip pat 152 parkavimo vietos požeminiame parkinge.

• Statinių aukštis – iki 18 aukštų (iki 60,16m aukščio);
• Pastato energetinio efektyvumo klasė – A++;
• Butų kiekis – 233 vnt.:
• Projekto vystytojas – UAB „P34“; (rekvizitai)
• Projektinius siūlymus ruošė UAB „Archipoint“, projekto vadovas – Julius Šeibokas.

Made in Vilnius

[Taj Mahal]

Man kažkodėl atrodo kad Viršuliškės be jokios bendros vizijos ir bendros struktūros.
Auginam būsimą getą.

Švedijos miestai yra geras pavyzdys kai didelį rajoną augina su bendra struktūra. Gali būti etapais, gali būti skirtingį vystytojai, bet struktūra bendra. Ir gaunasi nepalyginamai geriau nei Viršuliškės ar bet kuris kitas tankus Lietuvos rajonas. Pvz. Perkūnkiemis.

[Taj Mahal]

Liljeholmskajen yra Stokholmo Viršuliškės.
Ir ten žymiai daugiau "sex".
Statyta ilgą laiką, etapais, su bendra struktūra.

[ttttt]

Švedijos miestai yra geras pavyzdys kai didelį rajoną augina su bendra struktūra. Gali būti etapais, gali būti skirtingį vystytojai, bet struktūra bendra. Ir gaunasi nepalyginamai geriau nei Viršuliškės ar bet kuris kitas tankus Lietuvos rajonas. Pvz. Perkūnkiemis.

Esu jau belekiek kartų rašęs tą patį, o šita vizualizacija yra tai, kaip aš norėčiau kad atrodytų Vilniaus BP. Kad kiekvienas rajonas turėtų štai tokį detalų BP su planais porai dešemtmečių, o ne šitą dabartinį, kur yra "nū čia galima statyti kažką, gal 1 aukšto, gal 15, gal prie gatvės kuriant perimetrą, gal Lidlą su parkingų jūra, o gal plovyklą ar degalinę... nū čia jau tegul verslas sprendžia kaip vystyti miestą, prie ko čia mes paprasti činūšos..."

[Taj Mahal]

Esu jau belekiek kartų rašęs tą patį, o šita vizualizacija yra tai, kaip aš norėčiau kad atrodytų Vilniaus BP. Kad kiekvienas rajonas turėtų štai tokį detalų BP su planais porai dešemtmečių, o ne šitą dabartinį, kur yra "nū čia galima statyti kažką, gal 1 aukšto, gal 15, gal prie gatvės kuriant perimetrą, gal Lidlą su parkingų jūra, o gal plovyklą ar degalinę... nū čia jau tegul verslas sprendžia kaip vystyti miestą, prie ko čia mes paprasti činūšos..."

Įdomu kad labai didelis Backaplan rajonas Geteborgo mieste suplanuotas 20+ metų į priekį.
Planas ruoštas 5-10 metų, patvirtintas 2019 balandžio 23 (BN0698/16) ir rajoną planuojama pabaigti kažkada 2040-taisiais.

O Lietuvoje grynai kaip sakai:
"nū čia galima statyti kažką, gal 1 aukšto, gal 15, gal prie gatvės kuriant perimetrą, gal Lidlą su parkingų jūra, o gal plovyklą ar degalinę... nū čia jau tegul verslas sprendžia kaip vystyti miestą, prie ko čia mes paprasti činūšos..."

Čia kaip Göteborg miestas planuoja "Viršuliškes":

[ttttt]

Taip, tas pats ir su mano geriausiai žinomu ir mėgstamiausiu pavyzdžiu - Malmö (su kuriuo VMS, beje, bendradarbiauja ir kas juokingiausia, VMS gyrėsi, kad čia maždaug Malmö stad iš jų mokosi). Ten yra net 2 idealiai tinkantys Vilniui "how to" pavyzdžiai, kurie buvo suplanuoti dar kokiais 2000 metais ir iki šiol yra vystomi pagal tuos detalius planus.

Pirmas yra Västra hamnen - pavyzdys kaip iš pramoninės teritorijos pastatyti naująjį miesto centrą (tinka ir Šnipiškėms, ir Naujamiesčiui, ir dar keletui rajonų)

Antras yra Hyllie - pavyzdys kaip pastatyti tikrą miestą literaliai laukuose ir nuo nulio (tinka ir šiam Viršuliškių kvartalui, ir visokiems Perkūnkiemiams, ir kitoms urbanistinėms Vilniaus klaidoms)

Tai taip ir gaunas, kad su normaliu planavimu, kai miesto valdžia yra suinteresuota miesto gerove ir galvoja apie ateitį, rezultatai yra tokie:





Ir pvz tokie:





Absoliučiai pilnaverčiai miestai su jaukiomis gatvėmis, perimetriniu užstatymu, komercija palei gatvę, viešosiomis erdvėmis, medžiais, krūmais, dvirtakiais, apgalvota VT sistema (kas Vilniui yra tiesiog mission impossible), mokyklom, darželiais ir kitais normalaus miesto atributais.

O kai miesto valdžia bbdėjo kas ten kaip vyksta ir leidžia verslui daryt ką nori + visuomenėje yra pilna "nū tai geriau, nei buvo" debilų, vietoje modernių europietiškų rajonų pastatytų grynai nuo nulio, nuo tūščio lapo, gaunasi štai tokios urbanistinės klaidos (čia, beje, yra viso to kvartalo "centras"):

[Taj Mahal]

Pirmas yra Västra hamnen - pavyzdys kaip iš pramoninės teritorijos pastatyti naująjį miesto centrą (tinka ir Šnipiškėms, ir Naujamiesčiui, ir dar keletui rajonų)

Antras yra Hyllie - pavyzdys kaip pastatyti tikrą miestą literaliai laukuose ir nuo nulio [I](tinka ir šiam Viršuliškių kvartalui, ir visokiems Perkūnkiemiams, ir kitoms urbanistinėms Vilniaus klaidoms)

Hyllie labai specifinis pavyzdys kai vidury plyno lauko pradėjo vystyti rajoną kuriame su laiku bus 50+k gyventojų.
Penkios nuotraukos nuo ankstyvų dienų iki dabar:

[Silber418]

Vilniuje opi problema yra infrastruktūros būklė ir klaidų kartojimas įgyvendinant sprendinius šioje srityje. Įspūdis toks, kad kuriama aplinka ne žmonėms, o transporto priemonėms.

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

[ttttt]

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

[Taj Mahal]

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

Ar būtų galima pamatyti tą video ar straipsnį kur Šimašius giriasi?

[digital]

Tai gal ir buvo atvažiavę pažiūrėti, tik įdomu, ar daug sau naudingo pamatė.

[ttttt]

Hyllie labai specifinis pavyzdys kai vidury plyno lauko pradėjo vystyti rajoną kuriame su laiku bus 50+k gyventojų.

Taip, manau vaizdingiausias pavyzdys yra kaip ta vieta atrodė prieš 20 metų:



Ir ką civilizuotose šalyse reiškia "miesto planavimas":



Kai tu jau prieš dešimtmečius nepriklausomai nuo to kieno sklypas ir kas jį vystys, tiksliai žinai koks ten bus užstatymas ir vystotojui palieki tik galimybę rinktis medžiagas, architektūrą ir kitus minor sprendimus, o ne leidi vykdyti iš esmės miesto vystymą "kaip jie tai mato", kaip yra pas mus, kai BP yra tiesiog "užstatymo tipas", "max užstatymo tankis" ir "max užstatymo aukštis"

[ttttt]

Ar būtų galima pamatyti tą video ar straipsnį kur Šimašius giriasi?

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Jeigu anksčiau Vilnius gatvių planavimo klausimais konsultavosi su užsienio kolegomis, tai dabar gali pasigirti, kad kiti miestai mokosi iš mūsų. Apie tai metų pradžioje pasigyrė miesto meras R. Šimašius, o neseniai vyriausias miesto architektas pasidalino Vilniaus patirtimi su kolegomis iš Švedijos ir Estijos.

[kasparas.v]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

[Silber418]

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

Pasimokyti vieni iš kitų galima, tik išmoktų dalykų įgyvendinimas praktikoje skiriasi.

Apskritai, Švedijoje šiuo metu tendencinga praktika yra tankinti miestus ir priemiesčius. Taip pat urbanizuojamos teritorijos tarp kelių rajonų ir pan.

Teko iš dalies dalyvauti vieno projekto (Švedijoje) PAV rengime ir visuose etapuose buvo išskiriama svarba žmogiškiesiems faktoriams bei tvarumui. Akcentuojant tvarumą (pvz. infrastruktūros srityje), daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dviračių takams ir kt.

Infrastruktūros srityje Lietuvoje, manau, liūdna situacija ir nuotekų valymo bei surinkimo srityje. Know how (teorinių žinių) lyg ir yra, bet konkrečių sprendimų nedaug. Nesvarbu kiek gerai suplanuotas rajonas, kartais esminiai trūkumai pastebimi po smarkaus lietaus. Nedidelė lokali problema gali prisidėti prie sisteminių problemų nuotekų valyklose ir t.t.

Turbūt, galima būtų preliminariai konstatuoti, jog Lietuvoje planabimo srityje trūksta kompleksinio, visuminio požiūrio (t.y. nedidelė problema ateityje gali prisidėti prie problemų visoje sistemoje, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į daugiau faktorių - see the bigger picture).

[Stadionas]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis