kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis
Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.
Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...
Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.
Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.
Įdomus pastebėjimas. Be gero plano, projektas nebus (labai) sėkmingas net puikiai išpildžius detales.
Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.
Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...
Lietuvoje labai aršiai ir tikslingai kartoja ir kitas Švedijos architektūros klaidas.
Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) neleidžia neotradicinio [1][2][3] ar klasikinio stiliaus.
Nes vyr architektas labai aršiai propaguoja "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos".
Tokia mąstysena Švedijos miestuose pridarė krūvą "šašų".
Vilniuje beveik visi tie pastatai kurie neįsipaišo į aplinką ir nėra klasikinio stiliaus, bus šašai.
Švedijoje šitą "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos" labai pristabdė.
O Lietuvoje varo pilnu pajėgumu.
Edit:
Mano mėgstamiausias "before and after" yra šitas.
Juokingiausia kad "after" yra architektūros fakultetas.
Tuo metu jis atrodė labai modernus ir "matosi iš kurios epochos".
Vilniuje dabar pilnu pajėgumu kepam "matosi iš kurios epochos".
Šiandien atrodo viskas normaliai, bet palaukim 20 metų...
Bus kaip 1990 šašai, pvz. šitas kuris savo laiku irgi atrodė labai kietai.
Švedijoje šitą "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos" labai pristabdė.
O Lietuvoje varo pilnu pajėgumu.
Ne tik pristabdė, bet ir atkuriami originalūs fasadai (jeigu įmanoma) bei šiuo metu madinga projektuoti naujus pastatus klasikiniu XX a. pradžios stiliumi. Keli pavyzdžiai:
Lietuvoje labai aršiai ir tikslingai kartoja ir kitas Švedijos architektūros klaidas.
Nes vyr architektas labai aršiai propaguoja "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos".
Tokia mąstysena Švedijos miestuose pridarė krūvą "šašų".
Vilniuje beveik visi tie pastatai kurie neįsipaišo į aplinką ir nėra klasikinio stiliaus, bus šašai.
Na to be fair patekti pavyzdžiai netinka tam, ką jūs parašėt, nes čia jūs pateikėt pavyzdžius iš tų laikų (jeigu tiksliai prisimenu, boom'as buvo po karo, maždaug 1945-1965) kai švedai sugalvojo, kad reikia nugriauti "seną, nepatogų, atgyvenusį" ir pastatyt "naują, funkcionalų, modernų" (esu pasigilinęs į Malmės pavyzdžių istoriją, nes einant per miestą labai pastebimi kontrastai, tai sakyčiau sunaikino kokį 1/4 istorinės miesto dalies), kas Lietuvoje bent jau su vertingais pastatais ir net visas kvartalais, ačiū dievui nėra daroma.
Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) neleidžia neotradicinio [1][2][3] ar klasikinio stiliaus.
Kalbant apie būtent tokius pavyzdžius (šiaip tai nelabai prisimenu tokių pasiūlymų), tai asmeniškai man jie nebūtų problema, jeigu tokie projektai būtų pvz kur nors Naujamiestyje ar Senamiestyje, na bet kur nors "-iškėse" toks stilius atrodytų gan keistai ir ne vietoje...
Na to be fair patekti pavyzdžiai netinka tam, ką jūs parašėt, nes čia jūs pateikėt pavyzdžius iš tų laikų (jeigu tiksliai prisimenu, boom'as buvo po karo, maždaug 1945-1965) kai švedai sugalvojo, kad reikia nugriauti "seną, nepatogų, atgyvenusį" ir pastatyt "naują, funkcionalų, modernų" (esu pasigilinęs į Malmės pavyzdžių istoriją, nes einant per miestą labai pastebimi kontrastai, tai sakyčiau sunaikino kokį 1/4 istorinės miesto dalies), kas Lietuvoje bent jau su vertingais pastatais ir net visas kvartalais, ačiū dievui nėra daroma.
Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis yra puikus pavyzdys, kaip dėl „naujumo, funkcionalumo, modernumo“ aktyviai griautos istorinės miesto dalys. Ir ne tik sovietmečiu. Nemažai pastatų, pvz., naujamiesčio Vitės kvartaluose nugriauta jau po 1990 m. Kai kuriuos pastatus kėsinamasi griauti ir toliau.
Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis yra puikus pavyzdys, kaip dėl „naujumo, funkcionalumo, modernumo“ aktyviai griautos istorinės miesto dalys. Ir ne tik sovietmečiu. Nemažai pastatų, pvz., naujamiesčio Vitės kvartaluose nugriauta jau po 1990 m. Kai kuriuos pastatus kėsinamasi griauti ir toliau.
O galima su pavyzdžiais? Kaip tik paskutiniu metu pradėjau domėtis Klaipėdos "konversija" sovietmečiu ir būtų tikrai įdomu sužinoti apie tokius pavyzdžius iš jau nepriklausomos Lietuvos.
(spėju atsakymą reiktų rašyt į vieną iš Klaipėdos temų)
Švedijoje griauta tikslingai ir negailestingai. Pavyzdžiui 1950-1960 nugriautas taip vadinamas Klaros kvartalas Stokholme. Taip vadinamas, nes pagal dydį ne kvartalas, o gera miesto dalis. Kai kurie pastatai ten buvo dar XVIII a pabaibos. Jei gerai pamenu, kai kurių miestų, tokių kaip Linköping išgriauta iki 80 % procentų istorinių centro pastatų. Tik noriu priminti, kad Švedijos niekada nieks nebombardavo, jos teritorijoje nekariavo. Patys savo rankytėm viską padarė.
Švedijoje griauta tikslingai ir negailestingai. Pavyzdžiui 1950-1960 nugriautas taip vadinamas Klaros kvartalas Stokholme. Taip vadinamas, nes pagal dydį ne kvartalas, o gera miesto dalis. Kai kurie pastatai ten buvo dar XVIII a pabaibos. Jei gerai pamenu, kai kurių miestų, tokių kaip Linköping išgriauta iki 80 % procentų istorinių centro pastatų. Tik noriu priminti, kad Švedijos niekada nieks nebombardavo, jos teritorijoje nekariavo. Patys savo rankytėm viską padarė.
Linšiopinge bent palikta Gamla Linköping (dalis senojo miesto), kuri saugoma.
Keistokas mastelis, proporcijos, ir bendra kompozicija. Pastatai lyg ir identiški, bet lyg ir skiriasi per viena aukštą? Ar pusaukštį?
Pirma asociacija
Deja, eilinis pavyzdys, kaip tiek vystytojas, tiek savivaldybė deda skersą ant pėsčiųjų, vardan poros papildomų parkavimo vietų automobiliams. YIT Lietuva vystomo Sky Office dalis ties Spaudos gatve. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės šaligatvis platus ir patogus pėstiesiems, ačiū kitiems vystytojams, tačiau viduryje turėsime apgailėtina situaciją, kai pėstieji bus priversti eiti siauru, faktiškai techniniu šaligatviu palei pat pakankamai intensyvią Spaudos gatvę. Aš suprantu, kad prieš kelis metus projektuojant, ne į viską galėjai atsižvelgti ir padaryti klaidų, nes ten tuo metu buvo pievos, bet nejaugi dabar matant situaciją, niekam nekyla ranka bent minimaliai pakoreguoti projektą į teigiamą pusę…?? Į ką būtų geriausia kreiptis dėl šios tragiškos situacijos ištaisymo?
Deja, eilinis pavyzdys, kaip tiek vystytojas, tiek savivaldybė deda skersą ant pėsčiųjų, vardan poros papildomų parkavimo vietų automobiliams. YIT Lietuva vystomo Sky Office dalis ties Spaudos gatve. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės šaligatvis platus ir patogus pėstiesiems, ačiū kitiems vystytojams, tačiau viduryje turėsime apgailėtina situaciją, kai pėstieji bus priversti eiti siauru, faktiškai techniniu šaligatviu palei pat pakankamai intensyvią Spaudos gatvę. Aš suprantu, kad prieš kelis metus projektuojant, ne į viską galėjai atsižvelgti ir padaryti klaidų, nes ten tuo metu buvo pievos, bet nejaugi dabar matant situaciją, niekam nekyla ranka bent minimaliai pakoreguoti projektą į teigiamą pusę…?? Į ką būtų geriausia kreiptis dėl šios tragiškos situacijos ištaisymo?
Tai užparkuos tą šaligatvį mašinų galais ir praktiškai nebebus jo. Nėra šaligatvio, nėra problemos.
Apie kokias bendras rajonu vizijas galima kalbeti, kai net naujausiuose projektuose dviraciu takai eina is niekur i niekur =D
Tai viskas ok, vystytojas ties savo sklypu daro taką, o tęsinius padarys kitų sklypų savininkai ar savivaldybė atitinamai kam priklauso. Naujas rajonas, tai natūralu, kad visko iš kart nėra. Palyginus su šnipiškėmis, kur kasdien dar ten klampoti žvyrkėliais, tai viskas čia dar gerai.
Comment