Parašė evaldinas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Daugiabučių renovacija Vilniuje
Collapse
X
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąSkonio lietuviai turi, bet ar ne praktiškiau būtų kartais rinktis ir kokius tamsius atspalvius, skandinaviškas gamas? Berods estai dažnai renkasi rudą spalvą renovuotiems namams.______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąMažai rudenį saulės, tai ir norisi šviesesnių spalvų gamų.
Kaip tik norisi šiltesnių(tamsesnių) spalvų rudeniopLažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąMažai rudenį saulės, tai ir norisi šviesesnių spalvų gamų.
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąSkandinavai dar mažiau jos turi, bet ten vyrauja tamsesni atspalviai. Pagal fizikos dėsnius tamsesni atspalviai ne taip atstumia šilumą kaip šviesūs______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė enigma Rodyti pranešimąGali būti.. Nesu fizikas Gal šviesesni dažai pigesni?
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąDar pigiau visai nedažyti. Jei taupom, tai taupykim iš esmės______________
The Division Bell
Comment
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąGalvas sau apsiklijuokit
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąSkonio lietuviai turi, bet ar ne praktiškiau būtų kartais rinktis ir kokius tamsius atspalvius, skandinaviškas gamas? Berods estai dažnai renkasi rudą spalvą renovuotiems namams.
Comment
-
Parašė RamasN Rodyti pranešimąSveiki,
Toks principinis klausimas atsirado, žiūrint į renovuojamus Žirmūnų daugiabučius. Šie daugiabučiai statyti buvo su garantija, kuri berods baigėsi prieš 25 metus, jei ne seniau, ir po to buvo pratęsta. Klausimas - ar renovacija bent kiek sutvirtina esmines nešančias konstrukcijas, ar čia tik kosmetika plius išvaizda plius santechnika ir apšildymas ?
šiuo metu politikų propaguojamos renovacijos samprata iš esmės netinkama. Renovacija įsivaizduojama kaip namo šiltinimas, pagražinimas, santechnikos keitimas. visa tai yra paviršutinis požiūris. Toks namų perdažymas yra pinygų švaistymas.
Sovietmečiu pastatyti rajonai (ir kai kurie "pertvarkyti") buvo grindžiami 2 pagrindiniais principais: laisvas planavimas ("lauke" stovintys pastatai, kvartalų ir uždarų kiemų nebūvimas) ir funkcinis zonavimas (šitam rajone visi gyvena, - miega, o kitam dirba, dar kitam visi gydosi) . Abu šie principai pripažinti klaidingais, ir dabar turime daugybę problemų. Namų šiltinimas neišspręs miegamųjų rajonų problemų, dalis kurių glūdi išvis ne pastatų būklėje, o urbanistinėje struktūroje. Kai kur racionaliausia būtų išvis šluosi esamą užstatymą ir formuosi naują. Gal ne visur tai yra būtina, daug kur galima papildyti, sutvarkyti esamą užstatymą. Reikia dalinti neaiškias erdves (beje, sukurtas socialistinei visuomenei be nuosavybės teisių) į kvartalus, formuoti atitinkamus kvartalų žemės sklypus, kuriuos vėliau galėtų valdyti to kvartalo bendruomenė, siekti multifunkcionalumo: papildyti gyvenamą statybą komercinėmis ir kitomis patalpomis, tinkamai organizuotomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, žaidimų aikštelėmis ir poilsio zonomis...
Daug kur reikia formuoti gatves kaip erdves, nes šiuo metų daugybė gatvių yra tik transporto arterijos šalia kurių stovi atskiri pastatai, nesuformuojantys gatvės erdvės: prisiminkime Berlyno, Paryžiaus ar kito miesto gatves, kurias formuoja pastatų fasadai, o ne kelio dangą įrėminančios alėjos.
Taip pat, kai kur reikia naujų gatvių, tiltų, nes kitaip neįmanoma išspręsti transporto problemų.
Būtina pramoninių teritorijų esančių arti centro (Markučiai) konversija...
Problemų yra daug, bet judant teisinga kryptimi viską įmanoma išspręsti. Tačiau tam reikia polininės valios, nes patys tokie dalykai nepasidaro (neskaitant kirpyklų ir stomatologų kabinėtų atsiradimo miegamųjų rajonų namų pirmų aukštų būtuose - kas liūdija polifunkcionalumo stoką).
Ir labai svarbu nejudėti priešinga kryptimi, neišmetinėti pinigų menkaverčiams, bet kartu brangiems), tokiems kaip pasenusių namų apšiltinimas.Paskutinis taisė [sp]; 2010.11.02, 12:50.
Comment
-
Parašė [sp] Rodyti pranešimągeras klausimas. bet reikėtų j į dar praplatinti.
šiuo metu politikų propaguojamos renovacijos samprata iš esmės netinkama. Renovacija įsivaizduojama kaip namo šiltinimas, pagražinimas, santechnikos keitimas. visa tai yra paviršutinis požiūris. Toks namų perdažymas yra pinygų švaistymas.
Sovietmečiu pastatyti rajonai (ir kai kurie "pertvarkyti") buvo grindžiami 2 pagrindiniais principais: laisvas planavimas ("lauke" stovintys pastatai, kvartalų ir uždarų kiemų nebūvimas) ir funkcinis zonavimas (šitam rajone visi gyvena, - miega, o kitam dirba, dar kitam visi gydosi) . Abu šie principai pripažinti klaidingais, ir dabar turime daugybę problemų. Namų šiltinimas neišspręs miegamųjų rajonų problemų, dalis kurių glūdi išvis ne pastatų būklėje, o urbanistinėje struktūroje. Kai kur racionaliausia būtų išvis šluosi esamą užstatymą ir formuosi naują. Gal ne visur tai yra būtina, daug kur galima papildyti, sutvarkyti esamą užstatymą. Reikia dalinti neaiškias erdves (beje, sukurtas socialistinei visuomenei be nuosavybės teisių) į kvartalus, formuoti atitinkamus kvartalų žemės sklypus, kuriuos vėliau galėtų valdyti to kvartalo bendruomenė, siekti multifunkcionalumo: papildyti gyvenamą statybą komercinėmis ir kitomis patalpomis, tinkamai organizuotomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, žaidimų aikštelėmis ir poilsio zonomis...
Daug kur reikia formuoti gatves kaip erdves, nes šiuo metų daugybė gatvių yra tik transporto arterijos šalia kurių stovi atskiri pastatai, nesuformuojantys gatvės erdvės: prisiminkime Berlyno, Paryžiaus ar kito miesto gatves, kurias formuoja pastatų fasadai, o ne kelio dangą įrėminančios alėjos.
Taip pat, kai kur reikia naujų gatvių, tiltų, nes kitaip neįmanoma išspręsti transporto problemų.
Būtina pramoninių teritorijų esančių arti centro (Markučiai) konversija...
Problemų yra daug, bet judant teisinga kryptimi viską įmanoma išspręsti. Tačiau tam reikia polininės valios, nes patys tokie dalykai nepasidaro (neskaitant kirpyklų ir stomatologų kabinėtų atsiradimo miegamųjų rajonų namų pirmų aukštų būtuose - kas liūdija polifunkcionalumo stoką).
Ir labai svarbu nejudėti priešinga kryptimi, neišmetinėti pinigų menkaverčiams, bet kartu brangiems), tokiems kaip pasenusių namų apšiltinimas.
Drįsčiau nesutikti su Jūsų išsakyta nuomone anuo metų įrengiant gyvenamuosius kvartalus būtent ir buvo bendras funkcinis planavimas - statomi daugiabučių rajonai, darželiai, mokyklos, poliklinikos tiesiamos gatvės organizuojamas tikrai puikus susisiekimas viešuoju transportu, . Dar viso šito nebėra nėra jokios miestų plėtros strategijos, ar senų rajonų atnaujinimo plano. Nėra įstatyminės bazės ir valstybės institucijų, kurios tuo rūpintusi. Ir jei Jūs manote, kad pastatų atnaujinimas su tikslu taupyti energiją yra judėjimas priešinga kryptimi tai baisiausiai klystate. Na gal ir neklystumėte jei mūsų valstybė būtų baisiai turtinga eilę metų turėtų perteklinius biudžetus gautu milijardus pardavinėdama nafta ar kitus resursus, bet tai nėra ir niekada nebus ir vėliau bus dar blogiau. Šiuo metu renovacija kainuoja iki 10%, to ką reikėtų investuoti statant naujus namus vietoj senų. Pagal Jus išeitų, kad moterims geriau nenaudoti (brangaus) kremo nuo raukšlių, geriau atlikti veido odos patempimo operaciją. Kokias idejas ar siulymus bekeltum viskas galu gale susiveda i pinigus, o kai jų nėra tai sprendimai turi būti atitinkami.
Comment
-
Parašė JJwhiteface Rodyti pranešimąDrįsčiau nesutikti su Jūsų išsakyta nuomone anuo metų įrengiant gyvenamuosius kvartalus būtent ir buvo bendras funkcinis planavimas - statomi daugiabučių rajonai, darželiai, mokyklos, poliklinikos tiesiamos gatvės organizuojamas tikrai puikus susisiekimas viešuoju transportu, . Dar viso šito nebėra nėra jokios miestų plėtros strategijos, ar senų rajonų atnaujinimo plano. Nėra įstatyminės bazės ir valstybės institucijų, kurios tuo rūpintusi. Ir jei Jūs manote, kad pastatų atnaujinimas su tikslu taupyti energiją yra judėjimas priešinga kryptimi tai baisiausiai klystate. Na gal ir neklystumėte jei mūsų valstybė būtų baisiai turtinga eilę metų turėtų perteklinius biudžetus gautu milijardus pardavinėdama nafta ar kitus resursus, bet tai nėra ir niekada nebus ir vėliau bus dar blogiau. Šiuo metu renovacija kainuoja iki 10%, to ką reikėtų investuoti statant naujus namus vietoj senų. Pagal Jus išeitų, kad moterims geriau nenaudoti (brangaus) kremo nuo raukšlių, geriau atlikti veido odos patempimo operaciją. Kokias idejas ar siulymus bekeltum viskas galu gale susiveda i pinigus, o kai jų nėra tai sprendimai turi būti atitinkami.
Tik turtinga valstybė gali sau leisti tepti brangią pūdrą ant rimtai sergančio veido, maskuojant giliai glūdinčias problemas. Net Maskvoje šluoja visus pasenusius kvartalus ir stato naujus pastatus. Todėl pritariu [sp].
O šiaip tai pritariu tai jūsų daliai apie strategijos neturėjimą ir nebuvimą angliškai vadinamų think-tank institucijų, kurios ir generuotų tokias strategijas. Aišku tuom turėtų užsiimti specialistai - architektai ir urbanistai, sociologai, o ne viešojo administravimo specialistai savivaldybėse, kaip tai daroma dabar.
Tiesiog reikia labai rimtos studijos, kuri peržvelgtų XX a. daugiabučio būsto strategijas įvairių šalių (pvz. Skandinavijos valstybių, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos) ir identfikuotų esmines blogybes ir gėrybes.
O iš tikro tai labai svarbus ir nekilnojamo turto vystytojų indėlis bei individualių projektų kokybė (kalba ne apie brangias medžiagas). Tam reikia šviesti gariūninį verslą, bei rimtai duoti per kuprą chaltūrinantiems architektams.
Comment
-
Parašė JJwhiteface Rodyti pranešimąDrįsčiau nesutikti su Jūsų išsakyta nuomone anuo metų įrengiant gyvenamuosius kvartalus būtent ir buvo bendras funkcinis planavimas - statomi daugiabučių rajonai, darželiai, mokyklos, poliklinikos tiesiamos gatvės organizuojamas tikrai puikus susisiekimas viešuoju transportu, . Dar viso šito nebėra nėra jokios miestų plėtros strategijos, ar senų rajonų atnaujinimo plano. Nėra įstatyminės bazės ir valstybės institucijų, kurios tuo rūpintusi. Ir jei Jūs manote, kad pastatų atnaujinimas su tikslu taupyti energiją yra judėjimas priešinga kryptimi tai baisiausiai klystate. Na gal ir neklystumėte jei mūsų valstybė būtų baisiai turtinga eilę metų turėtų perteklinius biudžetus gautu milijardus pardavinėdama nafta ar kitus resursus, bet tai nėra ir niekada nebus ir vėliau bus dar blogiau. Šiuo metu renovacija kainuoja iki 10%, to ką reikėtų investuoti statant naujus namus vietoj senų. Pagal Jus išeitų, kad moterims geriau nenaudoti (brangaus) kremo nuo raukšlių, geriau atlikti veido odos patempimo operaciją. Kokias idejas ar siulymus bekeltum viskas galu gale susiveda i pinigus, o kai jų nėra tai sprendimai turi būti atitinkami.
O ne miesto gatvių, o dažniausiai EISMO MAGISTRALIŲ tiesimas vėl gi apibūdina buvusį planavimą kaip nekūrianti darnios ir humanizuotos aplinkos, reikalaujanti daugiau važinėjimo iš gyvenamosios vietos į nutolusias veiklos vietas.
2) jeigu Jūs nežinot, tai nereiškia kad nėra. yra kelios galimos strategijos, tačiau jos žinomos akademinėje bendruomenėje, o politikams, painiojantiems nuosavus interesais su visuomeniniais is savivaldybės klerkams tai neįdomu ar nesuvokiama. todėl nėra įstatyminės bazės ir politinių sprendimų, be kurių tokio masto pertvarkymai neįmanomi.
3) energijos taupymas irgi turi savoribas. Šiuo metu situacija tokia, džkas už tą apšiltinimą tektų mokėti kreditą, kuris 20-30 metų suvalgytų už šilumą taupomus pinigus, o po 30 metų šitie pastatai net su apšiltinimu bus galutinai pasanę.
pagal Jūs išeina, kad kremą nuo raukšlių (brangų) reikia tept ant 80-metės sunkiai sergančios močiutės veido, vietoj tyrimų ir gydimo, gal rimtos operacijos (OMG, iš kur paimt pinigus?!) - kaip matot, analogijas galima pravesti skirtingai.
Comment
-
Parašė JJwhiteface Rodyti pranešimą<...> Kokias idejas ar siulymus bekeltum viskas galu gale susiveda i pinigus, o kai jų nėra tai sprendimai turi būti atitinkami.
0 - koncepcijos pasirinkimas ir veikiančios įstatyminės bazės sukūrimas;
1 - valstybinės lengvatos ir dotacijos, dalinai gali būti finansavimas;
2 - sovietmečiu buvusi valstybės žemės nuosavybės monopolija (ir apskritai asmeninės nuosavybės nebuvimas) - krašturinumas, bet atgavus nepriklausomybę mes paskubėjom ir dabar esam atvirkštinėje kraštutinėje situacijoje - asmens nuosavybė dažnai trūkdo rimtesniems projektams ir kiekvianas daro ką nori. Rajonų žemė turėtų būti padalinta į smulkesnes dalis, pagal specialiuosius planus, numatant gatvių ir gatvelių tiesimą, programuojant laisvojo planavimo morfotipo transformaciją į klartalinį užstatymą. Kiekvieno kvartalo žemės ir NT savininkas turi būti vienas - įmonė, asmuo ar bendruomenė. Kaip Vakaruose, butai gali buti net neparduodami, o išnuomuojani 10, 20, 50 metų terminui.
Toks kvartalas gali transformuotis į tinkamą morfotipą. Kvartalai galėtų tirėti savo nepraeinamus, o uždarus kiemus, parkingus, vaikų žaidimo aikšteles. Arčiau lokalių sentrų esantys kvartalai pirmus aukštus skirtų komercijai ir kitoms funkcijoms. o pinigai iš esmės būtų gaunami iš užstatymo tankinimo.
3 - O pinigai iš esmės būtų gaunami iš užstatymo tankinimo. Gal Justiniškms ar Pašilaičiams tai kol kas ne taip aktualu, bet arčiau centro esančios teritorijos šiuo metu juokingai netankiai užstatytos. O NT kainos čia, ypač tinkamai sutvarkytoje teritorijoje, atpirktų didesnę dalį investicijų.
o kaip Jūs rašot, jeigų pinigų nėra, tai esant rimtai ligai, Jūsų atitinkamas sprendimas - kremas - tikrai ne išeitis.
Comment
Comment