Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Daugiabučių renovacija Vilniuje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Net estetikos nereikia, kuri, sakyčiau, nėra prioritetas (nors ji man yra svarbi). Prioritetu turėtų būti kokybiškas visos šildymos sistemos (š. punktas, vamzdynai, radiatoriai) atnaujinimas. To nesiruošiant daryti, aš net siūlyčiau renovacijos iš vis nedaryti, nors esu didelis renovacijos entuziastas ir labai ją palaikau. Tai vat, kokia dalis iš minėtų žmonių aukščiau tai supranta, žino?... Net jei APVA techninio skyriaus vadovas, ar vienas jų, man telefonu aiškino, kad tokia šildymo sistema, kurią įsirengėme savo daugiabutyje, neegzistuoja... Aš nejuokauju jei ką : ) - taip sakė.

    Mačiau ne vieną renovuotą daugiabutį Vilniuje kur daug kas atnaujinta: fasadai, stogas etc., bet šildymo vamzdynai, nors ir pakeisti, bet kaip kerta butą keliose vietose, taip kerta - ir matosi tie siaubingi du vertikalūs vamzdžiai kambariuose. O juos galima lengvai pašalinti už maždaug tokią pačią kainą tik kitokio techninio sprendimo. Taip pat pristatyta daliklių, kurie išvis turėtų būti uždrausti (galėčiau paaiškinti kodėl). Arba yra variantų kur išvis šildymo sistema sena palikta...
    Dėl dviejų šildymo vamzdžių kambariuose: koks galimas variantas? Tuos vamzdžius perkelti į šoną ir paslėpti, ar čia dar kažkoks kitas sprendimas?
    100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

    Comment


      Parašė spekas Rodyti pranešimą
      Taip pat pristatyta daliklių, kurie išvis turėtų būti uždrausti (galėčiau paaiškinti kodėl)
      Paaiskinkit

      Comment


        Parašė taccido Rodyti pranešimą

        Dėl dviejų šildymo vamzdžių kambariuose: koks galimas variantas? Tuos vamzdžius perkelti į šoną ir paslėpti, ar čia dar kažkoks kitas sprendimas?
        Aha, man irgi įdomu koks sprendimas? Kolektorinė sistema su vamzdžiais grindyse?

        Comment


          Vamzdžius perkeli į laptinę, padarai skaitiklį (ne kolktorių) įvade į butą, viskas, kiekvienas moka už save, jokių negražiū vamzdžių o šildymo tipą gali įsirengti kokį nori.

          Comment


            Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
            Vamzdžius perkeli į laptinę, padarai skaitiklį (ne kolktorių) įvade į butą, viskas, kiekvienas moka už save, jokių negražiū vamzdžių o šildymo tipą gali įsirengti kokį nori.
            Aha jo. Va random buto planas tipiniam blokiniam name (radau šiame skelbime: : 3-jų kambarių butas strategiškai patogioje vietoje! (ntbumas.lt)). Radiatoriai yra kiekviename kambaryje po langais. Dabar įsivaizduokit kaip įgyvendinti be "jokių negražių vamzdžių" buto viduje, jei įvadas atsiranda laiptinėje. Kaip ta šiluma iki radiatorių po langais į kiekvieną kambarį nuskris be vamzdžių?
            Click image for larger version

Name:	3-ju-kambariu-butas-strategiskai-patogioje-1375174580_large.jpg
Views:	756
Size:	37,4 kB
ID:	2157372

            Comment


              Parašė Valiukas Rodyti pranešimą

              Aha jo. Va random buto planas tipiniam blokiniam name (radau šiame skelbime: : 3-jų kambarių butas strategiškai patogioje vietoje! (ntbumas.lt)). Radiatoriai yra kiekviename kambaryje po langais. Dabar įsivaizduokit kaip įgyvendinti be "jokių negražių vamzdžių" buto viduje, jei įvadas atsiranda laiptinėje. Kaip ta šiluma iki radiatorių po langais į kiekvieną kambarį nuskris be vamzdžių?
              Click image for larger version

Name:	3-ju-kambariu-butas-strategiskai-patogioje-1375174580_large.jpg
Views:	756
Size:	37,4 kB
ID:	2157372
              Vamždžiais sienose/grindyse kaip tai daro moderniuose namuose. O radiatorius taip pat gali perkelti, centriniam vamzdžiui esant laiptinėje butas gali įsirengti pagal savo norus, nors ir grindinį šildymą.

              P.S. cituojant matosi paveiksliuko pavadinimas, strategiškai patogus

              Comment


                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                Vamždžiais sienose/grindyse kaip tai daro moderniuose namuose. O radiatorius taip pat gali perkelti, centriniam vamzdžiui esant laiptinėje butas gali įsirengti pagal savo norus, nors ir grindinį šildymą.

                P.S. cituojant matosi paveiksliuko pavadinimas, strategiškai patogus
                Tai keliais post'ais aukščiau ir buvo mano klausimas: "su vamzdžiais grindyse?". Ale jūs suprantat, kad tokiu atveju namo renovacija tampa ir paties buto kapitaliniu remontu? Taigi čia ne nauja statyba, renovuojamame name žmonės gyvena ir tik įleidžia trumpam darbininkus pakeisti radiatorius/vamzdžius, išgręžiant po kelias skylutes grindyse/lubose ir viskas. Jei dabar tau pasakytų žėk, štrabinsim tavo grindis/sienas visam bute, visuose kambariuose, turėsi čia iš naujo paskui apdailą susitvarkyt, parketą susidėt, nusidažyt ir t.t. Spėk kiek norinčių atsirastų tokios renovacijos
                O kad visi butai strategiškai patogūs, nu tai čia default

                Comment


                  Žodžiu, laukiam kol spekas paaiškins koks sprendimas, nes labai įdomu

                  Comment


                    Parašė Valiukas Rodyti pranešimą

                    Tai keliais post'ais aukščiau ir buvo mano klausimas: "su vamzdžiais grindyse?". Ale jūs suprantat, kad tokiu atveju namo renovacija tampa ir paties buto kapitaliniu remontu? Taigi čia ne nauja statyba, renovuojamame name žmonės gyvena ir tik įleidžia trumpam darbininkus pakeisti radiatorius/vamzdžius, išgręžiant po kelias skylutes grindyse/lubose ir viskas. Jei dabar tau pasakytų žėk, štrabinsim tavo grindis/sienas visam bute, visuose kambariuose, turėsi čia iš naujo paskui apdailą susitvarkyt, parketą susidėt, nusidažyt ir t.t. Spėk kiek norinčių atsirastų tokios renovacijos
                    O kad visi butai strategiškai patogūs, nu tai čia default
                    Na tai todėl ir yra tokia neefektyvi renovacija pas mus kad nepasinaidojama progra renovuojant pastatą jo sutvarkyti normaliai. Na bent jau nustojo dėti tas aliuminio paneles kurios tik laukia kibirkšties kad uždegti visą namą.

                    Comment


                      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                      Na tai todėl ir yra tokia neefektyvi renovacija pas mus kad nepasinaidojama progra renovuojant pastatą jo sutvarkyti normaliai. Na bent jau nustojo dėti tas aliuminio paneles kurios tik laukia kibirkšties kad uždegti visą namą.
                      Ką reiškia "neefektyvi renovacija"? Ar yra kažkokių pavyzdžių iš "ne pas mus", kur tikrai būtų taip daroma kaip čia diskutuojam (vedant šildymo vamzdžius per kiekvieną butą į kiekvieną kambarį? Ir kur tada renovacija jau tampa "efektyvi"?
                      Aš suprantu, kad yra "kūrybinių sprendimų", ten kažkaip tuos vamzdelius po kokiais nors plintusais slėpt ar palubėje ir ten kokiu gipsu uždengt, nu bet čia tas pats - remonto darbai kiekviename bute, kiekviename kambaryje, derinimasis prie kiekvieno gyventojo individualaus interjero, na tiesiog nerealu mano supratimu. Įsivaizduokit tokį standartinį blokinį devynaukštį, ten koks 150 butų viename name, tai kokios apimties čia projektas gaunasi, kiek derinimo ir kiek rizikų, kad tikrai atsiras tokių, kurie tiesiog neįsileis į savo butą, nes "aš čia kątik naują remontą pasidariau, dabar čia man viską išdraskys, tikrai neleisiu ir nemokėsiu ir eikit jūs nx su savo renovacija yada yada yada"

                      Comment


                        Tai vat būtent, kad tokiu atveju reikia derinti su kiekvienu savininku. Jau dabar, kai beveik kiekvienas užsidengęs (apdaila vonioje) vandens ir kanalizacijos stovus, sunku įtikinti pakeisti senus vamzdžius. Nes "nu pas mane apdaila čia, tai kaip dabar bus. Man pačiam reikės susitvarkyt? Ne, tikrai nieko nekeisiu". Nors teisiškai tai galėtų namo administratorius/darbų vykdytojas lupt viską velniop nesismulkindamas. O čia atsiranda grindų sienų per visus kambarius daužymas.
                        Ir tada šildymo vamzdžių išlupimas su šiek tiek pradidintom angom, kurios vėliau užpučiamos "makrofleksu" yra priimtiniausias variantas. Nes gali pragręžti taip, kad net parketo išlupti nereikia, tiesiog praplatiną skylę ir prakiša naują vamzdį.

                        Comment


                          Kokia yra ekonominė nauda tokios "efektyvios" renovacijos, prie esamos paramos sistemos? Mano galva - jokios, čia tas pats kas į seną Benewe sukišti krūvą pinigų į remontą ir parduoti už rinkos kainą. Pažįstamų pvz.: už seno 1980 m. daugiabučio renovaciją (A klasė, dvivamzdė šildymo sistema), 65 kv. buto savininkui tenka 47K/Eur suma, plius išdaužytų sienų ir lubų remontas sava sąskaita, tai dar apie 4-6K/Eur. Po renovacijos šildymo sąnaudų taupymas gaunasi apie 40 Eur/mėn. Nerenovuoto namo buto kaina yra apie 140K/Eur. Pridėjus renovacijos kaštus, niekada neparduosi tokio buto už 190+K/Eur. Vienintelė žmonių grupė, kuriems tai aktualu - pensininkai, kurie gautų paramą už renovaciją ir su sąlyga, kad jie gyvens dar bent 10-15 metų. Jaunimo atveju - parduoti ir pirkti naują statybą. Renovacija būtų naudinga tada, kai sutaupyti šildymo kaštai, didžiąja dalimi, dengtų įmokas ir investicija neviršija 10% renovuoto namo būsto kainos.

                          O jeigu dar apie "efektyvią" renovaciją, tai yra gerų pavyzdžių, kai namas renovacijos metu įsirengia autonominį geoterminį šildymą, saulės elektrinę ant stogo, atsisako centrinio šildymo ir taupo krūvą pinigų. Sutaupytomis lėšomis iš esmės (+-) pasidengia ilgalaikės investicijos kaštus. Bijau sumeluoti, bet vietoj 140 Eur/mėn. mokėtinos sumos už šilumą, dabar jie moka iki 20 Eur.

                          Egzistuojanti renovacijos sistema kalba pati už save, aiškiai matomi renovacijos tempai ir populiarumas. Būtų patrauklu ir ekonomiškai naudinga, 90% senų daugiabučių jau būtų renovuota. Renovuotis tik dėl naujo apvalkalo - nelabai išmintingas sprendimas, juolab, kad yra labai riboti medžiagiškumo sprendimai, kai tas apvalkalas sukuria neigiamą, kartais ligoninės, efektą.

                          Comment


                            Na, čia nuomonės klausimas. Aš tuomet iš savo varpinės - mano namas renovuotas prieš turbūt kokius 8 jau metus ir mano buto renovacijos kaina tuo metu gavosi kažkur apie 6000 (Butas 2 kambarių, 47 kv.m). Dabar kaimynystėje renovuojasi kitas namas, ten 3k butui paskaičiuota apie 30k. Pati renovacija plius-minus tokia pati, standartinė, nu tik ten pas juos dar tuos vietinius mini rekuperatorius mačiau įrenginėja (tik tiems kas pageidauja), na bet čia nedidelis skirtumas. Bet jokių ten saulės elektrinių, geoterminių šildymų, tiesiog, fasadas, šilumos punktas, radiatoriai, programa standartinė. Tai taip iš šono žiūrint, nu OK, 30k gal ir daug, bet prieš tuos pačius 8 metus man ir mano 6k atrodė daug, gal net panašiai kaip dabar atrodytų tie patys 30k. Tiesiog, infliacija ir kiti dalykai. BET, nu niekada nei karto nei iš tolo nesigailėjau, kad mano namas buvo renovuotas ir jo, ten kažkokio sutaupymo ant šildymo realiai nepajutau (nes šiaip ar taip šildymo kaštai labiau priklauso ne nuo to kiek tu šildaisi, bet už kiek, o šilumos kainos niekaip nepriklauso nuo to ar tavo namas renovuotas ar ne), tačiau komfortas yra visai kitame lygyje, namą vos ne realiai gali prilyginti naujai statybai, vien šitas efektas mano buto vertę pakėlė toli gražu daugiau nei tais 6k (tuometiniais pinigais), o kaip įvertinti pasitenkinimą, komfortą gyvenant renovuotame name, apskritai subjektyvu. Bet aš asmeniškai sumokėčiau ir daugiau už tai. Pamenu prieš renovaciją kokia buvo drėgmė bute, pelėsiai kampuose augo, radiatoriai pleškino nori nenori reikia nereikia, tos baisios monolitinės pilkos sienos, nu depresija kažkokia ne gyvenimas ten buvo. Tai čia toks psichologinis subjektyvus renovacijos efektas, ne ekonominis.
                            Dėl geoterminio šildymo - taip, būtų sveikintina ir skatintina, bet toks šildymo būdas vis tiek niekaip neįtakotų radiatorių išdėstymo bute ir vamzdynų iki jų pravedimo
                            Dėl saulės elektrinės ant stogo - visada įdomu kam ten pagaminta elektra yra naudojama? Nes logika sako, kad turėtų bendrosioms reikmėms, bet tai kiek ten tų bendrųjų reikmių yra? Nu gal liftai jei yra, prisuka ten po kelis šimtus kWh per mėnesį, gal tas pats šilumos punktas, siurbliai ten kažkiek elektros vartoja, na ir laiptinės apšvietimas minimaliai su led lemputėmis. Ta prasme, per butą turbūt bendro naudojimo elektros gaunasi už kelis eurus. Na o kito būdo kaip ant stogo įrengtą elektrinę ir jos pagamintą elektrą "dalintis" tarp butų individualiam vartojimui aš niekaip nesugalvoju, nebent kažkokiu mini saulės parko principu, kai visi norintys gauna po gabaliuką elektrinės su tiesioginiu pajungimu į savo buto apskaitą ir už tą elektrinę susimoka. Bet tai čia nesamonė, kiekiai ne tie, ant eilinio daugiabučio pastačius saulės jėgainę, kiek ji ten prigeneruos, trijų, penkių butų poreikį gal ir užtikrintų vidutiniškai per metus? Tai čia man šiaip įdomu kur tie namai, kurie įsirengia saulę, naudoja jos pagamintą elektrą.
                            Nebent saulė + geoterminis ir visa saulės elektra keliauja į geoterminį šildymą ir iš to gaunasi ekonominis efektas. Tada jo.

                            Comment


                              Taip, saulė + geoterma.
                              Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę kiek ir į kur investuoti, bet mano pateiktu pavyzdžiu rinkčiausi pardavimą ir naujo pirkimą.
                              Ant dviejų laiptinių namo stoge galima sumontuoti min. 20 KW jėgainę, kuri Lietuvoje sugeneruotų apie 18-20K kWh elektros energijos, tai galima skaičiuotis kiek ir kam tokio kiekio užtenka.
                              Yra patrauklių renovacijos variantų, bet nelabai kas suinteresuotas tai įgyvendinti.

                              Comment


                                Iš kur tas geoterminis renovuojamame daugiabutyje??

                                Comment


                                  Čia ne Vilniuje projektas, gana senai renovuotas namas ir vienas iš garsiai nuskambėjusių spaudoje dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos.
                                  Paieškosiu prie progos informacijos.

                                  Comment


                                    Radau: Neapsikentę didelių sąskaitų už šildymą, daugiabučių gyventojai ėmėsi veikti – įsirengė geoterminio šildymo sistemą – SA.lt
                                    Šiaip jo, labai faina. Turbūt tikrai ne visur įmanoma (tankiai užstatytuose rajonuose, kur reikia rasti vietą gręžiniui) arba jei didelis namas, tai gal irgi ten tų siurblių labai daug gali reikėti, bet tikrai nemaža dalis renovuojamų namų galėtų daryt taip pat.

                                    Comment


                                      Parašė Valiukas Rodyti pranešimą
                                      BET, nu niekada nei karto nei iš tolo nesigailėjau, kad mano namas buvo renovuotas ir jo, ten kažkokio sutaupymo ant šildymo realiai nepajutau (nes šiaip ar taip šildymo kaštai labiau priklauso ne nuo to kiek tu šildaisi, bet už kiek, o šilumos kainos niekaip nepriklauso nuo to ar tavo namas renovuotas ar ne)
                                      Netiesą sakote, šildymo kaštai yra kaina x suvartotas kiekis. Kai namas efektyvus ir mažai šilumos sunaudoja, tai ir ta šilumos kaina neaktuali priešingai nei kiauriems namams.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                        Netiesą sakote, šildymo kaštai yra kaina x suvartotas kiekis. Kai namas efektyvus ir mažai šilumos sunaudoja, tai ir ta šilumos kaina neaktuali priešingai nei kiauriems namams.
                                        Nu tep tep, suprantu gi Bet OK, kadangi aš esu truputį data geek'as, čia yra mano buto šilumos kainos istorija nuo 2010 metų, paversta į eurus. Mėlyna linija - faktiškai sumokėta tą mėnesį suma už šildymą ir karštą vandenį. Oranžinis stulpelis - atitinkamų metų (praėjusių) vidurkis, raudonas stulpelis - prie vidurkio pridėta 30 eur suma nuo 2017 metų, nes tiek kas mėnesį moku už renovaciją. Nu tai taip iš akies primetus, jo, mėlynoje linijoje smarkiai matosi nuo 2017 renovacijos efektas, tačiau metinis vidurkis + 30 eur po renovacijos kaštai plius minus tas pats kaip ir iki renovacijos ar gal net truputį didesnis. Šiaip ar taip, ką norėjau pasakyti - renovacijos visas gėris yra ne šilumos kaštų taupyme, bet ir kituose, ne mažiau svarbiuose dalykuose.

                                        Click image for larger version

Name:	Sildymas.jpg
Views:	463
Size:	211,8 kB
ID:	2157712
                                        Attached Files

                                        Comment


                                          Parašė Valiukas Rodyti pranešimą
                                          Radau: Neapsikentę didelių sąskaitų už šildymą, daugiabučių gyventojai ėmėsi veikti – įsirengė geoterminio šildymo sistemą – SA.lt
                                          Šiaip jo, labai faina. Turbūt tikrai ne visur įmanoma (tankiai užstatytuose rajonuose, kur reikia rasti vietą gręžiniui) arba jei didelis namas, tai gal irgi ten tų siurblių labai daug gali reikėti, bet tikrai nemaža dalis renovuojamų namų galėtų daryt taip pat.
                                          Gaila tik, kad straipsnis nepateikia aiškesnės analizės koks ekonominis efektas yra iš šių šilumos siurblių ir kaip ilgesniam laikotarpyje tai atsilieps gyventojų išlaidoms. Pas mus populiaru skaičiuoti tik kas yra šiandien, dažnai nevertinant ateityje kilsiančių eksploatacinių kaštų, bei poreikio įrangos atnaujinimui. Nes ir straipsnyje, kai sakoma "butui šildymas kainavo 36 eurus, o pas kitus sąskaitos kur kas didesnės", nelabai įmanoma suprasti ar iš tiesų tai apsimoka.
                                          Nes kiek tie siurbliai patikimai ir efektyviai veiks, 5, 10, 15 metų? Po to reikės vėl apturėti išlaidas įrenginių pakeitimui, ar kitokiam modernizavimui. Kai tuo tarpu mokant pvz. už centralizuotą šildymą, kartu kainoje yra visos eksploatacijos ir modernizacijų išlaidos.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X