Daugiabučių renovacija Vilniuje

[Sekai]

Atrodytų kaip tvarkingas, saugus, civilizuotas miestas. Senamiestyje visi kiemai uždari, kaip ir prie naujų daugiabučių ar individualių namų. Tik sovietai šūdo pristatė.

Kur vaikam isbegti senamiesti i lauka? Didziausias sovietiniu kvartalu privalumas yra dideles erdves sujungtos be gatviu perskyrimu.

[Creatium]

Kiek pamenu Pakalnis šnekėjo, kad reikia aptverti sovietinių daugiabučių sklypus. Ta pati savivaldybė tvarkė jai pavaldžių mokyklų aptvėrimą. Privatumo formavimo ir tvorų tvėrimo klausimas kaipo ir toks pat. Tai galim matyti tendenciją šita problema sprendžiama kirviu ar skalpeliu.

Pakalnis yra daug kalbėjęs, bet jo linija visada buvo, kad reikia formuoti privačius ir uždarus kiemus. Tai reiškia, kad būtų gatvė > pastatas > kiemas. Viduryje sklypo stovintis namas su 10 metrų nuo jo perimetru einančia tvora nėra toks modelis. Todėl mokyklų aptvėrimas čia ne prie ko. Negana to, jis ne kartą akcentavo, kad privatumą kuria ne tik tvora, yra ir kitų galimybių kiemą padaryt uždaresnį ir privatesnį.

Kur vaikam isbegti senamiesti i lauka? Didziausias sovietiniu kvartalu privalumas yra dideles erdves sujungtos be gatviu perskyrimu.

Paklauskit vaikų, kurie ten sėkmingai auga arba jau užaugo.

[VLR]

Pakalnis šneka teisingus dalykus, bet bandyti įgyvendinti tas idėjas galima labai skirtingais būdais. Kai kurie iš tų būdų gali situaciją smarkiai pagerinti, kiti - smarkiai pabloginti. Todėl manau, kad reiktų tas idėjas detalizuoti, sukurti gaires ir padaryti vizualizacijas, parodančias, kaip visa tai atrodytų tipiškame mikrorajone. Nes jei tikrai kalbame apie buką sklypų aptvėrimą pigiomis tvoromis tai ačiū, bet ne.

[taccido]

Kur vaikam isbegti senamiesti i lauka? Didziausias sovietiniu kvartalu privalumas yra dideles erdves sujungtos be gatviu perskyrimu.

Senamiestyje nemažai išmuštų dantų – žalių skverų.

Pakalnis yra daug kalbėjęs, bet jo linija visada buvo, kad reikia formuoti privačius ir uždarus kiemus. Tai reiškia, kad būtų gatvė > pastatas > kiemas. Viduryje sklypo stovintis namas su 10 metrų nuo jo perimetru einančia tvora nėra toks modelis. Todėl mokyklų aptvėrimas čia ne prie ko. Negana to, jis ne kartą akcentavo, kad privatumą kuria ne tik tvora, yra ir kitų galimybių kiemą padaryt uždaresnį ir privatesnį.

Tai kad Pakalnis nelabai ką šnekėjo apie radikalų užstatymo tipo keitimą iš laisvo planavimo į perimetrinį. Bent jau kiek aš mačiau jo pasisakymų, tai pagrindinė mintis elementari – tiesiog patys gyventojai turi tvarkytis savo aplinką, kad jie turi žinoti, kur jų sklypas ir patys jį prižiūrėti. Viskas OK – bet tai jau vyksta daugybėje Lietuvos miestų, ypač mažesnių! Gyventojai patys tvarko savo sklypus ir niekas tvorų nestato (nors teorinė galimybė yra). Pasikartosiu – Alytuje praktiškai visi daugiabučiai turi savo sklypus ir gyventojai patys pjauna žolę, grėboja lapus, jaučiasi atsakingi už savo aplinką.

Tai man visos šitos Vilniaus diskusijos atrodo tuštokos, nes tiesiog bandoma liaudžiai parduoti tai, kas kituose miestuose jau seniai įgyvendinta.

[MedinisStrazdas]

Čia minėjo amsterdamo perimetrinius kvartalus, tik užmiršo paminėti kad juos galima pėsčiomis kirsti skersai išilgai nes yra praėjimai per vidinį kiemą.

Šiaip sovietinių daugiabučių/kvartalų viena didžiausių bėdų yra net ne parkavimas ar bloga energetinė klasė, o normalių uždarų kiemų nebuvimas, kur visos erdvės aplink namus yra pereinamas kolhozas išvagotais parkingais, nėra saugumo, bendruomeniškumo jausmo ir apskritai suinteresuotumo prižiūrėti aplinką. Pažiūrėkite, kap tvarkingai atrodo kiemai net prie sovietinių namų, kur žmonės apsitvėrė ir patys tvarkosi aplinką.

Kiemų pereinamumas yra pliusas. Uždari tvoromis atverti kiemai kaip tik yra trūkumas miesto planavimo srityje.

[Creatium]

Tai kad Pakalnis nelabai ką šnekėjo apie radikalų užstatymo tipo keitimą iš laisvo planavimo į perimetrinį. Bent jau kiek aš mačiau jo pasisakymų, tai pagrindinė mintis elementari – tiesiog patys gyventojai turi tvarkytis savo aplinką, kad jie turi žinoti, kur jų sklypas ir patys jį prižiūrėti. Viskas OK – bet tai jau vyksta daugybėje Lietuvos miestų, ypač mažesnių! Gyventojai patys tvarko savo sklypus ir niekas tvorų nestato (nors teorinė galimybė yra). Pasikartosiu – Alytuje praktiškai visi daugiabučiai turi savo sklypus ir gyventojai patys pjauna žolę, grėboja lapus, jaučiasi atsakingi už savo aplinką.

Tai man visos šitos Vilniaus diskusijos atrodo tuštokos, nes tiesiog bandoma liaudžiai parduoti tai, kas kituose miestuose jau seniai įgyvendinta.

Šnekėjo apie užstatymo keitimą. Yra sakęs, kad ten, kur yra sąlygos, galėtų atsirasti priestatai, formuojantys uždaras erdves.

[Creatium]

Čia minėjo amsterdamo perimetrinius kvartalus, tik užmiršo paminėti kad juos galima pėsčiomis kirsti skersai išilgai nes yra praėjimai per vidinį kiemą.

Kiemų pereinamumas yra pliusas. Uždari tvoromis atverti kiemai kaip tik yra trūkumas miesto planavimo srityje.

Bakstelėjau į pirmą gatvę Amsterdame su 150-200 metrų ilgio kvartalu. Parodyk man prašau kur čia yra praėjimas į kiemą visiems nuo gatvės: https://www.google.com/maps/@52.3524...8192?entry=ttu

[Lettered]

Čia minėjo amsterdamo perimetrinius kvartalus, tik užmiršo paminėti kad juos galima pėsčiomis kirsti skersai išilgai nes yra praėjimai per vidinį kiemą.



Kiemų pereinamumas yra pliusas. Uždari tvoromis atverti kiemai kaip tik yra trūkumas miesto planavimo srityje.

Niekur nėra praėjimų, nebent turite omenyje kaip paupyje, kur gali aplink namus apeiti, bet vidiniai kiemai uždari.
Atvirais kiemais niekas nesurūpinasi, renkasi kas nori gerti, niokoti aplinką, tai gyventojams tik minusas. Pažiūrėkite kaip baisiai ir nejaukiai atrodo sovietiniai kiemai.

[abruo]

Taip lengvai pakeisti užstatymo tipo nepavyks, nes sovietiniuose kvartaluose gatvės yra nutiestos nepakankamai tankiai, t.y. nuo pat pradžių buvo planuota, kad būtų patogiau eiti ne palei gatvę, o šaligatviais pro kiemus. Ir jei dabar dirbtinai tai užtversime, sąlygos pasiekti reikiamus objektus (pvz. VT stoteles) smarkiai pablogės. Kažkam gali tekti eiti 2-3 kartus ilgesniu atstumu, lankais. Taip kad nėra taip viskas paprasta.

Mano siūlymas – kaimynijas daryti mažesnes, o tarp jų, kur nėra gatvės, formuoti pėsčiųjų alėjas, pvz. platų apšviestą šaligatvį su įėjimais į kiemus.

Aišku, yra dar kitų problemų, kurias reiktų spręsti – pvz. kai kur visiškai perorganizuoti įvažiavimus į kiemus, jei jau jie irgi bus „privatūs“ ir užtverti šlagbaumais. Kai kur nenutiesiant visai naujų privažiavimo kelių to net nebūtų įmanoma įgyvendinti, nebent dvi kaimynijos dalintųsi savo parkingais tarpusavyje.

[Garbanius]

Man atrodo, kad ta nesaugių, atvirų kiemų baimė atkeliavusi iš sovietmečio, ar 90’, panašiai kaip bomžai VT. Teoriškai įmanoma, bet praktiškai pakankamai retas vaizdas.

[mantasm]

Pakalnis yra daug kalbėjęs, bet jo linija visada buvo, kad reikia formuoti privačius ir uždarus kiemus. Tai reiškia, kad būtų gatvė > pastatas > kiemas. Viduryje sklypo stovintis namas su 10 metrų nuo jo perimetru einančia tvora nėra toks modelis. Todėl mokyklų aptvėrimas čia ne prie ko. Negana to, jis ne kartą akcentavo, kad privatumą kuria ne tik tvora, yra ir kitų galimybių kiemą padaryt uždaresnį ir privatesnį.

Kaip tokį modelį padaryti sovietinio užstatymo rajone? Nebent su agresyvia tvorizacija. Ir kiek pamenu Pakalnis pats tą supranta ir nemato tame problemos. Vietoj segmentinės padarius gyvatvorę vistiek tos pačios problemos bus.

[SoulMulticast]

Šiaip sovietinių daugiabučių/kvartalų viena didžiausių bėdų yra net ne parkavimas ar bloga energetinė klasė, o normalių uždarų kiemų nebuvimas, kur visos erdvės aplink namus yra pereinamas kolhozas išvagotais parkingais, nėra saugumo, bendruomeniškumo jausmo ir apskritai suinteresuotumo prižiūrėti aplinką. Pažiūrėkite, kap tvarkingai atrodo kiemai net prie sovietinių namų, kur žmonės apsitvėrė ir patys tvarkosi aplinką.

As pradzioje galvojau kad tu trolini pateikes siuos du vaizdus kaip pavyzdi, bet paskaiciau toliau ir supratau kad ne.
Rimtai, tu lygini pries metus pastatyto namo kiema kur viskas absoliuciai nauja, kiema kuri is visu pusiu supa namai su Pasilaiciu kiemu, kuriame neinvestuota nei cento per paskutinius 40 metu?
Paupio namai turi pozeminius parkingus, visur sovietinese rajonuose jis antzeminis. Ten vien parkingai uzima didziaja kiemu dali kai kur.
Priskirkite to Pasilaicio kiemo teritorija prie konkretaus daugiabucio, paskirkite toki mokesti m2 koks jis yra Paupyje uz teritorijos prieziura, padarykite kiemo PROJEKTA. Ir Pasilaiciu kiemas netycia tarp net geresnis, nes mazyciame Paupio kiemelyje nebe darzelinukams visiskai nera ka veikti arba dar galima pasedeti metra nuo kaimyno langu.

Tvoros yra paprasciausias budas savivaldybei nieko neveikti. Eilini karta vietoj to kad pajudinti smegenu vingi galima tiesiog aptvorelinti kiemus zymint teritorijas ir absocliuciai viska numesti ant gyventoju peciu - norit, darot projekta, norit priziurit norit ne. Aisku niekas ir toliau su tais kiemais nieko nedarys, tik atsiras tvoros ir dings pesciuju jungtys. Kas dar labiau paskatins automobilizacija. Dalis Seskines gyventoju dvigubai prasiples parkingus visiskai isnaikinant zalias erdves. Va cia tai smagumas ir progresas, kiemu jaukumas ir rupestelis.

[abruo]

Tvoros yra paprasciausias budas savivaldybei nieko neveikti. Eilini karta vietoj to kad pajudinti smegenu vingi galima tiesiog aptvorelinti kiemus zymint teritorijas ir absocliuciai viska numesti ant gyventoju peciu - norit, darot projekta, norit priziurit norit ne. Aisku niekas ir toliau su tais kiemais nieko nedarys, tik atsiras tvoros ir dings pesciuju jungtys. Kas dar labiau paskatins automobilizacija. Dalis Seskines gyventoju dvigubai prasiples parkingus visiskai isnaikinant zalias erdves. Va cia tai smagumas ir progresas, kiemu jaukumas ir rupestelis.

Šiaip tai visiškai sutinku. Jau dabar, kai daugiabučiai yra bendra gyventojų nuosavybė, nemažai jų nėra normaliai tvarkomi, išskyrus tuos dalykus, kuriuos namo administratorius turi daryti privalomai. Visi papildomi dalykai (estetika, laiptinių remontas, pašto dėžutės, rūsiai, namo išorinės sienos) yra palikta trūnyti, nes „sąskaitos ir taip didelės“. Tai jei žmonės netvarko savo namo, ar tikrai jie ims tvarkyti savo kiemą?

[Knope]

Tai jei žmonės netvarko savo namo, ar tikrai jie ims tvarkyti savo kiemą?

Šventa tiesa. Tiesiog reikia kompleksiškos pastatų renovacijos ir aplinkos sutvarkymo (sutvarkytą aplinką už kurią moka žmonės natūraliai labiau linkę prižiūrėti). Būtina naikinti lengvatas už šildymą (kaip Lenkijoj), didinti kaupiamąsias, iš kurių gyventojai būtų ĮPAREIGOTI, kas 10 metų atnaujinti laiptinę, ĮPAREIGOTI pasikeisti liftus (nes tokie, kokie dabai dažnai yra - ir bjauru, ir eventualiai pavojinga). Sutvarkius aplinką, nereikės ir tvorų. Tvoros reikalingos apie vaikų darželius.

Laiptinė viename iš Viršuliškių daugiabučių (2023 06). Kaip tvoros atsiradimas prisidėtų prie gyventojų supratimo, kad tai JŲ laiptinė? Niekaip.

[spekas]

Kalbėjau neseniai ir su Atnaujinkime Miestą, ir su APVA, ir su berods Energetikos ministerijos skyriumi atsakingu už renovacijos finansavimą. Nepamenu ar visiem minėjau, bet kažkuriem tai tikrai, kad būtina apjungti kiemų atnaujinimą su renovacija. Žmogus berods iš Energetikos sutiko. Beje, su juo turėjome labai ilgą ir įdomų pokalbį apie renovaciją - žmogus matosi tikrai stengiasi kiek gali gerinti renovacijos programą ir tt.. Nemažai renovacijos programos ydų jam papasakojau, išklausė, sutiko. Jei judės ta linkme kuria kalbėjome bus labai gerai. Sakė judama link kvartalinės renovacijos kas yra labai teisinga.

[spekas]

Sovietiniu skiemus apskritai reikia perdaryti iš esmės. Daug kur parkingus reikia perkelti kuo toliau nuo namų, žaliąsias vietas ir vaikų žaidimo aikšteles kuo arčiau pastatų, kur galima plėsti parkingus iki maždaug 1 vieta 1 butui.

Kam po to perleisti tvarkymą - nesu tikras. Kolkas skeptiškai žiūriu, kad savivaldybė prižiūrėtų, nes nuo jos kaip tik reikia kuo daugiau tokių funkcijų numesti, nes jiems ir žmonių trūksta, ir kompetencijos, ir atlyginimai maži, jie net šaligatvių 30 metų nesugeba atnaujinti tai ką čia kalbėti. Jau geriau tegu pajėgumus pvz šaligatviams meta. O kiemų tvarkymą galbūt namus administruojančioms įmonėms perkelti. Reikia pagalvoti.

[MedinisStrazdas]

Bakstelėjau į pirmą gatvę Amsterdame su 150-200 metrų ilgio kvartalu. Parodyk man prašau kur čia yra praėjimas į kiemą visiems nuo gatvės:

Gal neužsiimsim vyšniu rinkimu? Pilnai tikiu kad amsterdame taip pat pilna blogų pavyzdžių.

Niekur nėra praėjimų, nebent turite omenyje kaip paupyje, kur gali aplink namus apeiti, bet vidiniai kiemai uždari.
Atvirais kiemais niekas nesurūpinasi, renkasi kas nori gerti, niokoti aplinką, tai gyventojams tik minusas. Pažiūrėkite kaip baisiai ir nejaukiai atrodo sovietiniai kiemai.

Dažnai tie praeinami sovietiniai kiemai atrodo geriau nei automobiliu parkingu paversti aptverti kiemai.

[Zefyras]

Sovietiniu skiemus apskritai reikia perdaryti iš esmės. Daug kur parkingus reikia perkelti kuo toliau nuo namų, žaliąsias vietas ir vaikų žaidimo aikšteles kuo arčiau pastatų, kur galima plėsti parkingus iki maždaug 1 vieta 1 butui.

Kam po to perleisti tvarkymą - nesu tikras. Kolkas skeptiškai žiūriu, kad savivaldybė prižiūrėtų, nes nuo jos kaip tik reikia kuo daugiau tokių funkcijų numesti, nes jiems ir žmonių trūksta, ir kompetencijos, ir atlyginimai maži, jie net šaligatvių 30 metų nesugeba atnaujinti tai ką čia kalbėti. Jau geriau tegu pajėgumus pvz šaligatviams meta. O kiemų tvarkymą galbūt namus administruojančioms įmonėms perkelti. Reikia pagalvoti.

Visgi su privačiais administratoriais, kaip ir privačiais nuomotojais, problema ta, kad jie yra linkę kuo mažiau mažinti kaštus, neturi stimulo investuoti į pastato remontą, nekalbant apie aplinką.
Turėtų būti formuojami sklypai, bet kadangi ne visi namai turi bendrijas, tai tuos sklypus turėtų administruoti koks nors juridinis vienetas. Idealiausia turbūt būtų koks nors kooperatyvinis susivienijimas, kuris, jei būtų pakankamai didelis (tarkime, miesto mastu ir jam priklausytų keli tūkstančiai namų), galėtų samdyti architektą, asmenį atsakingą už pastatų priežiūrą ir pan.

[Knope]

O kol renovacija ateities miglose, vyksta fasadų marginimo vajus:

[abruo]

Na ir kaip gi be šito: