Kažkas susiprotėjo virš balkonų įrengti stogelius. Mūsų Lietuvos klimate tai labai svarbu - apsaugo balkonus nuo irimo. Stogeliai turėtų visur masiškai būti įrengiami atnaujinant namus. Senamiestyje tas ypač aktualu balkonus nuo irimo apsaugot. Tik labai svarbu kad stogelis būtų platesnis nei balkonas bent kokiais 20 cm visomis pusėmis.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Daugiabučių renovacija Vilniuje
Collapse
X
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimąDėl išlindusių varžtų sutinku, o spalvos, manau, labai gerai suderintos.
Beje su cokoliu kažkas čia prichaltūrinta, kodėl jis išsikiša priekin? Lietvamzdžisi irgi velniažin kur bus nuvesti - tiesiai ant tako matyt.
Comment
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimąDėl išlindusių varžtų sutinku
- 1 patinka
Comment
-
Teko Austrijoje pabuvoti - matėsi nemažai renovuotų pastatų. Visi, kiek mačiau, renovuoti putplasčiu, garsas pastuksenus į fasadą - toks pat kaip Lietuvoj. Nuotraukoje, kiek suprantu, - įdomus sprendimas dėl dienos šviesos sumažėjimo pastatui ‘pastorėjus’ po renovacijos: angokraščiai sudėti ne stačiu, o kiek platesniu kampu lyginant su langais. Keista tik, kad ne visuose languose kampai vienodi. Čia gal kuo saulės pozicijos kaip nors priklauso?Paskutinis taisė VLR; 2023.04.22, 08:06.
- 6 patinka
Comment
-
Parašė VLR Rodyti pranešimąTeko Austrijoje pabuvoti - matėsi nemažai renovuotų pastatų. Visi, kiek mačiau, renovuoti putplasčiu, garsas pastuksenus į fasadą - toks pat kaip Lietuvoj. Nuotraukoje, kiek suprantu, - įdomus sprendimas dėl dienos šviesos sumažėjimo pastatui ‘pastorėjus’ po renovacijos: angokraščiai sudėti ne stačiu, o kiek platesniu kampu lyginant su langais. Keista tik, kad ne visuose languose kampai vienodi. Čia gal kuo saulės pozicijos kaip nors priklauso?
Kalbant apie putplastį, su mūsų klimatu ir ypač mentalitetu jį jau seniausiai reikia drausti. Ir Austrijoj, ir Skandinavijoj, ir visur civilizuotose visuomenėse žmonės reguliariai prižiūri savo daugiabučius ir bent kartą per 2-3 metus fasadai yra pilnai nuplaunami ir jeigu ką patvarkomi. Lietuvį jeigu jau kažkas privertė investuot į renovaciją, tai jis daugiau nei cento neduos niekam, geriau gyvens purvinam ir apaugusiam samanom ir pelėsiu name, nes jam px, jis iš savo buto to nemato, o kieme jis stengiasi leisti minimaliai laiko, nes ką tu veiksi tame apleistame purvyne/parkinge...
Ir taip, kitos medžiagos irgi reikalauja nuolatinės prižiūros, bet jos bent jau nesigadina, jeigu tos prižiūros nėra ir po kokių 10 metų gali jas nuplaut ir bus kaip naujos, o tinkuotas ir dažytas putplastis reikalaus pilno atnaujinimo ir papidomų didelių investicijų.
- 5 patinka
Comment
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Manau nėra čia jokio logiško paaiškinimo, tiesiog "architektas taip matė" ir tai yra padaryta fasado praskaidrinimui, kad atrodytų nors kiek įdomiau.
Kalbant apie putplastį, su mūsų klimatu ir ypač mentalitetu jį jau seniausiai reikia drausti. Ir Austrijoj, ir Skandinavijoj, ir visur civilizuotose visuomenėse žmonės reguliariai prižiūri savo daugiabučius ir bent kartą per 2-3 metus fasadai yra pilnai nuplaunami ir jeigu ką patvarkomi. Lietuvį jeigu jau kažkas privertė investuot į renovaciją, tai jis daugiau nei cento neduos niekam, geriau gyvens purvinam ir apaugusiam samanom ir pelėsiu name, nes jam px, jis iš savo buto to nemato, o kieme jis stengiasi leisti minimaliai laiko, nes ką tu veiksi tame apleistame purvyne/parkinge...
Ir taip, kitos medžiagos irgi reikalauja nuolatinės prižiūros, bet jos bent jau nesigadina, jeigu tos prižiūros nėra ir po kokių 10 metų gali jas nuplaut ir bus kaip naujos, o tinkuotas ir dažytas putplastis reikalaus pilno atnaujinimo ir papidomų didelių investicijų.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Myliu miestus Rodyti pranešimą
Ah taip, klasikinis, patikrintas ir visada veikiantis lietuviškas problemų sprendimo būdas: "D R A U S T I"
Comment
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąKalbant apie putplastį, su mūsų klimatu ir ypač mentalitetu jį jau seniausiai reikia drausti. Ir Austrijoj, ir Skandinavijoj, ir visur civilizuotose visuomenėse žmonės reguliariai prižiūri savo daugiabučius ir bent kartą per 2-3 metus fasadai yra pilnai nuplaunami ir jeigu ką patvarkomi. Lietuvį jeigu jau kažkas privertė investuot į renovaciją, tai jis daugiau nei cento neduos niekam, geriau gyvens purvinam ir apaugusiam samanom ir pelėsiu name, nes jam px, jis iš savo buto to nemato, o kieme jis stengiasi leisti minimaliai laiko, nes ką tu veiksi tame apleistame purvyne/parkinge...
Ir taip, kitos medžiagos irgi reikalauja nuolatinės prižiūros, bet jos bent jau nesigadina, jeigu tos prižiūros nėra ir po kokių 10 metų gali jas nuplaut ir bus kaip naujos, o tinkuotas ir dažytas putplastis reikalaus pilno atnaujinimo ir papidomų didelių investicijų.
O jei rimčiau, tai nesu ekspertas, bet, man atrodo, kad su putplasčiu yra dvi skirtingos problemos:- prastai atlikti darbai, dėl kurių atsiranda pelėsis
- pastato neplovimas
Kvėpuojantis fasadas irgi turi savo niuansų - vos arčiau priėjus, aiškiai matosi nelygiai nupjautos plytelės, visokie išsikišę varžteliai, pro tarpus matosi vata ir visokie voratinkliai. Apskritai tos plytelės vizualiai atrodo kaip kažkas, kas geriau atrodytų ant industrinių pastatų ar kokio oro uosto angaro, o ne ant gyvenamųjų namų. Aš suprantu jų pliusus, bet vis tik, jei nėra Marmoroc ar pan. kokybiško varianto ir pasirinkimas susiveda į putplastis vs. kvėpuojantis fasadas, aš (užsikimšęs nosį) balsuoju už putplastį.
- 1 patinka
Comment
-
Paskutinis taisė Panevezietis; 2023.04.28, 14:53.
- 11 patinka
Comment
-
Parašė cozzamarra Rodyti pranešimąNaujininkai? Kuri gatvė?
visai kaip Rygoje
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Košutas Rodyti pranešimą
Antakalnis. Antakalnio - Tramvajų kampinis.
visai kaip Rygoje
Beje, ši vieta kelia įtarimų, ypač kai ant kortos tiek pastatyta..
- 3 patinka
Comment
-
Mano šviežia istorija turint reikalų su APVA ir VIPA.
Kalbu telefonu su abejomis institucijomis ieškodamas finansavimo Vilniuje esantiems daugiabučiams atnaujinti, kurie abu užkabina kultūros paveldo reikalus. ILga istorija trumpai - net kelis metus aš ir tų namų gyventojai atmesdavome dalyvavimą renovacijos programoje, nes galvojome, kad nepasieksime minimalios energinės klasės reikalavimo todėl negalėsime dalyvauti programoje.
Pasirodo, kažkada panaikino energinės klasės reikalavimą su kultūros paveldu reikalų turintiems pastatams. dabartinis reikalavimas, kaip atsakė abi institucijos ir dar vienas mano kontaktas:
Dokumento nuoroda iš:
https://modernizuok.apva.lt/teisine-.../114?c-23/t-54
Tai sužinojęs ir nepaprastai nudžiugęs Apvos klausiu, o kiek žmonių tai žino, jei net aš praėjęs renovaciją nuo A iki Z, besidomintis ja, kalbėjęs su įvairiomis institucijomis, nežinojau, kad taip yra? Nu, sako, nežinau, va nuoroda pateikta ir tatata. Sakau jam - ar jūs žinote, kad daugėlis Lietuvoje esančių senamiesčio gyventojų ir kitų paveldo objektų savininkų net nesiima dalyvauti renovacijos programoje, nes galvoja analogiškai arba panašiai kaip aš iki šiol - kad jie negali dalyvauti dėl energinės klasės? Sako, na taip, iš tiesų.
Tai, sakau, tikėtina, kad vsų šių rajonų renovacija pakibusi vien dėl to, kad jie neranda šios eilutės ir nežino šio reikalavimo. Sako, nu nuoroda pateikta. Klausiu, jūs matote į kokias gelmes mes turėjome nerti, kad tai rastume ir jūs man net atskambinote, kad pasitikslintumėte ar tai tikrai yra taip bei rastumėte kur yra ta nuoroda? Sako, na taip , iš tiesų. Sakau, tai jūs APVA tinklapyje nedelskite ir patalpinkite šią eilutę akivaizdžioje vietoje ir prie kitų energinių reikalavimų, kad žmonės žinotų. Na taip, sako, perduosiu suprask, IT žmonėms.
Aš atsipeikėjęs po to kas čia įvyko susipratau. Jūs įsivaizduojate, taip išeina, kad ištisi kvartalai nedalyvauja renovacijoje vien todėl, kad galvoja kaip aš. Mes kalbame apie daugybės šimtų milijonų eurų nepanaudojimą, jau nekalbant apie stovinčius darbus...
Dabar, aš ne kartą susidūręs su institucijų tokio lygio nekompetencija dar neatmetu varianto, kad po kreipimosi dalyvauti renovacijoje su kultūros paveldo pastatu dar ištrauks kokią eilutę kuri visgi pasakys, kad visgi negalima dalyvauti nes visgi nepasieks energinės minimalios klasės. Bet čia jau reikės bandyti dalyvauti programoje ir ''by trial and error'' tik tada pavyks būti tikram.
Bet kolkas šią informaciją laikau pakankamai patikima, nes man tai pasakė APVA, VIPA ir dar vienas žmogus, kuris nardo renovacijos reikaluose (jam tą patį atsakė kažkas į ką jis kreipėsi šiuo klausimu).Paskutinis taisė spekas; 2023.04.29, 14:35.
- 10 patinka
Comment
-
Parašė spekas Rodyti pranešimąMano šviežia istorija turint reikalų su APVA ir VIPA.
Kalbu telefonu su abejomis institucijomis ieškodamas finansavimo Vilniuje esantiems daugiabučiams atnaujinti, kurie abu užkabina kultūros paveldo reikalus.
Bet kolkas šią informaciją laikau pakankamai patikima, nes man tai pasakė APVA, VIPA ir dar vienas žmogus, kuris nardo renovacijos reikaluose (jam tą patį atsakė kažkas į ką jis kreipėsi šiuo klausimu).
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Norėčiau pasitikslinti, jeigu galima, kokiu būdu daugiabučiai užkabina kultūros paveldą ir kokie tai daugiabučiai, ir kaip konkrečiai siekiama atnaujinti tokius daugiabučius? Smalsu tiesiog.
Neaišku ką leis su fasadais daryti - tikėtina tik tinką sutvarkyti ir dažyti.
O bene visuose senamiesčio pastatuose reikia keisti visas inžinerines komunikacikas, tuomet gal kiek mažiau fasadų tvarkymų ir stogų. Pamatus bene visur reikia šiltinti, hidroziloliuoti. Taip toliau ir panašiai.
Bet sakau, tai šviežia info dėl eneginės klasės. Aš labai tikiuosi kad taip ir yra. Nebandęs nesužinosi.
Comment
-
Parašė spekas Rodyti pranešimą
Trumpai - bene visi namai senamiestyje, kuris yra paveldo teritorija. Taip pat namai, kurie turi paveldo požymių, kaip pvz šie Čiurlionio 7, 5:
Neaišku ką leis su fasadais daryti - tikėtina tik tinką sutvarkyti ir dažyti.
O bene visuose senamiesčio pastatuose reikia keisti visas inžinerines komunikacikas, tuomet gal kiek mažiau fasadų tvarkymų ir stogų. Pamatus bene visur reikia šiltinti, hidroziloliuoti. Taip toliau ir panašiai.
Bet sakau, tai šviežia info dėl eneginės klasės. Aš labai tikiuosi kad taip ir yra. Nebandęs nesužinosi.
Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 "Tvarkybos darbų rūšys", o tai yra: (1) taikomieji tyrimai, (2) remontas, (3) avarijos grėsmes šalinimas, (4) konservavimas, (5) restauravimimas. Tokiems darbams rengiamas tvarkybos projektas, jeigu tai nėra tiesiog priežiūros darbai. Jokie apšiltinimai ir pan. čia negalimi. Vieninteliai dalykai galimi yra įvairūs šildymo ir t.t. inžinerinių komunikacijų atnaujinimai, jeigu tai finansuojama iš renovacijos programų (+ jeigu tokie darbai, pvz. nepažeis vertingųjų savybių, kurios gali būti ir pastato viduje). Jeigu pastatas yra, kaip sakote "turi požymių", t.y. vertingųjų savybių požymių turintys (?), tai pirma reikia kreiptis į atitinkama vertinimo tarybą dėl vertingųjų savybių nustatymo.
Jūsų nurodomas pastatas yra Čiurlionio g. 5 patenka į Naujamiesčio teritoriją (tingiu dabar ieškoti akto, bet 100 proc. išklotinė saugoma).
- 1 patinka
Comment
Comment