Daugiabučių renovacija Vilniuje

[zajcik]

Pritariu. Musu name balsuojant priesinosi nuomotojai (beja, uzsienyje gyvenantys pritare), pensininkai kurie neturi vaiku (po manes nors ir tvanas), specifineje situacijoje atsidure gyventojai (mire savininkas, o paveldi po skirybu su buvusia zmona gyvenantys nepilnameciai vaikai; gyvena anukas, bet paveldi ne jo motina (senele dar gyva)), konfliktinio pobudzio vienos gyvenancios pensininkes (susisiekus su ju vaikais, paaiskeja, jog jiems patiems su tevais sunku bendrauti).

P.s. rezonansa kele numatytas geoterminis sildymas ir stogo padengimas saules moduliais. Balsavimo metu pritate 60 proc., bendrai pritaria virs 70 proc.

[Perfect]

Mitas, niekur nekompensavo 100%, iki 2014 kai kuriems regionams kompensavo 75%, veliau - tokios pat salygos kaip ir didmiesciuose. O didzioji dalis daugiabuciu regione yra renovuota butent po 2014 metu.

Gal būt mane suklaidino blogai pokalbio metu išgirsta informacija, tad pabandžiau pasitikrinti internete. Tai I-ojo etapo metu kompensavo iki 85 proc.

[mantasm]

Gal būt mane suklaidino blogai pokalbio metu išgirsta informacija, tad pabandžiau pasitikrinti internete. Tai I-ojo etapo metu kompensavo iki 85 proc.

Kompensuoja 100% tiem, kas gauna šildymo lengvatas.

[MedinisStrazdas]

Drysciau papriestarauti del renovacijos kokybes regionuose. Asmeniskai esu sudidures su renovacija dvejuose regioniniuose miestuose, tai kokybes prasme tikrai niekuo nenusileidzia sostinei. Manau didziausias skirtumas, kad patys zmones, skirtingai nei Vilniuje yra labai palankiai nusiteike renovacijos atzvilgiu, kas mane stebina, nes provincijoje renovacijos kaina sudaro gerokai didesne viso nekilnojamojo turto vertes dali.

Regionuose tie kurie nori gyventi naujame bute tai gali padaryti tik renovuodami seną, nes dažnai naujų daugiabučių tiesiog nestato. Vilniuje tokie žmonės išsikelia į naują statybą ir senuose pasilieka tik tie, kurie nenori nieko keisti, todėl gyventojų pritarimas eina sunkiau.

[spekas]

Kompensuoja 100% tiem, kas gauna šildymo lengvatas.

O kompensuoja kasmėnesinius renovacijos kredito mokėjimus ar iškart visą renovacijos sumą? Iš anksto dėkoju.

[mantasm]

O kompensuoja kasmėnesinius renovacijos kredito mokėjimus ar iškart visą renovacijos sumą? Iš anksto dėkoju.

Kelių metų senumo patirtis, dabar gali būti pasikeitę.

Kompensuojama mėnesinė įmoka. Jei kompensaciją gaunantis asmuo sakykim miršta - paveldėtojai paveldi paskolos likutį. Jei jiems ar būsimam pirkėjui nebepriklauso šildymo kompensacija - teks mokėti. Bet jei sekantis gyventojas gauna kompensaciją - kompensuos ir paskolos įmokas.

[gangstarr]

Krokuvos g. 1 fasadas pro apsauginį tinklą.


Nauja stogo danga ir vaizdas nuo stogo į NMC.

[SoulMulticast]

Kompensuoja 100% tiem, kas gauna šildymo lengvatas.

Gal galima placiau del tu lengvatu? Nes visai nemaza dalis ir dirbanciu zmoniu jas gauna, tik skirtingo lygio. Visiems tas lengvatinis % skirtingas priklausomai nuo pajamu. Gal yra informacija kaip apskaiciuojama renovacijos kompensacija?

[VLR]

Krokuvos g. 1 fasadas pro apsauginį tinklą.

Neblogai - pasisekė 'stalinukui', bent pagal lietuviškus standartus Marmoroc yra be abejonės geriausiai atrodantys fasadai renovacijai. Stogas (bent vizualiai) irgi atrodo gerai. Įdomu tik ar:

• bus perdarytas karnizas prie stogo
• kas bus su balkonais
• kaip atrodys laiptinių durys

Aišku turint tokius tipinius projektus mieste norėtųsi ir aktyvesnio miesto architektų dalyvavimo bei aiškių gairių sukūrimo pastatams pagal tipą (spalvų gamų, medžiagų ir kt.). Aš nesu pilnai tikras dėl tos geltonos Marmoroc spalvos, nors jų paletė ir kiek ribota. Įdomu būtų sužinoti apie VMS dalyvavimą šiame procese. Gal turite info daugiau apie jį?

[gangstarr]

Su tuo Marmoroc tai gan įdomi istorija. Per vieša projekto pristatymą, projektuotoja fasadą padarė su Marmoroc, nes pagal ją nuo 2021 m. įprastų fibrocementinių plytelių nebuvo galima naudoti renovacijoje. Na, taip sakant, apgavo. Dabar amiesto atstovai teigė, kad šios plytelės neturi analogo ir tėra vienas gamintojas, todėl ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje nebeturėtų jomis renovuoti. Problema ta, kad visa laikiklių ir plytelių sistema yra gaminama tik Marmoroc. Užsakius fasadą gegužės mėn., jį vietoj liepos mėn. pristatė tik lapkričio mėn.

Su tom spalvomis irgi kebloka. Vienam gražu geltona, kitam pilka. Vėl gi, ta pati projektuotoja, teigė VMS siūliusi 4 spalvų derinius ir pastarąjį patvirtino. VMS dalyvavimas čia ir baigėsi. Gyventojai, pamatę pirminį projektą, turėjo daugumos balsų parašais koreguoti atspalvius ar angokraščių spalvas.
Gal spalva buvo derinta į šalia renovuotų daugiabučių spalvas, su gelsvu / geltonu fasadu. Be to, spalva vienokia kataloge, dar pakinta ir gamykloje.

Pirminis projektas:


Dabartinis projektas:



Karnizas kaip ir nieko ypatingo, apšiltinamas į vieną liniją su fasadu.

Su balkonais pavyko pateikti tokį sprendimą - montuoti balkono turėklo laikiklius iš plokštės šonų, jog kompensuotų apšiltinimo metu prarastą balkono plotą.

Uždėtas primatavimui:


Iš apačios:


Laiptinių durys lieka tos pačios (2 neseniai atnaujintos). Čia, matyt, lėmė tai, kad laiptinių remontas nėra finansuojamas pagal renovacijos programą.

[utomnes]

Ačiū, puikus reportažas. Pastatų renovacija, tai bene svarbiausias statybų sektorius. Labiausiai mažinantis atskirtį mūsų visuomenėje, todėl įdomus. Na o ar labai brangiau būtų balkonams naudoti tamsų stiklą? Tos metalinės grotelės tikiuosi nėra istorinis paveldas ir bijau, kad balkonai bus apkrauti nereikalingais daiktais, kurie labai gadina vaizdą.

[VLR]

...

Ką gi, šaunu. Spėju pasisekė su kaimynais tame name, nes sprendimai pasirinkti tikrai geri. Gaila, kad nebesimatys karnizo ir duris būtų gerai pasikeisti po visko , bet čia menkniekiai lyginant su visiška chaltūra kituose projektuose. Turėtų būti gražus pastatas - reikia dar sulaukti galutinio vaizdo, bet, jei Marmoroc tikrai nebenaudos kitur, jūsų renovacjia gali likti tarp kelių procentų geriausių dar ligai.

Grįžtant prie Marmoroc nenaudojimo - įdomu būtų sužinoti, ar jo nenaudoti skatina ir Estijoje, kur Marmoroc fasadų komiblokynuose mačiau gerokai daugiau. Kiek žinau, fasadines plokštes gamina ir Lietuvoje - ar nebus čia vietinių įmonių propagavimas? Kaip ten bebūtų, tikrai blogos naujienos. Aš tikėjausi tokių fasadų proveržio. Deja deja.

[mantasm]

Gal galima placiau del tu lengvatu? Nes visai nemaza dalis ir dirbanciu zmoniu jas gauna, tik skirtingo lygio. Visiems tas lengvatinis % skirtingas priklausomai nuo pajamu. Gal yra informacija kaip apskaiciuojama renovacijos kompensacija?

Tam name su kuriuo susidūriau buvo pensininkai gaunantys 100% kompensacijas. Tie gauna ir 100% kompensacijas už renovaciją. Jei nieko nemaišau tuo metu kas gaudavo dalines kompensacijas - už renovaciją būdavo irgi dalinė tokios pat dalies kompensacija. Bet su šitu taikymu asmeniškai neteko susidurt tai nežinau detalių.

[gangstarr]

Ačiū, puikus reportažas. Pastatų renovacija, tai bene svarbiausias statybų sektorius. Labiausiai mažinantis atskirtį mūsų visuomenėje, todėl įdomus. Na o ar labai brangiau būtų balkonams naudoti tamsų stiklą? Tos metalinės grotelės tikiuosi nėra istorinis paveldas ir bijau, kad balkonai bus apkrauti nereikalingais daiktais, kurie labai gadina vaizdą.

Balkonai pirminiame variante buvo numatyti su fasadinėmis plokštėmis. Tokia dežutė gal, atvirkščiai, paskatintų labiau kaupti daiktus, kurie nesimatytų. Iš tiesų įdomu, kaip galėtų atrodyti, jeigu vietoje turėklų renovuojant panaudotų stiklą.

Ką gi, šaunu. Spėju pasisekė su kaimynais tame name, nes sprendimai pasirinkti tikrai geri. Gaila, kad nebesimatys karnizo ir duris būtų gerai pasikeisti po visko , bet čia menkniekiai lyginant su visiška chaltūra kituose projektuose. Turėtų būti gražus pastatas - reikia dar sulaukti galutinio vaizdo, bet, jei Marmoroc tikrai nebenaudos kitur, jūsų renovacjia gali likti tarp kelių procentų geriausių dar ligai.

Grįžtant prie Marmoroc nenaudojimo - įdomu būtų sužinoti, ar jo nenaudoti skatina ir Estijoje, kur Marmoroc fasadų komiblokynuose mačiau gerokai daugiau. Kiek žinau, fasadines plokštes gamina ir Lietuvoje - ar nebus čia vietinių įmonių propagavimas? Kaip ten bebūtų, tikrai blogos naujienos. Aš tikėjausi tokių fasadų proveržio. Deja deja.

Dėl kaimynų galėčiau tik patvirtinti, kaip jau vienoje iš temų buvo taikliai pastebėta - 10% kuriems rūpi, 10% kuriems viskas blogai ir likusieji 80%, kurių problemos baigiasi ties jų durų slenksčiu.

Dėl Marmoroc paaiškės tik ateityje, ar toks sprendimas nebuvo klaida - rizika, kad tokių plytelių nebegamins, o ir pagaminus spalva nežymiai skirsis. Taip pat, kaip sugers kritulius ar pritrauks purvą nuo gatvės, nes plytelės yra nelygaus paviršiaus. Vizualiai man jos atrodo tikrai geriau, negu įprastos plokštės. Bet vėl gi, kitas sakys, kad iš toli atrodo kaip dailylentės ar Šiaurės Miestelio spalvotų plytų daugiabučiai.

Aplamai su ta renovacija - geras projektas bus tik tada, kai gyventojai patys domėsis labiau, negu projektuotojai - kas praktiškai nerealu. Pavyzdys - projekte numatyta vienvamzdę šildymo sistemą keisti į dvivamzdę su individualiais dalikliais. Tačiau, suprojektavo, kad naujas vonios gyvatukas su el. tenu bus be daliklio. Gaunasi tai, kad gyvatuko lėšos dalinamos bendrai ir po kelių metų kas norės gyvatuką pasikeis į galingesnį, prasives vamzdelius po grindimis ir panašiai, tik dalinsimės išlaidas visi. Na, o renovacijai prasidėjus ir pastebėjus tokią klaidą dar prieš konkrečius darbus projektuotoja atsisako koreguoti Tai panašių pavyzdžių yra apstu.

[Well]

Tam name su kuriuo susidūriau buvo pensininkai gaunantys 100% kompensacijas. Tie gauna ir 100% kompensacijas už renovaciją. Jei nieko nemaišau tuo metu kas gaudavo dalines kompensacijas - už renovaciją būdavo irgi dalinė tokios pat dalies kompensacija. Bet su šitu taikymu asmeniškai neteko susidurt tai nežinau detalių.

Pas mane, kai buvo susirinkimas su namo administratoriumi renovacijos klausimais, dar minėjo, kad įvykus oficialiam balsavimui dėl renovacijos, jei gaunantieji šildymo kompensaciją prabalsuoja prieš, jiems šildymo kompensacija panaikinama. Kiek tai tiesa nežinau, detaliau šiais klausimais nesidomėjau,.

[mantasm]

Pas mane, kai buvo susirinkimas su namo administratoriumi renovacijos klausimais, dar minėjo, kad įvykus oficialiam balsavimui dėl renovacijos, jei gaunantieji šildymo kompensaciją prabalsuoja prieš, jiems šildymo kompensacija panaikinama. Kiek tai tiesa nežinau, detaliau šiais klausimais nesidomėjau,.

Bent tan tikrai periodu buvo tiesa. Rezultatas buvo tiks, kad visi su kompensacijom balsavom už brangiausią ekonomiškai neapsimokantį variantą. Po to reikėjo per jų gimines perkalbėt, kad būtų išrinktas ekonomiškai efektyvus variantas. Kitaip negaunantiems kompensacijų būtų po renovacijos šildymas + renovacija 2x brangiau nei prieš tai. Daugiabutyje provincijoje kurio vertė pardavimo atveju vargu ar daug pakils.

[spekas]

Daliklinė šildymo sistema - Blogis. Jokiu būdu jos nedarykite. Butui turi būti 1 šilumos skaitiklis, kuris apskaito visą (100%) buto sunaudojamą šilumą. Jei pasirinkimas: nieko nedaryti ar daryti daliklinę - geriau jau nieko nedaryti ir ruoštis gerai šildymo sistemos renovacijai.

[gangstarr]

Faktiškai - pilnai sutinku. Praktiškai - kaip tas atrodytų ir kokia kaina?

Pakeitus šildymo apskaičiavimo metodą iš 4 (proporcingai visiems pagal buto plotą) į 6 (pagal individualius daliklius) vis tiek lieka bendros išlaidos - už šilumos kiekį bendros reikmėms ir už šilumą, išskiriamą šildymo stovų, vamzdžių. Taip, čia truputi lieka papildomų išlaidų, kurios vėl "susimetamos", nes šildymo sistema nėra asmeninė ir priklauso visam daugiabučiui.

Vien dabar atsiranda keblumų, kai keičiant šildymo sistemą į dvivamzdę reikia naujai gręžti kiekvieno savininko bute naujas skyles ir gadinti grindis / sienas / stalviršius. Tokie lindimai į butus visada sulauks kažkokio nepasitenkinimo.

Nelabai įsivaizduoju, kaip senos statybos daugiabučiuose būtų galimybė su kuo mažesnėmis išlaidomis įrengti visiškai pilnai individualią apskaitą. Gal turite kokį įgyvendintą pavyzdį?

[Well]

Daliklinė šildymo sistema - Blogis. Jokiu būdu jos nedarykite. Butui turi būti 1 šilumos skaitiklis, kuris apskaito visą (100%) buto sunaudojamą šilumą. Jei pasirinkimas: nieko nedaryti ar daryti daliklinę - geriau jau nieko nedaryti ir ruoštis gerai šildymo sistemos renovacijai.

O kuo daliklinė blogis? Klausiu, nes pats nebuvau susidūręs, o pats sistemos principas nežinant niuansų lyg ir ok atrodo.

[MedinisStrazdas]

Faktiškai - pilnai sutinku. Praktiškai - kaip tas atrodytų ir kokia kaina?

Pakeitus šildymo apskaičiavimo metodą iš 4 (proporcingai visiems pagal buto plotą) į 6 (pagal individualius daliklius) vis tiek lieka bendros išlaidos - už šilumos kiekį bendros reikmėms ir už šilumą, išskiriamą šildymo stovų, vamzdžių. Taip, čia truputi lieka papildomų išlaidų, kurios vėl "susimetamos", nes šildymo sistema nėra asmeninė ir priklauso visam daugiabučiui.

Vien dabar atsiranda keblumų, kai keičiant šildymo sistemą į dvivamzdę reikia naujai gręžti kiekvieno savininko bute naujas skyles ir gadinti grindis / sienas / stalviršius. Tokie lindimai į butus visada sulauks kažkokio nepasitenkinimo.

Nelabai įsivaizduoju, kaip senos statybos daugiabučiuose būtų galimybė su kuo mažesnėmis išlaidomis įrengti visiškai pilnai individualią apskaitą. Gal turite kokį įgyvendintą pavyzdį?

Jeigu darai dvivamzdinę sistemą iš vienvamzdės tai dėti skaitiklį ar daliklį vis tiek turėsi perdaryti atskirus įvadus, tai gali ir ant įvado skaitiklį uždėti. Taip, skaitiklis brangiau nei dalikliai, bet čia tik kol neprasideda bėdos su dalikliu keitimu ir pan.

O kuo daliklinė blogis? Klausiu, nes pats nebuvau susidūręs, o pats sistemos principas nežinant niuansų lyg ir ok atrodo.

Nes patys dalikliai blogis. Genda, rodo nesąmones, reikia kas 5 metus keisti nes kitaip jų parodymų nepriima ir pan.