Daugiabučių renovacija Vilniuje

[VLR]

Vienas dalykas (iš kokio tūkstančio ), kuris man kliūna lietuviškoje eurorenovacijoje yra durys į laiptines. Kiek teko vaikščioti po renovuotus komiblokynus Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose rytų Europos šalyse, laiptinių durys būna bent dalinai iš stiklo (galima street view pvz. rasti kad ir kokiame Brno Vinohrady rajone). Vakare viduje laiptinės prie lauko durų pasilieka šviesa visą laiką, dėl ko jaukiai apsišviečia kiemas. Lietuvoje visur yra dedamos kažkokios kraupios bunkerio durys. Net prasčiausiuose Amerikos getuose žmonės deda duris su kažkiek stiklo. Kokią žinutę siunčia pastatas su bunkerio durimis? Kad čia - karo zona? Kitas dalykas, aišku, yra balkonai. Estija yra dar šiauriau esanti valstybė, bet Lasnamäe renovuotuose komiblokuose mačiau tik nestiklintus balkonus arba stiklintus su berėmiais stiklais. Apie spalvas ar bendrą architektūrinę idėją kalbėti tai iš viso net neapsimoka pradėti, nes Lietuvos renovatoriams tai - nesuprantamas pasaulis.

Vienas, dėl ko galime būti visiškai tikri, aišku, tai, kad Pakalnis apie tai nieko nežino ir būtų labai šokiruotas pamatęs tokias duris ir tokius balkonus. Komiblokas yra populiariausias statinio tipas Vilniuje, o jo renovacija yra vienas iš esminių procesų mieste. Kurti kažkokias Vilniaus miesto renovacijos gaires, kad čia nebūtų daromos likusios Lietuvos klaidos? Nah, geriau eit pavapėti kokias nesąmones apie dalykus, kurių visiškai nesupranti (kaip transportas pvz.).

[SoulMulticast]

Vienas dalykas (iš kokio tūkstančio ), kuris man kliūna lietuviškoje eurorenovacijoje yra durys į laiptines. Kiek teko vaikščioti po renovuotus komiblokynus Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir kitose rytų Europos šalyse, laiptinių durys būna bent dalinai iš stiklo (galima street view pvz. rasti kad ir kokiame Brno Vinohrady rajone). Vakare viduje laiptinės prie lauko durų pasilieka šviesa visą laiką, dėl ko jaukiai apsišviečia kiemas. Lietuvoje visur yra dedamos kažkokios kraupios bunkerio durys. Net prasčiausiuose Amerikos getuose žmonės deda duris su kažkiek stiklo. Kokią žinutę siunčia pastatas su bunkerio durimis? Kad čia - karo zona? Kitas dalykas, aišku, yra balkonai. Estija yra dar šiauriau esanti valstybė, bet Lasnamäe renovuotuose komiblokuose mačiau tik nestiklintus balkonus arba stiklintus su berėmiais stiklais. Apie spalvas ar bendrą architektūrinę idėją kalbėti tai iš viso net neapsimoka pradėti, nes Lietuvos renovatoriams tai - nesuprantamas pasaulis.

Vienas, dėl ko galime būti visiškai tikri, aišku, tai, kad Pakalnis apie tai nieko nežino ir būtų labai šokiruotas pamatęs tokias duris ir tokius balkonus. Komiblokas yra populiariausias statinio tipas Vilniuje, o jo renovacija yra vienas iš esminių procesų mieste. Kurti kažkokias Vilniaus miesto renovacijos gaires, kad čia nebūtų daromos likusios Lietuvos klaidos? Nah, geriau eit pavapėti kokias nesąmones apie dalykus, kurių visiškai nesupranti (kaip transportas pvz.).

Pakalnis daug ka zino ir daug ka supranta. Taip pat jis supranta ka reiskia pinigai ir silta kede. Jei sekti jo viesus pasisakymus, ten galima butu pamatyti daug visai blaiviu ideju ir mastymo, bet metai eina ir darbai (o taip ir jo paties dedami parasai) absoliuciai neatitinka jo paties zodziu ir deklaruotu vertybiu.

[Perfect]

Pakalnis daug ka zino ir daug ka supranta. Taip pat jis supranta ka reiskia pinigai ir silta kede. Jei sekti jo viesus pasisakymus, ten galima butu pamatyti daug visai blaiviu ideju ir mastymo, bet metai eina ir darbai (o taip ir jo paties dedami parasai) absoliuciai neatitinka jo paties zodziu ir deklaruotu vertybiu.

Viena yra asmeniniai įsitikinimai, kita teisinis reglamentavimas. Negali nedėti parašo, jeigu projektas formaliai atitinka tesės aktus. Bet koks toks veiksmas būtų pretekstas kreiptis į teismą. Tą pats Pakalnis yra ne kartą akcentavęs.

[Luka5]

Kaži ar konstitucijos pr 13 laiku pradės renovuoti, ar ten bus numarintas? https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...tis-bus-renovu

[gangstarr]

Kaži ar konstitucijos pr 13 laiku pradės renovuoti, ar ten bus numarintas? https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...tis-bus-renovu

Techninį darbo projektą planavo parengti rudenį. Tai gerai atspindi tą jų "planavimą". Geriausiu atveju jie tik šiais metais sugebės pasitvirtinti techninį darbo projektą, o realūs darbai labai abejoju, kad yra įmanomi be 2023 m. vidurio.

Aplamai renovacijos tempai yra tragiški vien dėl biurokratizmo tarp kokių 5 ar daugiau šalių modernizuojant vieną daugiabutį. Patys amiesto atstovai tą patvirtino.

Vienas iš pavyzdžių - 2018 m. daugiabutis pritarė renovacijai ir subalsavo už investicinį planą (ką šiuo metu teturi tas Konstitucijos pr. 13). 2019 m. parengė techninį darbo projektą ir tvarkėsi leidimus dėl modernizavimo. Kol susitvarkė atėjo ir 2020 m. Ieškojo rangovo darbams ir nerado, nes IP numatyti įkainiai darbams jau buvo per maži dėl visur kylančių kainų. 2021 m. per naują rengėsi IP ir naujino TDP... Tai va, gyventojai pritarė renovacijai 2018 m., o renovacija turbūt ir 2022 m. neprasidės.

Dar galima pridėti ir tai, kad vienetai daugiabučių atrenovuojami pagal numatytus darbų terminus ir niekas per daug nesivargina. Pagal tvarką, pasibaigus numatytam darbų pabaigos terminui APVA net gali panaikinti kompensaciją gyventojam už renovaciją, kas paliktų gyventojus susimokėti visą sumą patiems.

[Sula]

Mūsų daugiabutis jau du kartus pritaręs renovacijai, 2014 m. ir 2018 m. Dabar jau ir tas projektas, ko gero, paseno, o svarbiausia, kaina tikriausiai bus dviguba nuo tos, kokia planuota pradžioje.
Taip ir tempiasi guma. Neįsivaizduoju, kaip regionuose taip greitai renovavosi visi norintys.

[gangstarr]

Negaliu patvirtinti tokios info, bet pasakojo, jog regionuose savivaldybės greitai prasuka projektus, jog vietiniai rangovai turėtų darbų. Patys projektai labai prastos kokybės, sprendimų priemonės irgi minimalios pagal kainą. Tai kitaip tariant, daro pigiai ir greitai, bet labai nekokybiškai.

[Litch]

Drysciau papriestarauti del renovacijos kokybes regionuose. Asmeniskai esu sudidures su renovacija dvejuose regioniniuose miestuose, tai kokybes prasme tikrai niekuo nenusileidzia sostinei. Manau didziausias skirtumas, kad patys zmones, skirtingai nei Vilniuje yra labai palankiai nusiteike renovacijos atzvilgiu, kas mane stebina, nes provincijoje renovacijos kaina sudaro gerokai didesne viso nekilnojamojo turto vertes dali.

[Perfect]

Negaliu patvirtinti tokios info, bet pasakojo, jog regionuose savivaldybės greitai prasuka projektus, jog vietiniai rangovai turėtų darbų. Patys projektai labai prastos kokybės, sprendimų priemonės irgi minimalios pagal kainą. Tai kitaip tariant, daro pigiai ir greitai, bet labai nekokybiškai.

Regionuose kai kur kompensuoja iki 100 proc renovacijos kainos, todėl nėra jokio gyventojų priešinimosi ir viskas vyksta greičiau.
Didmiesčiuose kompensuoja tik 30-40 proc.

[Litch]

Mitas, niekur nekompensavo 100%, iki 2014 kai kuriems regionams kompensavo 75%, veliau - tokios pat salygos kaip ir didmiesciuose. O didzioji dalis daugiabuciu regione yra renovuota butent po 2014 metu.

[Auerswald]

Kas liečia regionus – ten žmonės dažniausiai visą savo gyvenimą pragyvena viename bute, jiems atrodo logiška investuoti į savo turtą, nes jie neplanuoja kažkur keltis, o ir NT rinka daug mažesnė nei didmiestyje. Vilniuje – daugiau nuomininkų, žmonių gyvenamoji vieta turi rotaciją, atsiranda geresnės kokybės gyvenamųjų rajonų, kainų konkurencija. Šito iš dalies nėra mažesniame miestelyje kaip Druskininkai.
O dėl renovacijos Kaune, Vilniuje – tai yra kažkokia tragedija tempų aspekte. Kodėl negalima bent vizualinio atnaujinimo idėjos iškelti? Nemanau, kad Taline tokia dalis namų pilnai renovuotų. Ten jaučiu pusė chruščiovkių tiesiog nudažytais fasadais ir centralizuotais balkonais (na gal ir durimis pakeistomis). To pilnai ir Vilniuje užtektų estetikos gerinimui, o ir kaina mažesnė būtų nei pilnos renovacijos. Matomai dauguma gyventojų net nenori tos pilnos renovacijos, tai bent jau getus nusidažytų, balkonus be rėmų įsistiklintų. Baisu miesto svečius iš centro kažkur kitur nuvežti dėl esamo vaizdo Karoliniškėse, Justiniškėse.

[Lettered]

Regionuose kai kur kompensuoja iki 100 proc renovacijos kainos, todėl nėra jokio gyventojų priešinimosi ir viskas vyksta greičiau.
Didmiesčiuose kompensuoja tik 30-40 proc.

O koks tikslas kompensuoti? Suprantu dar kokius 2009-2012 metus, kai statybose buvo krizė, bet dabar statybininkams valstybinių užsakymų tikrai nereikia.

[digital]

O koks tikslas kompensuoti?

Nes kitaip neįmanoma surinkti daugumos gyventojų pritarimo renovacijai turbūt?

[mantasm]

Smagiausia, kad kainos išpūstos ir be tų 40% paramos perkant rinkoje gyventojai sumokėtų tą patį (5m senumo situacija provincijoje). Pagrindinė nauda gyventojams - lengvatinis paskolos mechanizmas. Ir spaudimas iš seniūno besilaužantiems gyventojams

[Sula]

Nes kitaip neįmanoma surinkti daugumos gyventojų pritarimo renovacijai turbūt?

Tuomet kaip provincijoje surinko?
Pas mus iš dalies todėl ir stringa, nes ratu sukasi, jau reikės trečio pritarimo su dviguba kaina. Jaučiu dabar gal ir milijoną sieks. Bobutėms tikrai bus aparpuolis. Beveik visi kaimyniniai namai, kiek žinau, pritarę renovacijai, nors čia užkampis, Grigiškės, skaityk - provincija.

[Lettered]

Nes kitaip neįmanoma surinkti daugumos gyventojų pritarimo renovacijai turbūt?

Jeigu daugiau nei 50% gyventojų nenori renovacijos, kodėl valstybė turėtų subsidijuoti namo renovaciją?

[Sula]

Jeigu daugiau nei 50% gyventojų nenori renovacijos, kodėl valstybė turėtų subsidijuoti namo renovaciją?

Tai ir nesubsidijuoja. Nebent regionuose kažkaip kitaip arba atskiri namai buvo pagal tikslines programas renovuoti.

[Litch]

Tame ir esme, kad regionuose nera niekas kitaip, todel ypac stebina didmiesciu nenoras renovuotis. Galbut, kaip viena is priezasciu, kad, skurtingai nei provincijoje, komiblikuose didmmiesciuose gyvena skurdesni zmones?

[Well]

Tame ir esme, kad regionuose nera niekas kitaip, todel ypac stebina didmiesciu nenoras renovuotis. Galbut, kaip viena is priezasciu, kad, skurtingai nei provincijoje, komiblikuose didmmiesciuose gyvena skurdesni zmones?

Iš savo patirties pastebėjau, kad pas vilniečius silpnesnis savininkiškumo jausmas. Daugelis vyresnės kartos žmonių į viską, kas yra už jų buto durų žiūri kaip į valdišką turtą. O jaunesnės kartos žmonės į tokį būstą žiūri kaip laikiną gyvenimo etapą. Todėl tiek vieni, tiek kiti yra nusistatę neigiamai prieš investavimą į jo tvarkymą. Regionuose daugiabučių savininkų požiūris artimesnis individualių namų savininkams, jiems labiau įprasta investuoti į savo namo priežiūrą.

[Mindzius-LT]

Su renovacijos investicijų planais ir pristatymais gyventojams dirbau 5 metus, daug kartų kėliau tą klausimą - kodėl turtingesni vilniečiai renovuojasi rečiau nei pvz. Švenčionių r. gyventojai... Tai va tokios mano išvados ir pastebėjimai:

1. Regionuose apie 20% gyventojų (aišku, tiksliai neskaičiavau) gauna kompensaciją už šildymą. Gauni kompensaciją už šildymą - tau renovacija nieko nekainuoja (tol kol priklauso kompensacija už šildymą). Tai reiškia iš likusių 80% reikia surasti 30%+1 norinčių - iš likusiųjų reikia rasti kiek daugiau nei trečdalį norinčių Beje, jei gaunantys kompensaciją balsuoja prieš renovaciją ar nebalsuoja išvis - ją praranda.

2. Regionuose butuose gyvena mažiau nuomininkų. Butų savininkai gyvendami savo bute labiau rūpinasi savo būstu. O tą nekart patyriau ir Vilniuje savo daugiabutyje bendraudamas su nuomotojais.

3. Vilniuje - nepatinka 1972 metų daugiabutis - parduodi ir perki 1997 m., 2008 ar 2014 metų butą Yra didelė pasiūla. Tuo tarpu regionuose ji mažesnė, o naujos statybos butų iš esmės nėra. Taigi, tai vienintelė galimybė pasigerinti savo daugiabutį - renovacija. Na arba individualus namas.

4. Regionuose didesnę įtaką daro savivaldybės, seniūnai. Pvz. Švenčionių r. savivaldybė į susitikimus su gyventojais atsinešdavo planus, kaip atrodys kvartalas (kiemai). Argumentas - mes jums tvarkom aplinką, o jūs daugiabučius ir bendrom pastangom turime gražų vaizdą tai tikrai veikdavo. Plius Švenčionyse buvo įgyvendintas pavyzdinis kvartalo sutvarkymas, į kurį norintiems organizuotas net ir pavežėjimas Galiausiai - aplinkinių daugiabučių renovacija skatina ir tave renovuotis (kai renovuoti 2 iš 5 tai privalumus ir trūkumus sužinai greitai). Tuo tarpu didmiestyje, kai daugiabučių nerenovuoti, tų pavyzdžių ne itin daug (pvz. 2 iš 50).

5. Regione žmonės mažiau supranta skaičius, tai pasirašo net ir nesuprasdami "atsiperkamumo" Vilniečiai skaičiuoja ir galvoja, kam čia man ta paskola renovacijai, jei pirkau butą su paskola

6. Švenčionių r. tam pačiam daugiabučiui siūloma renovuotis ir 3 kartus. Investicijų planą nori - nenori - rengia savivaldybės lėšomis. Vilniuje - reikia 50% pritarimo, kad pradėtų rengti investicijų planą ir sertifikatą, kurių vertė apie 700 Eur

Na bet čia tokios 2014-2020 metų įžvalgos Kiek žinau situacija keitėsi - berods dabar reikia 55% pritarimo?

Tiesa, manau neigiamą įtaką daro ir lengvatinis PVM šildymui. Gaunasi, kuo daugiau sumoki už šildymą, kuo neefektyvesnis tavo daugiabutis - tuo daugiau lengvatos gauni.