Ten parkingo nėra - ten yra šaligatvis, ten patekti galima tik važiuojant per šaligatvį. Prieš renovaciją esu kelis kartus pranešęs, bet renovacijos metu ten nevaikščiojau.
83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti. Didžioji dauguma lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad jų namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Jame dalyvavo žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m.
Rezultatai atskleidė, jog absoliuti dauguma gyventojų (83 proc.) dalyvautų daugiabučių namų atnaujinimo programoje esant tinkamoms aplinkybėms ir tik 17 proc. apklaustųjų nuomonė buvo neigiama.
Kaip neapsisprendimo ar atsisakymo atnaujinti savo daugiabutį priežastis, gyventojai dažniausiai įvardijo finansinius įsipareigojimus, aiškios ir suprantamos informacijos, kiek kas kainuotų, kas būtų padaryta ir pan. trūkumą. Kitos atsisakymo priežastys – sparčiai kylančios darbų ir statybinių medžiagų kainos, galinčios išauginti galutinius renovacijos kaštus, nekokybiškų darbų ir broko baimė.
Šis tyrimas išryškino dar vieną svarbų aspektą – besikeičiantį gyventojų požiūrį į savo gyvenamąją aplinką. Net 76 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą, kurią įgyvendinant bus atnaujinami visi kvartalo daugiabučiai ir viešieji pastatai, mašinų stovėjimo aikštelės, gatvių apšvietimo tinklai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.
Be to, paaiškėjo, kad gyventojai ne tik nori atnaujinti savo daugiabutį, bet ir imasi konkrečių veiksmų. 51 proc. renovuotinų daugiabučių namų jau vyko diskusijos namo renovacijos klausimu (28 proc. – keletą kartų, 23 proc. – vieną kartą).
Atnaujint atnaujinta, bet nepasinaudota proga įsirengti jaukų kiemą. Nepaisant tų visų dekoratyvinių augalų, niekas nenorės čia leisti laiko.
bent jau 1 auksto butai sitam name (antras aukstas cia matomas priklauso tiem patiem butam) turi samo mini kiemielius is kitos puses. Jie ten pagrilins. Sitas vidinis kiemas is tikruju yra mires ir veikia tik kaip parkingas, manau reikia dar labai labai dziaugtis kad jiems uzteko vietos apsistatyti pravaziavimus automobiliais taip kad pats kiemas liktu apzeldintas, o cia dar ir zeldiniai priziurimi.
Atnaujint atnaujinta, bet nepasinaudota proga įsirengti jaukų kiemą. Nepaisant tų visų dekoratyvinių augalų, niekas nenorės čia leisti laiko.
Šitas kiemas yra puikiai tvarkomas. Jį nuo seno prižiūri viena moteris, šventas žmogus. Ir daro tai gramatnai, nes išmano augalus. O dėl laiko leidimo ten... Mes ten būnam su vaikais, ir ne tik mes, bet nejaukumą gal kelia tai, jog tau už nugaros arba prieš akis, - milžiniška 9-aukščio monolito siena. Tai kažkaip negali atsipalaiduot, nejauku šūkaut, nors tai ir darom
Tai cia standartinis pigiausias kartotinis projektas, tokiu isvysi tiek Radviliskyje, tiek Svencionyse tiek Kaune.
Šiaip tai čia nėra argmentas, kad 'blogai', nes renovacijos realizacijos ir projektų kokybės Vilnius tikrai turėtų pasimokyti iš provincijos miestų. Prisimenu prieš kokius 6 metus buvau gan šokiruotas nuvykės į Jonavą ir pamatęs renovacijos kokybę ir kokios plokštės naudojamos fasadams, kai Vilniuje dar dauguma projektų buvo lipdomi iš putplasčio ir tinko.
O kalbant konkrečiai apie šitą projektą, kaip tik sakyčiau spalvų prasme jis yra vienas normalesnių. Aš čia matau kitą, labiau long term problemą. Kaip suprantu ta žalia balkonų dalis yra plionkė, kuri labai tikėtina, kad su laiku stipriai deformuosis nuo saulės (prašvieskit, jeigu šiais laikais šita problema jau išspręsta), ir jeigu toje pačioje gatvėje naujesniame premium klasės pastate taip nutikus jau porą metų šitos problemos netvarko, tai manau nėra jokių šansų, kad po kokių 5 metų taip nutikus renovuotame sovietiniame daugiabutyje, kažkas organizuotai imsis tvarkyt šios problemos vien dėl estetinio vaizdo. Vienas sakys "nieko aš nemokėsiu, pas mane dar nėra ko tvarkyt, dar normaliai atrodo", kitas sutvarkys pats ir skirsis spalva, trečias išvis ją nuims, nes "o kam čia dar tuos pinigus leist, kad būtų mažiau šviesos" ir tokiu būdu gausis visiška margalynė, kaip yra su nerenovuotų komiblokų balkonais.
Manau renovuojant daugiabučius reikia maksimaliai rinktis tokius sprendimus, kurių vaizdas tiesiog teoriškai neturi galimybės pasikeisti (nekalbant apie naturalų nusidėvėjimą).
Šiaip tai čia nėra argmentas, kad 'blogai', nes renovacijos realizacijos ir projektų kokybės Vilnius tikrai turėtų pasimokyti iš provincijos miestų. Prisimenu prieš kokius 6 metus buvau gan šokiruotas nuvykės į Jonavą ir pamatęs renovacijos kokybę ir kokios plokštės naudojamos fasadams, kai Vilniuje dar dauguma projektų buvo lipdomi iš putplasčio ir tinko.
Jei turi omenyje tas skardines plokštes tai Šiauliuose po paskutnio uragano puse plokščių nuskrido, putplastis atlaikė.
Jei turi omenyje tas skardines plokštes tai Šiauliuose po paskutnio uragano puse plokščių nuskrido, putplastis atlaikė.
Turėjau omeny įprastas renovacijai cementines apdailos plokštes, daug kur stovi jau po 10 metų ir kažkaip neprisimenu atvejų, kad kur nors nukristų. Jau esu kažkada rašęs šioje temoje dėl "plokštės vs putplastis", kad geriausias palyginimas būtų pusantros valandos pasivaikščiojimas po Žirmūnus. Ten puikiai matosi skirtumas, namai renovuoti plokštėmis atrodo šviežiai ir kartais net neatskirsi kuris buvo renovuotas 2011, o kuris 2021, tuo tarpu ilgiau pastovėję putplastiniai kartais atrodo nublukę, pavargę, labai dažnai matosi pažaliavimas, o po dar 5-7 metų jau atrodys ne ką geriau nei prieš renovaciją.
(Vilnius, mano žiniomis, naudoja iki 40% dujų šilumai gaminti. Jei neklystu, iki šiol nepaleista, arba dalinai nepaleista, šiukšlių deginimo nauja jėgainė ir iki šiol nepaleistas biokuro naujas katilas.)
Comment