Daugiabučių renovacija Vilniuje

[andyour]

Kalba labiau ėjo apie renovacijos failą.

Mero kreipimesi prašoma perskirstyti paraiškų skaičių ir vietoj finansuojamų vos 19 daugiabučių skirti lėšų visiems 33 namams atnaujinti, kuriems savivaldybė jau yra parengusi paraiškas, bei skirti daugiau lėšų atnaujinti kitus renovacijai pasiruošusius sostinės daugiabučius. Iš viso Vilniuje yra apie 6900 daugiabučių namų, bent pusei jų reikia renovacijos

Tas minimas bent pusė, tai kol juos renovuos per dešimtmečius, jau reikės ir kitus likusius. 6900 / 19 = 360 metų.

[spekas]

Pabandysiu labai greitai ir grubiai apibendrinti plačią temą.
Iš tiesų, tas renovacijos prioritetizavimas rajonams yra keistas. Aš suprantu, kodėl jį vykdo - greičiausiai dėl to, kad didžiosios dalies lėšų nesutrauktų Vilnius ir Lietuva nevirstų į miestą-valstybę kaip Latvija, kai dėl visiško lėšų stygiaus rajonai visai nusigyvena ir gyventojai subėga į vieną centrą. Bet mano supratimu, tai nepadės pagrinde dėl kelių priežasčių: A) Sovietmečiu, gyvenvietės, kur gyventojų plius minus 100k ir mažiau, buvo dirbtinai suformuotos industrijai aptarnauti, kuri savo ruožtu irgi buvo dirbtinė dėl planinės ekonomikos, tad žlugus sąjungai žlugo ir industrija, ko pasekoje nebebuvo ką veikti gyventojams, ko pasekoje jie ėmė keltis arba į užsienį, arba į vietas kur vyksta gyvenimas, B ) Per maža rinka - jos neužtenka suformuoti pilnam švietimo ratui (nuo darželių iki aukštųjų), paslaugų ratui ir tt. kas lemia, kad verslui nelabai yra ką veikti. Taip ratas užsidaro ir prasideda nykimas, o kai jis prasideda, dažnai nykimas akseleruojasi, C) sovietmečiu visa infrastruktūra buvo itin neefektyvi, kas lėmė didžiulius aptarnavimo kaštus, ypač mūsų klimate kur reikia šildymo ir tt., kas lėmė gyventojų neišgalėjimą visa tai išlaikyti, tad gyventojai pradėjo bėgti, D) tokio dalyko kaip estetika, ergonomika (patogumas gyventi tam tikroje vietoje/teritorijoje) išvis nebuvo, o tai lėmė, kad žmonėms yra nepatrauklus sovietinis palikimas. Visi šitie punktai apsijungia į uždarą ratą ir baigiasi tuo, kad tokie rajonai nyksta. Kai rajonai nyksta, žmonės dar mažiau nori ten kurti gyvenimą. Tai lemia tolimesnį ir neretai greitesnį nykimą.

Taigi, jei išliks ir toliau ši tendencija, po kokių 20 metų turėsim tuščius surenovuotus daugiabučius paliktuose rajonuose, o didmiesčiuose sovietinius rajonus pavirtusius į getus. Iš tiesų, renovacijos paramą reikėtų mažų mažiausiai skirti pagal gyventojų santykį. Daugiabučių renovavimu gyventojų nykimo rajonuose nesustabdysi. Vienas gerai situaciją atspindinčių pavyzdžių yra Visaginas: gražūs renovuoti daugiabučiai, bet likę iš esmės tik garbaus amžiaus žmonės.

[Pedigree]

/\ Visiška tiesa. Bet Seimas yra 71 vienmandatinkas, per sąrašus patenka daug žmonių iš provincijos, taigi daug siekia jų įtaka ir balsas ir jie nori lėšų sau, niekada nepripažins, kad jų vieta nyksta ir deja taip dar tęsis bent 20 metų. Reiktų labai kietos valdžios, kad atsilaikytų tam spaudimui.

Kiekvienam rajone galima rasti +/- ir girti tų, kur patys gyvename nereiktų.
Kas gimė, augo, žino kaip rajonai keitėsi, kokie jie buvo anksčiau, kokie šiandien.

Aš tik noriu pabrėžti, kad kai kur kuriasi tas gerasis self reinforcinantis ratas, atsiranda paslaugos, atsikelia žmonės, ateina naujos paslaugos ir vyksta gražus ekonomikos sukimasis. Ko nevyksta rajonuose ar blogose Vilniaus vietose kaip kokia krasnucha, ten nebent dėl patogios geografijos gali kažkas ateiti.
Bet esmė yra sukurti tokias zonas, kuriose žmonės norėtų gyventi. Kaip pvz - perspektyvu galėtų būti žirmūnų tas kampas prie upės, nes geras susisiekimas, šalia gamta, parduotuvių netrūksta, arti centro, daug mokyklų ir t.t. tikrai sutvarkius tą rajoną galima būtų paskatinti tolesnį savaiminį jo gyvenimą. Ten ir renovacijų vyksta bene daugiausiai, savaime žmonės renovuojasi.

[andyour]

Taigi, jei išliks ir toliau ši tendencija, po kokių 20 metų turėsim tuščius surenovuotus daugiabučius paliktuose rajonuose, o didmiesčiuose sovietinius rajonus pavirtusius į getus.

Seni daugiabučiai dėl savo gan neblogos lokacijos tinkami tik nuomai, nes trumpam apsistoti purve - pakentėti galima. Pirkti butą sename daugiabutyje tampa visiškai nebeperspektyvu, nes tikėtina jų niekada nerenovuos. Tai reiškia, kad viskas tik blogės. Jeigu patys gyventojai viską renovuos nuo A iki Z, tai jie sumokės už tai didelius pinigus, o niekas nenorės tiek mokėti. Aš kalbu ne tik apie fasado apklijavimą, o ir apie vamzdžius, aplinką, koridorius.
Kol kas vykusi(ir pasibaigusi) renovacija apėmė tik fasadą, nebuvo tikros pilnos renovacijos nuo pat nepriklausomybės laikų.

[ArtisLT]

Seni daugiabučiai dėl savo gan neblogos lokacijos tinkami tik nuomai, nes trumpam apsistoti purve - pakentėti galima. Pirkti butą sename daugiabutyje tampa visiškai nebeperspektyvu, nes tikėtina jų niekada nerenovuos. Tai reiškia, kad viskas tik blogės. Jeigu patys gyventojai viską renovuos nuo A iki Z, tai jie sumokės už tai didelius pinigus, o niekas nenorės tiek mokėti. Aš kalbu ne tik apie fasado apklijavimą, o ir apie vamzdžius, aplinką, koridorius.
Kol kas vykusi(ir pasibaigusi) renovacija apėmė tik fasadą, nebuvo tikros pilnos renovacijos nuo pat nepriklausomybės laikų.

Atvirai iš patirties galiu pasakyti, kad namą galima pigiau susitvarkyti savom lėšomis be paramos, nes gali tiesiogiai derėtis su statybininkais, be jokių konkursų ir tarpininkų (Būstai ir tt.) ir kainos tada galima gauti žymiai geresnes. Geresnes tiek, kad net tas valstybės 35% nepadeda.

Problema, kad gana sunku gyventojams yra įrodyti, kad neverta imti pinigų, nes kaip čia taip neimti. Esmė, kad tas pinigų paėmimas labai stipriai suriša rankas.

Konkrečiai mūsų atvejis - renovuojam čerpinį stogą, konkurso būdu per administratorių gavom pasiūlymą sutvarkyti už 90k su GALIMYBE 30% atgauti iš savivaldybės. Perėjom patys per statybininkus ir gavom tiems patiems darbams atlikti pasiūlymą už 54k. Ir pigiau ir nereik GALBŪT laukti kompensacijos.

[andyour]

/\ O tas tiesiogiai pigiau gal nėrai visai skaidriai? Kažkokia priežastis turi būti.

Aš gal labiau akcentavau, kad apskritai surenovuoti visą daugiabutį ir aplinką - kainuos daug. Kiek bus galinčių/norinčių tiek mokėti? Jeigu perki sau butą, tai tu seno daugiabučio renovacijos per savo gyvenimą tikriausiai nebepamatysi, matysi tik nuolat griūnantį ir keliantį problemas seną daugiabutį.

[ArtisLT]

/\ O tas tiesiogiai pigiau gal nėrai visai skaidriai? Kažkokia priežastis turi būti.

Aš gal labiau akcentavau, kad apskritai surenovuoti visą daugiabutį ir aplinką - kainuos daug. Kiek bus galinčių/norinčių tiek mokėti? Jeigu perki sau butą, tai tu seno daugiabučio renovacijos per savo gyvenimą nebepamatysi, matysi tik nuolat griūnantį ir keliantį problemas seną daugiabutį.

Skaidriai, su sutartimis, leidimas technine priežiūra. Juodais nieks tokių pinigš nerenka. Pigiau, nes gali derėtis ir svarbiausia tarpininkams nereikia palikti.

O jei valstybė prisideda prie renovacijos gyventojams nereikia mokėti? Visada reik.Tą aš ir bandau pasakyti, kad be tarpininko galima ir mažiau mokėti.

Mes visą namą remontuojam, tik etapais, nes visą renovaciją vienu metu atlikti savo lėšomis tikrai sunku, o su tarpininkais tai renovacija vėl kosmasai ten

Vienas geresnių iš Būsto parengto renovacijos projekto - Mūsų namas yra senamiestyje, su saugomu fasadu. Į renovacijos projektą įtraukti ir tokie darbai kaip fasado šiltinimas. Paklausus kokiu būtų jie galvoja gauti leidimą saugoma fasadą apšiltinti, tai jų atsakymas buvo - šiltinsime iš būtų vidaus Manau suprantat reakciją gyventojų - Ir apskritai ten kai prisiskaitai, tai tiek visokių nesąmonių prirašo, akivaizdžiai pagal šabloną daro, net namo nematę ką reiks renovuoti.

[ArtisLT]

Tik nesupranskit manęs neteisingai, aš labai už renovaciją, tik labai rekomenduoju turėti žmonių, kas gaudosi ir gali prižiūrėti ką ir kaip daro. Ar bent jau nusisamdyti nepriklausomą ekspertą, nes per renovacijas gali tikrai daug pinigų paimti ir nieko gero iš to negauti.

[index]

Ir apskritai ten kai prisiskaitai, tai tiek visokių nesąmonių prirašo, akivaizdžiai pagal šabloną daro, net namo nematę ką reiks renovuoti.

Tai greičiausiai renovacijos programa ir sukurta iš esmės pagal tipinius projektus tipinius sovietinius daugiabučius renovuoti, o ne Senamiesčio ar 19 amžiaus namams. Kiek pastebėjau net ir medžiagos matyt perkamos centralizuotai ir naudojamos daug skirtingų daugiabučių, daug skirtingų miestų.

[J.U.]

Aš tik noriu pabrėžti, kad kai kur kuriasi tas gerasis self reinforcinantis ratas, atsiranda paslaugos, atsikelia žmonės, ateina naujos paslaugos ir vyksta gražus ekonomikos sukimasis. Ko nevyksta rajonuose ar blogose Vilniaus vietose kaip kokia krasnucha, ten nebent dėl patogios geografijos gali kažkas ateiti.

Toks rajonas kaip krasnucha tai iš viso turėtų būti griaunamas, be jokių ten renovacijų. Manau ten reiktų statyti kažką panašaus į dešinį krantą, pastatus aukštinti ir juos retinti. Tai būtų dar ir gera miesto reprezentacija, atvykėlis įvažiuotų ne per chruščiovinį rajoną bet per šiuolaikinį modernų.

[andyour]

Mes visą namą remontuojam, tik etapais, nes visą renovaciją vienu metu atlikti savo lėšomis tikrai sunku, o su tarpininkais tai renovacija vėl kosmasai ten

Tai panašu, kad mes savo gyvenime ir nebepamatysime surenovuotų senų daugiabučių. Tą ir norėjau pasakyti.

[R.D.]

Na, iš tiesų griauti apsimoka labiau. Štai visai neseniai A. Kaušpedas sakė, kad reikėtų nugriauti Naujamiestyje esančius kai kuriuose kvartalus (konkrečiau tai namus tarp: Vytenio, Smolensko, Naugarduko, T. Ševčenkos). Kadangi dažnai einu pro ten ir pažįstami gyvena, tai visi sutinka su tuo, nes chruščiovkės renovacija nepagerina nei kiemų, nei sutvarko parkavimo (tiesa, dabar situacija su naujais namais blogesnė nei sovietmečiu), o tik pagerina bendrą namo stovį. Nors tie butukai su žemom lubom niekam neįtinka. Bet tokios masinio daugiabūčių griovimo, žinoma, nebus ir vėl bus beprasmiškai investuojami pinigai į tuos namus.

[ArtisLT]

Tai panašu, kad mes savo gyvenime ir nebepamatysime surenovuotų senų daugiabučių. Tą ir norėjau pasakyti.

Na aš tikiuosi ilgiau nei 5 metus gyventi

Bet taip sutinku, kad tempai galėtų būti greitesni.

Mano nuomone geriausias būdas būtų savivaldybei įkurti fondą iš jo lėšų tvarkyti daugiabučius ir paskui tiesiog pridėti kiekvieną mėnesį prie komunalinių sąskaitą kokius ateinančius 5 metus, o surinktas lėšas grąžinti į fondą ir toliau tęsti renovaciją. Taip žmonėms stipriai nesijaustų išlaidos, nes už renovaciją mokėtų iš to ką sutaupo iš kitų komunalinių.

[andyour]

/\ Per 5 metus surenovuos fasadą, vamzdžius, koridorius ir aplinką(ne tik aplink namą 1 metro perimetru)? Gal turi omeny 5 namus(fasadus) per metus? Jeigu net vien fasadų renovacija yra nepastebima bendrame miesto vaizde, o ji jau pasibaigė...

Kažkas čia rašė, kad statybos darbų kainos auga. Jeigu dauguma daugiabučių pradės rinkti pinigus sau, tai 6900 daugiabučių vienu metu nesurenovuos. Statybos kainos būtų 10 kartų didesnės, susidarytų begalinė eilė norinčių renovuotis. Kol toks įstatymas įsigalios, kol pritars kažkas, dar praeis mažiausiai 10 metų. Kitas momentas, renovacija reikalinga dabar, o ne ant pensijos, ant paskutinių dienų

[MindaugasR]

as cia truputi is sono, bet jau kelinta ziema yra gana silta. Del globalinio atsilimo panasu. Speju jis nemazai koja kisa daugiabuciu renovacijom. Anksciau vos ne peticijos kas kart per sildymo sezona budavo, delfi turedavo darbo rasyt kaip bobutes visa pensija uz 4k buto sildyma atiduoda. Dabar nebera to. Atpigo dujos, ziemos siltesnes = saskaitos zenkliai mazesnes. Nebelieko to didziojo taupymo. O daugumai pasakyt, kad ne tik komunalai sumazes, bet ir pagrazes vaizdas del ko pageres savijauta (grazioj aplinkoj gyvenantys zmones yra laimingesni) yra nuline motyvacija.

[spekas]

Toks rajonas kaip krasnucha tai iš viso turėtų būti griaunamas, be jokių ten renovacijų. Manau ten reiktų statyti kažką panašaus į dešinį krantą, pastatus aukštinti ir juos retinti. Tai būtų dar ir gera miesto reprezentacija, atvykėlis įvažiuotų ne per chruščiovinį rajoną bet per šiuolaikinį modernų.

Visiškai pritariu, kad blokinius kvartalus reikia griauti dėl jau paminėtų priežasčių - dar šiek tiek praplėsiu. Blokiniai daugiabučiai buvo statomi iš esmės kaip laikinas sprendimas bandant spręsti įtemptą gyvenamosios vietos problemą, kuri atsirado dėl karo sugriovimų bei populiacijos sprogimo po karo. Juos dar būtų galima galvoti renovuoti, bet jie turi esminių, be radikalių įsikišimų, neišsprendžiamų problemų: virtuvių ir vonių dydžiai bei lubų aukštis. Trumpai tariant, patalpų dimensijos yra nepritaikytos žmogui. Prie viso šito dar prisideda neefektyvus teritorijos išnaudojimas: ne perimetrinis, o taškinis užstatymas (vidury lauko namas), nenumatyti plotai parkingui bei sporto / žaidimų aikštelėms. Visa tai sukuria grandiozinių problemų rinkinį.
Klausimas: ką daryti, kad juos apsimokėtų griauti pinigine prasme. Įdomu būtų jei kas paskaičiuotų naujų namų statybos kompensavimą tankinant, racionaliai išnaudojant teritoriją. Kiek reikėtų sutankinti ir/ar paaukštinti, kad plėtotojams apsimokėtų investuoti. Manau, kažkiek ir gyventojai sutiktų prisidėti prie tokios iniciatyvos - juk gyvenimo kokybė ir būstų vertė stipriai šoktų į viršų. Čia tokia mano viena iš svajonių nušluoti tuos blokinius rajonus .

[andyour]

/\ Šnipiškių niekas negriauna, tai dar ne šiame amžiuje griaus blokinius. Juose dar daug kas gyvena. Nuomai, trumpalaikiam apsigyvenimui, tinkami. Skelbimuose vien tik tokie butai ir dominuoja, nes naujos statybos butai labai paklausūs gyvenimui. Nors kai pažiūri skelbimus, tai senuose daugiabučiuose butų nuomai tūkstančiai ir niekam jų nereikia Provincijoje kas juose gyvens kai vyksta emigracija į didmiesčius ir užsienį, o gimstamumas neigiamas.

[Globalus]

Pabandysiu labai greitai ir grubiai apibendrinti plačią temą.
Iš tiesų, tas renovacijos prioritetizavimas rajonams yra keistas. Aš suprantu, kodėl jį vykdo - greičiausiai dėl to, kad didžiosios dalies lėšų nesutrauktų Vilnius ir Lietuva nevirstų į miestą-valstybę kaip Latvija, kai dėl visiško lėšų stygiaus rajonai visai nusigyvena ir gyventojai subėga į vieną centrą.

Lietuvoje yra 3 miestai, ne vienas. Ten ir turi būti skiriamos lėšos, o ne mesti pinigus į balą kaip dabar yra daroma.

[Mindzius-LT]

Architektų g. 32 "renovacija" į pabaigą. Balkonai, žmonės sako, tokie ir liks. Šiaip keistai, nurinko pastolius, o kraštai dar liko neuždengti tomis plokštėmis, nors kitoje pusėje iki galo uždengta. Žodžiu, galėjo visai padoriai atrodyti jei balkonus būtų sutvarkę.

k0fis nuotrauka:

Na va koks vaizdas po balkonų įstiklinimo

[justinas adam]

Neblogai atrodo, bet aš lieku prie nuomonės, kad tokio aukščio daugiabučiams turėtų būti dedami dvigubi balkonai