Kiek matosi, tai tie patys. Gal sutvirtino, sutvarkė ir laikys dabar. Nelabai tik suprast eina, ar tik turėklo nepaaukštino, nes ten tokie žemoki jie būdavo ir lengvai išsiverst galėdavai
Iš nuotraukų jau matosi, kad paaukštinti. Įdomu kokio stiprumo tos plokštės. Nes studentams labai lengvai lūžta viskas
Jie galėtų, kaip kažkas ir sakė, truputėlį aplinką apsitvarkyt. Plytelės ir borteliai suprantu, kad kainuoja, bet medžius išgenėt tai tikrai daug finansų nekainuoja. Šiaip, šaunu, kad tvarkosi. Gerai, kad klinkerį deda, ne taip lengvai bus pažeidžiama. Tiesa, dar verkiant reik didint aikšteles.
Jie galėtų, kaip kažkas ir sakė, truputėlį aplinką apsitvarkyt. Plytelės ir borteliai suprantu, kad kainuoja, bet medžius išgenėt tai tikrai daug finansų nekainuoja. Šiaip, šaunu, kad tvarkosi. Gerai, kad klinkerį deda, ne taip lengvai bus pažeidžiama. Tiesa, dar verkiant reik didint aikšteles.
Mano irgi pirma mintis buvo - smagu, kad tuos bendrabučius renovuoja, tikrai puikiai atrodo, bet ten ir aplinką gerokai reikia tvarkyti - praplėsti parkingą ir sutvarkyti šaligatvius.
VU ir VGTU savo fakultetus Saulėtekyje sutvarkė, VU centrų prisistatė, sutvarkė parkingą prie fakultetų, teliko šie ir "Kamčatkos" bendrabučiai ir jų aplinka. Pagalvojus - ne tiek daug čia teliko...
Laukiu iš tiesų kol visa ta daugiabučių renovacijos banga praeis ir kur kas daugiau matysime renovuotų daugiabučių. Na čia matyt, lygiai po metų skirtumą tikrai matysime
"Renovacijos lygis tikrai puikų įspūdį palieka. Nors ir matosi, kad daug kur pigiau ir mažiau kokybiškai daryta negu lietuviškuose projektuose, bet geriau dauguma namų pigiau, negu keli atsitiktiniai brangiau".
Visiškai sutinku. Lenkija toli priekyje. Ir visą laiką buvo. Ekonomiškai, kultūriškai ir politiškai. Kadangi pas mus mentalitetas toks, kad ir laiptines išsidažyti nesutinkama (esą, "kam reikia", "pakankamai gerai atrodo", "yra svarbesnių klausimų"), ką jau kalbėti apie ilgalaikį įsipareigojimą dėl renovacijos. Manau, kad turėtų keistis mūsų valdžios politika - renovacija turėtų tapti privaloma. Nes, jei pagal gyventojų norą viską organizuoti, NIEKO nebus. Tiksliau, renovuosis atskiri namai ir tiek žinių. Jeigu jau traktuojame energijos sąnaudų mažinimą kaip vertybę, estetinę pastatų išvaizdą kaip vertybę, koks čia gali būti klausimas: "noriu ar nenoriu [renovuotis]. Reikia ir tiek. Pats dabar, kartu su aktyvesniais kaimynais, bandžiau surinkti parašus mūsų daugiabučio Pašilaičiuose, laiptinės remontui, tai baikit juokus... Surinkom tik trečdalį parašų... Ech, esu šiek tiek nusivylęs.
"Renovacijos lygis tikrai puikų įspūdį palieka. Nors ir matosi, kad daug kur pigiau ir mažiau kokybiškai daryta negu lietuviškuose projektuose, bet geriau dauguma namų pigiau, negu keli atsitiktiniai brangiau".
Visiškai sutinku. Lenkija toli priekyje. Ir visą laiką buvo. Ekonomiškai, kultūriškai ir politiškai. Kadangi pas mus mentalitetas toks, kad ir laiptines išsidažyti nesutinkama (esą, "kam reikia", "pakankamai gerai atrodo", "yra svarbesnių klausimų"), ką jau kalbėti apie ilgalaikį įsipareigojimą dėl renovacijos. Manau, kad turėtų keistis mūsų valdžios politika - renovacija turėtų tapti privaloma. Nes, jei pagal gyventojų norą viską organizuoti, NIEKO nebus. Tiksliau, renovuosis atskiri namai ir tiek žinių. Jeigu jau traktuojame energijos sąnaudų mažinimą kaip vertybę, estetinę pastatų išvaizdą kaip vertybę, koks čia gali būti klausimas: "noriu ar nenoriu [renovuotis]. Reikia ir tiek. Pats dabar, kartu su aktyvesniais kaimynais, bandžiau surinkti parašus mūsų daugiabučio Pašilaičiuose, laiptinės remontui, tai baikit juokus... Surinkom tik trečdalį parašų... Ech, esu šiek tiek nusivylęs.
Turėtų būti taikomas saldainio principas. Renovuojiesi, gauni lengvatas ar pan. Nesirenovuoji, valstybė neteikia lengvatų už šildymą tam kam jų reik, dar kažkokius kozirius išnaudot. Lenkai labai protingai darė,jų renovacijos ir kelių statyba buvo labai skatinami krizės metu, dėl to ir ta krizė jiems nebuvo tokia baisi, nes darbų kainos buvo mažos ir bedarbiai įdarbinti.
Nemažai dar padėjo faktas, kad lenkai renovacijas planavosi iš anksto - pinigėlius kooperatyvai kaupė pamažu, žmonės nuo kiekvieno kvadratinio metro mokėjo nedidėlį mokestį, kuris tik įvestas buvo juokingai mažas, po to pamažu didėjo, bet ne iki kažkokių aukštumų.
Taigi, nebuvo jokio "ei klausykit, rodos mūsų daugiabučiai jau 20 metu byra, turbūt reiktų renovuoti, imkit kreditus", o buvo konkreti schema, kurios dėka absoliuti dauguma daugiabučių jau gana seniai stovi renovuoti.
Ir ne tik renovuoti, bet ir su sutvarkyta aplinka - Poznanėje buvau matęs tokių atvejų, kad prie dar nerenovuoto daugiabučio (kurių šiame mieste turbūt tiek, kiek Vilniuje renovuotų) aplinka labai gražiai sutvarkyta - jokio parkavimo ant žolės, jokių duobių asfalte (ar apskritai asfalto, nes jis dažniausiai keičiamas į trinkeles), gražūs prižiūrėti krūmai, geros kokybės mažoji architektūra ir pan. Vėlgi, visa tai yra vietinių kooperatyvų dėka.
Taigi - mūsų šalies atvejis yra toks, kad pritrūko sisteminio planavimo ir žiūrėjimo į priekį
Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau spėju kad šiuolaikiniai studentai labai greitai viską nuniokos.
Esant norui viskas išsprendžiama. Teko pusmetį Suomijoje gyventi, pasirašant sutartį su bendrabutį administruojančia įmone kartu su jų atstovu apžiūrima gyvenamoji patalpa, pažiūrima ar viskas veikia, po kelių mėnesių jie atėjo patikrinti, tuo pačiu patikrindami ar prasidėjus šildymo sezonui veikia radiatoriai ir pan. Išvykstant vėl patikrinama viskas ir pažiūrima ar palikta taip kaip ir rado. Jei ne, depozitas, kuris buvo berods 250€ negražinamas. Dėl bendrų patalpų aišku sudėtingiau. Bet vėlgi, dėti baudas gadinantiems turtą.
9 aukštų namas pačioje galiorkėje,regis buvo kažkada įtrauktas į tuos sarašus,bet ilgą laiką najininkuose nieks nevyko ir va prašau kiek iškart darbų pradėjo,kad tik iki šalčių spėtų)
pataisau,šaltkalvių 50a yra 3 aukštų daugiabutis namas,kuris realiai renovuojamas(vakar mačiau),jo ne 9 aukštų,kuris šalimais yra
Buvo raudoni, dabar taps pilki. Niūrią dieną atrodys depresyviai.
Na, man raudoni irgi nekaip atrode. Geriau tegu atrodo kaip ligonine negu bendrabutis. O is tiesu galejo nukopijuoti light house spalvinguma ir iterpti rysiai geltonu akcentu. Butu visiskai kitas reikalas. As manau kad taip reiketu ir iprastus daugiabucius renovuoti (vietoj smelio spalvos).
Visiškai sutinku. Lenkija toli priekyje. Ir visą laiką buvo. Ekonomiškai, kultūriškai ir politiškai. Kadangi pas mus mentalitetas toks, kad ir laiptines išsidažyti nesutinkama (esą, "kam reikia", "pakankamai gerai atrodo", "yra svarbesnių klausimų"), ką jau kalbėti apie ilgalaikį įsipareigojimą dėl renovacijos. Manau, kad turėtų keistis mūsų valdžios politika - renovacija turėtų tapti privaloma. Nes, jei pagal gyventojų norą viską organizuoti, NIEKO nebus. Tiksliau, renovuosis atskiri namai ir tiek žinių. Jeigu jau traktuojame energijos sąnaudų mažinimą kaip vertybę, estetinę pastatų išvaizdą kaip vertybę, koks čia gali būti klausimas: "noriu ar nenoriu [renovuotis]. Reikia ir tiek. Pats dabar, kartu su aktyvesniais kaimynais, bandžiau surinkti parašus mūsų daugiabučio Pašilaičiuose, laiptinės remontui, tai baikit juokus... Surinkom tik trečdalį parašų... Ech, esu šiek tiek nusivylęs.
Mano manymu, priekyje jie šiaip jau tiek, kiek masto ekonomija dėl didesnio žmonių skaičiaus leidžia būti priekyje. Ir geografinė padėtis, Vokietija šalia. Šituos du dalykus turint omenyje, galima net pasidžiaugti, kad nesame taip jau ir toli atsilikę.
O dėl nenoro renovuotis - tai visų pirma viešinimo kampanija per maža. Taip, daug buvo kalbama apie tai, bet toli gražu nepasiektas euro įvedimo kampanijos arba stop karui keliuose lygis.
Teisiškai kažin ar išeitų priverstinė renovacija, reikia tai reikia. Vis tiek turi būti žmonių sutikimai. Net jeigu būtų visiškai veltui daroma renovacija, turbūt atsirastų kvailių, kurie nepasirašytų iš principo, tiesiog kad nepasirašyti. Kaip visada, paskatos yra dviejų rūšių - pyrago ir botago principu. Pyrago niekas neima, tai darykim botagą - turi būti nustatyti minimalūs pastatų standartai estetine ir energinio efektyvumo prasme, jeigu neatitinka namas - baudos kiekvieną mėnesį, 50 eurų nuo buto, 100 eurų, 150, kol daeis liaudžiai.
Kitas dalykas - kodėl mažesni miesteliai sugeba žymiai geriau pažengti renovacijos prasme negu Vilnius? Vilniuje stagnacija tiesiog siaubinga. Žmonės labiau galvoja, kad nereikia renovacijos, nes šiaip ar taip butai vertingi ir bus vertingi?
Mano manymu, priekyje jie šiaip jau tiek, kiek masto ekonomija dėl didesnio žmonių skaičiaus leidžia būti priekyje. Ir geografinė padėtis, Vokietija šalia. Šituos du dalykus turint omenyje, galima net pasidžiaugti, kad nesame taip jau ir toli atsilikę.
O dėl nenoro renovuotis - tai visų pirma viešinimo kampanija per maža. Taip, daug buvo kalbama apie tai, bet toli gražu nepasiektas euro įvedimo kampanijos arba stop karui keliuose lygis.
Teisiškai kažin ar išeitų priverstinė renovacija, reikia tai reikia. Vis tiek turi būti žmonių sutikimai. Net jeigu būtų visiškai veltui daroma renovacija, turbūt atsirastų kvailių, kurie nepasirašytų iš principo, tiesiog kad nepasirašyti. Kaip visada, paskatos yra dviejų rūšių - pyrago ir botago principu. Pyrago niekas neima, tai darykim botagą - turi būti nustatyti minimalūs pastatų standartai estetine ir energinio efektyvumo prasme, jeigu neatitinka namas - baudos kiekvieną mėnesį, 50 eurų nuo buto, 100 eurų, 150, kol daeis liaudžiai.
Kitas dalykas - kodėl mažesni miesteliai sugeba žymiai geriau pažengti renovacijos prasme negu Vilnius? Vilniuje stagnacija tiesiog siaubinga. Žmonės labiau galvoja, kad nereikia renovacijos, nes šiaip ar taip butai vertingi ir bus vertingi?
Na, mastas irgi veikia. Kiek Vilniuje iš viso renovuotų namų? Nežinau, bet spėčiau tiek, kiek yra kokiam mažam miestelyje renovuotų.
Dabar Vilniuje rodo parengtus 377 projektus, iš kurių 209 pritarė gyventojai, 111 pradėti darbai (įdomu, beje, būtų gauti tuos visus namus, nes mūsų žemėlapyje yra tik 60 praneštų). Taip kad mastai visai kiti. Be abejo Vilniuje tas procentas mažas, bet dėl to, kad nepalyginamai daugiau namų yra.
Mano manymu visi sovietiniai daugiabuciai turetu buti "socialiniai" - valstybes valdomi. Tai nera toks blogas dalykas kaip lietuvos zmones paiso. Tokiu budu butu sutaupyta daug problemu, jau nekalbant apie tvarka.
Kitas dalykas - kodėl mažesni miesteliai sugeba žymiai geriau pažengti renovacijos prasme negu Vilnius? Vilniuje stagnacija tiesiog siaubinga. Žmonės labiau galvoja, kad nereikia renovacijos, nes šiaip ar taip butai vertingi ir bus vertingi?
Manau, dėl dviejų priežasčių : visų pirma, mažiems miesteliams lengviau gauti ES paramą.Visų antra, ir susidomėjimas iš valdžios atstovų didesnis : Vilniuje net Zuokas apie tai praktiškai nekalbėjo, jau nekalbant apie Šimašių, ši problema pradingsta tarp daugelio kitų : darželų trūkumo, susikiemo infrastruktūros (kelių, aplinkelių ir panašiai) gerinimo , viešojo transporto modernizavimo, miesto centro tvarkymo ir panašiai
Comment