Daugiabučių renovacija Vilniuje

[zajcik]

Tinka ne tik Vilniui, tačiau aktualiausia šiam miestui.

Studentų bendrabučiuose artėja atnaujinimo metas.

Lietuvos aukštosios mokyklos galės pradėti renovuoti seniai remonto nemačiusius bendrabučius. 26 universitetams ir kolegijoms skiriama 30 mln. Lt, iš kurių bus galima suremontuoti 78 bendrabučius.
Aukštosios ir profesinės mokyklos bendrabučiams atnaujinti galės pasinaudoti ir Europos Sąjungos programos JESSICA iniciatyva, pagal kurią bus įgyvendinamos energijos taupymo priemonės.

[RamasN]

Sveiki,

Toks principinis klausimas atsirado, žiūrint į renovuojamus Žirmūnų daugiabučius. Šie daugiabučiai statyti buvo su garantija, kuri berods baigėsi prieš 25 metus, jei ne seniau, ir po to buvo pratęsta. Klausimas - ar renovacija bent kiek sutvirtina esmines nešančias konstrukcijas, ar čia tik kosmetika plius išvaizda plius santechnika ir apšildymas ?

[Pciolka]

Sveiki,

Toks principinis klausimas atsirado, žiūrint į renovuojamus Žirmūnų daugiabučius. Šie daugiabučiai statyti buvo su garantija, kuri berods baigėsi prieš 25 metus, jei ne seniau, ir po to buvo pratęsta. Klausimas - ar renovacija bent kiek sutvirtina esmines nešančias konstrukcijas, ar čia tik kosmetika plius išvaizda plius santechnika ir apšildymas ?

na jeigu pastato nesantis konstruktyvas butu stiprinamas/keiciamas, butu nebe renovacija, o rekonstrukcija.

[Sula]

Klausimas - ar renovacija bent kiek sutvirtina esmines nešančias konstrukcijas

Tame ir reikalas, kasd chruščiovkių karkaso (gelžbetonio plokščių) ilgaamžiškumas yra praktiškai neribotas. Silpna vieta - siūlės, bet jeigu gerai apsaugoti nuo korozijos, tai stovės 1000 metų. Darant renovaciją reikėtų pasirūpinti, kad rasos taškas nesiektų plokščių ir kad nesumažėtų patalpų ventiliavimas.

[Maxas]

Iš fotoreportažų atrodo, kad namai renovuojami vien Žirmūnuose.

[oranger]

Iš fotoreportažų atrodo, kad namai renovuojami vien Žirmūnuose.

Dauguma. Bet vakar mačiau puikiausiai renovuotą 9-aukštį Baltupiuose. Tiesiog saldainiukas! Reikia nuvažiuot pafotkint.

[Maxas]

Dauguma. Bet vakar mačiau puikiausiai renovuotą 9-aukštį Baltupiuose. Tiesiog saldainiukas! Reikia nuvažiuot pafotkint.

Tai čia turbūt dėl to dauguma, kad viskas vykdoma pagal renovavimo programą.
Ten buvo numatyta, kad iš pradžių bus renovuojami Žirmūnų ir Antakalnio daugiabučiai.

[music]

Keista. Seniausi stambiaplokščiai daugiabučiai yra Naugarduko g. ir Antakalnyje (statomi nuo 1956 metų), jie ir turėtų būti prasčiausios būklės..
Žirmūnai statyti vėliau- 1965-1970 (išskyrus "mikrorajoną" prie turgaus).

[Maxas]

Nieko čia keisto. Nes pvz. Antakalnyje renovuojami, ne itin prastos būklės namai - stambiaplokščiai, o plytiniai namai. Veikia ne namo nusidėvėjimo principas, o stipresnės bendruomenės, arba "ypatingų ryšių" principas.

[cakome_algo]

Labiausiai renovacija juda Zirmunuose, Lazdynuose ir Antakalnyje kiti rajonai kolkas dar snaudzia. Gal kas galetu pafotografuoti Lazdynu ir Antakalnio renovuojamus bei jau baigtus renovuoti daugiabucius? O as turedamas laiko pabaigsiu fotografuoti Zirmunu daugiabucius nes dar yra maziausiai 4 renovuoti ir vienas renovuojamas.

[praeivis]

Tame ir reikalas, kasd chruščiovkių karkaso (gelžbetonio plokščių) ilgaamžiškumas yra praktiškai neribotas. Silpna vieta - siūlės, bet jeigu gerai apsaugoti nuo korozijos, tai stovės 1000 metų. Darant renovaciją reikėtų pasirūpinti, kad rasos taškas nesiektų plokščių ir kad nesumažėtų patalpų ventiliavimas.

Nestoves ir 100 metu. Juk jau yra pavyzdziu rusijoje ,kai tokie namai dalinai apgriuvo ir buvo pripazinti avariniais.

[Gytaz]

Vilniuje planuojama kompleksinė Žirmūnų daugiabučių renovacija

Vilniaus savivaldybė planuoja gaivinti apmirusią senų daugiabučių renovaciją, tačiau gyventojams siūlys namus atnaujinti ne pavieniui, o rajonais, nes taip pigiau. Kaip trečiadienį spaudos valandoje teigė Vilniaus meras Vilius Navickas, atlikta stambiaplokščių namų studija, parengti tipiniai projektai, pagal kuriuos galima atnaujinti 600 namų, tačiau planuojama pradėti nuo seniausių blokinių pastatų, išsidėsčiusių tarp Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių.


Atsisakyti pavienės renovacijos ir pereiti prie vadinamos kompleksinės, savivaldybės nuomone, racionaliau, nes tokiu atveju gyventojams nereikės mokėti už kiekvieno projekto parengimą, be to, jei žmonės sutiks, savivaldybė prisiims projektų rengimo ir derinimo, viešų konkursų skelbimo ir kitus organizacinius rūpesčius.

„Jei bendrija pati daro projektą, tai kainuoja apie 50 tūkst. litų. Jei mes darytume 50-100 namų projektą, iki leidimo išdavimo projektas kainuotų beveik 4-5 kartus pigiau. Tai žmonėms nieko nekainuotų. Manome, kad mes, įgiją žmonių pasitikėjimą, galėtume valdyti šį procesą, organizuoti konkursus, kūrybines dirbtuves, nes turime didelę visuomeninių pastatų renovavimo patirtį. Vykdant savivaldybės viešuosius konkursus, išlaidos mokyklų, darželių renovacijai sumažėjo kone dvigubai ir šią situaciją reikia išnaudoti“, - sakė V. Navickas.



Viskas priklausys nuo žmonių

Pirmajame kompleksiniame renovacijos projekte, kurį, jei žmonės sutiks, realiai būtų galima pradėti jau ateinantį pavasarį - 52 tarp Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių pastatyti namai, kuriuose gyvena 6-10 tūkst. žmonių.

Šis kvartalas pasirinktas todėl, kad netoli centro esantys stambiaplokščiai daugiabučiai – seniausi ir prasčiausios būklės.

Savivaldybė visų pirma planuoja apie renovaciją kalbėtis su gyventojais, pateikti jiems klausimynus, kurie šiuo metu rengiami.

Rudeniop numatoma rengti architektų dirbtuves-konkursus, kuriuose bus bandoma ieškoti geriausių architektūrinių pastatų atnaujinimo ir aplinkos tvarkymo sprendimų. Savivaldybė žada, jog vietos architektų darbą vertins ir tarptautiniai ekspertai, turintys didelės patirties daugiabučių renovavimo srityje.

Namuose, kur nėra įkurtų bendrijų, bus bandoma inicijuoti jų kūrimą. Lėšų gyventojų informavimui apie renovaciją gauta iš Europos Sąjungos fondų, tačiau jų neplanuojama švaistyti reklamai per televiziją. Savivaldybės vadovų teigimu, kur kas racionaliau šiuos pinigus panaudoti tiesioginiam bendravimui su žmonėmis, kurie ne visada disponuoja teisinga informacija apie daugiabučių atnaujinimą ir sąlygas.

„Mes privalome informuoti žmones, o sprendimus priims jie patys. Ir jei nutars, kad geriau tegu namas griūva, jų valia. Tačiau, manau, geri pavyzdžiai juos įtikins“, - sakė Vilniaus meras V. Navickas.

Neužkerta kelio privačioms iniciatyvoms

Nuo 2004 iki 2010 metų Vilniuje į daugiabučių atnaujinimą ir energiją taupančias priemones investuota 31,5 mln. litų, investicijų projektus įgyvendino 42 daugiabučiai. Parama namus atnaujinusiems gyventojams siekė 5 mln. Litų.

Šiuo metų sostinėje įgyvendinami 46 investiciniai projektai, daugumoje jų renovaciją baigsis šiemet.

Kaip pabrėžė renovacijos gaivinimo iniciatoriai, Vilniuje planuojamų kvartalų renovacija neužkirs kelio ir privačioms iniciatyvoms.

[zajcik]

Visą kvartalą atiduos vienam subrangovui ar objektai eis atskirai? Pirmuoju atveju kainos bus didelės ir eilės bobučių savivaldybėj kaip ir turgaus atveju.

[praeivis]

didelis ''turgus'' reikalingas tam,kad butu ir dideli otkatai ir niekas negaletu sukontroliuoti.

[Edvard]

Valstybiniai auditoriai namų nesirenovuotų

Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo auditą, konstatavo, kad ji per artimiausius kelis šimtus metų nebus baigta. Be to, auditoriai prisipažino: patys programoje dabartinėmis sąlygomis nedalyvautų, nes po renovacijos namai sutaupo daug mažiau energijos, nei žadama.

Baigsime XXIV amžiuje

vertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų, o norint atnaujinti 70 proc. iki 1993-iųjų pastatytų daugiabučių (maždaug 24 tūkst. jų), kaip yra suplanuota, kasdien turėtų būti atnaujinama ne mažiau nei po 10 pastatų. Jei procesas vyktų dabartiniu greičiu, planas būtų įvykdytas ne 2020-aisiais, o tik XXIV amžiuje - 2338-aisiais arba 2339-ųjų pradžioje.

Tokias liūdnas išvadas padarė auditoriai. Anot jų, programą baigti laiku neįmanoma.

“Gyventojus nuo aktyvaus įsitraukimo į programą sulaiko nežinomybė, ar daugiabučių atnaujinimas tikrai pasiteisins, ar neišaugs šildymo kainos. Valstybės paramos teikimo tvarka turėtų būti lankstesnė, turėtų skatinti gyventojus sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos”, - konstatavo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Anot jos, žmonės taip pat turi turėti galimybę kiekviename bute patys reguliuoti šilumą. Priešingu atveju renovacija jiems nebūtų naudinga.

Nėra kontrolės

Auditoriai nekvestionuoja paties renovavimo reikalingumo, nes senesniems namams šildyti sunaudojama 1,5-2 kartų daugiau energijos. Tačiau dabartinis procesas yra visiškai nepriimtinas.

“Dėl modernizacijos apsisprendę gyventojai neturi jokių garantijų, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir leis sutaupyti tiek šilumos, kiek numatyta projektuose. Visų pirma dėl to, kad neveikia darbų vykdymo kontrolės sistema, nevykdoma analizė, projektų kokybė. Tuo turėtų užsiimti Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, tačiau ji yra tik koordinatorė”, - “Vakaro žinioms” sakė Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Valdemaras Bačiauskas, kuris vadovavo darbo grupei, atlikusiai daugiabučių apšiltinimo programos auditą.

Žmonės maustomi

Pasak jo, dėl projektų nerealumo žmonės dažnai būna apgauti. Pavyzdžiui, atrankos būdu įvertinus 61 atnaujintą daugiabutį, 23-uose pastatuose sutaupomos energijos kiekis du kartus skyrėsi nuo žadėtojo. Būta net atvejų (Panevėžyje), kai po renovacijos sutaupytos energijos kiekis buvo 15 kartų mažesnis nei deklaruotas projekte.

“Iki šiol buvusiomis sąlygomis nė už ką nesutikčiau renovuoti savo daugiabučio, nes net nėra garantijų, kad tai kada nors atsipirks”, - neslėpė V.Bačiauskas.

Liūdna pradžia

“Vakaro žinios” primena, kad iki 2009-ųjų rugsėjo patvirtintiems projektams valstybė žadėjo padengti 50 proc. išlaidų. Dabar - tik 15 proc. Anot Valstybės kontrolės, šiuo metu iš viso įgyvendinta arba įgyvendinama vos 720 daugiabučių apšiltinimo projektų. Per 5 programos veikimo metus renovuota 1,43 proc. daugiabučių, o per kitus 10 metų reikės renovuoti 98,57 proc.

“Jei ir toliau tokiais tempais vyks renovacija, per dieną bus privaloma nebe po 10, o po 20 pastatų renovuoti”, - įspėjo V.Bačiauskas.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neturi kuo pasiteisinti.

“Situacija iš tiesų nėra džiaugsminga. Pasidžiaugti nėra kuo”, - dar vykstant Valstybės kontrolės auditui sakė jis.

1,64 - tiek milijonų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, statytuose iki 1993 m.

VŽ Trigrašis

Pelijantis namų modernizavimas

Edvardas ŽAKARIS - Seimo narys:

Ar realu renovacijos programą baigti iki 2020-ųjų? Kol valstybė žadėjo padengti 50 proc. renovacijos išlaidų, norinčiųjų buvo daug, tačiau valstybė kažkodėl neskirdavo pinigų, todėl procesas stovėjo. Net ir šiandien yra žmonių, kurie padarė projektus ir savo įnašus įmokėjo, tačiau iš valstybės pinigų negavo. O dabar, kai valstybė siūlo 15 proc., o tas tėra katino ašaros, tų norinčiųjų nebeliko. Bet ir tie 15 proc. - tik su tam tikromis sąlygomis, kurių Vyriausybė garsiai neskelbė. Tik dabar Seime pateiktas projektas, kad tie 15 proc. - bet kokiais atvejais.

Kad kuo daugiau būtų norinčiųjų, Vyriausybė išbandė viską. Net prievartą norėjo taikyti - kad 25 proc. namo gyventojų kitiems primestų savo valią. Kam to reikia? Manau, kad viskas daroma komerciniams bankams ir nekilnojamojo turto statytojams padėti: juk žmonės tiek pinigų nenorės ir skolinsis iš bankų.

Juk ne veltui Vyriausybė atmetė tokį siūlymą: tegul žmonės nemoka nė cento, viską finansuoja specialus fondas. O tas fondas po to susigrąžintų pinigus už sutaupytą šilumą. Akivaizdu, jog Vyriausybė nesitiki, kad pinigai grįš, nes viešai žadama dėl renovavimo sutaupyti daug daugiau, nei realiai įmanoma.

Beje, būna, kad žmonės net ne sutaupo, o pralošia. Darbų tokia kokybė, kad po modernizavimo viskas ima pelyti.

[music]

Lazdynai

[Silber418]

Na, svarbu, kad gyventojams būtų geriau gyventi. Apie eksterjerą nieko nerašysiu.

[music]

Lazdynai, penkiaaukštis.

[music]

Šešiolikaaukščiai

[evaldinas]

Pagirtinas dalykas yra tas, kad lietuviai renovuodami daugiabucius pasirenka daugiau ar maziau vieninga- sviesiai geltona spalva. Ne taip, kaip kaimynu lenku daugiaspalvis vaivorykstinis fasadas.