Daugiabučių renovacija Vilniuje

[sleader]

Gyventojų buvo klausiama ir apie numanomą namo ateitį neatlikus renovacijus. „Nustebino, kad nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo, trečdalis senų daugiabučių gyventojų nelabai jaudinasi dėl tolimesnio savo namo likimo ir tikisi, kad jei jo nerenovuos ir jis ilgainiui taps avariniu, tuo pasirūpins valstybė“,''

Nors straipsnyje teigiama jog kažką tai nustebino, tačiau visai nenustebino toks požiūris. Visuomenėje dar gajus toks mąstymas, kad kažkas turi čia už mane viskuom pasirūpinti. Nes net ir šiame forume kartais prasimuša tokios mintys, kaip pvz. apie Viršuliškių daugiabučio renovaciją mokesčių mokėtojų pinigais. Pas mus teisinė bazė ir vykdoma politika vis dar paranki tiems, kurie nieko nedaro ir nesiima iniciatyvos. Pvz. kam tvarkytis savo kiemą, jei ateis savivaldybė ir pakeis stulpus, paklos naują asfaltą, visų lėšomis pakels buto vertę ir nereikės nieko mokėti.

[spekas]

Aš visgi už, kad daugiabučiams pastatytiems iki kokių 1993 ir kiemams sutvarkyti būtų valstybės parama iki kokių 40%. Nes man labiau rūpi, kad pagaliau ir kuo greičiau iš Lietuvos būtų pašalintas ydingas sovietinis pavadinkime paveldas baisių sovietinių energiją švaistančių daugiabučių ir sovietinių disfunkcinių kiemų pavidalu, nei kad dalis mano pinigų nenukeliautų šiai situacijai išspręsti ir kad ji užsitęstų papildomai dešimtmečiais. Vien kaip miestai pagražėtų - man yra verta už tai sumokėti kitiems.

Taip pat yra ir ekonominis aspektas - renovavus daugiabučius energijos šildymui poreikis smuktų maždaug per pusę. Taigi, pinigai paleidžiami per kaminą būtų panaudoti kur nors efektyviau.

Taip pat yra ir sveikatos aspektas - ne taip šalantys ir vasarą kaistantys žmonės būtų sveikesni. Psichologinė būsena (kuri išvirsta ir į fizinę sveikatą) irgi pagerėtų, nes ya žymiai maloniau gyventi malonioje aplinkoje nei griuvėsiuose.

Ir visa tai būtų vienkartinė parama, ne pasikartojanti - vieną kartą susiimkime ir padarykime.

Vat ką reikia botagu plakti tai piktybinius apsileidėlius, kurie ne tik nesitvarko ir dėl jų pastatai griūna (vien Vilniaus senamiestyje kiek pastatų dėl to griūna), bet ir sabotuoja tuos, kurie imasi iniciatyvos tvarkytis. Jiems reikia ne tik paramą atimti, bet ir atjungti pvz karštą vandenį paskelbus šildymo sistemą neatitinkančią techninių reikalavimų (kaip automobilis pvz) ir dėl to negalima eksploatuoti šildymo sistemos ; ). Šildymo sistemų piktybinis nesitvarkymas galioja iki šiol nepakeistom taip vadinamom elevatorinėm, neatskirtom nuo bendro srauto, šildymo sistemoms, kurių yra apie 3000 Lietuvoje.

[sleader]

Aš visgi už, kad daugiabučiams pastatytiems iki kokių 1993 ir kiemams sutvarkyti būtų valstybės parama iki kokių 40%. Nes man labiau rūpi, kad pagaliau ir kuo greičiau iš Lietuvos būtų pašalintas ydingas sovietinis pavadinkime paveldas baisių sovietinių energiją švaistančių daugiabučių ir sovietinių disfunkcinių kiemų pavidalu, nei kad dalis mano pinigų nenukeliautų šiai situacijai išspręsti ir kad ji užsitęstų papildomai dešimtmečiais. Vien kaip miestai pagražėtų - man yra verta už tai sumokėti kitiems.

Viskas su tuom gerai, jeigu tai parama ar dalinis subsidijavimas. Bet tai turi būti tik tam tikra kainos dalis ir tikrai ne >50 proc.
Kai tuo tarpu, dabar kiemus paremontuoja, apšvietimą pakeičia ir t.t., gyventojams prie to prisidedant apskritu nuliu. Net neskaitant, kad net to kiemo priežiūra, apšvietimai ir t.t. nieko nekainuoja.

Taip pat yra ir ekonominis aspektas - renovavus daugiabučius energijos šildymui poreikis smuktų maždaug per pusę. Taigi, pinigai paleidžiami per kaminą būtų panaudoti kur nors efektyviau..

Gal čia daugiau ekologinis aspektas. Nes jeigu žiūrint ekonominiu aspektu, tai man asmeniškai visiškai nerūpi per kur paleidžiama ir kaip iššvaistoma energija, už kurią susimoka kiti asmenys, kurie nesugeba tvarkytis savo aplinkos. Todėl prisidėti savo mokesčiais tam, kad tie žmonės sutaupytų daugiau savo pinigų, nelabai matau jokios motyvacijos.
O jeigu žiūrint per ekonominę prizmę, tai man, kaip naudojančiam mažai energijos resursų, kaip tik naudinga, kad infrastruktūros palaikymo kaštai dalintųsi kuo didesniam energijos vartojimui. Kuo mažiau bus gaminama, tuo didesnė dalis kainoje bus skirta infrastruktūros palaikymui.

[spekas]

Kur ir kaip kiti žmonės išleidžia pinigų yra skirtumas, nes pinigai paleidžiami per kaminą suktųsi pvz eilinio vartojimo ekonomikoje (maistas, pramogos, aptarnavimo verslas ir tt), o tai būtų papildomo uždarbio šaltinis, kuris keltų bendrą finansinį gerbūvį.

,,Kuo mažiau bus gaminama, tuo didesnė dalis kainoje bus skirta infrastruktūros palaikymui.''
Tikslas yra mokėti kuo mažesnę procentinę dalį už infros išlaikymą kainoje, kuri susideda iš kuras+infros išlaikymas
ar
Tikslas kuo mažiau mokėti? Bei kuo mažiau pinigų paleisti per kaminą juos nukreipiant į kitas ekonomikos sritis?

PS.
Kuo mažiau reikia kurenti centriniam šildymui, tuo mažesnio galingumo biokuro katilų reikia, o kai juos reikės keisti - nebereikės pirkti tokio didelio galingumo.