Daugiabučių renovacija Vilniuje

[Robyla]

Draugai individualiuose namuose prieš 15 metų įsirengė geoterminį šildymą, kol kas jokių problemų. Duok Dieve, kad tiek veiktų daugiabučių atveju ir jau gausi akivaizdžią naudą, nes kol kas senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojai už centrinį šildymą sumoka dvigubai daugiau, nei analogiškos kvadratūros namas, kotedžas, nekalbant apie naujos statybos butą.

[sleader]

Draugai individualiuose namuose prieš 15 metų įsirengė geoterminį šildymą, kol kas jokių problemų. Duok Dieve, kad tiek veiktų daugiabučių atveju ir jau gausi akivaizdžią naudą, nes kol kas senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojai už centrinį šildymą sumoka dvigubai daugiau, nei analogiškos kvadratūros namas, kotedžas, nekalbant apie naujos statybos butą.

Vėlgi, klausimas kiek tas didesnes išlaidas lemia tai, kad daugiabutis nerenovuotas, o kiek tai, kad yra centrinis šildymas vs geoterminis.
Kadangi aš gyvenu neseniai pastatytame name, kuris turi centrinį šildymą, tai visai nenorėčiau, kad namas turėtų vietinę katilinę. Nes tokiu atveju kažkada prireikėtų papildomų išlaidų ir investicijų į tą katilinę.
Prieš tai teko gyventi bute, kuris turėjo individualų dujinį šildymą (namas iš tų laikų, kai šildytis dujomis buvo gerokai pigiau). Bet įvertinus, kad per ~17 metų reikėjo ne tik periodinius aptarnavimus daryti tam katilui, bet ir jį pakeisti, tai bendroje sumoje ekonominio efekto iš tokio sprendinio nelabai ir likę. Nors, 2003 m. - kai namas buvo pastatytas, tai atrodė jog toks šildymo būdas labai geras, optimalus ir efektyvus.

[Sula]

Draugai individualiuose namuose prieš 15 metų įsirengė geoterminį šildymą, kol kas jokių problemų. Duok Dieve, kad tiek veiktų daugiabučių atveju ir jau gausi akivaizdžią naudą, nes kol kas senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojai už centrinį šildymą sumoka dvigubai daugiau, nei analogiškos kvadratūros namas, kotedžas, nekalbant apie naujos statybos butą.

Reikia pastebėti, kad individualūs namai didžiąja dauguma turi vietinį, o ne centrinį šildymą.
Geoterminio įrengimas mieste daugiabučiams greičiau egzotika ar iš viso neįmanomas.
Juolab naujų energetiškai efektyvių daugiabučių butų gyventojai, turintys centrinį, iš esmės ir dabar moka už šildymą kapeikas.

[Robyla]

Atkreipkite dėmesį, kad aš pritariu nuomonei, kad nauji namai ir centrinis šildymas yra gerai, todėl ir pateikiau nuomonę, jog jaunimui turėtų būti patrauklesnis pastarasis variantas, o nepritariu perteklinėms investicijoms į senų daugiabučių renovaciją, kur nėra jokio ekonominio efekto ir investicinės grąžos. Lygiai taip pat aišku ir logiška, kad individualūs namai turi vietinį šildymą, būtų keista, jei turėtų centrinį.

[MedinisStrazdas]

Kokia yra ekonominė nauda tokios "efektyvios" renovacijos, prie esamos paramos sistemos? Mano galva - jokios, čia tas pats kas į seną Benewe sukišti krūvą pinigų į remontą ir parduoti už rinkos kainą.

Jeigu ieškom ekonominės naudos, tai reikėtu griauti pastatą ir statyti naują normalų, bet to niekada nebus. O dabar yra seno BMW apipurškimas nauju dažų sluoksniu dažnai net nenuvalant rūdžių.

[Robyla]

Ekonominė nauda būtų tuomet, jeigu naujas namas būtų statomas su daugiau butų, bet tam reikia didesnio aukštingumo ir ne visur jis būtų leistinas. O daugiau būtų, reiškia daugiau transporto prie senos infrastruktūros, vėl akligatvis, nebent priimtų tvarką, kuri reglamentuotų privalomą požeminį parkingą, o tai vėl papildomi kaštai.

[spekas]

Dėl dviejų šildymo vamzdžių kambariuose: koks galimas variantas? Tuos vamzdžius perkelti į šoną ir paslėpti, ar čia dar kažkoks kitas sprendimas?

Butas 4 kamb.. Jį, per perdangas, kambariuose, 4iose vietose kirto stovai po 2 vamzdžius (labai nemalonu tie vamzdžiai).

Renovacijos metu, nauja šildymo sistema su buto šilumos mazgais ir horizontaliu vamzdynų išvedžiojimu leido panaikinti visus 8 vamzdžius, kurie bjauriai darkė sienas ir trukdė pvz baldus statyti, įrengti apdailą. Beje, šiuo kartu nepaminėsiu kokių techninių galimybių neleidžia toks vamzdynų išvedžiojimas kuomet butą keliose vietose kerta stovai.

Nauji stovai, kurių viso 2 vamzdžiai, buvo pravesti komunikacijų šachta. Jei nėra galimybės tiesti šachta, tuomet ieškomi kiti variantai: galbūt laiptinėje, o kur visai prasti popieriai - galbūt kažkurioje buto vietoje. Prie stovo pajungtas buto šilumos punktas su individualiais šilumos ir šalto vandens skaitikliais (viso 2), kurie turi nuotolinį nuskaitymą. Nuo buto šilumos punkto horizontaliai išvedžioti vamzdžiai, kurie yra maždaug nykščio diametro ir vedami virš grindų palei sienas. Beveik jokių griovimų: gręžiamos tik dvi nykščio diametro skylės sienų apačioje, vamzdžius uždengti yra parenkamos specialios grinduojuostės. Vamzdžius norint galima išeksponuoti ir naudoti kaip interjero detalę - juos galima pvz varinius daryti (taip darė vienas kaimynas). Pas mus buvo šiek tiek daugiau griovimo, nes pasirinkau koridoriuje vesti po grindimis tad ten teko prapjauti grindis.

Technines galimybes galbūt aprašysiu kitu pranešimu.

[spekas]

Paaiskinkit

Bandau iš galvos rašyti - tikiuosi ko nepraleisiu ar nepadarysiu klaidų.

Kuomet bute lieka n šilumos stovų, kurie n vietose kerta butą, nėra galimybės ne tik tiksliai apskaityti kiek butas suvartojo šilumos, bet ir negali įsirengti grindinio šildymo, negali kada nori pradėti ir baigti šildymo sezono, negali daryti intervencijų į bute esančią šildymo sistemos dalį (nes bus išderinta namo sistema), berods ir gyvatuko negali išjungti.

Daliklinė sistema. Butą kambariuose per perdangas kerta n stovų. Jais į radiatorius tiekiasmas termofikatas. Ant kiekvieno radiatoriaus kabinamas apskaitos daliklis, kuris maitinamas baterija. Esu ne kartą prisiklausęs kaip žmonės pranešinėja kaip po kelių metų tie dalikliai pradeda gesti ir juos reikia keisti - jei nesuklysiu vieno kaina kažkas palei 100-200 eur.. Gedimai nestebina, nes net ir mūsų bute, kuriame yra vienintelis termofikato skaitiklis su nuotoliniu perdavimu, reikėjo jį keisti po maždaug 5 metų, nes baterija nusėdo. Medžiagos ir darbas kainavo berods apie 60 eur. Tuomet berods kiekviename aukšte laiptinėse statomos duomenų surinkimo stotelės (spėkit ar jos negenda, ar nereikia aptarnavimo, elektros?), kurios renka daliklių rodmenis ir juos siunčia berods į šilumos punktą iš kurio dar viena centrinė stotelė perduoda jau viso namo suvartojimą šilumos tinklams ar kas apdoroja duomenis prieš išsiunčiant šilumos tinklams.

Šilumos apskaitymas daliklinėje sistemoje. Kadangi per butą eina termofikatas, kuris skirtas šildyti ir sekančių butų radiatorius, dalikliai viso srauto neapskaito. Iš to kyla poreikis įvedinėti visokias apskaitos duomenų proporcijas, pvz: 70% buto suvartojimo priskiriama butui, o 30% priskiriama bendram suvartojimui, kuris dar po to dalinamas proporcingai butams pagal jų plotą ir dar ką. Tai reiškia, kad jūs neturite buto šilumos apskaitos - tai tik imitacija. Ir tokioje sistemoje nėra techninės galimybės pilnai apskaityti buto suvartojimo. Gaunasi sumokate pinigus už šildymo sistemos atnaujinimą ir ne tik neturite pilnos individualios apskaitos, bet dar ir gavote daliklius kuriuos nuolat reikės keisti, tikėtina bus visokie apskaitos sistemos aptarnavimo mokesčiai ir dar kas, bei jums vėl iš naujo kambariuose privedžiojama vertikalių vamzdžių... Kad buto suvartojimas būtų pilnai apskaitomas turi į butą ateitį 1 termofikato vamzdis, kuris skirtas tik jūsų butui šildyti, ant kurio statomas šilumos skaitiklis, ir iš buto išeiti tik 1 termofikato vamzdis, kuriuo termofikatas grįžta į šilumos punktą.




Nepriklausoma sistema su buto šilumos punktais suteikia tokias galimybes:
1. karštas vanduo ruošiamas bute šilumokaityje, kuris šildomas termofikatu (ne elektra), termofikatui pakaitinant šaltą vandenį. Todėl nebelieka poreikio karšto vandens vamzdynams su skaitliukais, kuriais karštas vanduo tiekiamas iš šilumos punkte esančio didelio šilumokaičio. Su butų šilumos punktais į kiekvieną butą termofikatas tiekiamas ištisus metus. Vietoje seniau į butą ėjusių šalto vandens, karšto vandens, termofikato vandens vamzdžių, dabar eina tik šalto vandens ir termofikato vamzdžiai. Dėl radikalaus vamzdynų sutrumpėjimo taupoma šiluma, o dėl itin efektyvaus karšto vandens ruošimo karštas vanduo kainuoja mažiau.
2. Kadangi termofikatas tiekiamas į kiekvieną butą visus metus ir butų šildymas nepriklauso vienas nuo kito buto, šildymo sezoną pradedi ir baigi kada nori. Ir nereikia niekur kreiptis, balsuoti etc ; ).
3. Kadangi butų šildymas nepriklauso vienas nuo kito, gali kada nori užsukti gyvatuką.
4. Kadangi butų šildymas nepriklauso vienas nuo kito, gali įsirengti grindinį šildymą, perdarinėti bute esančia sistemą nesutrikdydamas kitų butų šildymo (reikia tik stove po perdarymo viršutiniame bute dėl visa ko išleisti oro perteklių, nes automatinis nuorintuvas momentiškai nesusitvarko su neplanuotu oro pertekliumi.

Šių sistemų kainų palyginimas.
Abiem atvejais keičiama viskas: šilumos punktas, vamzdynai, radiatoriai. Kainos labai artimos, nes vienu atveju išnyksta sistemos dalys, bet atsiranda naujos tokios kaip buto šilumos punktai arba dalikliai su visa duomenų apskaitos sistema, tad tai ant ko sutaupoma vienoje vietoje leidžia padengti atsiradusias išlaidas kitoje vietoje. Bet techninės galimybės yra nepalyginamos šių sistemų. Vartojimo patogumas, komfortas taip pat nepalyginamas. Taip pat energijos, pinigų taupymas ilgalaikėje perspektyvoje, jau nekalbant apie tai, kad nebelieka daliklinės sistemos.

Jei ką domina konsultacija ir ar kokybiškas šildymo sistemos atnaujinimas renovuojant pastatą - kreipkitės.

[spekas]

Nepriklausomos šildymos sistemos su butų šilumos punktais ir horizontaliu vamzdynų išvedžiojimu butuose vertikalaus išdėstymo schema:

[Valiukas]

Nu super. Gal galit patikslinti kiek butų name, kuriame šitie sprendiniai įgyvendinti? Nes aš kaip ir anksčiau rašiau, čia matau didžiausią riziką nesusitarti (nes vis tiek vamzdžiai keliauja horizontaliai per visą butą, apdailą vis tiek įtakoja.
Ir dar - kokio dydžio daiktas yra buto šilumokaitis? Ir kur jis pastatytas?

[spekas]

Tai vat būtent, kad tokiu atveju reikia derinti su kiekvienu savininku. Jau dabar, kai beveik kiekvienas užsidengęs (apdaila vonioje) vandens ir kanalizacijos stovus, sunku įtikinti pakeisti senus vamzdžius. Nes "nu pas mane apdaila čia, tai kaip dabar bus. Man pačiam reikės susitvarkyt? Ne, tikrai nieko nekeisiu". Nors teisiškai tai galėtų namo administratorius/darbų vykdytojas lupt viską velniop nesismulkindamas. O čia atsiranda grindų sienų per visus kambarius daužymas.
Ir tada šildymo vamzdžių išlupimas su šiek tiek pradidintom angom, kurios vėliau užpučiamos "makrofleksu" yra priimtiniausias variantas. Nes gali pragręžti taip, kad net parketo išlupti nereikia, tiesiog praplatiną skylę ir prakiša naują vamzdį.

Turi būti paliktas priėjimas prie bendrų komunikacijų - jų neprieinamas uždengimas yra nelegalus (ir su labai gera priežastimi). Kai renovavo mūsų namą, ne viename bute lupo tokius permanentinius uždengimus - buvo ir naujų. Niekas negali sustabdyti bendrų komunikacijų keitimo jei tam yra daugumos duotas raštiškas sutikimas.

[spekas]

Nu super. Gal galit patikslinti kiek butų name, kuriame šitie sprendiniai įgyvendinti? Nes aš kaip ir anksčiau rašiau, čia matau didžiausią riziką nesusitarti (nes vis tiek vamzdžiai keliauja horizontaliai per visą butą, apdailą vis tiek įtakoja.
Ir dar - kokio dydžio daiktas yra buto šilumokaitis? Ir kur jis pastatytas?

20 butų

Apdailą įtakoja, bet labai mažai. Pvz skylės sienoje uždengiamos specialiomis grindjuostėmis, kurios bus dedamos bet kokiu atveju jei nusprendžiama uždengti vamzdžius, tad galima sakyti skylių automatinė apdaila . Bus tik poreikis remonto jei pvz grindis pjauti. Stovų keitimas paliekant seną vamzdyno išvedžiojimą irgi reikalaus apdailos. Remonto išlaidas kompensuoti galima pvz lėšomis, kurios bus sutaupytos įsirengiant sistemą su buto šilumos punktu (nes ta sistema energiškai efektyvesnė).
Bet siūlyčiau truputi kiek kitaip žiūrėti į tokius dalykus kaip šildymo sistemos keitimas. Kadangi tai darbas, kuris padarytas stovės kokia 50 metų, į jį verta žiūrėti su tokia perspektyva, nes čia ne kokių bandelių nueiti ir bet kada nuspirkti. Jei jau ruošiesi daryti tokį darbą tai jau geriau daryti gerai (nežinau kaip dar labiau tai pabrėžti). O kad padaryti gerai - nusiteik kad reikės kažką aukoti. Dažnu atveju - apdailą. Bet juk renovacijos metu ne tik šildymo sistema keičiama dažnai, tad remonto bus ir kitur, tad ir šis momentas turėtų būti atsižvelgiamas.
Taip pat turi būti vertinama ir kokių techninių / patogumo / sistemos valdymo galimybių netenki pakeisdamas visą sistema, bet palikdamas seną vamzdynų išveždiojimo principą. Žymiai skaudžiau bus sumokėjus ir renovavus suvokti, kad reikėjo visgi įrengti šiuolaikinę sistemą su jos teikiamomis galimybėmis nei ''pataupyti'' ant remonto, bet likti su pasenusiais sistemos veikimo principais. Pvz mūsų name, kurie iš pradžių nerimavo dėl remontų, po renovacijos džiaugėsi kad savo komfortą paaukojo remontams, renovavo namą didesne apimtimi ir iš pagrindų geriau.
Aš sakau taip - jei jau nedaryti šildymo sistemos iš esmės, tai geriau visai nelįsti.

Buto šilumos punkto išmatavimai maždaug (nes yra skirtingų modelių):
Aukštis - apie 60 cm + apie 20 cm vamzdžių pajungimui
Plotis - apie 50 cm
Gylis - apie 15 cm
Pas mus jis pakabintas ant bendrų komunikacijų šachtos, tualete. Beje, žiemos metu nuo jo sklinda papildomos šilumos tad pakabinus pvz vonioje gaunate patalpos papildomą šildymą kaip bonusą.

[Lettered]

Šiaip ar taip, ką norėjau pasakyti - renovacijos visas gėris yra ne šilumos kaštų taupyme

Čia kaip ir savaime suprantamas dalykas, juk turbūt ne tik dėl to, kad šildymas pigesnis naujos statybos buto kv kaina 2-3 kartus didesnė nei toje pačioje vietose esančio senos statybos. Tik gaila, kad apie tai nėra komunikuojama ir renovacija dėl to stringa, nes daug kas galvoja jog tai tik putplastis ir sutaupyta šiluma.

[MedinisStrazdas]

Ekonominė nauda būtų tuomet, jeigu naujas namas būtų statomas su daugiau butų, bet tam reikia didesnio aukštingumo ir ne visur jis būtų leistinas. O daugiau būtų, reiškia daugiau transporto prie senos infrastruktūros, vėl akligatvis, nebent priimtų tvarką, kuri reglamentuotų privalomą požeminį parkingą, o tai vėl papildomi kaštai.

Jeigu būtų statoma iš naujo, tai požeminų parkingą statyti yra logiškas sprendimas, kaip tai daroma visose naujose statybose. Butų skaičius nebūtinai didesnis, nes tvarkingai pastatytas namas per savo ekonominę naudą atsipirks daug labiau negu plokštėmis apkalta stalinovkė.

[Vainiuxas789]

Gal kas žinot kaip einasi Viršuliškių daugiabučio atstatymas?

[Ciurlionis]

[Creatium]

Gal kas žinot kaip einasi Viršuliškių daugiabučio atstatymas?

Man atrodo jau kaip ir užbaigti montuoti langai.

[digital]

Man atrodo jau kaip ir užbaigti montuoti langai.

[gangstarr]

O jie ten senus langus sudėjo į naujas plokštes?

Edit: tik pasirodė, matosi lipdukai

[_rB_]

Normaliai viso namo negalima buvo atrenovuoti?