Daugiabučių renovacija Vilniuje

[Burnnots]

Primena kai chruščiovkėse pasidaro "versalio" remontus, su fake auksu, fake šilku, baldakimais, drožiniais, etc. Gal geriau nereikia. Net keista kad Vokietija, jei reikėtų spėti, spėčiau, kažkur ryčiau.

[ttttt]

Variantas iš Vokietijos.

Tiesą sakant atrodo siaubingai, primena tą kičą, kurį padarė Kaliningrade prieš pasaulio čempą 2018.





Šiaip ir savo aplinkos rate pažįstų žmonių, kuriems tai patiktų, bet asmeniškai pats būčiau už skandinavišką variantą, kai pastatai yra arba tobulai prižiūrimi, arba renovuojami ne per daug nutolstant nuo pirminio projekto, arba modernizuojami

[MedinisStrazdas]

Primena kai chruščiovkėse pasidaro "versalio" remontus, su fake auksu, fake šilku, baldakimais, drožiniais, etc. Gal geriau nereikia. Net keista kad Vokietija, jei reikėtų spėti, spėčiau, kažkur ryčiau.

Rytų vokietijoje tie patys sovietai statė kaip ir pas mus.

[Burnnots]

Rytų vokietijoje tie patys sovietai statė kaip ir pas mus.

Kad statė tai taip, bet, kad dabar tokiu stiliuku "dekoruoja" tai liūdna. Visiškai pritariu paskutiniam ttttt komentarui.

[Zefyras]

Rytų vokietijoje tie patys sovietai statė kaip ir pas mus.

Juokinga kad kažkam vis dar atrodo kad komiblokai tai sovietų išmislas. Tame pačiame Berlyne kartais nežinant, kur ėjo siena, sunku suprasti, ar daugiabučiai Rytų Vokietijos, ar Vakarų Vokietijos statyti. Tokių pačių rajonų pilna ir Vakarų Vokietijos miestuose.

[VLR]

Tiesą sakant atrodo siaubingai, primena tą kičą, kurį padarė Kaliningrade prieš pasaulio čempą 2018.

Šiaip ir savo aplinkos rate pažįstų žmonių, kuriems tai patiktų, bet asmeniškai pats būčiau už skandinavišką variantą, kai pastatai yra arba tobulai prižiūrimi, arba renovuojami ne per daug nutolstant nuo pirminio projekto, arba modernizuojami

Čia street art, kiek suprantu, labiau meno projektas nei tikra renovacija.
http://www.secretcitytravel.com/berl...-marzahn.shtml

Aš irgi nesiūlyčiau Lietuvoje renovuoti naudojant 19-a stilių Kita vertus, to klaikaus komibloko tūrio padalijimas naudojant skirtingas spalvas, skirtingas stogo linijas ir skirtingus dekoracijų elementus ant kiekvieno iš fasadų man visai patinka. Dar kartą pažiūrėjus - jei vietoje viso kičo būtų pridėję labiau moderniam pastatui tinkančių elementų, galėjo būti net labai neblogai. Dabar tai taip - beskonybė. Aišku ji mums negresia, nes tokios renovacijos būtų labai smarkiai per brangios.

Šiaip ir savo aplinkos rate pažįstų žmonių, kuriems tai patiktų, bet asmeniškai pats būčiau už skandinavišką variantą, kai pastatai yra arba tobulai prižiūrimi, arba renovuojami ne per daug nutolstant nuo pirminio projekto, arba modernizuojami

Na, visi turi skirtingas nuomones. Maniškė yra ta, kad komiblokų originalūs projektai (su visais jų rajonais) buvo absoliutus mėšlas ir distopinis urbanistikos ir architektūros dugnas. Būtent dėl to man kuo toliau nutolstama nuo to metų originalių projektų, tuo (dažniausiai) atrodo geriau (nekalbant apie visišką piguvą ir kt. ekstremumus). Buvo minėta Miljonprogrammet - esu kalbėjęs su pora švedų apie tuos namus, jie ten universaliai yra laikomi visišku mėšlu (bent jau žmonių, galinčių rinktis, tarpe). Kita švedė, atsimenu, yra sakius, kad Estonia yra 'an extremely ugly country', nes ten daug tokių pastatų. Pirmas Google rezultatas užklausai 'what do Swedes think about Miljonprogrammet':

https://www.reddit.com/r/sweden/comm...llion_housing/

Ten yra neblogų atsakymų.

Man apskritai keista, kiek Lietuvoje žmonių šituos apgailėtinus narvus laiko legit gyvenamosioms vietoms. Bet gal ir negalima tikėtis daugiau iš tų, kurie nelabai ką geriau yra matę.

Jei man reiktų nubrėžti kažkokias komiblokų renovacijos gaires, tai jos būtų šios:
- tūrių skaldymas spalvomis ir medžiagomis suteikiant jiems daugiau individualumo ir siekiant panaikinti tą distopinį masinės statybos jausmą
- daugiau (modernių ar nesenstančių) architektūrinių elementų ant fasado (t.y. ne kolonų ar skulptūrėlių, o linijų, fasado darymo ne plokščiu, o 3d ir pan)
- atviri įėjimai su daug stiklo
- visiškas erdvių perplanavimas

Man patinkantis pavyzdys architektūros būtų Wohnsiedlung Heusserstrasse renovacija Šveicarijoje (reikia su rodyklyte klikinti, ten yra prieš ir po nuotraukų):
https://www.z2g.ch/nachhaltiger-stoffwechsel/
Deja, šiame pavyzdyje, tūrių padalijimas nukenčia.
Anyway, geros renovacijos kainuoja daug, tai čia galima prifantazuoti daug, bet kažkokio lygio pakilimo didelio artimiausiu metu nesitikiu.

[ttttt]

Na, visi turi skirtingas nuomones. Maniškė yra ta, kad komiblokų originalūs projektai (su visais jų rajonais) buvo absoliutus mėšlas ir distopinis urbanistikos ir architektūros dugnas. Būtent dėl to man kuo toliau nutolstama nuo to metų originalių projektų, tuo (dažniausiai) atrodo geriau (nekalbant apie visišką piguvą ir kt. ekstremumus). Buvo minėta Miljonprogrammet - esu kalbėjęs su pora švedų apie tuos namus, jie ten universaliai yra laikomi visišku mėšlu (bent jau žmonių, galinčių rinktis, tarpe). Kita švedė, atsimenu, yra sakius, kad Estonia yra 'an extremely ugly country', nes ten daug tokių pastatų. Pirmas Google rezultatas užklausai 'what do Swedes think about Miljonprogrammet':

Ne, na tai žmonės, kurie gali rinktis net neturėtų būti šitoje diskusijoje, nes čia yra maždaug kaip MB vairuotoją klausti ar pirktų Dacia. Na ir šiaip kokybės supratimo prasme jie yra absoliučiai kitame lygyje. Jeigu tiem patiems švedams parodytumėt naujas Šnipiškių putplastines dėžės ir pasakytumėt, kad žmonės už jas moka po 4K už kvadratą, jie būtų išvis šokiruoti ir negalėtų suprasti kaip kažkas panašaus gali vykti ir how the hell visiems tai atrodo normalu.

Bet čia dar matot koks dalykas, kai švedui pasakai miljonprogrammet, jis iškart įsivaizduoja Tensta, Rinkeby, Almvik, Fittja ir kitus rajonus (kuriuos, beje, ir Švedijoje lygina su Novosibirsku ) ir jie jam iškart asocijuojasi su negatyviais dalykais dėl savo reputacijos, kaip mums pvz "Šanchajus", "Kalvarkė", "Naujanai" ir t.t. Bet tuo tarpu taip yra tik dalis, miljonprorammet, kuri, let's be honest, jeigu lyginti su Lietuva, vistiek labai stipriai laimi ir ne tik lyginant su sovietiniais rajonais, bet ir pvz su kokiu nors Perkūnkiemu ir panašiais rajonais.

Štai keletas pavyzdžių, kurie irgi yra pastatyti kaip miljonprogrammet dalis 1, 2, 3, mano manymu jie atrodo žymiai geriau, nei net kai kurie šiuo metu statomo projektai Šnipiškėse ir kituose centriniuose rajonuose. Ir tokių gerų pavyzdžių tikrai yra nemažai.

[VLR]

Ne, na tai žmonės, kurie gali rinktis net neturėtų būti šitoje diskusijoje, nes čia yra maždaug kaip MB vairuotoją klausti ar pirktų Dacia. Na ir šiaip kokybės supratimo prasme jie yra absoliučiai kitame lygyje. Jeigu tiem patiems švedams parodytumėt naujas Šnipiškių putplastines dėžės ir pasakytumėt, kad žmonės už jas moka po 4K už kvadratą, jie būtų išvis šokiruoti ir negalėtų suprasti kaip kažkas panašaus gali vykti ir how the hell visiems tai atrodo normalu.

Bet čia dar matot koks dalykas, kai švedui pasakai miljonprogrammet, jis iškart įsivaizduoja Tensta, Rinkeby, Almvik, Fittja ir kitus rajonus (kuriuos, beje, ir Švedijoje lygina su Novosibirsku ) ir jie jam iškart asocijuojasi su negatyviais dalykais dėl savo reputacijos, kaip mums pvz "Šanchajus", "Kalvarkė", "Naujanai" ir t.t. Bet tuo tarpu taip yra tik dalis, miljonprorammet, kuri, let's be honest, jeigu lyginti su Lietuva, vistiek labai stipriai laimi ir ne tik lyginant su sovietiniais rajonais, bet ir pvz su kokiu nors Perkūnkiemu ir panašiais rajonais.

Štai keletas pavyzdžių, kurie irgi yra pastatyti kaip miljonprogrammet dalis 1, 2, 3, mano manymu jie atrodo žymiai geriau, nei net kai kurie šiuo metu statomo projektai Šnipiškėse ir kituose centriniuose rajonuose. Ir tokių gerų pavyzdžių tikrai yra nemažai.

Taip, šitie plytinukai tai man visai patinka ir jei lietuviškų komiblokų renovacija lygiuotųsi į juos, aš nieko prieš tikrai neturėčiau. Ir taip, tokie namai yra geriau nei labai didelė (turbūt didesnė) dalis Vilniaus post sovietinės statybos. Tačiau šiuose konkrečiuose namų pavyzdžiuose yra nemažai architektūrinių detalių (šlaitiniai raudoni stogai, įdomūs balkonai, skirtingų dydžių ir formų langai, ne plokščias fasadas), neblogas tų namų ir medžiagiškumas. Dėl to vis tik nesu tikras, ar tokie pastatai yra tipiniai Miljonprogrammet pastatai, ar tik tos programos retos išimtys. Galiu klysti, bet man yra susidaręs įspūdis, kad kai švedai sako Miljonprogrammet stiliaus būstas, jie labiau turi omeny 'prištampuotas' beveides blokines dėžes plokščiais fasadais, plokščiais stogais ir be jokių architektūrinių elementų, kaip šioje nuotraukoje:

https://sv.wikipedia.org/wiki/Miljon...nsta_2009d.jpg

Aš nematau kaip būtų galima tokių distopinių narvų originalius projektus panaudoti kažkam kitam, nei šiukšlių dėžės užpildymui. Pats, asmeniškai, matau šiuos pastatus kaip šablonus, iš kurių galima padaryti kažką visiškai naujo ir daug geresnio su naujais projektais ir naujomis idėjomis. Konkrečiai tokių pastatų renovacijose norėčiau matyti ne tik geras medžiagas (Marmoroc, klinkerį), bet ir daugiau tūrių dalijimo ir (modernių) architektūrinių elementų, suteikiančių individualumo, įvairovės ir sumažinančio tą šlykštų distopinį jausmą, kuris apima būnant tuos rajonuose. Nežinau tik, kiek realu tai pasiekti Lietuvoje - kol kas rezultatais esu nusivylęs.

[Auerswald]

Šneka jie apie kažkokį "padaryt kažką naujo, klinkerius, marmoroc ir pan." Pirmiau Lietuva tegul bent susitvarko iki Švedijos komibloko lygio namus savo, o tada galėsim dviratį išradinėt.
Apie ką kalba eina jei net nekalbant apie renovaciją, fasado tvarkymo darbų Vilniuj nėra. Bent kaip Talinas tegu balkonų skardas susivienodina ir tai vaizdas geresnis. Juokinga bet ir graudu.

[digital]

Atsiprašau, bet čia panašaus lygio siūlymai, kaip "nesiaurinkim" gatvių, kol yra duobių kitose. T.y. suremontuokim (perasfaltuokim), užkonservuokim viską dar keliems dešimtmečiams. Ačiū, ne.

[ttttt]

Galiu klysti, bet man yra susidaręs įspūdis, kad kai švedai sako Miljonprogrammet stiliaus būstas, jie labiau turi omeny 'prištampuotas' beveides blokines dėžes plokščiais fasadais, plokščiais stogais ir be jokių architektūrinių elementų, kaip šioje nuotraukoje:

Čia atsakymas būtų ir taip ir ne.

Taip, kai sakai žodį miljonprogrammet, švedas įsivaizduoją prasčiausią pavyzdį, kurį jūs ir parodėt. Bet ne, miljonprogrammet toli gražu nėra tik tokie pastatai, nes programos tikslas buvo aprūpinti būstu "milijoną šeimų", o šeimos būna labai skirtingos, todėl ir būstas buvo labai skirtingas.

Yra pilna architektūriškai įdomių pastatų, yra labai daug mažaaukščio būsto (pvz 2 aukštų, pas mus tokie išvis būtų stumdomi kaip premium būstas), yra net privačių namų kvartalai, štai vienas pavyzdys. Jeigu įdomu, galite rasti daug pavyzdžių pasigooglinę "miljonprogrammet villor/radhus/småhus"

[spekas]

APVA pranešimas „Aptartos strateginės daugiabučių renovacijos kryptys“

https://lsta.lt/aktualijos/apva-pran...cijos-kryptys/

,,2022-10-12

Aplinkos projektų valdymo agentūros 2022 m. spalio 11 d. pranešimas.

Būsto dienos proga Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija surengė tarptautinę konferenciją „Daugiabučių namų atnaujinimo svarba žaliojo kurso kontekste“.

Konferencijos metu strategines daugiabučių renovacijos kryptis nubrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis,

Naujas galimybes daugiabučių gyventojams, planuojantiems alternatyvių energijos šaltinių diegimą, pristatė APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas, o apie žaliojo kurso sprendimus efektyviai renovacijai kalbėjo Aidas Vaičiulis, Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius.

Antrojoje konferencijos dalyje buvo pristatyta naujo daugiabučių rangos pirkimų modulio CPO LT elektroniniame kataloge galimybės bei saulės parkai, kaip sprendimas daugiabučių bendrijoms.

Svarbiu konferencijos akcentu tapo pranešimai apie organinę renovaciją. Inga Rovbutas, IWO atstovė iš Vokietijos papasakojo apie serijinę renovaciją Vokietijoje ir jos galimybes Lietuvoje, o gerąja patirtimi įgyvendinant serijinės/skydinės renovacijos projektus Estijoje pasidalino Targo Kalamees, pilotinio projekto bendraautorius.''

[spekas]

Suplanuota, kaip pastatų anglies dvideginio pėdsaką Lietuvoje iki 2050 metų sumažinti iki nulio

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/supla...inti-iki-nulio

,,Aplinkos ministerija parengė Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą, kuris leis iki 2050 m. visų Lietuvos viešų ir privačių pastatų bei gyvenamųjų namų anglies dvideginio pėdsaką sumažinti iki nulio. Plane numatyta skatinti kvartalinę renovaciją, kai atnaujinami ne tik pastatai, bet ir inžinerinės sistemos, bendrosios erdvės, telkiant valstybės ir pastatų savininkų investicijas renovacijos projektams įgyvendinti.

Pagal aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtintą Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą bus skaitmeninami su pastatų atnaujinimu susiję procesai ir paslaugos atsisakant popierinių dokumentų.

Numatoma sukurti skaitmeninį investicijų plano rengimo sprendimą, atnaujinti informacinę sistemą APVIS. Bus diegiami nauji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administravimo IT priemonėmis sprendimai, užtikrinantys šio proceso kokybę ir efektyvumą.

Siekiant pagerinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų ir ekspertizės, statybos darbų atlikimo, techninės priežiūros kokybę taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM), bus tobulinami teisės aktai.

Kartu bus sudarytos sąlygos didinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratorių skaičių ir gerinti jų kvalifikaciją. Planuojama įvertinti galimybę taikyti fiksuotą įkainį už atliktus pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

Numatyta parengti galimybių studiją, skirtą skatinti pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijai, kai jų atnaujinimas neprasmingas, ir jos įgyvendinimo modeliui sukurti. Be to, bus rengiamos kvartalinės kompleksinės renovacijos programos, suteikiant savivaldai priemones šiam tikslui įgyvendinti.

Suplanuoti ir pilotiniai kvartalinės kompleksinės renovacijos projektai. Bus renovuoti 4 pavyzdiniai viešieji pastatai ir 4 daugiabučiai namai. Po renovacijos jie suvartos vidutiniškai 30 proc. mažiau energijos. Tam numatoma pasitelkti naujus šiltinimo surenkamomis izoliacinėmis sistemomis iš organinių žaliavų sprendimus, statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas, apjungiančias visus statybos procesus.

Numatoma parengti naujus pastatų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo modelius ir instrumentus, pritraukiant privačių investuotojų lėšas. Tam bus siekiama glaudžiau bendradarbiauti su privačiais investuotojais, kurie norėtų dalyvauti modernizuojant (atnaujinant) daugiabučius gyvenamuosius namus.

Siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro renovuojant prie centralizuoto šildymo neprijungtus daugiabučius ir negyvenamos paskirties pastatus, pastato renovacijos projekte bus įvertinamas jų prijungimo prie šios sistemos tikslingumas ir nagrinėjamos elektros energijos, šilumos gamybos įrenginių, gaminančių energiją iš atsinaujinančių išteklių, įdiegimo galimybės.

Plane numatytos priemonės centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus transformacijai. Visa pastatuose tiekiama šiluminė energija turės būti neutrali CO₂, atsinaujinančių energijos išteklių dalis centralizuoto šilumos tiekimo sistemose 2030 m. turės sudaryti 90 proc., o 2050 m. – 100 proc. Tam bus skatinama naudoti biomasės kurą, saulės energijos technologijas, šilumos siurblius, atliekinę ir geoterminę energiją, šilumos kaupimą.

Daug dėmesio bus skiriama komunikacijai, kad visiems gyventojams būtų prieinama informacija apie modernizavimo (atnaujinimo) programas, galimybes įsidiegti atsinaujinančius energijos išteklius.

Vyriausybė pritarė Ilgalaikei pastatų renovacijos strategijai 2021 m. Įgyvendinant jos tikslus siekiama iki 2050 m. modernizuoti 440 tūkst. pastatų arba apie 110 mln. kv. metrų jų ploto, sumažinti metinį pastatų fondo pirminės energijos vartojimą 60 proc., o metinį pastatų fondo CO₂ emisijų kiekį iki nulio.

Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos įgyvendinimo planą įgyvendins Aplinkos, Energetikos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, Vidaus reikalų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba, Lietuvos architektų rūmai, savivaldybės, energijos tiekėjai, biokuro gamintojai ir kiti subjektai.''

[cozzamarra]

Taip, raktiniai žodžiai: lietuviški „liberailai“, Simonas Gentvilas, LRS kadencijos antra pusė, lėšos naujoms IT sistemoms bei galimybių studijoms, grand planai 30-čiai metų į priekį...

Reziume: naujieji vasiukai arba kontora „ragai ir kanopos“, bet lėšas tai įsisavinsim...

[Eidvis]

Kam tie delfi lygio komentarai apie visur ir iš visko 'įsisavinamas' lėšas? Jei yra korupcijos faktų - reikia juos viešinti, jeigu yra pastabų rengiamai strategijai - reikia apie tai kelti diskusiją, o jeigu bet koks valstybės rengiamas projektas atrodo kaip 'lėšų įsisavinimas' - reikia gydytis, nes toks požiūris veda prie to, kad valdžioje sėdintys žmonės geriau jau tegul nieko nedaro, nes bet kokios įstatyminės ar kitos jų iniciatyvos bus priimtos kaip 'lėšų įsisavinimas'.

[cozzamarra]

Eidvi, būtų galima sutikti, jeigu kalba neitų apie už korupciją teisiamos partijos narį. Aišku, jūsų teisė pasitikėti liberalais apsiskelbusiais politverslo atstovais. O gal jums reikia pavyzdžių, nes nesekate politinio Lietuvos gyvenimo?

[spekas]

Garantinių priemonių užtikrinimas užbaigus daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimą (modernizaciją)

https://vtpsi.lrv.lt/lt/naujienos/ga...-modernizacija

[spekas]

Stringant daugiabučių modernizavimui siūloma iš esmės keisti procesą

https://madeinvilnius.lt/verslas/sta...eisti-procesa/

: )

[spekas]

Šilumos sistemas daugiabučiuose su valstybės parama įmanoma renovuoti per savaitę, kai didžioji viso namo renovacija trunka kelerius metus. (manau, kad tai klaidinantis teiginys, nes tiek patys darbai gal ir gali trukti, bet net ir maksimaliai eliminavus biurokratizmą vis tiek kažkiek užtruks balsavimas ir projekto parengimas)

,,Gyventojai raginami pirmiausia atnaujinti šilumos punktus, mat tai sutaupytų apie 30 proc. suvartojamos šilumos, ir tik paskui galvoti apie viso daugiabučio renovaciją, kuri ir kainuoja daugiau, ir trunka ilgiau. Daugiabučių namų renovacija yra vienas efektyviausių būdų sumažinti energines sąskaitas, tarp jų – ir šilumos energijos. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, mažosios renovacijos projektams šiuo metu yra gautos 63 paraiškos, bendra jų subsidijos suma siekia 1,9 mln. eurų.

Liepos mėn. paskelbto kvietimo pabaiga numatoma, kai bus įsisavinta visa mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų suma. Iš jau gautų paraiškų 40 skirtos daugiabutyje modernizuoti šilumos punktą ir sutvarkyti šildymo sistemą, 23 paraiškos – modernizuoti tik šilumos punktus. Atitinkamai šilumos punktui ir šildymo sistemai atnaujinti vidutinė prašoma suma yra 43 tūkst. eurų, o subsidija tik šilumos punktui modernizuoti siekia 10,5 tūkst. eurų.

Lietuvoje apie 2500 daugiabučių namų vis dar naudoja elevatorinius (neautomatizuotus) šilumos punktus, daugiausia jų Vilniuje – 520, Kaune – 510, Panevėžyje – 503, Klaipėdoje – 361. 2019–2021 m. su valstybės finansine parama buvo atnaujinti tik 38 šilumos punktai ir šildymo sistemos. Pagal tokį tempą visi punktai būtų atnaujinti per 62 metus.

Atsižvelgdama į tai, Energetikos ministerija neseniai nustatė privalomuosius reikalavimus, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos privalo būti pertvarkytos iki 2026 m. vidurio. 2022 m. Klimato kaitos programoje mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų. Energetikos ministerijos skaičiavimu, bendras mažosios renovacijos atnaujinimo poreikis ateinančiais metais yra apie 50 mln. eurų.

Atnaujinimas – per savaitę

„Diskusija apie didžiąją ir mažąją renovaciją trunka ne vienus metus. Ir labai džiugu, kad šiemet mažoji renovacija pajudėjo. Bet, kai kalbama apie mažosios ir didžiosios renovacijos projektų įgyvendinimo laiką, matome visiškai kitus tempus. Mažąją renovaciją galima padaryti per savaitę, jeigu vertinsime darbų atlikimo trukmę“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad šiemet geriausiu atveju bus modernizuota 400 daugiabučių namų, o mažąją renovaciją esą nesunku suintensyvinti ir „turėti rezultatą čia ir dabar“. „Šią žiemą ir kitą žiemą – jau turėti mažesnes sąskaitas už šildymą“, – pastebėjo I. Žilienė. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad, sparčiai augant energijos kainoms, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti šiais metais dar nebuvo paskelbta, posėdyje svarstė daugiabučių namų atnaujinimo (didžiosios renovacijos) ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (mažosios renovacijos) klausimus.

Siūlo renovuoti ir „naujesnius“ namus

Mažąją renovaciją iš mirties taško išjudino tai, kad šiemet nuo 30 proc. iki 80 proc. yra padidintas paramos intensyvumas. Pavyzdžiui, butų ir kitų patalpų savininkams gali būti kompensuojama 80 proc. renovacijos projekto vertė. Vis dėlto, jeigu šilumos punktas vis dar priklauso šilumos tiekėjui, paramos intensyvumas siekia tik 40 proc. Atitinkamai didelei įmonei skiriama parama siekia iki 45 proc., vidutinei įmonei – iki 55 proc., mažai arba labai mažai įmonei – iki 65 proc. mažosios renovacijos projekto vertės subsidija.

Šiuo metu mažosios renovacijos projektams finansinė parama skiriama tik tuose namuose, kurie pastatyti pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus. Energetikos ministerija siūlo, kad paramą gautų ir vėliau pastatyti daugiabučiai. „Kitais metais sueis 30 metų ir tiems „naujiesiems“ daugiabučiams. Juose yra pasenę ir šilumos siurbliai, juose reikia atnaujinti ir šilumos punktus – ne visi jie turi automatinę valdymo sistemą, ne visur įdiegti skaitikliai, termostatiniai reguliatoriai – visai šiai įrangai senesniuose namuose skiriama parama“, – sakė I. Žilėnienė.

Ministerija taip pat siūlo, kad paramą galėtų gauti ir visus mažosios renovacijos darbus atlikti šilumos tiekėjai ir tuose namuose, kuriuose šilumos punktai nuosavybės teise priklauso gyventojams. Tai išjudintų renovaciją tuose daugiabučiuose, kuriuose gyvenantiems butų savininkams trūksta pasitikėjimo ir aktyvumo.

Nevykdo patvirtintos strategijos

2021 m. Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatyta kasmet modernizuoti po 1 tūkst. daugiabučių namų.

Tačiau šiemet iš viso planuojama įgyvendinti tik apie 400 daugiabučių renovavimo projektų. Iš jų 316 jau baigti. Palyginimui, 2021 m. šiuo metu buvo baigti 248 daugiabučių renovavimo projektai. Strategijoje kartu numatyta iki 2050 m. transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Lietuvoje tik 2 proc. pastatų fondo vienetų nuosavybės yra vieša (valstybės arba savivaldybės nuosavybė), likusių 98 proc. nuosavybė yra privati (t. y. fizinių arba juridinių asmenų). Vertinant pagal plotą, daugiabučiai sudaro 29 proc. ir individualūs namai – 34 proc. bendro pastatų fondo ploto.

Rangovus turi trečdalis projektų

Dėl augančių energijos ir statybų kainų daugiabučių projektams šiuo metu sunku rasti statybos įmones, kurios sutiktų atlikti renovacijos darbus. APVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinami 1577 daugiabučių renovacijos projektai. Tačiau iš jų tik trečdalis, t. y. 559 projektai pasirašę rangos darbų sutartis ir atlieka renovacijos darbus. Dalis jų bus baigti dar šiemet, kiti – kitąmet. Planuojama, kad kitąmet galėtų būti baigti dar 292 projektai, kuriems jau yra išduoti statybos leidimai ir šiuo metu yra perkami rangos darbai. Parengimo stadijoje šiuo metu – 120 projektų: jie vertinami ekspertų arba jiems ketinama gauti statybos leidimus. Dar 606 projektai, kurie šių metų pradžioje pasirašė valstybės paramos sutartis, yra pradinėje įgyvendinimo stadijoje – vykdomos techninių projektų pirkimo procedūros.

Daugiausia renovacijos projektų (58,7 proc.) yra įgyvendinusi Birštono savivaldybė, antroje vietoje (45,5 proc.) – Panevėžio miesto savivaldybė, trečioje (36,6 proc.) – Ignalinos r. savivaldybė. Mažiausiai (10 proc. ir mažiau) projektų įgyvendino Varėnos, Zarasų ir Anykščių r. savivaldybės.

Milijardų eurų parama

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa paskelbta 2005 m. Pastarojo, aštuntojo, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti paraiškų teikimo terminas baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. ir iki šiol dar nėra paskelbtas devintasis kvietimas. Vyriausybė 2023 m. valstybės biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms gyventojams ir verslui numatė skirti daugiau nei 1,93 mlrd. eurų, iš kurių 812 mln. eurų numatė gyventojams kompensuoti elektros ir dujų kainos augimo dalį ir 56 mln. eurų – PVM lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto. 2023 m. valstybės biudžeto projekte Vyriausybė taip pat numatė apie 1,4 mlrd. eurų skirti trejų metų investicijoms, iš jų – 1,1 mlrd. eurų 1 GW generacijos pajėgumams užsitikrinti, pasitelkiant saulės energiją, iš kurių – 340 MW energetinėms bendrijoms ir energiškai neefektyvių gyvenamųjų pastatų renovacijai numatoma skirti 296 mln. eurų. Planuojama renovuoti 4488 pastatus.

Skaitykite daugiau: https://www.alfa.lt/verslas/energeti...laidas/271805/

[spekas]

Išmaniuosius vandens skaitiklius visoje šalyje tikimasi įdiegti iki 2030-ųjų

,,Vandens tiekėjai tikisi, kad per artimiausius metus vietoj įprastų masiškai bus pradėti diegti išmanieji šalto vandens skaitikliai. Didžiųjų šalies miestų bendrovės tokiais prietaisais visus namų ūkius tikisi aprūpinti iki 2030-ųjų.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad daugumoje butų išmanieji šalto vandens skaitikliai galėtų atsirasti per artimiausius trejus-ketverius metus.

„Manau, kad per tris-keturis metus tai tikrai pilnai galima įgyvendinti daugumoje butų. (…) Manau, kad tai tikrai yra terminas, kada galima galvoti, kad dauguma gyventojų turės šią nuotolinę apskaitą“, – BNS teigė B. Miežutavičius.

Pasak jo, išmanieji skaitikliai šiuo metu įrengiami visuose didžiuosiuose šalies miestuose.

„Šiaulių vandenų“ direktorius Jonas Matkevičius BNS teigė, kad įmonė ketina per šešerius metus, pradedant 2023 ar 2024 metais, išmaniuosius skaitiklius įdiegti visuose Šiaulių namuose ir butuose. Tam, pasak jo, prireiks daugiau nei 2 mln. eurų.

„Mes kalbamės su „Šiaulių energija“, nes (…) pas juos irgi yra numatytas apskaitos (karšto vandens – BNS) skaitmenizavimas, ten jau iš europinių pinigų. Tai mes kalbamės ir bandysime vieną modelį taikyti. (…) Skaitikliai karštam ir šaltam vandeniui yra kažkiek skirtingi, bet duomenų apdorojimo principas yra tas pats“, – BNS sakė J. Matkevičius.

„Manyčiau, nuo kokių 2024-ųjų metų tikrai startuosime. Jeigu „Šiaulių energija“ pradės 2023 metais daryti, mes lygiagrečiai kartu su jais irgi eisime“, – pridūrė jis.

Pasak J. Matkevičiaus, 2019 ir 2021 metais atlikto bandomojo projekto metu 12-oje daugiabučių, kuriuose labiausiai neatitiko patiekto vandens ir deklaruoti duomenys, buvo įrengta apie 570 išmaniųjų skaitiklių.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ rugpjūtį taip pat paskelbė šuliniuose ir daugiabučių namų įvaduose įrengusi daugiau nei 8 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Diegti šiuos prietaisus vilniečių butuose įmonė planuoja pradėti šių metų pabaigoje.

Planuojama, kad išmanieji skaitikliai įprastus Vilniuje visiškai pakeisti turėtų iki 2030 metų, o bendras jų skaičius siektų 350 tūkst. Tam „Vilniaus vandenys“ planuoja skirti 27 mln. eurų, iki šiol ji išleido daugiau nei 2 mln. eurų.

B. Miežutavičius sako, kad išmanieji skaitikliai užtikrins tikslią vandens vartojimo apskaitą, o įmonėms – laiku gaunamas pajamas.

„Jeigu žmogus pamiršo, yra išvykęs ir tą mėnesį nedeklaruoja ir neatsiskaito (už vandenį – BNS), vadinasi, įmonė tų pajamų negauna. Kada yra nuotolinė tiksli ir gera apskaita, tai galima organizuoti ir planinę prietaisų patikrą, o nepriklausomai, ar gyventojas yra bute, įmonė mato, kiek jis suvartoja vandens ir pagal suvartojimą galima išrašyti teisingą sąskaitą“, – teigė B. Miežutavičius.''

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/ismaniuosius-vandens-s...-iki-2030-uju/