Parašė Vaidas
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
„Akropolio“ priestatas Vilniuje
Collapse
X
-
ogo
-
Neverkit nebus tu Akropoliu po 7 metu.... As, manau, prekybos budai per daug greitai keiciasi bei paklusta objektyviems desniams, ir del to diletantiskai gincytis ar diskutuot, tiesiog, neverta...Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment
-
Parašė JohnPvz visi ieisime ir iseisime ne pro kasas, o tiesiog pasiimsime produktus ir juos issinesime lyg nikur nieko, tik specialus skaneriai nuskanuos prekiu kodus ir automatiskai atskaiciuos is musu saskaitos.
bet siaip ideja tai gera
Comment
-
Akropolio“ projekto autoriui jėgų suteikia kolegų kritika
LR Būstas 2004 11 13
Vida Savičiūnaitė, Lietuvos ryto“ korespondentė
Nuo bažnyčių iki gamyklų
„Dideli projektai kainuoja daug nervų“, – prasitarė nekalbus, visada pernelyg ramus 44 metų kaunietis architektas Gediminas Jurevičius. Jam užsakovai patiki stambius, prestižinius įvairių sričių verslo objektus.
Garsūs Lietuvos žmonės pageidauja, kad G.Jurevičius ir jo architektų biuras projektuotų jiems privačius būstus.
Kauno, Klaipėdos bei Kėdainių prekybos centrai „Maxima“, „Hyper Maxima“, du to paties tinklo statiniai Rygoje, Vilniaus „Akropolis“ ir jo išplėtimo projektas, bendraautorystė projektuojant Kauno „Akropolį“, taip pat gausybė mažesnių parduotuvių yra G.Jurevičiaus darbai.
Vienas populiariausių šalies architektų yra suprojektavęs „Peugeot“, „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių salonus Kaune.
Pagal jo projektus pastatytos katalikų ir kitų konfesijų bažnyčios, bendrovių gamybiniai ir administraciniai pastatai, kiti visuomeninės paskirties statiniai ir gausybė individualių gyvenamųjų namų, tarp kurių – ir Arvydo Sabonio šeimos būstas Kaune.
Šiuo metu G.Jurevičiaus architektų biure kuriama keletas naujų projektų.
Kartu vyksta ažiotažą sukėlusio Vilniaus „Akropolio“ praplėtimo projekto koregavimo darbai.
Karjerą nulėmė „Saulėtekis“
- Kada išaušo ta diena, kai architektas G.Jurevičius pasijuto užverstas pavydėtinai solidžiais užsakymais?
- Viskas prasidėjo nuo Kaune buvusio sovietinio prekybos centro „Saulėtekis“ rekonstrukcijos 1990 metais. Iš beveidžio statinio pavyko padaryti kažką įdomesnio. Tuomet ir buvau pastebėtas. Mane pradėjo rekomenduoti.
- Šiandien, kai jau esate vadinamas elitiniu architektu, kokius savo projektus pats vertinate kaip pačius sėkmingiausius?
- „Maxima“ Kaune, Pramonės prospekte, iki šiol liko nepralenkta. Visais atžvilgiais. Neblogai pavyko gyvenamasis namas Sargėnuose, Klaipėdos „Hyper Maxima“, Baptistų bažnyčia Kaune, statybinių medžiagų parduotuvė Aleksote, vienas kitas automobilių salonas. Įdomu dirbti prie bendrovės „Vilpra“ salono Kaune, Vilniaus „Akropolio“ ir Klaipėdos „Hyper Maxima“ išplėtimo projektų.
Kūrybingumą lemia užsakovas
- Ar jums teko projektuoti užsienyje?
- Rygoje projektavau „VP Market“ prekybos centrą, Maskvoje – viešbučio „Rosija“ pagrindinių holų interjerus.
- Lyginant individualaus būsto ir prekybos centro projektavimą, atrodo, kad pirmuoju atveju gerokai daugiau erdvės architekto kūrybiškumui. Kaip yra iš tikrųjų?
- Viskas priklauso nuo užsakovo išsilavinimo ir kultūros. Privataus namo užsakovas gali atnešti paveiksliuką iš katalogo arba savo mėgėjišką eskizą ir paprašyti pagal tokį pavyzdį sukurti projektą. Ar ten man lieka vietos kūrybiškumui?
Įdomiausia ir maloniausia tada, kai užsakovas nesikiša į architektūrinius sprendimus, kūrybines idėjas. Jeigu užsakovas ima koreguoti tai, kas yra architekto profesijos dalykai, darbas tampa nemielas.
Projektuodamas prekybos centrus turiu didžiulę laisvę. Kiekvienu atveju ieškau, ką dar galima atrasti, sukurti, kad nekartočiau savęs ir kitų. Tos naujų dalykų, naujų galimybių paieškos ir provokuoja kūrybiškumą.
Kiekvieną kartą dar pavyksta kažką išspausti medžiagų, formų, proporcijų prasme. Visus tuos prekybos centrus vienija tik bendras charakteris, bet dvasią stengiuosi kaskart sukurti kitokią.
Kūrybines galimybes labiau riboja smulkūs objektai, mažos parduotuvės. Dirbti su didelėmis erdvėmis man labai patinka. Ten gali skleistis.
Siekia prekybos centro idealo
- Jus galima vadinti žymiausiu Lietuvoje prekybos centrų kūrėju. Koks yra XXI amžiaus prekybos centro idealas?
- Idealas nėra pasiekiamas. Jis yra tik siekiamybė. Geras, modernus centras turi būti patogus užsakovams ir klientams, estetiškai patrauklus, lengvai pasiekiamas.
Labai svarbu, kad centre žmonės rastų malonių pramogų visai šeimai, poilsio zonų.
Prekybos centras turi traukti žmogų ne tik pirkti, bet ir pramogauti. Tokie tikslai ypač aktyviai įgyvendinami „Akropolyje“.
Grožis prekybos centre yra slidi sąvoka. Jeigu graži parduotuvė veikia sėkmingai, mes negalime teigti, kad jai sekasi tik dėl grožio.
Turint galvoje, kad prekybos centrai yra didžiuliai objektai, jie turi harmoningai įsilieti į bendrą miesto architektūrą ir kiek galima teigiamiau ją veikti.
Profesionalas nebijo kritikos
- Ar teko girdėti, kad esate pravardžiuojamas „VP Market“ rūmų architektu?
- Netiksliai pasakyta, nes, turint galvoje visus „VP Market“ statomus objektus Lietuvoje ir už jos ribų, užsakymus atlieka ne vienas Lietuvos architektas. Man gal daugiau tenka tik stambių prekybos centrų.
Ne pirmus metus sėkmingai dirbame ir su „Plungės kooperatine prekyba“, kuriai esame suprojektavę nemažai parduotuvių. Daug projektų kuriame įvairioms Kauno firmoms. Dabar ruošiama sovietmečiu garsaus restorano „Pasimatymas“ rekonstrukcija.
- Kaip stipriai architektų visuomenėje pasireiškia pavydas?
Ar jaučiate kolegų pavydą dėl sėkmingos karjeros?
- Sveikas pavydas yra gerai. Jis stimuliuoja teigiamą energiją.
Jeigu suklumpi, aišku, kad gauni velnių. Kad ir koks būtum – garsus ar negarsus. Bet aš kritiką priimu ne kaip pavydo, o kaip profesionalaus požiūrio išraišką.
Aistros dėl naujojo „Akropolio“
- Stabtelėkime prie šiuo metu karščiausios temos – Vilniaus „Akropolio“ išplėtimo projekto.
Kokia, jūsų nuomone, kilusio konflikto priežastis?
- Pakankamai didelis, ryškus, neįprastas objektas nebuvo laiku pristatytas architektūrinei visuomenei ir ji įsižeidė, kad didžiausias statinys Vilniuje statomas be aptarimo, neišklausius nuomonių.
Tokį dominuojantį ir šiek tiek rizikingą Vilniaus architektūros objektą tikrai derėjo aptarti su platesne visuomene. Iš šito skandalo pasimokysime visi.
Reikia pripažinti, kad tai buvo užsakovų, kurie galbūt neįvertino žmonių aktyvumo, jų didžiulio noro dalyvauti procesuose, klaida. Manau, kad tas nepasitenkinimas visiškai suprantamas.
Architektūriškai daug ką sujaudino ant kalvos statomo pastato aukštingumas, tūris ir neįprasta jo forma.
Keturiolikos aukštų statinys buvo sumanytas ne kaip vertikali dominantė, tačiau kaip milžiniškas plokštuminis ekranas.
- Gal oponentus gąsdino ir tai, kad naujasis „Akropolis“ gali nukonkuruoti Vilniaus simbolį Gedimino pilį?
- Dėl Gedimino – tai čia tik nereikšmingas sutapimas. Užsakovai, būdami galingi, gal ir turėjo kokių minčių „Akropoliui“ pasirinkdami įspūdingą Vilniaus kalvą. Bet gal tai tik juokai.
Poveikis istorinei piliai buvo tyrinėtas. Ekspertai pateikė išvadas, kad nuo „Akropolio“ iki sostinės Senamiesčio yra pakankamas, pagal UNESCO reikalavimus išlaikytas, atstumas, kuris neutralizuoja naujojo objekto įtaką istoriniams statiniams.
Comment
-
Fantastiškos nuotraukos, Jonai
Kadangi apžvalgos taškas iš šiaurės, dienos nuotraukoms teks laukti ilgesnių dienų arba daryti nuotraukas apiukusią dieną.
Tam, kad padaryti apžvalgos aikštelę, užtenka keliose vietose praretinti medžius (turbūt su tuo sutiks ir Blitz ).
Nebūtina su savo 15 aukštų siena bruktis į miesto panoramą ar kloti asfaltą palei visą ozo perimetrą.
Beje, kaip su tuo užslaptintu parkingu - šoninis įvažiavimas į galinę aikštelę įsiremia į pylimą.
Iš PST šešiolikaukščio 2004 09
Comment
-
@John, gan graziai ziurisi europos boksto kaledinis papuosimas vizualiai pastatas tampa aukstesnis
O siaip liuks foto
O, Romai, taviskeje labai gerai kontrastas matosi ir siaip vizualiai labai gerai komponuojasi - komiu jura, „zalioji zona" o dar toliau dangoraiziukai - labai geras taskas fotkinimui
Comment
-
Parašė JohnVilniaus architektai atsisako dalyvauti miesto darkyme
| 2005 01 06 16:05:47 |
2004 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė skelbianti architektūrinį konkursą dėl tolimesnės Vilniaus Akropolio ir aplinkinių sklypų raidos. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus valdyba susipažino su siūloma konkurso medžiaga ir parengė pastabas, kurių esmė - vienareikšmiška nuostata, kad negali būti tęsiama 15 aukštų biurų pastato statyba.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei atstovaujantis Miesto plėtros departamentas atsisakė priimti šią sąlygą. LAS konstatuoja, kad galutinėje sąlygų redakcijoje yra paliekama reali galimybė vertinimo žiuri pasirinkti bet kurį variantą, tame tarpe 15 aukštų pastatą. Todėl LAS atsisako dalyvauti organizuojant šį konkursą.
Vilniaus savivaldybė LAS atstovams skyrė 3 žiuri vietas iš 12. LAS valdybos narių dauguma balsavo, kad tikslinga skirti LAS atstovus į konkurso žiuri. Manome, kad LAS nariai neturėtų priimti siūlomo užmokesčio.
LAS vienareikšmiškai laikosi pozicijos, suformuluotos 2004 metų lapkričio 26 d. LAS Urbanistikos ir architektūros ekspertų taryboje, kurioje ekspertai vienbalsiai nusprendė, kad nagrinėjamoje vietoje negali būti statomas kraštovaizdį darkantis daugiaaukštis pastatas.
Vėlesnių susitikimų ir diskusijų metu ekspertai siūlė visą eilę sprendimų, kuriuos galima vertinti kaip itin lanksčius. Buvo siūloma Vilniaus prekybos bendrovei statyti tokio pat ploto biurų pastatą tame pačiame sklype, tačiau tik suskaidant pastatą į žemesnius tūrius. Siūlyta net palikti panašų pastato aukštį, tačiau patraukti jį toliau link Ozo gatvės. Toks atsitraukimas į sklypo gilumą ženkliai sušvelnintų neigiamą įtaką kraštovaizdžiui. Tačiau Vilniaus prekybos atstovai atmetė visus pasiūlymus, o Vilniaus savivaldybė per kelias dienas parengė aukščiau minimo konkurso sąlygas.
Neturėdama jokių teisinių svertų įtakoti miestų plėtros, Lietuvos architektų sąjunga bando dar kartą viešai išdėstyti argumentus, kodėl Vilniaus Akropolio plėtros projektas yra nepriimtinas. Manome, kad greta senamiesčio ir pilių, Vilniaus žalieji šlaitai yra neabejotina vertybė, kurią būtina saugoti. Tuo nuoširdžiai tikime patys ir tą nuolat mums pakartoja atvykę užsienio architektai. Visą XX amžių miestas buvo vystomas laikantis šios idėjos. Verta paminėti, kad dauguma miestą supančių pušynų yra pasodinta per paskutinį šimtmetį. Kaip atrodė miestas tarp plikų kalvų, galima pamatyti pirmosiose Vilniaus fotografijose.
Sutinkame, kad gyvename realiame pasaulyje, kuriame nuolat kažkas keičiasi. Sutinkame, kad galimos situacijos, kai dalis žaliosios karūnos gali būti paaukota, pavyzdžiui, visuomenei ypač svarbių objektų statybai. Tinkamas pavyzdys būtų puikios architektūros Kauno Prisikėlimo bažnyčia, kuri tapo ryškiu naujojo Kauno akcentu. Tačiau Vilniuje situacija yra iš esmės kitokia. Eilinio biurų pastato statytojai neturi jokios moralinės teisės pretenduoti į XXI amžiaus Vilniaus simbolį.
Pasaulyje pilna miestų, kurie didžiajam verslui paaukojo viską, ką tik galėjo. Tačiau tai nelėmė jų klestėjimo (nors mums nuolat peršama tokia loginė seka). Nuolat besikeičiant ekonomikos tendencijoms šie miestai greitai prarado savo patrauklumą ir ėmė smukti. Neribojant stambiojo verslo apetitų, jis be kompleksų prarija mažąsias erdves ir kitas miestų detales, kurios formuoja gyvenimo kokybę. Peržengus tam tikrą ribą, iš miestų ima trauktis aktyvesni ir labiau pasiturintys gyventojai, o tai sukelia atsakomąją gyvenimo kokybės smukimo bangą. Šiandien tie miestai akivaizdžiai pralaimi kovą dėl savo gyventojų ir investicijų.
Tačiau pilna ir gerų pavyzdžių. Šiuolaikinės urbanistikos ir miestų vadybos aksioma sako, kad profesionalus miesto planavimas kartu su įkvepiančia architektūra pritraukia aktyvius žmones, paskui kuriuos seka investicijos. Šiandien patrauklūs yra tie miestai, kurie pajėgia subalansuoti plėtrą su visuomenės poreikiais.
Esminis bet kurios naujos statybos vertinimo kriterijus yra labai paprastas - "vieta turi tapti geresnė" Tai reiškia, kad pastačius bet kurį pastatą, jo aplinka (kvartalas, rajonas ar miestas) turi tapti geresnė pačiomis bendriausiomis prasmėmis. Šiuo kriterijum naudotis gali kiekvienas miesto gyventojas, tam nereikia daug patirties ar specialaus išsilavinimo.
Esame įsitikinę, kad ant Vilniaus Ozo pastatytas 15 aukštų pastatas pretenduoja tapti nevykusiu miesto simboliu. Tai padarytų itin didelę žalą Vilniaus kraštovaizdžiui bei įvaizdžiui. Manome, kad visuomenė turėtų surasti būdą, kaip įtikinti Vilniaus prekybą ir Vilniaus merą pasirinkti kitą pastato vietą arba susitaikyti su esamu 6 aukštų pastatu.
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdyba
OMNI naujienos
Comment
-
Beje, šiandien, 2005.01.08, LRyte "Sostinėje" paskelbtas savivaldybės konkursas dėl prekybinio komplekso "Akropolis" urbanistinių-architektūtinių sprendimų.
Ten pat "Vilniaus planas" informuoja apie 15,5 ha sklypo detaliojo plano korektūrą (bus eksponuojama vasario 3-17 d. toje įmonėje, Konstitucijos pr. 3, 5 aukšte.
Comment
-
Gražus PiaRinis straipsnelis, išspausdintas didžiausiame LT reklaminiame laikraštyje LR (Lietuvos reklama)
,,Akropolio" plėtrą strigdo susikirtę interesai,,LR" 2004 01 08
ROMAS JANKAUSKAS
Sulaukė daug priešiškumo
,,Kai aktyviai ieškai nauju verslo sričių, visuomet keli neigiamu emocijų konkurentams.
Kartais šios neigiamos emocijos sukelia padarinius.
O jei dar architektu pasirenki jauną žmogų ir ne vilnietį, staigmenų tik ir lauk", - sako nekilnojamojo turto vystymo bendroves ,,Akropolis" valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius, -
- Susidaro įspūdis, kad ,,Akropolis" tapo kažkieno interesų įkaitu. Net ir 12 milijoną litų, kuriuos bendrovė įsipareigojo investuoti i Vilniaus infrastruktūrą, buvo pavadinti karišku terminu ,,kontribucija". Ar jaučiatės įkaitu?
- Plėsdami ,,Akropoli" mes įėjome į kelias naujas verslo sritis.
Pirmiausia tai prekybos statybos medžiagomis verslas, kur savo nišą vos per trejetą savaičių rado ,,Ermitažas".
Ne taip stipriai, tačiau vis dėlto įžengėme ir į biurų nuomos rinką. Biurų pastatas, statomas salia ,,Akropolio", skirtas ,,Vilniaus prekybos" grupes reikmėms.
Tačiau tų plotų, kuriuos dabar statome savo reikmėms - o tai 15 tūkstančių kvadratinių metrų -nenuomosime iš ko nors kito. Tad mes jau įžengėme į šią rinką.
Trečia, dvigubai padidindami ,,Akropolio" prekybos plotus mes, aišku, užėmėme dar didesnę^ rinkos dal; ir prekybos patalpų nuomos segmente.
Tad kai sudedi visas tris rinkos sritis - prekyba statybos medžiagomis, biurų nuoma ir prekybos plotų nuoma - supranti, kad galėjai sukeiti neigiamų emocijų konkurentams ir, žinoma, nemenką pavydą. .
Įkaitais mes negalėjome netapti, nes aktyvi plėtra visada sąlygoja padarinius.
Nesutaria patys architektai
-Aršiausiais ,,Akropolio" plėtros kritikais tapo dalis architektų. Kaip jus manote, kodėl?
- Kai kalbi su tais architektais, kuriems labiausiai nepatinka ,,Akropolis", jau po keliolikos pokalbio minučių išgirsti visai kitokį pastato vertinimą, negu tas pats žmogus išsako viešai.
Pasirodo, ir ta architektūra nėra jau tokia bloga, ir vieta nėra tokia šventa, kad joje nieko negalėtum statyti. Ir supranti, kad ne architektūriniai skonio ginčai čia yra svarbiausi.
Juk yra vieša paslaptis, kad architektų gildija labai stipriai veikiama senosios kartos. Apie susidariusią situaciją jau kalba ir jaunieji architektai, ir spauda.
,,Lietuvos ryte" atvirai prabilta, kad Lietuvoje jauni architektai yra skriaudžiami Ir kalbama ne tiktai apie darbą savaitgaliais, minimalią algą ar pinigus vokeliuose, bet ir skirstymą į ,,bosus" ir ,,pameistrius".
Patys architektai sako, jog šiandien bet kuri nauja mintis, ypač, jei ji girdima iš naujosios kartos architektų, yra slopinama. O jeigu dar tas jaunas architektas nėra vilnietis, kaip kad mūsų atveju, tai gali laukti bet kokiu staigmenų;.
Architektų gildija likusi viena iš nedaugelio sričių Lietuvoje, kur faktiškai nėra jokios konkurencijos. O bet kokios jos apraiškos iš karto užslopinamos.
Tada ir kyla Vilniuje pastatai, kuriuos miestiečiai vadina ,,grabais", o spauda renka ,,pastatus baisuoklius".
O ką daryti mums, klientams?
Rinktis patyrusius ,,maestro", gauti savo, kaip miestiečiai sako, ,,grabą" ir ramybe, ar ieškoti naujų formų ir minčių, tačiau susidurti su trukdymais?
Siekia stabdyti investicijas
- Bet patarimų jums nešykštima - vieni siūlo pastatą atitraukti toliau nuo šlaito, kiti siūlo pastatyti natūralaus dydžio 14-os aukštų pastato maketą.
Ar nors vienas tų pasiūlymų jums atrodo realus?
- Tokiu pasiūlymų įgyvendinti neįmanoma. Ką reiškia siūlymas ,,pastumti aukštuminį pastatą", juo labiau, kai patys tai siūlantys architektai prieš keletą metu neleido mums statyti ,,Akropolio" arčiau Ozo gatves? Arba kaip pastatyti natūralaus dydžio pastato maketą?
Bet kai turi tikslą, o ji aš šiandien suprantu kaip norą sustabdyti investicijas, priemonių rasi įvairių.
Matyt, čia veikia makiaveliškas principas, kad tikslas pateisina priemones, o jei taip, priemones ir atrandamos - pastato ,,stumdymas", ,,maketai". Juokaujame -. keista, kad dar geležinių kurpaičių sunešioti niekas raštu nepasiūlė. Gal todėl, kad jau ne viena pora sunešiojome...
Džiugu, kad vilniečiai ir miesto svečiai renkasi ,,Akropolį". Per tris savaites nuo prekybos ir pramogų centro antrosios dalies atidarymo ,,Akropolyje" apsilankė 1,5 milijono žmonių. Tad stabdantys investicijas bent jau turėtų to nedaryti miestiečių vardu.
Kita vertus, kai kalbame apie ,,Akropoli", reikėtų prisiminti ir skaičius - į miestą investuota daugiau nei 300 milijonų litų, sukurta 3,5 tūkstančio darbo vietų.
Dar tūkstančiai darbo vietų lai-kinai sukurta statybininkams.
Tai mato visuomene ir negali nematyti mūsų oponentai.
Niekas nenori pralaimėti
- Kokia, jūsų manymu, gali buti išeitis iš susidariusios situacijos?
- Išeitis, kaip sake garsusis kareivis Šveikas, visada būna ir bet kuri problema vienaip ar kitaip visada išsprendžiama.
Manau, kad išeitis pirmiausia yra investicijų nestabdymas - leisti projektą pabaigti iki galo. Kaip tai padaryti, kad ir Architektų sąjunga, ir kiti, inicijavo? šitą problemą, išeitų iškelta galva, manau, galima sugalvoti |vairiausiu būdų.
Juk susiklosčiusią situacija nemažai veikia bendražmogiški dalykai - niekas nenori atrodyti pralaimėjęs. Tad reikia susėsti ir kalbėtis, ieškoti kompromiso. Manau, tai ir bus padaryta.
,,Akropolis" vis plečiasi
- ,,Akropolis” jau vadinamas savotišku Vilniaus simboliu. Kokią jo ateitį matote jūs?
- Manau, ne tik vadinamas, bet ir yra simbolis. Kol kas dėl jau minėtų priežasčių mes nesame realizavę visko, ką sumanėme.
Tačiau kai ant biurų pastato stogo bus įrengta vieša apžvalgos aikštelė visiems vilniečiams ir sostines svečiams, kai biurų pastate įsikurs sporto klubai, kai aistruoliams duris atvers sporto barai ir klubai, ,,Akropolis" taps dar didesniu traukos centru.
Juo labiau, kad nuo šiol ,,Akropolis" tampa ne tiktai prekybos ir pramogų, bet ir poilsio sostine: jau ateinantį pavasarį sužaliuos mūsų įrengtas parkas, pradeda veikti moderniausia Lietuvoje vaikų žaidimo aikštelė.
Pasiūlėme Šeškines kalno šlaituose miestui įrengti keletą slidinėjimo trasų.
Kol kas atsakymo nesulaukėme - gal miesto valdžiai dabar ne tai galvoje, gal dar neapsisprendė
Comment
-
Parašė Romas
Nesutaria patys architektai
-Aršiausiais ,,Akropolio" plėtros kritikais tapo dalis architektų. Kaip jus manote, kodėl?
- Kai kalbi su tais architektais, kuriems labiausiai nepatinka ,,Akropolis", jau po keliolikos pokalbio minučių išgirsti visai kitokį pastato vertinimą, negu tas pats žmogus išsako viešai.
Pasirodo, ir ta architektūra nėra jau tokia bloga, ir vieta nėra tokia šventa, kad joje nieko negalėtum statyti. Ir supranti, kad ne architektūriniai skonio ginčai čia yra svarbiausi.
Juk yra vieša paslaptis, kad architektų gildija labai stipriai veikiama senosios kartos. Apie susidariusią situaciją jau kalba ir jaunieji architektai, ir spauda.
nemanaiu, kad LR (Lietuvos Reklama) taip sau leis parsiduoti.
Anksciau ce labai daug buvo snekama apie gera NMC skyline'a. Tai tas Akro-sedevras tenais berods nebuvo suplanuotas, o auksciu jis iskyla iki Gedimino boksto altitudes. Siap nzn, kokis architektas nesutiks, kad esamas centras nesukels urbanistiniu problemu, kaip nuolatiniai kamsciai. Jie jau dabar nepakenciami toje vietoje. Apie 12mln investiciju jie irgi gali patyleti, kadangi jomis labai graziai slepiamos investicijos I SAVE. Normali kompanija negali gerai funkcionuoti be tinkamos aplinkos infrastrukturos. Investicijas i tai jie vadina "pagalba miestui"?? Haha, tegu kam nors dar makaronus kabina
Comment
-
Hehe, baisūs žmonės tie architektai. Lietuvos ūkį griaunat
Pats aiškios nuomonės dėl to pastato neturiu. Iš vienos pusės tai naudinga miestui, kuriam dar keletas vertikalių nepamaišytų, be to tai nemaža investicija. Kitavertus galėjo ką nors mandresnio sukurt, jei jau iškilo nors įsirėžt į Vilniaus kalvas, o dabar kažkokia apgailėtina stiklo dėžutėMano galerija Flickr'yje
Comment
-
Jei kas realiai noretu susipazinti su architektu nuomone, pats paprasciausias budas- paskaityti straipsnius dviejuose paskutiniuose Statybu Piloto numeriuose. Ji ten labai plati ir gana itikinamai, logiskai argumentuota.
Is Akropolio savininku kazkodel iki siol argumentu, isskyrus kad investicijas bei konkurentu noro jiems pakenkti daugiau negirdejau. tik nesuprantu, nejau investiciju sumazetu, jei pastatas butu kitoje vietoje, arba bent 100m toliau??
Comment
-
Parašė ANDRIUSJei kas realiai noretu susipazinti su architektu nuomone, pats paprasciausias budas- paskaityti straipsnius dviejuose paskutiniuose Statybu Piloto numeriuose. Ji ten labai plati ir gana itikinamai, logiskai argumentuota.
Is Akropolio savininku kazkodel iki siol argumentu, isskyrus kad investicijas bei konkurentu noro jiems pakenkti daugiau negirdejau. tik nesuprantu, nejau investiciju sumazetu, jei pastatas butu kitoje vietoje, arba bent 100m toliau??Mano galerija Flickr'yje
Comment
Comment