NMC - naujasis miesto centras

[andyour]

Čia irgi yra skonio dalykas.

Aš ir kalbu apie tą visuotiną skonį. Nueik ne darbo metu į NMC ir pamatysi faktus.

[Tomizmas]

Aš ir kalbu apie tą visuotiną skonį. Nueik ne darbo metu į NMC ir pamatysi faktus.

Mažiau traukos centrų nei Senamiestyje: klubai, pubai, knaipės, šiaip visokio plauko pramogos... Prie Europos ir Panoramos visada yra dvižucha. Kai bus užstatytas visas prospektas ir visokių traukos centrų atsiras daugiau - pamatysim rezultatą. Dabar jų dar trūksta NMC, apie tai ir eina kalba.

Jeigu Senamiestyje klubų, pubų ir knaipių kiekis būtų toks mažas, kaip NMC, tai situacija būtų lygiai tokia pati.

[Creatium]

Aš ir kalbu apie tą visuotiną skonį. Nueik ne darbo metu į NMC ir pamatysi faktus.

Vėl gi, būkime objektyvūs. Senamiestyje yra pilna visiškai tuščių vietų, kuriose vakarais žmonių nykuma.

[andyour]

Vėl gi, būkime objektyvūs. Senamiestyje yra pilna visiškai tuščių vietų, kuriose vakarais žmonių nykuma.

Dėl to, kad nėra tiek žmonių visam senamiesčiui užpildyti. Jei lankaisi, gali pastebėti, kad kai kurie barai perpildyti, kai kurie pustusčiai. Žmonės eina ten, kur jiems jauku.

[Tomizmas]

Gal nelabai gerai padaryta, kad iš pat pradžių buvo koncentruojamasi į NMC kaip į administracinį ir verslo rajoną, mažiau dėmesio skiriant pramogoms, dėl ko ir yra dabartinė situacija. Reikia tai turėti omeny ateityje, ir pirmuose pastatų aukštuose įkurti kokių nors užeigų, klubų ir kitokių pramogų vietų, apšviestų neonkėmis - pagyvėjimas pasijaustų iš karto.

Aišku, atsirastų ir savų minusų - apvemti kampai, apsauga su policija jau ir NMC turėtų kur važinėti, į visokias užeigas ir kazikus

[Laurmit]

Lietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.

NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.

[Creatium]

Lietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.

NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.

Gali pagrįsti savo teiginius?

[evaldinas]

Logiškai, gal trūksta dar kokio 100 tūkst. gyventojų, kad atsirastų gyvybė NMC net ir vakarais. Juk senamiestis nesiplės, o čia puiki terpė.

[B.S.]

Gali pagrįsti savo teiginius?

Tai jis gi suinteresuotas aamuo.
Butu ne pirmas kartas kai stumia kazkieno interesus.

[Tomizmas]

O kur ten taip jau trūksta vakarais judesio? Šiandien praėjau vakare pro Europą, Panoramą, Univermagą - šalta, bet visur pilna žmonių. Kad nuo Swedbanko iki GV žiedo niekas nevaikšto - na, taigi ten kol kas nelabai yra stambesnių traukos centrų.

Kai bus pabaigtas Toweris, jau gyvybės ten bus daugiau, ypač jeigu jie pirmuose aukštuose padarys kokias užeigas. Būtų gerai, jei pastačius Quadrum pietinį korpusą, pirmuose aukštuose atsidarytų kokie burgeriai ar picerijos. Pagyvėjimas iš karto būtų labai pastebimas.

[LBP]

Lietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.

NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.

Visiškas briedas. Deja

[Creatium]

O kur ten taip jau trūksta vakarais judesio? Šiandien praėjau vakare pro Europą, Panoramą, Univermagą - šalta, bet visur pilna žmonių. Kad nuo Swedbanko iki GV žiedo niekas nevaikšto - na, taigi ten kol kas nelabai yra stambesnių traukos centrų.

Kai bus pabaigtas Toweris, jau gyvybės ten bus daugiau, ypač jeigu jie pirmuose aukštuose padarys kokias užeigas. Būtų gerai, jei pastačius Quadrum pietinį korpusą, pirmuose aukštuose atsidarytų kokie burgeriai ar picerijos. Pagyvėjimas iš karto būtų labai pastebimas.

Quadrum, beje, turi kavinių. Na, bent dvi tikrai žinau. Iš Lvovo g. pusės yra kažkoks restoranas.

[mantasm]

Gal ne dauguma, bet manau arti 40-50% tai tikrai.
Kiek iš aplinkinių, kokių 7 dešimčių, žmonių galiu susidaryti nuomonę, jog dauguma, kiek virš 50%, jaunų, 16-26 metų, žmonių labiau žavisi tuo kas sena, aptrupėjusios sienos jiems jauku.
Tuo metu vidutinio amžiaus 26-46 metų asmenys mato stiklinius dangoraižius, kaip nuostabiausius pastatus, tai jiems futuristiška (gal 70%).
O 46-90 metų dažniausiai visą naują architektūra laiko baisia, svetima (maždauk 70%).

Čia turbūt veikia "vaikystės efektas". Kai augo "26-46" metų, matė apgriuvusį Vilniaus senamiestį ir spindinčius dangoraižius per teliką. Dėl to ir atrodo wow siekiamybė "16-26" jau užaugo prie statomų ar net pastatytų Vilniuje dangoraižių, turėjo daugiau galimybių vaikystėje pakeliaut ir pamatyt modernius miestus. Rezultate stiklainiai nebėra kažkas "wow" ir nematyta. Kaip tik mato, kad Vilniaus senamiestis bei landšaftas yra "wow" palyginus su didžiąja dauguma kitų pasaulio sostinių ir didesnių miestų. Be to, paskutiniu metu ir užsieniuose vintažinis, loftinis (klasikiniu supratimu) stilius yra ant bangos.

[mantasm]

Ir labai keistas daug kurių supratimas (kad ir tose Reddito žinutėse), kad panašūs šiuolaikiniai rajonai yra "bedvasiai". N E S Ą M O N Ė !!! Jie turi dvasią, tik kitokią - ne senovės ir praeities, bet futurizmo, polėkio, veržlumo dvasią.

O kur yra polėkis ir veržlumas kepti +/- tokį patį eilinį stiklainį kaip ir visi? Futurizmo irgi nėra kai kepama tas pats per tą patį jau ne pirmą dešimtmetį. Nebent kalbam apie futurizmą kaip apie tam tikrą architektūros mokyklą, o ne apie "lyg iš ateities trauktą" duotam momentui meną.

Dabar didesnis futurizmas su daugiau polėkio būtų pastatyt kokį pseudo-viduramžių architektūrinį šedevrą

[Tomizmas]

/\ Tai kad nėra jie vienodi. Kaip barokinė architektūra nėra vienoda, kaip klasicistinė architektūra nėra vienoda, taip ir dabartinė aukštuminė architektūra yra nevienoda. Quadrum ir Swedbank - labai vienodi?

Statomi šiais laikais ir ale senoviniai pastatai, bet tokį pastačius, iš karto išlenda minios piktų, kad "vajetau, taigi kičas".

Quadrum, beje, turi kavinių. Na, bent dvi tikrai žinau. Iš Lvovo g. pusės yra kažkoks restoranas.

Mačiau kad viduje yra Narvesen, bet būtų kitas efektas, jeigu būtų kokia stambi picerija ir naktinis klubas šalia gatvės, nebaigtoje statyti dalyje (būtų labai faina, jeigu pabaigus 3 korpusą būtų taip ir padaryta). Iš karto pasijaustų judesys vakarais toje kol kas neaktyvioje vietoje.

Be to, su laiku kažkas stambaus tikrai bus pastatyta tarp Quadrum ir Towerio. Tokia gera vieta visą laiką tuščia būti negali.

[Eikantas X]

O kur yra polėkis ir veržlumas kepti +/- tokį patį eilinį stiklainį kaip ir visi? Futurizmo irgi nėra kai kepama tas pats per tą patį jau ne pirmą dešimtmetį. Nebent kalbam apie futurizmą kaip apie tam tikrą architektūros mokyklą, o ne apie "lyg iš ateities trauktą" duotam momentui meną.

Dabar didesnis futurizmas su daugiau polėkio būtų pastatyt kokį pseudo-viduramžių architektūrinį šedevrą

Kaip tik skaitinėjau dabar
Kengo Kuma’s Architecture of the Future
FEB. 15, 2018
https://www.nytimes.com/2018/02/15/t...architect.html

AMONG ALL THE arts, architecture is perhaps the most susceptible to the vicissitudes of the economy, its health uniquely dependent on the confidence of actors far outside the architect’s control: real estate investors, construction companies and corporate clients, to say nothing of interest rates set by central banks. A skyline registers with unusual acuity the history of boom-and-bust, and, with some allowance made for the delay in which buildings actually get completed, architectural fashions often swell and decline along with those same cycles. For the decades that followed the postwar era, the Modernism of Le Corbusier and Mies van der Rohe dominated cities and even small towns across the world. But the recessions of the 1970s dented the era’s confidence, and subsequently a knowing, sophisticated, and — at least in its initial phase — deferential postmodernism took hold. By the 2000s, the deference was gone, and a slick, glass-and-metal neo-modernism — exemplified particularly by Gehry, Hadid, Rem Koolhaas and Sir Norman Foster — set the tone for much architecture up until the financial crisis of 2008. Despite the ethereal condominium towers sprouting up over the global capitals of the world, there is no question that the Great Recession once again dimmed the profession’s intellectual hubris, and the last eight or so years have been a kind of interregnum. Call it “after architecture”: a period of still-unfinished searching for a new mode, ethical and stylistic, by its most thoughtful practitioners.

[mantasm]

/\ Tai kad nėra jie vienodi. Kaip barokinė architektūra nėra vienoda, kaip klasicistinė architektūra nėra vienoda, taip ir dabartinė aukštuminė architektūra yra nevienoda. Quadrum ir Swedbank - labai vienodi?

Bet ir nėra radikaliai skirtingi, kad būtų "polėkis" ar "veržlumas". Daroma neišsišokant, tyliai sėdint savo vietoj ir tiek. Konformizmas ir veržlumas+polėkis kažkaip nesiderina kartu. Vienintelė išimtis gal bus Libeskindo bokštukas jei atitiks vizualizacijas. Bet jei nusipigins - irgi bus eilinis nykus stiklainis..

Mano nuomone vienintelis "proveržis ir veržlumas" buvo Hanerio stiklainiukas prie pedagoginio žiedo. Kai jį pastatė tikrai buvo kažkas nematyto ir praskaidrinusio apylinkes. Savivaldybė+Europa gal irgi buvo kažkas į tą pusę, bet toli gražu ne tiek wow.

Šiuo metu veržliau ir su daugiau polėkio atrodytų įkalt medinuką tarp stiklainių. Nes nu reikia polėkio taip daryt

[Eidvis]

Na, naujos kartos architektūrą mažiausiai ką reikėtų vadinti, tai kad jinai yra 'vienoda'. Nuo to, kad jinai yra moderni, netampa vienoda. Jeigu ankščiau būdavo koks klasicizmas, gotika ar barokas, kurie vyraudavo vos ne šimtmečius, tai dabar vieno stiliaus nėra. Panašiai kaip su muzika, jei prieš tai buvo liaudies dainos, tai po to pradėjo rastis daugiau stilių - klasikinės muzikos, pop, jazz, rokas. O dabar tų stilių yra tiek, kad nebeįmanoma suskaičiuoti. Tiesa, pradėjo vyrauti stiklas, tačiau stiklas pradėjo vyrauti ne dėl to, kad pasidarė 'madingas', o dėl jo praktiškumo, verslo pastatuose atsirado poreikis turėti daugiau šviesos. O kokie dangoraižiai, statomi vien iš betono, būtų nežmoniškai brangūs, nes stiklas yra nepalyginamai lengvesnė medžiaga, statant iš plytų dangorižį reikėtų kur kas tvirtesnių atramų, kad išlaikytų tokį svorį ir šiaip pats stiklas yra pigesnis už plytas. Bet stiklas savaime nepasako kokio tai stiliau pastatas, stilių ir architektūrą lemia daugybė kitų faktorių. Ištiesų koks Swedbankas, Quadrumas ir Green Hall 2 yra visiškai kitokių stilių pastatai, nors visi jie yra modernūs, tarp jų panašumų yra daug mažiau, nei tarp 'senos' architektūros pastatų. Aš esu už tai, kad kuo daugiau stiklo būtų keičiama kitokiomis medžiagomis, kaip pvz. VU biblioteka, tačiau stiklas neišnyks ir visų pirma dėl jo praktiškumo.

[Tomizmas]

Bet ir nėra radikaliai skirtingi, kad būtų "polėkis" ar "veržlumas". Daroma neišsišokant, tyliai sėdint savo vietoj ir tiek. Konformizmas ir veržlumas+polėkis kažkaip nesiderina kartu. Vienintelė išimtis gal bus Libeskindo bokštukas jei atitiks vizualizacijas. Bet jei nusipigins - irgi bus eilinis nykus stiklainis..

Mano nuomone vienintelis "proveržis ir veržlumas" buvo Hanerio stiklainiukas prie pedagoginio žiedo. Kai jį pastatė tikrai buvo kažkas nematyto ir praskaidrinusio apylinkes. Savivaldybė+Europa gal irgi buvo kažkas į tą pusę, bet toli gražu ne tiek wow.

Šiuo metu veržliau ir su daugiau polėkio atrodytų įkalt medinuką tarp stiklainių. Nes nu reikia polėkio taip daryt

NMC pastatai praktiškai visi yra su polėkiu - prie visų yra pasistengta, ieškota originalių sprendimų, įdomesnių formų. Va kas tikrai yra be polėkio, tai nemaža dalis gyvenamosios statybos ir verslo centrų labiau nutolusiuose nuo centro rajonuose. Nenoriu vardinti konkrečių projektų, bet manau kad visi žino pavyzdžių, kai pastatoma kokia eilinė neoriginali dėžė su nuvalkiotais fasado sprendimais, su ta mintimi kad "vis tiek sueis", čia tai tikrai jokio polėkio nerasta.

Įkalti medinuką NMC polėkio irgi nereikia, ten tų medinių pirkių sočiai, jas pašalinti ir urbanizuoti teritoriją užtruks ne vienus metus. Polėkis būtų, jei kas sugalvotų suręsti tokią išlankstytą ir išraizgytą medinę struktūrą, kokia yra Ispanijoje, Sevilijoje.

[googleLT]

Na, naujos kartos architektūrą mažiausiai ką reikėtų vadinti, tai kad jinai yra 'vienoda'. Nuo to, kad jinai yra moderni, netampa vienoda. Jeigu ankščiau būdavo koks klasicizmas, gotika ar barokas, kurie vyraudavo vos ne šimtmečius, tai dabar vieno stiliaus nėra. Panašiai kaip su muzika, jei prieš tai buvo liaudies dainos, tai po to pradėjo rastis daugiau stilių - klasikinės muzikos, pop, jazz, rokas. O dabar tų stilių yra tiek, kad nebeįmanoma suskaičiuoti. Tiesa, pradėjo vyrauti stiklas, tačiau stiklas pradėjo vyrauti ne dėl to, kad pasidarė 'madingas', o dėl jo praktiškumo, verslo pastatuose atsirado poreikis turėti daugiau šviesos. O kokie dangoraižiai, statomi vien iš betono, būtų nežmoniškai brangūs, nes stiklas yra nepalyginamai lengvesnė medžiaga, statant iš plytų dangorižį reikėtų kur kas tvirtesnių atramų, kad išlaikytų tokį svorį ir šiaip pats stiklas yra pigesnis už plytas. Bet stiklas savaime nepasako kokio tai stiliau pastatas, stilių ir architektūrą lemia daugybė kitų faktorių. Ištiesų koks Swedbankas, Quadrumas ir Green Hall 2 yra visiškai kitokių stilių pastatai, nors visi jie yra modernūs, tarp jų panašumų yra daug mažiau, nei tarp 'senos' architektūros pastatų. Aš esu už tai, kad kuo daugiau stiklo būtų keičiama kitokiomis medžiagomis, kaip pvz. VU biblioteka, tačiau stiklas neišnyks ir visų pirma dėl jo praktiškumo.

Nauji pastatai išties gali daug skirtis vienas nuo kito žiūrint į juos nuo 100 metrų ar daugiau, pravažiuojant automobiliu. Jie išskirtiniai viso pastato forma, tačiau retai mažomis detalėmis. Einant arti, kelių metrų atstumu, lyginant jų mąstelį su žmogumi jie visi atrodo labai vienodi ir masyvūs: Swedbank 100 metrų vientisa pirmo aukšto stiklo siena, Europa 150 metrų stiklo siena, Quadrum 80 metrų stiklas. Kokiame senamiestyje visiškai kitas, daug naujų, skirtingų stilių puošybos detalių turintis pastatas dažniausiai yra kas kokius 20 metrų. Dar visos įvairios smulkesnės detalės (skirtinga pastatų paskiris, iškabos, piešiniai, šviestuvai, durys, langai, langinės, vartai, kiemų forma, skirtingi mūro sluoksniai ir jo spalvos, ne tobulai lygios sienos, grindinys, vingiuotos gatvelės stoglangiai bei 3 aukštų rūmai prie 1 aukšto paprastų namukų) padaro kiekvieną senojo miesto centro metrą įdomų ir išskirtinį. Tos įvairovės labai trūksta NMC, sterilus vienodas vaizdas greit atsibosta.