Parašė Tomizmas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
NMC - naujasis miesto centras
Collapse
X
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą
Aš ir kalbu apie tą visuotiną skonį. Nueik ne darbo metu į NMC ir pamatysi faktus.
Jeigu Senamiestyje klubų, pubų ir knaipių kiekis būtų toks mažas, kaip NMC, tai situacija būtų lygiai tokia pati.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė andyour Rodyti pranešimą
Aš ir kalbu apie tą visuotiną skonį. Nueik ne darbo metu į NMC ir pamatysi faktus.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Vėl gi, būkime objektyvūs. Senamiestyje yra pilna visiškai tuščių vietų, kuriose vakarais žmonių nykuma.
Comment
-
Gal nelabai gerai padaryta, kad iš pat pradžių buvo koncentruojamasi į NMC kaip į administracinį ir verslo rajoną, mažiau dėmesio skiriant pramogoms, dėl ko ir yra dabartinė situacija. Reikia tai turėti omeny ateityje, ir pirmuose pastatų aukštuose įkurti kokių nors užeigų, klubų ir kitokių pramogų vietų, apšviestų neonkėmis - pagyvėjimas pasijaustų iš karto.
Aišku, atsirastų ir savų minusų - apvemti kampai, apsauga su policija jau ir NMC turėtų kur važinėti, į visokias užeigas ir kazikusSnowflakes will attack U <3
Comment
-
Lietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.
NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.
Comment
-
Parašė Laurmit Rodyti pranešimąLietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.
NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Gali pagrįsti savo teiginius?
Butu ne pirmas kartas kai stumia kazkieno interesus.
Comment
-
O kur ten taip jau trūksta vakarais judesio? Šiandien praėjau vakare pro Europą, Panoramą, Univermagą - šalta, bet visur pilna žmonių. Kad nuo Swedbanko iki GV žiedo niekas nevaikšto - na, taigi ten kol kas nelabai yra stambesnių traukos centrų.
Kai bus pabaigtas Toweris, jau gyvybės ten bus daugiau, ypač jeigu jie pirmuose aukštuose padarys kokias užeigas. Būtų gerai, jei pastačius Quadrum pietinį korpusą, pirmuose aukštuose atsidarytų kokie burgeriai ar picerijos. Pagyvėjimas iš karto būtų labai pastebimas.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė Laurmit Rodyti pranešimąLietuvoje miesto plėtrą apsprendžia architektai, o ne plėtotojai. Paskutinis užsienio strateginis plėtotojas jau pasitraukė iš šalies.
NMC suplanuotas kaip architektūrinė kalva, o ne žmonių traukos centras. Perspektyvoje Vilniaus centras pildysis fragmentiškai NT plotu, o ne infrastruktūra traukai. Gaila, kad miestas apie tai net nenori girdėti.N N N
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąO kur ten taip jau trūksta vakarais judesio? Šiandien praėjau vakare pro Europą, Panoramą, Univermagą - šalta, bet visur pilna žmonių. Kad nuo Swedbanko iki GV žiedo niekas nevaikšto - na, taigi ten kol kas nelabai yra stambesnių traukos centrų.
Kai bus pabaigtas Toweris, jau gyvybės ten bus daugiau, ypač jeigu jie pirmuose aukštuose padarys kokias užeigas. Būtų gerai, jei pastačius Quadrum pietinį korpusą, pirmuose aukštuose atsidarytų kokie burgeriai ar picerijos. Pagyvėjimas iš karto būtų labai pastebimas.
Comment
-
Parašė googleLT Rodyti pranešimąGal ne dauguma, bet manau arti 40-50% tai tikrai.
Kiek iš aplinkinių, kokių 7 dešimčių, žmonių galiu susidaryti nuomonę, jog dauguma, kiek virš 50%, jaunų, 16-26 metų, žmonių labiau žavisi tuo kas sena, aptrupėjusios sienos jiems jauku.
Tuo metu vidutinio amžiaus 26-46 metų asmenys mato stiklinius dangoraižius, kaip nuostabiausius pastatus, tai jiems futuristiška (gal 70%).
O 46-90 metų dažniausiai visą naują architektūra laiko baisia, svetima (maždauk 70%).
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąIr labai keistas daug kurių supratimas (kad ir tose Reddito žinutėse), kad panašūs šiuolaikiniai rajonai yra "bedvasiai". N E S Ą M O N Ė !!! Jie turi dvasią, tik kitokią - ne senovės ir praeities, bet futurizmo, polėkio, veržlumo dvasią.
Dabar didesnis futurizmas su daugiau polėkio būtų pastatyt kokį pseudo-viduramžių architektūrinį šedevrą
Comment
-
/\ Tai kad nėra jie vienodi. Kaip barokinė architektūra nėra vienoda, kaip klasicistinė architektūra nėra vienoda, taip ir dabartinė aukštuminė architektūra yra nevienoda. Quadrum ir Swedbank - labai vienodi?
Statomi šiais laikais ir ale senoviniai pastatai, bet tokį pastačius, iš karto išlenda minios piktų, kad "vajetau, taigi kičas".
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Quadrum, beje, turi kavinių. Na, bent dvi tikrai žinau. Iš Lvovo g. pusės yra kažkoks restoranas.
Be to, su laiku kažkas stambaus tikrai bus pastatyta tarp Quadrum ir Towerio. Tokia gera vieta visą laiką tuščia būti negali.
Paskutinis taisė Tomizmas; 2018.02.23, 10:53.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
O kur yra polėkis ir veržlumas kepti +/- tokį patį eilinį stiklainį kaip ir visi? Futurizmo irgi nėra kai kepama tas pats per tą patį jau ne pirmą dešimtmetį. Nebent kalbam apie futurizmą kaip apie tam tikrą architektūros mokyklą, o ne apie "lyg iš ateities trauktą" duotam momentui meną.
Dabar didesnis futurizmas su daugiau polėkio būtų pastatyt kokį pseudo-viduramžių architektūrinį šedevrą
Kengo Kuma’s Architecture of the Future
FEB. 15, 2018
https://www.nytimes.com/2018/02/15/t...architect.html
AMONG ALL THE arts, architecture is perhaps the most susceptible to the vicissitudes of the economy, its health uniquely dependent on the confidence of actors far outside the architect’s control: real estate investors, construction companies and corporate clients, to say nothing of interest rates set by central banks. A skyline registers with unusual acuity the history of boom-and-bust, and, with some allowance made for the delay in which buildings actually get completed, architectural fashions often swell and decline along with those same cycles. For the decades that followed the postwar era, the Modernism of Le Corbusier and Mies van der Rohe dominated cities and even small towns across the world. But the recessions of the 1970s dented the era’s confidence, and subsequently a knowing, sophisticated, and — at least in its initial phase — deferential postmodernism took hold. By the 2000s, the deference was gone, and a slick, glass-and-metal neo-modernism — exemplified particularly by Gehry, Hadid, Rem Koolhaas and Sir Norman Foster — set the tone for much architecture up until the financial crisis of 2008. Despite the ethereal condominium towers sprouting up over the global capitals of the world, there is no question that the Great Recession once again dimmed the profession’s intellectual hubris, and the last eight or so years have been a kind of interregnum. Call it “after architecture”: a period of still-unfinished searching for a new mode, ethical and stylistic, by its most thoughtful practitioners.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą/\ Tai kad nėra jie vienodi. Kaip barokinė architektūra nėra vienoda, kaip klasicistinė architektūra nėra vienoda, taip ir dabartinė aukštuminė architektūra yra nevienoda. Quadrum ir Swedbank - labai vienodi?
Mano nuomone vienintelis "proveržis ir veržlumas" buvo Hanerio stiklainiukas prie pedagoginio žiedo. Kai jį pastatė tikrai buvo kažkas nematyto ir praskaidrinusio apylinkes. Savivaldybė+Europa gal irgi buvo kažkas į tą pusę, bet toli gražu ne tiek wow.
Šiuo metu veržliau ir su daugiau polėkio atrodytų įkalt medinuką tarp stiklainių. Nes nu reikia polėkio taip daryt
Comment
-
Na, naujos kartos architektūrą mažiausiai ką reikėtų vadinti, tai kad jinai yra 'vienoda'. Nuo to, kad jinai yra moderni, netampa vienoda. Jeigu ankščiau būdavo koks klasicizmas, gotika ar barokas, kurie vyraudavo vos ne šimtmečius, tai dabar vieno stiliaus nėra. Panašiai kaip su muzika, jei prieš tai buvo liaudies dainos, tai po to pradėjo rastis daugiau stilių - klasikinės muzikos, pop, jazz, rokas. O dabar tų stilių yra tiek, kad nebeįmanoma suskaičiuoti. Tiesa, pradėjo vyrauti stiklas, tačiau stiklas pradėjo vyrauti ne dėl to, kad pasidarė 'madingas', o dėl jo praktiškumo, verslo pastatuose atsirado poreikis turėti daugiau šviesos. O kokie dangoraižiai, statomi vien iš betono, būtų nežmoniškai brangūs, nes stiklas yra nepalyginamai lengvesnė medžiaga, statant iš plytų dangorižį reikėtų kur kas tvirtesnių atramų, kad išlaikytų tokį svorį ir šiaip pats stiklas yra pigesnis už plytas. Bet stiklas savaime nepasako kokio tai stiliau pastatas, stilių ir architektūrą lemia daugybė kitų faktorių. Ištiesų koks Swedbankas, Quadrumas ir Green Hall 2 yra visiškai kitokių stilių pastatai, nors visi jie yra modernūs, tarp jų panašumų yra daug mažiau, nei tarp 'senos' architektūros pastatų. Aš esu už tai, kad kuo daugiau stiklo būtų keičiama kitokiomis medžiagomis, kaip pvz. VU biblioteka, tačiau stiklas neišnyks ir visų pirma dėl jo praktiškumo.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Bet ir nėra radikaliai skirtingi, kad būtų "polėkis" ar "veržlumas". Daroma neišsišokant, tyliai sėdint savo vietoj ir tiek. Konformizmas ir veržlumas+polėkis kažkaip nesiderina kartu. Vienintelė išimtis gal bus Libeskindo bokštukas jei atitiks vizualizacijas. Bet jei nusipigins - irgi bus eilinis nykus stiklainis..
Mano nuomone vienintelis "proveržis ir veržlumas" buvo Hanerio stiklainiukas prie pedagoginio žiedo. Kai jį pastatė tikrai buvo kažkas nematyto ir praskaidrinusio apylinkes. Savivaldybė+Europa gal irgi buvo kažkas į tą pusę, bet toli gražu ne tiek wow.
Šiuo metu veržliau ir su daugiau polėkio atrodytų įkalt medinuką tarp stiklainių. Nes nu reikia polėkio taip daryt
Įkalti medinuką NMC polėkio irgi nereikia, ten tų medinių pirkių sočiai, jas pašalinti ir urbanizuoti teritoriją užtruks ne vienus metus. Polėkis būtų, jei kas sugalvotų suręsti tokią išlankstytą ir išraizgytą medinę struktūrą, kokia yra Ispanijoje, Sevilijoje.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąNa, naujos kartos architektūrą mažiausiai ką reikėtų vadinti, tai kad jinai yra 'vienoda'. Nuo to, kad jinai yra moderni, netampa vienoda. Jeigu ankščiau būdavo koks klasicizmas, gotika ar barokas, kurie vyraudavo vos ne šimtmečius, tai dabar vieno stiliaus nėra. Panašiai kaip su muzika, jei prieš tai buvo liaudies dainos, tai po to pradėjo rastis daugiau stilių - klasikinės muzikos, pop, jazz, rokas. O dabar tų stilių yra tiek, kad nebeįmanoma suskaičiuoti. Tiesa, pradėjo vyrauti stiklas, tačiau stiklas pradėjo vyrauti ne dėl to, kad pasidarė 'madingas', o dėl jo praktiškumo, verslo pastatuose atsirado poreikis turėti daugiau šviesos. O kokie dangoraižiai, statomi vien iš betono, būtų nežmoniškai brangūs, nes stiklas yra nepalyginamai lengvesnė medžiaga, statant iš plytų dangorižį reikėtų kur kas tvirtesnių atramų, kad išlaikytų tokį svorį ir šiaip pats stiklas yra pigesnis už plytas. Bet stiklas savaime nepasako kokio tai stiliau pastatas, stilių ir architektūrą lemia daugybė kitų faktorių. Ištiesų koks Swedbankas, Quadrumas ir Green Hall 2 yra visiškai kitokių stilių pastatai, nors visi jie yra modernūs, tarp jų panašumų yra daug mažiau, nei tarp 'senos' architektūros pastatų. Aš esu už tai, kad kuo daugiau stiklo būtų keičiama kitokiomis medžiagomis, kaip pvz. VU biblioteka, tačiau stiklas neišnyks ir visų pirma dėl jo praktiškumo.Paskutinis taisė googleLT; 2018.02.23, 16:43.
Comment
Comment