Dronai keičia viską. Manau per artimiausius kelis metus įvyks didelis tokių video ir nuotraukų antplūdis.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
NMC - naujasis miesto centras
Collapse
X
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Dronai keičia viską. Manau per artimiausius kelis metus įvyks didelis tokių video ir nuotraukų antplūdis.
Mes su draugais juokaujame, kad reikia jau kamerų, kurios kaip kurmiai dirbtų - lįstu pro žemę, pro sienas ir t.t.
Comment
-
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąPlotas plotu, bet reikėtų įdomesnių architektūrinių sprendimų Vilniaus NMC. Jau dabar dalis aukštybinių pastatų atrodo renovuotinos būklės bei trūksta aukštesnių pastatų su įdomesniais fasadais. Move on, Vilnius.
Comment
-
Parašė Silber418 Rodyti pranešimąPlotas plotu, bet reikėtų įdomesnių architektūrinių sprendimų Vilniaus NMC. Jau dabar dalis aukštybinių pastatų atrodo renovuotinos būklės bei trūksta aukštesnių pastatų su įdomesniais fasadais. Move on, Vilnius.
Bet kas yra įdomesnis fasadas? Skandinavų suprojektuoti pastatai yra tipiški skandinavams. Fasadas paprastas, bet funkcionalumo ir naudojamų technologijų prasme tai išskirtiniai objektai. O būtent dabar tokia mada Vilniuje. Man kartais atrodo, kad reikia ne kiek sekti madomis, kurios šiaip ir architektūroje turi galiojimo laikotarpį, bet koncentruotis į išskirtinumą. Pvz, Oslo NMC man yra pavyzdys. Kitą vertus, tokie objektai kaip Swedbank, Baltic Hearts, K Dvidešimt Devyni ar ne {renovuota} NDG yra geriausi pavyzdžiai, kurie puikiai derėtų ne tik mūsų regione. Ta pati EUripos aikšte yra klasikinis šiuolaikinės architektūros objektas, kuris, manau, nepasens dar ilgai.
Šiaip Vilniaus NMC turi geriausią perspektyvą plėstis ir kurtis negu Ryga/Talinas/Minskas ar iš dalies Varšuva. Vien dėl to, kad aplink daug bakužių samanotų.
Comment
-
Pastaraisiais metais statomi žemesni pastatai tikrai neblogi. Tačiau kai kurie aukštybiniai pastatai, kurie labiausiai matomi, jau atrodo "pavargę". Turėjau omenyje, kad reikėtų naujų aukštesnių pastatų, kurie taptų pagrindiniu NMC akcentu. Be to, tikrai egzistuoja daugiau formų negu linijos, juostos, dryžiai.
Oslo Barcode yra neblogas pavyzdys, bet tik dėl tankumo. Vilniaus NMC siluetas visai kitoks, bet labai trūksta įdomesnių architektūrinių sprendimų. Įkvėpimo architektai gali semtis panagrinėję kad ir Varšuvos dangoraižius.
Comment
-
Man D bokštas nelabai patinka, jis neatrodo geresnis už Vilniaus vartus, o Vilniaus vartai jau metuose, plius dar du metai iki D bokšto užbaigimo, tai ne daug jis turės jaunystės iki tol, kada pradės atrodyti 'pavargęs ar pasenęs'. Tačiau Quadrum'as labai šaunus, nors ir nesu tikras dėl spalvos pasirinkimo.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąMan D bokštas nelabai patinka, jis neatrodo geresnis už Vilniaus vartus, o Vilniaus vartai jau metuose, plius dar du metai iki D bokšto užbaigimo, tai ne daug jis turės jaunystės iki tol, kada pradės atrodyti 'pavargęs ar pasenęs'. Tačiau Quadrum'as labai šaunus, nors ir nesu tikras dėl spalvos pasirinkimo.
Comment
-
Absoliuti dauguma Vilniaus topinių projektų yra pastarųjų metų statybos, tai ir VU biblioteka, ir Swedbank, ir Baltic Hearts, K29 ir veikiausiai Quadrumas. Dėl to bent jau aš iš naujų projektų tikiuosi, kad jie bus geresni už šituos, nes turi būti einama tobulėjimo kryptimi. Vilniaus Vartai jau nebepatenka į mano mėgstamiausiųjų sąrašą, man jau jie senstelėję atrodo, dėl to ir D bokštas, kuris bus pastatytas tik po 2 metų, mano akimis lygiuojasi į senstelėjusius Vilniaus vartus, o ne į taisyklę 'būti geresniu už visus'. Lietuvos ekonomika kyla, t.y. vystytojai gali sau leisti brangesnius pastatus, technologijos tobulėja, architektai taip pat neturėtų atsilikti. Dėl to sąlygos kiekvienais metais pastatyti geresnius pastatus, nei prieš tai buvusieji, yra. Vargu ar tu galėtum pasakyti koks senesnis nei 10 metų pastatas Vilniuje tave žavi labiau, nei dabar topai. O D projektas dar net nepradėtas statyti jau yra Vilniaus vartų lygio, t.y. 6 metų senumo.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąAbsoliuti dauguma Vilniaus topinių projektų yra pastarųjų metų statybos, tai ir VU biblioteka, ir Swedbank, ir Baltic Hearts, K29 ir veikiausiai Quadrumas. Dėl to bent jau aš iš naujų projektų tikiuosi, kad jie bus geresni už šituos, nes turi būti einama tobulėjimo kryptimi. Vilniaus Vartai jau nebepatenka į mano mėgstamiausiųjų sąrašą, man jau jie senstelėję atrodo, dėl to ir D bokštas, kuris bus pastatytas tik po 2 metų, mano akimis lygiuojasi į senstelėjusius Vilniaus vartus, o ne į taisyklę 'būti geresniu už visus'. Lietuvos ekonomika kyla, t.y. vystytojai gali sau leisti brangesnius pastatus, technologijos tobulėja, architektai taip pat neturėtų atsilikti. Dėl to sąlygos kiekvienais metais pastatyti geresnius pastatus, nei prieš tai buvusieji, yra. Vargu ar tu galėtum pasakyti koks senesnis nei 10 metų pastatas Vilniuje tave žavi labiau, nei dabar topai. O D projektas dar net nepradėtas statyti jau yra Vilniaus vartų lygio, t.y. 6 metų senumo.
Comment
-
Sutinku dėl Vilniaus vartų, tačiau jam jau 7 metai ir naujųjų topinių projektų architektūrinio lygio jis jau nebesiekia, nors kiek gelbėja tai, kad virš tunelio pastatytas ir masyvus. Praeis dar 3 metai ir jis jau bus tik 'vidutiniokas'. Mano supratimu projektas yra labai geras tik tada, kada jis savo aukštą architektūrinę kokybę geba išlaikyti bent 10 metų, ką Vilniaus vartams ir pavyks pasiekti. Tačiau D bokštas tikrai toks nėra, jisai puikiai derės prie mūsų NMC rytinės dalies tik dėl to, kad ta rytinė dalis jau kiek pasenusi.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąAbsoliuti dauguma Vilniaus topinių projektų yra pastarųjų metų statybos, tai ir VU biblioteka, ir Swedbank, ir Baltic Hearts, K29 ir veikiausiai Quadrumas. Dėl to bent jau aš iš naujų projektų tikiuosi, kad jie bus geresni už šituos, nes turi būti einama tobulėjimo kryptimi. Vilniaus Vartai jau nebepatenka į mano mėgstamiausiųjų sąrašą, man jau jie senstelėję atrodo, dėl to ir D bokštas, kuris bus pastatytas tik po 2 metų, mano akimis lygiuojasi į senstelėjusius Vilniaus vartus, o ne į taisyklę 'būti geresniu už visus'. Lietuvos ekonomika kyla, t.y. vystytojai gali sau leisti brangesnius pastatus, technologijos tobulėja, architektai taip pat neturėtų atsilikti. Dėl to sąlygos kiekvienais metais pastatyti geresnius pastatus, nei prieš tai buvusieji, yra. Vargu ar tu galėtum pasakyti koks senesnis nei 10 metų pastatas Vilniuje tave žavi labiau, nei dabar topai. O D projektas dar net nepradėtas statyti jau yra Vilniaus vartų lygio, t.y. 6 metų senumo.Paskutinis taisė Lettered; 2015.06.10, 16:10.
Comment
-
Tai, kad pas mus yra unikali galimybė naujus pastatus statyti ant tuščių pievų ar senų trobų, o ne griaunant penkiaaukščius pastatus, projektą tik atpigina, dėl to daugiau lėšų galima skirti architektūrai O kad visi pastatai negali būti labai aukšto lygio, tai aš irgi sutinku, tikrai nesakau, kad jų apskritai nereikia statyti. Tačiau prastus ar vidutiniokus projektus pakritikuoju, o aukštos architektūros pastatus pagiriu. Nenoriu juos visus mylėti vienodai, kai kurie to nenusipelnė
Comment
-
Mums su skandinavais nereikėtų lygintis, jie kitaip žiūri į architektūrą ir jų pinigai kitokie. Jie būdami visiški gamtos žmonės, labai jautrūs aplinkai, tai žinoma didelį dėmesį teikia architektūrai ne tik ofisų, bet ir tiltų ir pan. Jei jau norim lygintis, tikriausiai reiktų tarp Baltijos šalių + Lenkijos, manau panašiausios kultūros. Iš kitos pusės noras save lyginti dažnai siejamas su mažu pasitikėjimu savim Geriausias būdas lygintis - tai tik lyginti savo progresą padarytą skirtingais laiko tarpais
Žiūrint iš tos pusės, progreso NMC yra, nors ir vyksta jis su didelėmis pauzėmis. Jis man truputį kaip kultūros metraštis Žalias Hannerio pieštukas man primena pačią visa ko pradžią, kai žmonės buvo girdėję apie stiklinius blizgančius dangoraižius, bet patys netikėjo, jog kažką tokio turėsim ir čia. Jis kaip pirmas toks teikė viltį, jog lyg mes jau kelyje iš buvusios tamsos į kažką modernaus ir šviesesnio. Nors ir kuklus, bet tuokart buvo gana drąsus projektas, davęs pradžia tam blizgančiam stiklui. Forum Palace lyg tai pradėjo virsmą į greitos prabangos kultą, kuris jau buvo pakeliui.
Ir paskui viskas įsisuko didžiuliu greičiu. Tie Vilniaus Vartų ir Europos pabrūkšniavimai man primena truputį dar fūristų ir garažiukų, tigrinių palaidinių bei naglų "viarslininkų" laiką, kai visi agresyviai norėjo greitų pinigų, kai niekas su niekuo nesiskaitė, ieškojo prabangos, prestižo. Ir jei nėjai į Vilniaus vartų parduotuves ir tą restoraną virš tunelio, negyvenai Vyroko Arfoj, buvai ne lygis, menkas žmogelis, vertas sutrypimo. Apie Vyroko projektus net nekalbu, nes laikau juos iš esmės klaida bei mąstymo nebuvimu.
Su laiku keitėsi kultūra. Swedbankas, Burės - jau kitokie projektai. Nors Europa ir turi viešą erdvę, ji ten labiau tiesiog kaip erdvė, kad skirtų namus. Swedbankas atsisuko į visuomenę su savo medžio apdaila ir terasa pilnai ją apgalvodamas grynai visuomenei bei greit tapo žmonių pamėgtu moderniu projektu o ne kokia nors tik VIP skirta lože. Taip gal kiek priartino viesuomenę prie modernios architektūros, nes iki tol ji gal buvo laikoma tik "elito reikalu" ir neskirta visiems žmonėms. Plius manau atnešė madą kurti viešą erdvę su ofisais. Verslo burių pastatai man irgi atrodo įspūdingai Eurpos komplekso kontekste. Jie nėra kažkokie labai santūrūs, tas tamsus fasadas šone truputį sako, ir aš prabangus noriu būt, bet tai nebėra naglas rėkimas norint pasirodyt, bet labiau sveikas akcentas, kad čia sostinė visgi. Be to manau jie dabar labiau atkreipia dėmesį nei pats europos bokštas žiūrint nuo Balto tilto. Ir toje žiūrėjimo linijoje atrodo moderniausi.
Panašiu metu apie 2008 vėl atsigauna Žvėrynas ir Saltoniškės. Su laiku šis regionas pradės pretenduoti į geriausią architektūrą. Konstitucijos pr. kol kas dominuoja Lietuvos architektai. Su Green Hall ateina užsienio architektai, užbaigus pastatą, jis tampa išskirtiniu. Baigiamas Baltic Hearts pastatas vėl atneša naują formą ir kokybę bei požiūrį. Danske Banko ofisas irgi, nors dažnai užmirštamas, bet neša kitą žinią. Kol kas krizė, bet pati architektūra rodo, jog kultūra grynėja. Išeina iš mados tigrinės palaidinės, žmonės pergalvoja, kaip jie nori gyventi, likti čia, emigruoti. Green Hall tampa kažkokiu Lietuvos ekonomikos išsigelbėjimo ir stambių užsienio investicijų simboliu. Visi pavydžiai žiūri į jį ir retkarčiais spaudoje gaudo pasklindančius gandus apie algas ir darbo sąlygas. Metas, kai dideli užsienio investuotojai ir paslaugų centrai dar turi tą magijos ir nežinomybės aurą.
Per krizę viskas sustoja. Bet jai pasibaigus Konstitucijos projektą toliau vystyti perima užsienio architektai. K29 tęsia Green Hall tradicijas kurdamas komfortišką vietą viduje, solidus projektas, uždengęs jaunimo centrą dabar jau sukuriantis didelio miesto jausmą važiuojant Geležinio vilko gatve link Vilniaus vartų. Quadrumas - ambicingas projektas savo dydžiu. Pagal dabartinį fasadą atrodo, kad rezultatas bus tiesiog tvarkingas pastatas, nesiekiantis kažkokio išsišokimo. Užsienio kapitalo įmonės jau įprastas reikalas, žmonės priprato prie jų ir nori daugiau. Taip pat kelia didesnius reikalavimus savo darbo vietai.
Taigi, progresą turime Architektūra - menas, o menas labai priklauso nuo kultūrosPaskutinis taisė dr-rox; 2015.06.10, 17:53.
Comment
-
Parašė pauliaK Rodyti pranešimąŠaunus video, tik tas sovietinis komiblokas Konstitucijos pr. iš viršaus dar baisiau nei nuo gatvės atrodo...
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąMan jis irgi labai kliuvo. Niekaip nesuprantu, kodėl per šitiek laiko nesugeba jo kaip nors rekonstruoti ar bent apdengti kokiu išoriniu kiautu, kad taip negadintų vaizdo?
Beje, ar žadama kažką su ta "Arfa" daryti? Gi buvo kalbama, kad ten susidarantis baseinas jau padarė nemažai žalos.Kodėl "Apylanka"? Todėl, kad "Darbai"...
Comment
Comment