Nereikia įsivaizduoti, kad turistams ar šiaip miesto svečiams įdomūs tik senamiesčiai. Čia daug kas priklauso nuo žmogaus ir jo skonio. Ko tada žmonės važiuoja į Dubajų - pasižiūrėti senamiesčio, kurio ten nėra?
Kai pirmą kartą apsilankiau Rygoje, pirmiausiai nuskubėjau prie Saules Akmens, dvynių ir nacionalinės biblotekos, ir ten patenkinęs savo smalsumą, galėjau ramiai eiti į Senamiestį. Kai buvau Stokholme, mane labai nuvylė tai, kad nėra jokio dangoraižių kvartalo centre. Taip, miestas gražus, senoviniai pastatai puikūs, patiko ir paprasti kvartalai - visada įdomiausia būna pasižiūrėti, kuo gyvena eiliniai žmonės kitoje šalyje. Gamtos atžvilgiu mestas įsikūręs kokius 58,6 kartus gražesnėje vietoje, negu Vilnius. Bet kad nėra modernaus dangoraižių kvartalo - tai jau minusas miestui.
Ir labai keistas daug kurių supratimas (kad ir tose Reddito žinutėse), kad panašūs šiuolaikiniai rajonai yra "bedvasiai". N E S Ą M O N Ė !!! Jie turi dvasią, tik kitokią - ne senovės ir praeities, bet futurizmo, polėkio, veržlumo dvasią. Ir abi šios dvasios yra reikalingos. Važiuodamas Ukmergės gatve nuo kalno link NMC, per Geležiako tiltą, stovėdamas prie šviesoforo šalia Baltojo tilto ir matydamas prieš save dangoraižius, eidamas pasivaikščioti Konstitucijos prospekte (mano viena mėgstamiausių pasivaikščiojimo vietų) visada jaučiuosi maloniai, kad gyvenu nors ir ne pačiame blatniausiame pasaulio mieste, bet tikrai ne paskutinėje skylėje, kad pas mus yra į ką pasižiūrėti, ir to gražumo kas metai vis daugėja.
Kai pirmą kartą apsilankiau Rygoje, pirmiausiai nuskubėjau prie Saules Akmens, dvynių ir nacionalinės biblotekos, ir ten patenkinęs savo smalsumą, galėjau ramiai eiti į Senamiestį. Kai buvau Stokholme, mane labai nuvylė tai, kad nėra jokio dangoraižių kvartalo centre. Taip, miestas gražus, senoviniai pastatai puikūs, patiko ir paprasti kvartalai - visada įdomiausia būna pasižiūrėti, kuo gyvena eiliniai žmonės kitoje šalyje. Gamtos atžvilgiu mestas įsikūręs kokius 58,6 kartus gražesnėje vietoje, negu Vilnius. Bet kad nėra modernaus dangoraižių kvartalo - tai jau minusas miestui.
Ir labai keistas daug kurių supratimas (kad ir tose Reddito žinutėse), kad panašūs šiuolaikiniai rajonai yra "bedvasiai". N E S Ą M O N Ė !!! Jie turi dvasią, tik kitokią - ne senovės ir praeities, bet futurizmo, polėkio, veržlumo dvasią. Ir abi šios dvasios yra reikalingos. Važiuodamas Ukmergės gatve nuo kalno link NMC, per Geležiako tiltą, stovėdamas prie šviesoforo šalia Baltojo tilto ir matydamas prieš save dangoraižius, eidamas pasivaikščioti Konstitucijos prospekte (mano viena mėgstamiausių pasivaikščiojimo vietų) visada jaučiuosi maloniai, kad gyvenu nors ir ne pačiame blatniausiame pasaulio mieste, bet tikrai ne paskutinėje skylėje, kad pas mus yra į ką pasižiūrėti, ir to gražumo kas metai vis daugėja.
Comment