NMC - naujasis miesto centras

[andyour]

Kai žemė išbrangs pakankamai, jei dar neišbrango, tai nugriaus.

[Creatium]

Ir negali būti, nes ten viską reikia griauti.

Bet kažkas bus daroma, ne veltui paruoštas naujas DP. Neskaičiau plačiau, bet iš brėžinio susidarė įspūdis, kad sujungti keli sklypai į vieną. Dalis komercinių patalpų ir mažas gyvenamasis (daugiabutis?) namas.

[dr-rox]

Kol laukiu savo Spark'o kuris kažkiek fotografijai skirtas, pririšau kamerą prie savo sportinio drono ir kažkiek pavaikščiojau aplink NMC Kokybė daugmaž, nuotraukos iškirptos iš didesnės, o Xiaomi Yi kamera savo net vardu kokybe nespindi

Iš Ukmergės g.



Klasikinės nuo Balto tilto.







Nuo seimo.



Nuo Verslo trikampio.



Nuo Tauro kalno.

[MrVilius]

Tokiu kampu Tower (ex-Arfa) ir Quadrum'as visiškai susilieja.

[Eidvis]

Kai Quadrumas užsitraukia užuolaidas ir bent kiek pakeičia tą žalią spalvą - iškart vaizdas gerenis. Gaila, kad investavus tokius didžiulius pinigus į fasadą, rezultatas nėra labai geras vien dėl kelių žioplų klaidų.

[Gladiator]

Kažkoks judesys Lords'u sklype šalia Forum Palace, spečiau kokie grunto tyrimai vyksta:

[Naftalinas]

Kažkoks judesys Lords'u sklype šalia Forum Palace, spečiau kokie grunto tyrimai vyksta:

Ta tema:

3. DETALIOJO PLANO KOREGAVIMAS – SPRENDINIAI
3.1. Vadovaujantis 2017-01-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus
pavaduotojo įsakymu Nr. A30-245, Planavimo darbų programa ir išduotomis teritorijų planavimo
sąlygomis, koreguojamos skirtingų užstatymo reglamentų riba ir statybos zona, užstatymo
tankumas, tikslinamas pastatų aukštų skaičius, nekeičiant statinių aukščio altitudės, užstatymo
intensyvumo rodiklio, žr. projekto grafinę dalį.
Sklypas Nr. 1:
Teritorijos naudojimo tipas – mišri centro teritorija (GC) – atitinkantis Bendrajame plane nustatyto
miesto centro, svarbiausių lokalių centrų reglamentavimą, kuriuose keliami ypatingi reikalavimai
pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai.
Žemės naudojimo paskirtis – kita.
Žemės naudojimo būdas (vyraujantis) – komercinės paskirties objektų teritorijos (K).
Konkretizuojami užstatymo reglamentai:
Leistinas pastatų aukštis – sklypo dalyje 1.A - ≤ 6 a.; max. abs. alt. 124,00 m.; dalyje 1.B - ≤ 5 a.;
max. abs. alt. 116,00 m; maksimalus pastatų aukštis ≤ 19 metrų prie Konstitucijos pr. ir nuo G.
Baravyko skg.; skirtingose reglamentinėse zonose kintamo aukščio užstatymas nurodytas projekto
grafinėje dalyje pagal parengtus projektinius pasiūlymus;
Užstatymo tankis – ≤ 80 %;
Užstatymo intensyvumas – ≤ 3,0;
Užstatymo tipas – laisvo planavimo;
Koreguojama skirtingų reglamentų riba, padidinant šiaurinę reglamentuojamą užstatymo zoną.
Priklausomųjų želdynų norma procentais nuo žemės sklypo ploto – ≥ 20 %.
Automobilių stovėjimo reglamentas – požeminė saugykla (2 - 3 lygių).
Sklypas Nr. 2:
Teritorijos naudojimo tipas – mišri centro teritorija (GC) – atitinkantis Bendrajame plane nustatyto
miesto centro, svarbiausių lokalių centrų reglamentavimą, kuriuose keliami ypatingi reikalavimai
pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai.
Žemės naudojimo paskirtis – kita.
Žemės naudojimo būdas (vyraujantis) – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2).
Automobilių stovėjimo reglamentas – požeminė saugykla (2 - 3 lygių).
Servitutai – nustatomas servitutas S1, skirtas sklypo Nr. 1 konsoliniam užstatymui plotas ≤ 200 m2;
konsolės pradžios aukštis ≥ 3,8 m. nuo žemės paviršiaus (alt. ≥ 104,40). Nustatomas servitutas S2,
skirtas sklypo Nr. 1 požeminei saugyklai įrengti, servituto plotas - 1319 m2.
DP Reg. Nr. 3228 sprendiniai koreguojami lygiagrečiai rengiant „Administracinio pastato
(8.2), G. Baravyko g. 4, Vilniuje projektinius pasiūlymus“; projekto rengėjas – UAB „AKG“, PV –
N. Podpriatov (5372), arch. R. Bimba (875A).

[Eidvis]

Jei tinkamai urbanizuotų šitą teritoriją - tai būtų wow. Visgi ko labiausiai Vilniui reikia, tai kad iš Konstitucijos prospekto išnyktų pievos ir miškai.

[Lettered]

[justinas adam]

Arfos indėlis nuo Baltojo tilto labai teigiamas. Pridėjo masyvumo kaip reikiant

[Zorro]

[deep'as]

Cia buvo ilga diskusija apie konstitucijos prospekto ploti ir aplinka ir t.t. Siaip uzmaciau sita Varsuvos nuotrauka. Butu galima padaryti kazka tokio

[Tomizmas]

Jo, mazai dar misku Vilniuje.

[John]

Čia ne miškas, o normalus gatvės apželdinimas. Kažkas, ko Vilniuje nė su žiburiu nerasi.

[Tomizmas]

Gal ir normalus, bet geriau yra taip, kaip yra dabar. Kam slepti uz medziu moderniausius Vilniaus pastatus? Medziu Vilniuje sociai, sito gerio uztenka mums i valias. Tegul centrine Vilniaus gatve buna erdvi, atvira su gerai matomais naujais pastatais. Nebutina slepti to, ka turime tikrai ne pacio blogiausio.

[Eidvis]

Šito pavyzdžio iš Varšuvos pagrindinį minusą įvardinčiau automobilių stovėjimą šalia gatvės - to miesto centre tikrai nereikia. O kas dėl medžių, tai pripažįstų, kad jų kai kada tikrai reikia. Kai kada jie pagyvinina aplinką ir ypač ten, kur ta aplinka negyva atrodo. Tokių vietų, kur didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent architektūrai, paprastai nėra labai daug, tačiau visgi tokių vietų yra, kur reikėtų išryškinti architektūrą, o ne medžius. Ir šiame Varšuvos pavyzdyje aš nemanau, kad medžiams yra tinkama vieta. Taip, šioje nuotraukoje medžiai netrukdo, bet netrukdo tik dėl to, kad nuotrauka padaryta iš tokio kampo, kur matosi dangoraižiai ir visgi ne medžniai, ne mašinų aikštelė ir ne šaligatvis yra esmė šitoje nuotraukoje, o tai, kad matosi Varšuvos dangoraižiai. Nesimatytų dangoraižių - šita nuotrauka niekam nebebūtų įdomi. Ir užtenka žengti žingsnį pirmyn ir tų dangoraižių nebesimatys, tokios vietos niekas nebefotkins ir juo labiau tokia nuotrauka niekada nebeatsirastų mūsų forume. Gatvės vaizdas turėtų būti formuojamas taip, kad įspūdį darytų praeiviui, kuris juda, o ne fotografui, kuris suranda plyšį gerai nuotraukai padaryti. Nes dabar einant gatve tie Varšuvos dangoraižiais matysis tik per mažus tarpus ir tik dėl to, kad tie medžiai kol kas pakankamai nedideli. Jeigu jie toliau augs ir nebus genėjami - tai tik kelių metų klausimas, kada tokią nuotrauką iš šito taško padaryti nebebus įmanoma. Aš suprantu medžių teikiamą grožį ir kad tikrai daugeliu atveju jie nei maišo, nei trukdo, o tik padaro aplinką jaukesnę. Bet man atorodo, kad dažnu atveju mes apsigauname save, manydami, kad jeigu tai tinka daug kur - tai juos reikia turėti visur. Ne. Yra vietos kurie jie tinka ir yra vietos, kur jie netinka. Man neatrodo, kad yra gera idėja visas gatves apsodinti medžiais, kai kur tikrai reikėtų išryškinti architektūrą, o ne medžius, ir tai ypač aktualu ten, kur medžiai nėra tinkamai prižiūrimi ir per laiką miestą paverčia mišku, t.y. pas mus.

[deep'as]

Tureciau pastebeti kad tiek Tomizmas tiek Eidvis ziuredami i nuotrauka akcentuoja ne tuos dalykus kuriuos as bandziau parodyti kaip pavyzdine streetscape. Paaiskinimas, Konstitucijos pr. saligavis yra labai platus, neisnaudotas ir labai skurdus kaip centrinei NMC gatvei. Plikame konstitucijos prospekte net ir kokybiski pastatai nesiziuri, nes pesciajam aplinkos kokybe suteikia kurkas didesni ispudi nei patys pastatai.Pavyzdys is Varsuvos yra geras del to kad suteikia ervei jaukumo, atskiria judejimo srautus, atsiranda mazosios architekturos detaliu su poilsio funkcija. Pradekim nuo kaires i desine, gatve ir dviraciu takas atskirti mazaugiais krumais, ko Vilniuje niekas nepraktikuoja. Idomu kodel? Asfaltuotas dviraciu takas nuo pesciuju saligatvio atskirtas placiu apzeldinimu. Tai gali buti zemaugiai medziai, krumai you name it. Apzeldinimas pakeltas aukciau nei saligatvis, del ko zalia erdve nebus istrypta kertanciu kampus. Ir galiausiai irengti suoliukai kur zmones gali tiesiog prisesti atsikvepti, uzkasti ir t.t. Puikus pavyzdys kaip reikia tvarkyti miesto rerdves.

[John]

Tureciau pastebeti kad tiek Tomizmas tiek Eidvis ziuredami i nuotrauka akcentuoja ne tuos dalykus kuriuos as bandziau parodyti kaip pavyzdine streetscape. Paaiskinimas, Konstitucijos pr. saligavis yra labai platus, neisnaudotas ir labai skurdus kaip centrinei NMC gatvei. Plikame konstitucijos prospekte net ir kokybiski pastatai nesiziuri, nes pesciajam aplinkos kokybe suteikia kurkas didesni ispudi nei patys pastatai.Pavyzdys is Varsuvos yra geras del to kad suteikia ervei jaukumo, atskiria judejimo srautus, atsiranda mazosios architekturos detaliu su poilsio funkcija. Pradekim nuo kaires i desine, gatve ir dviraciu takas atskirti mazaugiais krumais, ko Vilniuje niekas nepraktikuoja. Idomu kodel? Asfaltuotas dviraciu takas nuo pesciuju saligatvio atskirtas placiu apzeldinimu. Tai gali buti zemaugiai medziai, krumai you name it. Apzeldinimas pakeltas aukciau nei saligatvis, del ko zalia erdve nebus istrypta kertanciu kampus. Ir galiausiai irengti suoliukai kur zmones gali tiesiog prisesti atsikvepti, uzkasti ir t.t. Puikus pavyzdys kaip reikia tvarkyti miesto rerdves.

Vilnius (ir visa Lietuva aišku) kaip pastrigo post SSRS early 90's planavimo praktikose, taip ir liko ten. Individualių projektų kokybė gerėjo tiek architektūriškai, tiek dėl medžagų, bet savivaldybės indėlis į aplinkos tvarkymą, planavimą ir landscaping'ą visiškai neprogresavo tuos 27 metus. Literaliai neprogresavo. Netgi medžiagos (plytelės, bordiūrai) naudojami tokie pat, kaip Brežnevo laikais. Tik dabar jų kokybė dar blogesnė, nei prie Brežnevo, nes juk niekas nesivargina tikrinti. Neegzistuoja jokia reali kokybės kontrolė. Ar dėl chroniško pinigų trūkumo ar dėl kultūrinių priežasčių, urbanistinis planavimas ir aplinkos tvarkymas pas mus apsiriboja vien šlykščių betoninių plytelių išklojimu (kurios iškart pradeda trupėti). O apželdinimas ir apdailos elementai yra kažkoks niekam nesuprantamas kostmosas ir išvis kam čia reikia to tvarkymo ir kas čia per durni klausimai.

Šiaip Lietuva aišku niekur nežiba kokybės srityje, bet aplinkos tvarkymas yra turbūt visko uodegoje, nes tokio kolosaliai žiauraus požiūrio ir tokios baisios aplinkos, kokia yra Vilniuje, turbūt nerasim niekur kitur Europoje.

[Globalus]

Vilnius (ir visa Lietuva aišku) kaip pastrigo post SSRS early 90's planavimo praktikose, taip ir liko ten. Individualių projektų kokybė gerėjo tiek architektūriškai, tiek dėl medžagų, bet savivaldybės indėlis į aplinkos tvarkymą, planavimą ir landscaping'ą visiškai neprogresavo tuos 27 metus. Literaliai neprogresavo. Netgi medžiagos (plytelės, bordiūrai) naudojami tokie pat, kaip Brežnevo laikais. Tik dabar jų kokybė dar blogesnė, nei prie Brežnevo, nes juk niekas nesivargina tikrinti. Neegzistuoja jokia reali kokybės kontrolė. Ar dėl chroniško pinigų trūkumo ar dėl kultūrinių priežasčių, urbanistinis planavimas ir aplinkos tvarkymas pas mus apsiriboja vien šlykščių betoninių plytelių išklojimu (kurios iškart pradeda trupėti). O apželdinimas ir apdailos elementai yra kažkoks niekam nesuprantamas kostmosas ir išvis kam čia reikia to tvarkymo ir kas čia per durni klausimai.

Šiaip Lietuva aišku niekur nežiba kokybės srityje, bet aplinkos tvarkymas yra turbūt visko uodegoje, nes tokio kolosaliai žiauraus požiūrio ir tokios baisios aplinkos, kokia yra Vilniuje, turbūt nerasim niekur kitur Europoje.

Problema kad iškarto visko gerai nepadaro, orientuojamasi į kuo mažesnę kainą. O vėliau kad ištaisytų klaidas reikia 100 metų laukti.

[John]

Problema kad iškarto visko gerai nepadaro, orientuojamasi į kuo mažesnę kainą. O vėliau kad ištaisytų klaidas reikia 100 metų laukti.

Ne tik kaina, bet ir požiūris. Galima prirankioti pavyzdžių, kur padaryta akivaizdžiai nemokšiškai ir nelogiškai, nors padaryti geriau tebūtų reikėję ką nors šiek tiek pastumti ar pastatyti pusę metro į šoną. Tas pats ir su požiūriu į saugos taisyklių laikymąsi, ženklinimą ir t.t. Tai ne pinigų, o mentaliteto problema. Nes "o tai koks tau skirtumas?" arba "o tai kas čia tokio?".