Gal kas žino, kas įsikurs vietoj "Vilniaus duonos"?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pramoninių / gamybinių pastatų statyba Vilniuje
Collapse
X
-
Savanorių prospektas jau nekvepia šviežia duona
Seniausios Vilniuje kepyklos istorijos metraštis nutrūko, o gamyba iš centro perkeliama į Aukštuosius Panerius, kur netrukus ims veikti moderniausia Baltijos šalyse tokio pobūdžio įmonė.
Bendrovei „Vilniaus duona“ priklausančioje seniausioje miesto kepykloje Savanorių prospekte duona daugiau niekada nebebus kepama.
126 metus veikusi kepykla prieš kelias dienas užvėrė duris, pastatai parduoti naujam savininkui.
Nuo pastato dingo „Vilniaus duonos“ iškabos, o Savanorių prospektas nebekvepia duona.
Kad čia buvo įsikūrusi „Vilniaus duona“, primena tik ant tvoros likę užrašai ir piešiniai.
Kiek anksčiau, gegužės mėnesį, bendrovė uždarė kitą kepyklą S.Konarskio gatvėje.
„Vilniaus duonos“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė pasakojo, kad moderniausia Baltijos šalyse kepykla Aukštuosiuose Paneriuose, V.A.Graičiūno gatvėje, pradės veikti spalio mėnesį.
Šiuo metu montuojami gamybos įrenginiai, o logistikos centras jau pradėjo darbą.
Kol kas duona Vilniuje kepama įmonės kepykloje Tuskulėnų gatvėje, gamyba taip pat perkelta į Panevėžį.
Naujoje kepykloje Aukštuosiuose Paneriuose bus gaminama produkcija ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai.
„Naujos kepyklos statyba yra „Vilniaus duonos“ restruktūrizavimo dalis. Laikomės strategijos visą dėmesį sutelkti į ypač efektyvią pramoninę duonos gamybą ir gaminti tradicinius bei naujus firminius produktus visiems mūsų klientams Baltijos šalyse“, – tikino R.Ramanauskienė.
Naujajame kepyklos pastate bus įrengta moderniausia gamybos įranga, atitinkanti griežčiausius higienos reikalavimus.
Vien pernai į naująją kepyklą „Vilniaus duona“ investavo apie 10 milijonų litų.
Didžioji dalis lėšų teko gamybos įrenginiams, taip pat logistikai bei informacinėms technologijoms.
Istorija – nuo XIX amžiaus
Vilniuje pirmoji didelė duonos kepykla įkurta 1882 metais tuomečio Trakų pašto vieškelio kairėje pusėje. Dabar tai – Savanorių prospektas. Pirmoji kepykla buvo garinė, skirta kariuomenės reikmėms.
1890 metų duomenimis, kepykloje dirbo 119 darbininkų. Joje buvo kepami standartiniai 21 svaro kepalai, skirti ne tik kariuomenei, bet ir pardavinėjami miesto gyventojams dviejose parduotuvėse – prie kepyklos Didžiosios Poguliankos ir Kalvarijų gatvėse.
1895 metais ši kepykla iškepė 378 311 pūdų (6 milijonus 196 tūkstančius kilogramų) duonos.
1904 metais Vilniaus miesto maisto tiekimo valdybos prašymu Vilniaus gubernatorius įpareigojo šią kepyklą tiekti produkciją mažesnėmis kainomis skurdžiausiems miestiečiams ir Vilniaus priemiesčio gyventojams.
1948 metais pakeitus senas krosnis naujomis, seniausios Vilniaus duonos kepyklos pajėgumas padidėjo dvigubai.
1959-1960 metais pradėta kepti pačių populiariausių Lietuvoje rūšių – „Palangos“ ir „Vilniaus“ – duoną. Šių rūšių duonos receptūra nepakeista iki šiol.
lrytas.ltgera gyventi gerai
Comment
-
Vietoj kepyklos – daugiabučiai?
Senas ir naudoti nebetinkamas gamyklas iš miesto stumia nauji projektai. Vietoj daugiau kaip šimtmetį gyvavusios kepyklos ateityje turėtų iškilti nauji pastatai.
Savanorių prospekte esanti „Vilniaus duonos“ kepykla jau rudenį patalpas užleis naujam savininkui – bendrovei „Vilbra“.
Kone miesto centre esanti kepykla išsikels į naujas patalpas Aukštuosiuose Paneriuose.
Kas bus statoma senųjų patalpų vietoje, naujieji savininkai kol kas išduoti neketina. Tačiau nauji kepyklos patalpų vadovai neslepia ambicijų Naujamiestyje įgyvendinti išskirtinį projektą.
„Apie tai, kas iškils kepyklos teritorijoje, kol kas kalbėti dar labai anksti. Šiuo metu yra tvirtinami planai.
Be to, stebime ir nekilnojamojo turto rinką.
Tik atėjus rudeniui nuspręsime, kokį objektą mes norėtume matyti Savanorių prospekte“, – teigė bendrovės „Vilbra“ direktorius Vygantas Brajis.
Nors naujasis savininkas konkrečiai nenorėjo pasakyti, koks objektas iškils vietoj kepyklos, užsiminė, jog svarstoma galimybė čia statyti naujus daugiabučius.
Jei rinka iki rudens dar nebus atsigavusi, vietoj buvusios kepyklos gali iškilti ir komercinių bei gyvenamųjų patalpų kompleksas.
„Galbūt artimiausiu metu iš viso jokių naujų pastatų šioje vietoje nestatysime. Turime ir tokių minčių, jog dabar reikėtų kepyklos patalpas kuriam laikui išnuomoti įvairioms bendrovėms. Tegul jos ten tvarkosi, kol atsigaus rinka.
Kita vertus, kepyklos teritorija yra strategiškai labai patogioje vietoje, tad tuo reikėtų pasinaudoti. Bet kol kas nesame tvirtai apsisprendę, ką darysime su kepyklos patalpomis“, – teigė V.Brajis.
lrytas.ltgera gyventi gerai
Comment
-
Apsilankiau prieš savaitė Verslo Parkas Vilija. Atsimenate šitą? http://www.vilija.eu/
Pakankamai greitai pastatė. Ten įsikūrė Eugesta. Teritorija kruopščiai saugoma: tvora, šlagbaumai, apsaugos būdelė. Prieigos gražiai sutvarkytos: naujas asfaltas, kelio ženklai, netgi hidrantai..
Comment
-
Prie Vilniaus, šalia greitkelio A2 planuojamas logistikos centras:
http://vrd.am.lt/VI//files/0.989470001233729800.pdf
Comment
-
Parašė HSV Rodyti pranešimąPrie Vilniaus, šalia greitkelio A2 planuojamas logistikos centras:
http://vrd.am.lt/VI//files/0.989470001233729800.pdf
Comment
-
Parašė mamamia Rodyti pranešimąo sakykit, gal šiuo klausimu kas pajudėjo? nes raštas tai 2009m. vasario mėnesio
Comment
-
Dumblo smarvė nebekankins vilniečių
„Vilniaus vandenys“ nuotr. / Naujieji Vilniaus nuotekų valyklos įrengimai išgelbės gyventojus nuo kasdieninio dvoko
Šią savaitę Vilniaus nuotekų valykloje baigti montuoti 3 dumblo pūdytuvai. Pradėjus veikti naujiesiems dumblo apdorojimo įrenginiams, žadama, bus panaikinta viena didžiausių problemų – sostinės Lazdynų, Karoliniškių ir kitų aplinkinių mikrorajonų gyventojus varginęs kvapas iš Vilniaus nuotekų valyklos.
Nemalonus kvapas pūdant dumblą atsirasdavo nuo susidarančių metano ir amoniako dujų. Dabar visas dumblo pūdymo procesas vyks 100 proc. sandariuose metantankuose, todėl nemalonaus kvapo nebeliks.
Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. m³ nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto dumblo. Dalis nusausinto dumblo išvežama į laukus, kita dalis kompostuojama kaupiama nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje. Pradėjus veikti naujajai sistemai, per parą po džiovinimo liks tik 40 m³ dumblo. Modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai ne tik padės sumažinti dumblo kiekį ir panaikins nemalonų kvapą, bet taip pat prisidės ir prie aplinkosaugos, kadangi dumblas bus naudojamas, kaip biokuras ar trąša.
Dumblo perdirbimo įrenginių statybos konkursą laimėjęs Vokietijos ir Norvegijos bendrovių "WTE Wassertechnik" ir "Cambi" konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžioji dalis lėšų, beveik 95 mln. litų, skiriami iš ES Sanglaudos fondo, per 31 mln. litų sumokės bendrovė "Vilniaus vandenys", apie 34 mln. litų – Vilniaus miesto savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.
GRYNAS.lt rašė, jog šie įrengimai buvo pradėti montuoti pavasarį, po to, kai bendrovei „Vilniaus vandenys“ nepavyko kvapo panaikinti kitais būdais.
„Prieš trejus metus nemalonaus kvapo problemą mėginta spręsti įdiegus kvapų sulaikymo technologiją. Dumblo iškrovimo ir kompostavimo aikštelės apjuostos „kvapų užkarda“, sudaroma purškiant mikroskopinius vandens lašelius. Juose esantis biologinis preparatas turėtų sugerti ore tvyrantį dvoką ir taip jį blokuoti. Tačiau sistema veikia netobulai – papūtus stipresniam vėjui kvapas vis vien pasiekia aplinkinius rajonus,“ – tuomet problemą GRYNAS.lt pristatė „Vilniaus vandenys“.
Anot jų, taip pat buvo atliekami įvairūs bandymai, naudojant skirtingus cheminius preparatus, juos įterpiant tiesiogiai į dumblą. Tačiau norimas efektas nebuvo pasiektas.
Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė GRYNAS.lt teigė, kad Lazdynų rajone sklindantys nemalonūs kvapai žmones erzina jau ilgą laiką, o pastaruosius trejus metus jie sustiprėjo. Seniūniją užplūdo gyventojų skundai.
Comment
-
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „GECO Investicijos“ galės pradėti statyti biokuro šiluminę jėgainę Vilniuje ir gaminti šilumą sostinės gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi „Vilniaus energijos“ ir kitų atsakingų institucijų sutikimus, po trejus metus trukusio derinimo proceso bendrovei suteikė statybų leidimą.
Naujosios šiluminė jėgainės galia sieks 20 MW, joje taip pat bus įrengtas 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Investicijos į projektą sieks 10 mln. eurų (35 mln. litų).
http://www.ivilnius.lt/suzinok/versl...69643d31393132
Comment
-
Parašė donatasa Rodyti pranešimąAtsinaujinančios energetikos bendrovė „GECO Investicijos“ galės pradėti statyti biokuro šiluminę jėgainę Vilniuje ir gaminti šilumą sostinės gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi „Vilniaus energijos“ ir kitų atsakingų institucijų sutikimus, po trejus metus trukusio derinimo proceso bendrovei suteikė statybų leidimą.
Naujosios šiluminė jėgainės galia sieks 20 MW, joje taip pat bus įrengtas 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Investicijos į projektą sieks 10 mln. eurų (35 mln. litų).
http://www.ivilnius.lt/suzinok/versl...69643d31393132
Comment
Comment