Pramoninių / gamybinių pastatų statyba Vilniuje

[deep'as]

Pakeičiau temos pavadinimą į Pramoninių / gamybinių pastatų statyba. Berods panašios temos neturime.

Iš pradžių kelios naujienos, o gal geriau būtų sakyti senienos apie pramonės objektus.

Kauno “Betonika” pradėjo naujos surenkamųjų gelžbetoninių elementų gamyklos statybą Vilniaus regione

„Vilniaus duona" palieka sostinės centrą

[Sula]

Tai čia pasirodo netoli Maxima Bazė

[Toris]

Tai čia pasirodo netoli Maxima Bazė

Šiek tiek info apie šį projektą.
------------------------------------------------------------
Verslininkai klientus vilios į parką miesto pakraštyje

Saulius Jarmalis
2007-03-29
Įsikurs prie sankryžos

Nuomotis komercines patalpas siūlantys verslininkai klientus vilios ne į miesto centrą, o į pakraštį.

Bendrovė „Ogmios“ centras nutarė, kad nuomininkams kur kas patogiau vienoje vietoje įsirengti ir biurą, ir sandėlį, gamybines patalpas, taip pat – ir prekybos salę.

Įmonė Vilniuje, Vilijos gatvėje, šalia kelių į Trakus ir į Kauną sankryžos kuria verslo parką „Vilija“.

„Šitokių pasiūlymų rinkoje iki šiol nebuvo, o paklausa yra nemaža. Pavyzdžiui, įmonė nuomojasi biurą miesto centre esančiame „Verslo trikampyje“. Šioje vietoje ji tikrai negaus galimybės įsirengti sandėlį ar prekybos patalpas.

„Vilijos“ parko vieta labai patogi – jis yra miesto pakraštyje, bet ne pernelyg toli. Iki šios vietos dar važiuoja visuomeninis transportas. Tad ir biurui ši vieta nebloga, nes darbuotojams nebus sunku atvažiuoti“, – paaiškino bendrovės „Ogmios“ centras valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.

Galės mėgautis gamta

30 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpose nuomininkai galės įsirengti ir biurą, ir sandėlį šalia.

Be to, šis parkas – gana atskira teritorija, apsupta pušynų. Čia įsikūrusios bendrovės galės naudotis konferencijų centru, o darbuotojai – užkąsti kavinėje, apsuptoje pušų, ar apsilankyti pirtyje.

Vilniuje bendrovės panašiai įsikurti gali Šiaurės miestelyje. Pavyzdžiui, „Domus“ galerijoje yra didelės prekybinės patalpos ir biurai, o už kelių kvartalų – ir sandėliai.

Čia „Ogmios“ centras nuomoja nemažai komercinių patalpų.

„Manau, kad koncepcija bus šiek tiek panaši į Šiaurės miestelio, tik atokiau nuo miesto centro.

Žirmūnuose sandėliai ir gamybinės patalpos nuomininkams jau darosi per brangūs.

Todėl logiškas „Ogmios“ centro žingsnis – pasiūlyti patrauklią alternatyvą atokiau nuo miesto centro ir turbūt pigiau.

Teritorijos, kur viskas išsprendžiama kompleksiškai – yra ir biurai, ir sandėliai, ir prekybinės patalpos – patrauklios klientams“, – įsitikinęs bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Atsižvelgs į poreikius

„Vilijos“ verslo parką sudarys du atskiri korpusai.

Kiekviename korpuse planuojama įrengti po tris atskirus biurų pastatus.

Prie kiekvieno pastato prišlietos gamybinės ir sandėliavimo patalpos. „Vilijos“ parko architektūrinę viziją sukūrė architektas Deimantas Čekanauskas.

„Mes verslo parką dabar įsivaizduojame taip, tačiau gali būti, kad vaizdas keisis, nes kiekvienas klientas nori įsikurti savaip.

Su nuomininkais pasirašome preliminarias sutartis ir pastatus projektuojame bei įrengsime atsižvelgę į jų poreikius“, – teigė A.Žemaitis.

Jis teigė nebijąs konkurencijos. Šiuo metu komercinių pastatų rinkoje trūksta.

„Mes turime tokių projektų patirties, nes šioje srityje dirbame jau daug metų, o mūsų valdomų objektų plotas siekia 300 tūkst. kvadratinių metrų, tad žinome, ko reikia klientui.

Be to, panašių sklypų pasiūla labai ribota – tokios teritorijos siūlomos tik atokiau nuo miesto, kur nėra komunikacijų bei prastesnis susisiekimas“, – sakė A.Žemaitis.

Į šį projektą bendrovė „Ogmios“ centras ketina investuoti apie 70 milijonų litų, o jį atidaryti planuojama 2008 metų antroje pusėje.

[deep'as]

Lietuvos Ryte yra "Vilijos" vizualizacijos. Nieko rimto. Sandėliai su administracinėmis patalpomis. Dėl to ir perkėliau į šią temą.

[Eimantas]

INVESTUOS VILNIUJE. Bendrovė Vakarų laivų gamykla šiais metais ketina investuoti 20 mln. litų į naujo karšto cinkavimo cecho statybą Vilniuje ir taip pakeisti rinkoje įsitvirtinusias Lenkijos bendroves.

www.klaipeda.daily.lt

[Xmaster]

Na tikiuosi į tą temą pataikiau. Stabtelėjau šiandien išvažinėdamas iš Vilniaus ir nufotografavau Molėtų plento pradžioje, netoli Vilniaus ribos, statomą logistikos centrą. Ten didžioji dalis nesuper, bet priekinė stiklinė dalis turėtų žiūrėtis puikiai (ypač užapvalinti kampai šonuose).

[AIDAS69]

Paziurejes I Sia Tema Tai Man Pasirode Kad Vilnius Kaip Bezdonys Ar Troskunai...na Kazkas Truputi Juda...kazkas Kazka Statineja....na Kaip Kaime....nejau Vilniuje Nieks Nieko Tooookio Nestato???? Ei Vilnieciai Pasniukstinekim Ir Pateikim Nauju Objektu.....blogu...geru....pirmyyyyn......

[Mantas]

Paziurejes I Sia Tema Tai Man Pasirode Kad Vilnius Kaip Bezdonys Ar Troskunai...na Kazkas Truputi Juda...kazkas Kazka Statineja....na Kaip Kaime....nejau Vilniuje Nieks Nieko Tooookio Nestato???? Ei Vilnieciai Pasniukstinekim Ir Pateikim Nauju Objektu.....blogu...geru....pirmyyyyn......

Nejauti, kad ryškiai nusišneki?

[Rimas_OK]

Na tikiuosi į tą temą pataikiau. Stabtelėjau šiandien išvažinėdamas iš Vilniaus ir nufotografavau Molėtų plento pradžioje, netoli Vilniaus ribos, statomą logistikos centrą. Ten didžioji dalis nesuper, bet priekinė stiklinė dalis turėtų žiūrėtis puikiai (ypač užapvalinti kampai šonuose).

Čia ne logistikos centras, o metalo apdirbimo gamybinis-administracinis pastatas. Tokių statinių vykdančių realią gamyba, kol kas pas mus mažoka. Dažniausiai statomi "biurokratijos" centrai

[GNU]

Čia ne logistikos centras, o metalo apdirbimo gamybinis-administracinis pastatas. Tokių statinių vykdančių realią gamyba, kol kas pas mus mažoka. Dažniausiai statomi "biurokratijos" centrai

Realią gamybą vykdantys statiniai dažniausiai statomi Kinijoje

[Rimas_OK]

Realią gamybą vykdantys statiniai dažniausiai statomi Kinijoje

Tai vat, tuo pačiu kyla klausimas, iš ko Europa gyvens po 10 metų?

[Svecias]

Tai vat, tuo pačiu kyla klausimas, iš ko Europa gyvens po 10 metų?

Iš ko? Manau, kad iš inovacijų, naujų išradimų. Kas sugebės kurti ir gaminti daug proto investicijų reikalaujančią produkciją tas ir gyvens. Kitiems gali būti riesta.

[Eidvis]

Paziurekite is ko gyvena USA. Ju ekportas palyginti minimalus, taciau daugiausiai jie eksportuoja tokius dalykus kaip Windows, Google, Holivudo produkcija ir visas kitas intelektualias prekes, kuriu verte yra daug didesne. I tai reiktu ir lietuvai orientuotis, taciau aishku pagrindine kliutis cia yra anglu kalba, kuri yra butina visose situose sritise.

[gyvulatis]

Paziurekite is ko gyvena USA. Ju ekportas palyginti minimalus, taciau daugiausiai jie eksportuoja tokius dalykus kaip Windows, Google, Holivudo produkcija ir visas kitas intelektualias prekes, kuriu verte yra daug didesne. I tai reiktu ir lietuvai orientuotis, taciau aishku pagrindine kliutis cia yra anglu kalba, kuri yra butina visose situose sritise.

ar cia apie USA exp pats sugalvojai, ar remiesi kazkokiais faktais. Jei antrasis variantas, tai gal gali pateikt irodymu, nes man atrodo, kad pasakei nesamone

[Svecias]

Paziurekite is ko gyvena USA. Ju ekportas palyginti minimalus, taciau daugiausiai jie eksportuoja tokius dalykus kaip Windows, Google, Holivudo produkcija ir visas kitas intelektualias prekes, kuriu verte yra daug didesne. I tai reiktu ir lietuvai orientuotis, taciau aishku pagrindine kliutis cia yra anglu kalba, kuri yra butina visose situose sritise.

Nemanaum kad kalba yra didelė kliūtis. Šiais laikais praktiškai visi jaunesni nei 30 metų gerai moka anglų k., o tokius dalykus kaip programos ar kitokia intelektinė produkcija nesunku išversti į pagrindines pasaulio kalbas. Tik tegul pagamina, kam kvalifikuotai išversti atsiras tikrai

[Eidvis]

ar cia apie USA exp pats sugalvojai, ar remiesi kazkokiais faktais. Jei antrasis variantas, tai gal gali pateikt irodymu, nes man atrodo, kad pasakei nesamone

Na istikro tai daugiausiai savo samprotavimais remiausi. Pagalvojes kokias gi amerikietiskas prekias vartoju. My list: Google/windows xp/apple ipod (kuria galima laikyti daugiau intelektualia preke)/ 80% ziurimu filmu made in USA. Taciau zinoma neteigiu, kad sie produktai uzima pagrindine USA eksporto dali, tik juos paemiau kaip pavyzdi intelektualiu produktu eksporto. Ir kodel manai, kad tai nesamone? Manai jie daug drabuziu ar baldu eksportuoja? Ar daug namie turi daikciuku, and kuriu rastum parasyta "made in USA"? Be intelektualiu prekiu dar nebent masinu/aviacijos uzima gan didele dali, kurias irgi dalinai galima laikyti intelektualiomis del to, kad pagrindine kaina, kuria uz jas moki, yra uz prekes technologija, o ne jos pagaminima.

[Andrew]

Edvis visiskai teisus, sakydamas, kad JAV daugiausiai eksportuoja dideles pridetines vertes (protui, technologijai imlias prekes). be minetu galima isvardinti masinu, irenginiu, prietasu (pradedant laivu, baigiant kasimo) eksporta. nereikia pamirsti, kad JAV kai kuriose valstybese pati sukuria savo pramone.Stai Indijoje , Kinijoje, kitose valstybese jai priklauso istisos pramones sakos (tai aukstenis nei eksportas lygmuo). Stai pavyzdziui ,JAV Lietuvos medienos pramoneje vaidina stipru vaidmeni, pvz, veikia didele medienos kompanija Ochoco Lumber.

Beje, Eidvi, JAV daug gamina ir baldu. Stai ir Lietuvoje gali nusipirkti amerikietisku baldu, jie labai geros kokybes, brangesni.

pritariu Sveciui, is duobes galima islipti tik orientuojantis i aukstos technologines ir dideles materialines vertes produktu gamyba.

[Svecias]

Vilniaus įmonės keliasi į miesto pakraščius

Giedrius Simonavičius, LNK
2007 gegužės mėn. 31 d.
Delfi.lt


Vis daugiau centrinėje Vilniaus dalyje įsikūrusių įmonių perkelia gamybą į miesto pakraščius ar užmiestį. Tokius ketinimus jau pradėjo įgyvendinti „Vilniaus duona“, „Audėjas“, kitos bendrovės. Sostinės centre, Savanorių prospekte įsikūrusi duonos kepykla – seniausia Lietuvoje, pradėta statyti dar 19 amžiuje. Tačiau jau netrukus kepyklos šioje vietoje nebeliks. Ją ketinama perkelti gerokai toliau nuo centro - į Aukštuosius Panerius.

Jau birželį ten bus pradėta statyti nauja kepykla. Įmonės vadovė teigia, kad tokį spendimą lėmė akcininkų noras modernizuoti gamybą.

Duonos pramonė nėra itin pelninga, tad greičiausiais būdas tam gauti lėšų - parduoti keturias gerose Vilniaus vietose esančias senas kepyklas. Padėtis dabar itin palanki, mat pastaraisiais metais nekilnojamasis turtas miesto centre gerokai brango.

"Centre turimi pastatai parduodami ir dalis kontraktų jau sudaryta. Šitos lėšos bus naudojamos investicijoms, restruktūrizavimo procesui tęsti. Kadangi mūsų paskaičiavimais, visam restruktūrizavimo procesui reikia apie 50 milijonų litų", - sako „Vilniaus duonos plius” generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.

Pirmąją kepyklą centre planuojama uždaryti jau kitais metais, o galutinai išsikelti ketinama per kelerius metus.

Iškelti gamybą ruošiasi ir viena didžiausių šalies tekstilės įmonių „Audėjas“, įsikūrusi visai netoli sostinės senamiesčio. Įmonė už penkių kilometrų nuo dabartinės gamyklos Nemėžio kryptimi jau nusipirko žemės sklypą ir pradėjo rengti detalųjį planą naujai gamyklai statyti.

Daugiau informacijos „Audėjo“ vadovybė neatskleidžia. Šaltinių teigimu, „Audėjo“ gamyba gali būti perkelta per vienerius - trejus metus.

Galimybes parduoti turtą centre ir įrengti naujas gamyklas atokiau svarsto ir kitos tekstilės įmonės: „Sparta“ „Vilniaus kailiai“, „Rožė“. „Vilniaus aušra“. Įmones tokiam žingsniui labiausiai skatina rekordines aukštumas pasiekusios nekilnojamojo turto kainos.

Kiek anksčiau iš miesto centro išsikėlė ir alaus darykla „Vilniaus tauras“.

(dėkui perkėlusiam į vietą )

[Domas]

Gal kas žino, kas įsikurs vietoj "Vilniaus duonos"?

[Kema]

Savanorių prospektas jau nekvepia šviežia duona

Seniausios Vilniuje kepyklos istorijos metraštis nutrūko, o gamyba iš centro perkeliama į Aukštuosius Panerius, kur netrukus ims veikti moderniausia Baltijos šalyse tokio pobūdžio įmonė.

Bendrovei „Vilniaus duona“ priklausančioje seniausioje miesto kepykloje Savanorių prospekte duona daugiau niekada nebebus kepama.

126 metus veikusi kepykla prieš kelias dienas užvėrė duris, pastatai parduoti naujam savininkui.

Nuo pastato dingo „Vilniaus duonos“ iškabos, o Savanorių prospektas nebekvepia duona.

Kad čia buvo įsikūrusi „Vilniaus duona“, primena tik ant tvoros likę užrašai ir piešiniai.

Kiek anksčiau, gegužės mėnesį, bendrovė uždarė kitą kepyklą S.Konarskio gatvėje.

„Vilniaus duonos“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė pasakojo, kad moderniausia Baltijos šalyse kepykla Aukštuosiuose Paneriuose, V.A.Graičiūno gatvėje, pradės veikti spalio mėnesį.

Šiuo metu montuojami gamybos įrenginiai, o logistikos centras jau pradėjo darbą.

Kol kas duona Vilniuje kepama įmonės kepykloje Tuskulėnų gatvėje, gamyba taip pat perkelta į Panevėžį.

Naujoje kepykloje Aukštuosiuose Paneriuose bus gaminama produkcija ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai.

„Naujos kepyklos statyba yra „Vilniaus duonos“ restruktūrizavimo dalis. Laikomės strategijos visą dėmesį sutelkti į ypač efektyvią pramoninę duonos gamybą ir gaminti tradicinius bei naujus firminius produktus visiems mūsų klientams Baltijos šalyse“, – tikino R.Ramanauskienė.

Naujajame kepyklos pastate bus įrengta moderniausia gamybos įranga, atitinkanti griežčiausius higienos reikalavimus.

Vien pernai į naująją kepyklą „Vilniaus duona“ investavo apie 10 milijonų litų.

Didžioji dalis lėšų teko gamybos įrenginiams, taip pat logistikai bei informacinėms technologijoms.

Istorija – nuo XIX amžiaus

Vilniuje pirmoji didelė duonos kepykla įkurta 1882 metais tuomečio Trakų pašto vieškelio kairėje pusėje. Dabar tai – Savanorių prospektas. Pirmoji kepykla buvo garinė, skirta kariuomenės reikmėms.

1890 metų duomenimis, kepykloje dirbo 119 darbininkų. Joje buvo kepami standartiniai 21 svaro kepalai, skirti ne tik kariuomenei, bet ir pardavinėjami miesto gyventojams dviejose parduotuvėse – prie kepyklos Didžiosios Poguliankos ir Kalvarijų gatvėse.

1895 metais ši kepykla iškepė 378 311 pūdų (6 milijonus 196 tūkstančius kilogramų) duonos.

1904 metais Vilniaus miesto maisto tiekimo valdybos prašymu Vilniaus gubernatorius įpareigojo šią kepyklą tiekti produkciją mažesnėmis kainomis skurdžiausiems miestiečiams ir Vilniaus priemiesčio gyventojams.

1948 metais pakeitus senas krosnis naujomis, seniausios Vilniaus duonos kepyklos pajėgumas padidėjo dvigubai.

1959-1960 metais pradėta kepti pačių populiariausių Lietuvoje rūšių – „Palangos“ ir „Vilniaus“ – duoną. Šių rūšių duonos receptūra nepakeista iki šiol.

lrytas.lt