Leiskit man jus nuraminti. Pastato viduje numatomi pandusai patekimui neįgaliesiems.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šeimyniškių g. tarp Žirmūnų tilto ir buv. stadiono - projektai ir statybų eiga
Collapse
X
-
Dvejopus jausmus sukelia. Lyg ir įdomi architektūra, lyg ir šiek tiek kažkokia Astanos dydybė, jei tai būtų privatus verslo centras požiūris būtų tikrai pozityvesnis, kai paskirtis yra "Teismų pastatas", kažkaip nežinau. Suprantu galbūt ir mintį, primena teisingumo svarstykles. Aišku įdomu būtų stebėti tokio pastato statybas ir įdomu būtų pamatyti galutinį variantą realybėj, panašu kad ir pafotkint iš drono, bet ar valstybė turėtų finansuoti tokius objektus savo institucijoms, dilema...
- 1 patinka
Comment
-
Asmeniškai, per daug stiklo. Geriau jau būtų betonas(Spaudos Rūmai) arba medis(Swedbank). Dingtų Astanos ir arabų asociacijos.
Laiptai tiesiai į antrą aukštą ten daugiau dėl vaizdo nei funkcijos. Geros nuotraukos/video gausis svarbiose bylose.
Pirmam aukšte pilna patalpų ir įėjimų.
- 3 patinka
Comment
-
Šiek tiek istorijos, kol visai nenuėjo į užmarštį. Šaltinis @Leonardas Vaitys facebook:
Šį kartą apie daug vizijų ir kančių pergyvenusią teritoriją, tarp Neries ir Šeiminiškių gt. Nuo Mindaugo iki Antakalnio- Žirmūnų tilto.
1968 metais, atsiradęs Vilniuje pamačiau 1965 metais pagamintą Vilniaus miesto generalinį planą (arch. V. Balčiūnas, K. Bučas, V. Mikučianis, V. Sližys, J. Vaškevičius), kuriame ši teritorija buvo įvardinta kaip sportinė. Joje buvo stadionas, pagalbinė aikštė „Marakana“, buvo santūraus socialistinio realizmo architektūros 50 m. baseinas ir pilnų matmenų sporto salė, atviras taip pat 50m. baseinas ir kelios atviros krepšinio aikštelės. Ir, nors viskas buvo su minimaliu, šios dienos akimis, komfortu ten virė tikrų megėjų sportinės varžybos, o pakliūti į uždarus baseiną ar salę tekdavo arba nuo 8 ryto, arba nuo 21 valandos. Tiek jie buvo apkrauti. Tai sakau, kaip aktyviai sveikatinimo procese dalyvavęs liūdininkas.
Parodoj radau labai įdomų 1936 m. Jerzy Kobzakowskio parengtą generalinį miesto projektą, kuriame toje pačioje vietoje matomas stadionas, o šalią dabartinio Mindaugo tilto, kur anksčiau stovėjo baseinas, o dabar stovi Karaliaus Mindaugo komercinis ir apartamentų centras, puikiai matosi buvusio carinio bastiono ir kareivinių teritorija, kurią vietinė žydų bendruomenė valdžiusį šią teritoriją, kaip žydų kapines pardavė Rusijai, o po kurio laiko, kai ten stojosi minėtas komercinis ir apartamentų centras, atsivežusi aukštus dvasininkus, su mokslinėmis virgulėmis energingai bandė apginti šventą jiems teritoriją. Ilgokai gynė, bet gal pagaliau prisiminė, kad teritorija jau kartą parduota. Nors tai, neskaitant pagadintų nervų projekto autoriams, įsiteisino neaiškaus perimetro erdvę, kuri pažymėta pakankamai menišku paminklu.
1939- 1944 m. Vytauto Landsbergio- Žemkalnio generaliniame plane parodytas žalias plotas pagal Nerį iki pat Antakalnio- Žirmūnų tilto.
Ir 1953 metų generalinis plane, parengtame, jau su atvykėlių pagalba (I.Špakovskij, D. Riepa, V. Mikučianis), stadionas gyvuoja, susiaurinta žalioji juosta prie Neries, bet dalis teritorijos link Žirmūnų jau parodytos, kaip gyvenamos.
Bežiūrinėdamas šiuos planšetus, dar kartą pagalvojau, kad paroda, tai didelis atliktas darbas, galintis suponuoti platesnę ir gylesnę studiją, tiems kam patrauklu ir įdomu tai studijuoti. Man buvo įdomu, bet per vėlu. Per kelias valandas pavargau šlykščiai…
Bet pasitvirtinau sau, jau anksčiau padarytą išvadą: pateikti gryną, aiškią urbanistinę koncepciją, neatsižvelgiančią į jokius merkantilinius interesus, o tik į visuomenės, galima tik diktatūros sąlygomis. Suprantu, kad skamba ne kaip, ir kaip minėjau, net amerikonai blaškosi, galvodami, kaip demokratizuoti visuomenės gerovei palankų valdymą. Palauksiu kalėdinių atostogų, ir pasistengsiu gauti informacijos iš pirmųjų lupų, jeigu ji nebus konfidenciali.
Taigi, tas optimaliausias miesto centrui, šios vietos sprendimas, buvo padarytas 1965 metais ir atrodė, kad sekmingai vystosi. Šalia paminėtų objektų atsirado Sprto rūmai (Z. Liandzbergis, E. Chlomauskas, J. Kriukelis), Ledo rūmai (E. Chlomauskas), Irklavimo bazė, Š. Marčiulionio krepšinio mokykla, pradėtas projektuoti Dviračių trekas (J. Kriukelis?)
Bet pakeliui iš stadiono į miesto centrą pasistatė LKP CK rūmai (E. Čekanauskas), dabartinė Ministrų taryba, pro kuriuos po laimėtų futbolo rungtynių SSSR čempionate, o taip būdavo, eidavo laisva tauta, smagiai paleisdama į rūmų langus kokią išnaudotą bonkelę alaus, ar „rašalo“. Tai negalėjo patikti, o pasitaikančios pergalės tarsi reikalavo talpesnio stadiono. Taip žvilgsniai nukrypo į Šeškinę.
Ir nors ištikus demokratijai, K. Pempės vadovaujamas kolektyvas 1997 metais parengtame, naujajam, jau vadinamame bendrajame plane, stadionas su artimiausiom prieigom dar egzistuoja, o tais pačiais metais S. Kuncevičius, laimėjęs konkurso įrodo jo egzistavimo galimybę ir protingą plėtrą, visuomenės interesas pradeda palaipsniui pralaimėti.
O kai šios teritorijos vyriausiuoju architektu, su mero įgaliojimais, tampa A. Avulis, teritorija galėjusi tapti sostinės perlu, tampa prarasta. Amžinai...
Tiesa, A. Avulis susitikime su grupe architektu, mandagiai pasiklausęs, ar mes suprantame ką reiškia „land mark“, patikino mus, kad šioje vietoje jis sukurs Lietuvos sostinės „land mark“, ką lietuviškai reikštų „gairę, persilaužimą, orientyrą, posūkį...“ Tenka pripažinti posūkis pavyko. Atgal...
Kitoje serijoje, apie tai.
Schema su sunaikintų,nerealizuotų sporto infrastruktūros objektų pav.:
- 5 patinka
Comment
-
Landmark'as šitoje teritorije būtų buvęs jeigu būtų įgyvendintas kažkada dar prieš krizę BIG (Bjarke Ingels) architektų pasiūlytas WTC projektas. Jis detaliau aprašytas Bjarke Ingels knygoje "Yes is More", tik niekur internete neberadau, tik forume pavyko kelias vizualizacijas atsekti:
Parašė Aludaris Rodyti pranešimąBIG darbas, WTC sporto rumu vietoje, nezinau cia gal tik pasiulymas, bet atrodo ispudingai
- 1 patinka
Comment
-
Šiaip visai neblogas finalinis akordas Rinktinės gatvei, bet nelabai suprantu kodėl nebuvo galima padaryt normalų perimetrą gatvelėje (kuri, manau, su laiku taps žymiai rimtesne gatve) šalia rusų mokyklos. Tam būtų užtėkę tik truputį pasukt esamą pastatą, o vietoje to vėl bus tradicinė Vilniui ir Rusijos/Baltarusijos miestams niekam nereikalinga pieva tarp pastato ir gatvės, plius dar ir su kažkokiais laiptais.
Kas džiugina, tai kad pagaliau toje miesto dalyje atsiras nors ir nedidelė kino salė.
Comment
-
Parašė mr_miegas Rodyti pranešimąp.s. asmeniskai sita tema, tiksliau jos teritorija mane erzina ir glumina. Techniskai - sitas projektas neturi priklausyt sitai temai.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąŠiaip visai neblogas finalinis akordas Rinktinės gatvei, bet nelabai suprantu kodėl nebuvo galima padaryt normalų perimetrą gatvelėje (kuri, manau, su laiku taps žymiai rimtesne gatve) šalia rusų mokyklos. Tam būtų užtėkę tik truputį pasukt esamą pastatą, o vietoje to vėl bus tradicinė Vilniui ir Rusijos/Baltarusijos miestams niekam nereikalinga pieva tarp pastato ir gatvės, plius dar ir su kažkokiais laiptais.
O visai neseniai atnaujintoj Rinktinės g. vėl reikės rekonstrukcijos, nes ji smarkiai per plati ir mano nuomone dviračių takai turi atsirasti abejose pusėse dabartinio gatvės pločio sąskaita iki pat MIndaugo tilto. Tas dviračių/pėsčiųjų takas kitoje pusėje yra visiškas nesusipratimas, pėstiesiems kai kuriose vietose oficialiai paliktas tik metras ar pusantro.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė themanual Rodyti pranešimą
Be to ąžuolo (kurį jau anksčiau teisingai įtariau jog bandys išsaugoti pagal skylę tūriuose) yra dar keli didesni medžiai palei gatvę, tai gal šitaip atitraukiant pastatą toje pievelėje bandys juos išsaugoti?
O visai neseniai atnaujintoj Rinktinės g. vėl reikės rekonstrukcijos, nes ji smarkiai per plati ir mano nuomone dviračių takai turi atsirasti abejose pusėse dabartinio gatvės pločio sąskaita iki pat MIndaugo tilto. Tas dviračių/pėsčiųjų takas kitoje pusėje yra visiškas nesusipratimas, pėstiesiems kai kuriose vietose oficialiai paliktas tik metras ar pusantro.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąTa vieta matoma čia. Nepanašu, kad čia būtų kažkoks įvažiavimas.
Comment
-
Nors Vilniaus senamiestyje ir centre (Gedimino prospektas ir pan.) vyrauja perimetrinis miesto užstatymas, tačiau sovietmečiu tų gerų tradicijų buvo atsisakyta ir net praėjus daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo Vilniuje iki šiol nėra nei vienos naujos gatvės, kur bent 300 metrų būtų normalus perimetrinis užstatymas iš abiejų pusių. Ir štai mes jau greitai gausim pirmąją - jau kitąmet bus baigta formuoti Aukštaičių gatvė naujame Paupio kvartale, sekanti tikriausiai bus Manufaktūrininkų gatvė Paplaujoje, o Rinktinės gatvė turbūt bus trečia. Ir labai džiugu, kad Rinktinės gatvės formavimas baigiamas su tokiu geru projektu. Architektūra šio pastato bus pati geriausia visoje gatvėje, bet ne tik tai - jeigu priešais Hanneris nusprendė pastatyti ilgiausią Vilniaus pastatą, tai šiuo atveju bus statomi trys skirtingi pastatai, o ne vienas ilgas ir nuobodus. Aš labai tikiuosi, kad atsiradus šioms gatvėms ir jas realiai galint palyginti su visokiais Konstitucijos prospektais ir pan., kažkam ten viršuje įvyks nušvitimas kuria linkme ir kokiais principais remiantis miestas turi būti vystomas, nors reikia pripažinti, kad tiek Šnipiškėse, tiek Paplaujos rajone regis mėginama remtis protingais standartais, antra vertus naujas rajonas prie Spaudos rūmų toliau vystomas remiantis 'geriausiais' rusiškais/baltarusiškais standartais.Paskutinis taisė Eidvis; 2021.09.22, 18:58.
- 14 patinka
Comment
Comment