tai jau kitas klausimas. tiesiog negalima dėl kitų problemų TAIP organizuoti tolimesnį projekto vystymą.
O ką siūlai. Skandalą? Deja, Lietuva - giminių kraštas. Giminės vieni kitus pjauna dėl pinigų, bet viešumo nenori. Nenori ir teisėtvarkos pagalbos, nes ji ne visada gali padėti, o kartais net ir pats kaltas liksi...
Parašė music
Kaltas liks niekas, tiesiog projektas žlugęs, o pinigai įsisavinti.
Dar ne visi. Kol kas dar galimybė įsisavinti yra tiems, kas iki šiol prie pinigų nepriėjo.
Sakai? Tai gal pavyzdžių paprašyčiau- vienu metu pigių ir kokybiškų?
Atsimink, kad pastato architektūrinė dalis- tik dalis projekto, o dar juk vidų reikia įrengti, įrangą supirkti.
Šiaip pamąstymui.
Ozas- 400 mln. Daug? Daug. Kokybiška? Nė pro kurį galą. Pigi ir primityvi architektūra, tai apie ką mes šnekam jei ir tiek pinigų turint bei žiauriai išnaudojant darbo jėgą (esu susipažinęs su situacija objekte statybos metu) mažai kas išspaudžiama?
Ar kažko nežinau?
Būtent. Ozas, Vyroko arfa, ir dar kai kurie projektai - kaip tik yra pvz, kai buvo sutaupyta architektūrinio projekto sąskaita, - rezultatai akivaizdūs. prie ko čia projekto kaina? palyginimui - Swedbank - apie 180mln (jei gerai prisimenu). Kodėl pastatas kokybiškas? todėl kad buvo normalus konkursas architektūriniam projektui, ir jau po to buvo ieškomas rangovas. ir dėl to, kad išlaikytas dėmesys detalėms. Bet, deja, taip buvo tik todėl, kad užsakovas nevietinis.
Projektavimo išlaidos sudaro tik 1-3% projekto sąmatos, bet šita dalis numato kaip bus panaudoti visi kiti pinigai, todėl ji yra ypatingai svarbi, kaip Jūs to nesuprantat?
Normalūs architektūriniai konkursai reikalingi būtent tam, kad už tokius pinigus nebūtu statomas primityvus šlamštas.
Sakai? Tai gal pavyzdžių paprašyčiau- vienu metu pigių ir kokybiškų?
Atsimink, kad pastato architektūrinė dalis- tik dalis projekto, o dar juk vidų reikia įrengti, įrangą supirkti.
<...>
Ar kažko nežinau?
dėl pvz. http://www.archdaily.com/80038/dnb-n...comment-263042
Mūsų architekto, Audriaus Ambraso suprojektuotas pastatas ką tik pastatytas Rygoje. Aišku, buvo tarptautinis konkursas. Atkreipkit dėmesį, projektas švarus ir tvarkingas, be nereikalingų vingiuojančių spalvotų juostų. Geras architektas žino kur pinigų kišti nereikia, o kur taupyti negalima. Toks pastatas nekainuoja daug brangiau už bet kaip suprojektuotą. Geriau už tuos pačius pinigus turėti 10% mažesnį plotą, bet turėti kokybišką pastata/aplinką.
Įsivaizduokim du užsakovus: jie turi po 100mln Lt ir nori pastato. Vienas pasato beleką greičiau, pigiau ir šiek tiek daugiau, antras investuoja į architektūros kokybę.
Jau po 5 metų bus daugiau norinčių nuomuotis patalpas antrame pastate, o po 10-20 pirmas bus galutinai pasenęs estetiškai ir reikalaus kosmetinio remonto, ar renovacijos dėl taupymo darbų komybės sąskaita. Antras bus vis dar patrauklus ir pilnai funkcionalus.
tai kas moka 2 kartus?
ta pati situacija ir su pastatais statomais sau ar valstybinėms institucijoms: kokybiškas daiktas nuo pirmų dienų suteikia didesnį pasitenkinimą architektūra ir aplinka, ir ilgiau tarnauja.
Prisimeni blogai. Ne tokia kaina. Už 180 mln. nebent Kauno arenos statomos, kurios eksterjeras, panašu, kad nieko gero, kas darkart patvirtina mano mintį.
Bet iš esmės- taip. Swedbankas pasitaškė pinigais ir tiek. Ozas pasitaškė, bet išspaudė didesnį plotą, todėl ir toks labai pusėtinai atrodantis, bet jų abiejų kokybę apsprendė kaina.
<...>
gretini Ozą ir Swedbanką, nejaugi nematai skirtumo? "pasitaškė pinigais"? kam reikalingas tas didesnis Ozo plotas, kai jį dabar negali parduot už kelis kartus mažiau nei savikainą? investavimas į architektūros kokybę yra ne pasitaškymas, o būtent investavimas, finansine ir moraline prasme (indelis į aplinkos formavimą).
Parašė music
Bet iš esmės aš nenoriu čia nieko kito pasakyt, kaip tik kad kenčia pats projektas vieniems ar kitiems prieštaraujant, o po kelių metų kol bus sprendžiama projekto architektūrinė kalba gal nereikės išvis tų centrų, nes Varšuva ar Ryga tiesiog pasistatys greičiau.
Ir išvis protingiausia tokiems objektams skelbti tarptautinius konkursus, ne nesibaigiančias Lukiškes lietuvių architektų smėlio dėžėje antrųjų vietų premijas pasidalinant.
Peace.
1) taip. projektas kenčia, bet ne dėl architektų "pretenzijų", o dėl prastos organizacijos. Tokia jau mūsų biurokratija.
2) jeigu Varšuvoj ar Rygoj analogiškas projektas būtų realizuotas greičiau, tai tik parodytų geresnę jų organizaciją, bet manau ir ten ir ten viskas būtų daroma žmogiškai, per konkursus, o ne per švogerius, prisidengiant vėlavimu ir "aukštos kokybės siekimu".
O taip norisi, kad Lietuvoje tokie projektai vyktų civilizuotai...
PEACE
3) Dėl Lukiškių aikštės nesibaigiančių konkursų kalti jo organizatoriai, o ne architektai. Juk negalim kaltinti Zahos Hadid, Liebeskinndo ir Fukso dėl to kad jų projektai Viljiuje nerealizuojami Be to, man atrodo, aikštė nereikalauja skubios rekonstukcijos. Bet tai mano subjektyvi nuomonė. Ir tai visai kita tema
Geras architektas žino kur pinigų kišti nereikia, o kur taupyti negalima. Toks pastatas nekainuoja daug brangiau už bet kaip suprojektuotą. Geriau už tuos pačius pinigus turėti 10% mažesnį plotą, bet turėti kokybišką pastata/aplinką.
Deja, Saulėtekio mokslo centre ploto niekas nebemažins, nes jis jau paskirstytas tarp projekte dalyvaujančių mokslo įstaigų ir netgi konkrečių laboratorijų su konkrečiu žmonių skaičiumi. Taip kad plotas yra toks, koks turi būti - tokios techninės sąlygos.
kam reikalingas tas didesnis Ozo plotas, kai jį dabar negali parduot už kelis kartus mažiau nei savikainą? investavimas į architektūros kokybę yra ne pasitaškymas, o būtent investavimas, finansine ir moraline prasme (indelis į aplinkos formavimą).
Deja, Saulėtekio mokslo centre ploto niekas nebemažins, nes jis jau paskirstytas tarp projekte dalyvaujančių mokslo įstaigų ir netgi konkrečių laboratorijų su konkrečiu žmonių skaičiumi. Taip kad plotas yra toks, koks turi būti - tokios techninės sąlygos.
čia buvo ne konkrečiai apie šitą objektą. Jeigu lėšos ribotos, taip pat svarbu organizuoti konkursą, siekiant rasti racionaliausią sprendimą.
Sustabdytas tai sustabdytas. Bet kas atsakis už tai, jei dėl šio sustabdymo žlugs visas mokslo centro įkūrimo projektas?
Kai žmogus pagaunamas sukčiaujantis, kaltinami tikrai ne tie kas atskleidė sukčiavimą
Projektas gali žlugti dėl prastos organizacijos. Konkursas turėjo būti paskelbtas anksčiau. Organizatoriai apie jį "pamiršo" ar tai buvo padaryta tyčia? Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kas turėtų atsakyti. (Lietuvos atvejų, teoriškai akivaizdu.)
Bet ne tiek kartų... Ir, nejaugi manot, kad Ozas - sekmingas projektas?
Kai žmogus pagaunamas sukčiaujantis, kaltinami tikrai ne tie kas atskleidė sukčiavimą
Projektas gali žlugti dėl prastos organizacijos (visų pirma dėl valdininkų). Konkursas turėjo būti paskelbtas anksčiau. Organizatoriai apie jį "pamiršo" ar tai buvo padaryta tyčia? Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kas turėtų atsakyti. (Lietuvos atvejų, teoriškai akivaizdu.)
"Oze", prisipažįstu, nei karto nebuvau. Anei "Europoje" ir "Panoramoje". "Akropolyje" kartais tenka pabuvoti, nes ten kinas, be to labiausai mano lankoma vieta toje vietoje yra "Ermitažas".
Kuria prasme "Ozas" nesėkmingas projektas? Architektūrine? NT plėtros ar tiesiog prekybos? Daug ką dabar galime suversti krizei. Bet man iš pat pražių įtarimų kėlė "Ozo" statyba šalia "Akropolio". Na per mažas ir per biednas Vilnius tokiems objektams vienas šalia kito.
Kas dėl sukčiavimo. O jei tie, kas atskleidžia sukčiavimą, turi savanaudiškų kėslų?
Bet kokiu atveju valdininkai, kurie kaišiojo pagalius į ratus, neatsakys. Neatsakys ir interesų grupuotės, kurios tuos valdininkus skatino taip elgtis.
ir dėl to reikia išmesti pinigus ir greičiau statyti bet ką? kur logika?
Ar ir taip mažai pvz, kai taupymas projektinės dalies sąskaita sužlugdė visą projektą? Ozas. bet kaip padarė ir kam jis dabar reikalingas? kaina mažesnė už savikainą, ir tai niekas nenori jo pirkti. Geras taupymas. Vyroko "arfa" - geras pvz kai statybos įmonė pati sau prisiprojektuoja. Kam reikalingi tie architektai, kam projektų (ne sąmatų) konkursai? Atitinkami ir rezultatai.
Buvau geresnės nuomonės apie VU vadovus...
Arfa būtų jau seniausiai baigta, jeigu bankas nebūtų vienašališkai nutraukęs sutarties. Bant jau vasarą vyko teisminiai ginčai.
Kitas aspektas - jeigu įmonė turi savo inžinierių-projektuotojų padalinį, ar jiems būtina samdytis architektą iš šalies? Lietuvos rinka nėra labai didelė, todėl Mūsų įmonės yra labiau diversifikuotos (veiklos pobūdžiu), nei didelėse šalyse.
Kuria prasme "Ozas" nesėkmingas projektas?
Bent jau statinio būklė tikrai ne pati geriausia. Prisiminkite kaip plaukė parduotuvės vasarą po liūties. Teko pabuvoti statybų aikšelėje kelias dienas... Iš pakampiais besivoliojančių ir nuolat svajojančių dainorėlių (žinoma visų į "bendrą kasą" nededu) geros darbo kokybės nesitikėjau.
P.S.
Keista buvo, jog tik tiek mažai vėlavo atidaryti PC
Kitas aspektas - jeigu įmonė turi savo inžinierių-projektuotojų padalinį, ar jiems būtina samdytis architektą iš šalies? Lietuvos rinka nėra labai didelė, todėl Mūsų įmonės yra labiau diversifikuotos (veiklos pobūdžiu), nei didelėse šalyse.
Smulkiems projektams - taip, bet ne nacionalinės svarbos objektams ir ne stambiems visuomeniniams pastatams.
Žiūrim ką turim. Architektūra - visuomenės atspindys. Kokią šiuo atveju visuomenę atspindi tokie sprendimai ?
Šiek tiek apie patį konkursą. Taigi universitetas kaip užsakovas jau senokai turėjo numatyti, kas bus pastato naudotojai, kokios pagrindinės funkcijos, rasti ir ištirti sklypą ir atlikti kitus darbus, kad suformuoti užduotį. Tam reikia laiko. Toliau pagal tą užduotį turėjo skelbti konkursą, bet kažkaip užstrigo tas paskelbimas. Ir staiga lyg iš giedro dangaus sužinome, kad skelbiamas konkursas su 2 savaičių terminu. Pastatas didelis, funkcijų daug; kaip visa tai suprojektuoti per 2 savaites ?! A|1 kaip ?
O tuo metu kažkokia paslaptinga organizacija x visą tą laiką ruošėsi konkursui, kad galėtu staiga imti ir laimėti pateikiant būtent tą sprendimą, kurio 'reikėjo' ir kuris geriausiai tenkina sąlygas. Juokas pro ašaras.
Toliau ateinam į miestai.net forumą ir žiūrim kaip komentuotojai kurie kitose temose valstybe vadina vagimi ir panašiai staiga ima ginti tokį nusikalstamai imituojamą konkursą Tai tik butaforija jei dar nesupratot. Užduotis jau seniai buvo parengta ir kam reikėjo apie ją žinojo.
Ir pabaigai vėl grįžkime prie visuomenės atspindžio. Kaip smagu žiūrėti, į žiniasklaidos straipsnius apie architektų Kazachstano užkariavimus. Lygiuojamės į rytus, ten ieškome įkvėpimo, autoritetų ?! Atrodo, kad taip. Tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai ir estai dalvauja tarptautinėse architektūros parodose, jų architektūra pristatoma užsienyje ir susilaukia dėmesio.
Estams pasisekė. Jie taip pat ir protingesni ir nebando išrasti dviračio, o mokosi iš skandinavų. Ir žiū pradėtos naujos menų akademijos pastato statybos, kurios konkursą laimėjo danai su tikrai nuostabia architektūra (konkursas jau buvo kone prieš 2 metus). Šiuo metu taip pat paskelbtas konkursas naujam Muzikos akademijos pastatui ... tarptautinis.
O kas pas mus ? Pažadai pastatyti kažką iki svarbių datų pvz 2009, korupcinė praktika, architektų perprodukcija, kartotinių 'idividualių' namelių štampavimas ir pan. Kaip ir visuomenė vis dar serga, taip ir architektūra.
Atsiprašau už tokį ilgą parašymą. Galėjau ir ilgiau. Reziumė, kad tai kas vyksta su Mokslo centru yra nacionalinė gėda ir įrodymas, kad per 20 metų nelabai sugebėjom pabėgti nuo idiotizmo diktato.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nutarė leisti Vilniaus universitetui stabdyti įtarimų sukėlusį Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro konkursą. Šis konkursas turės būti skelbiamas iš naujo, rašo „Lietuvos rytas”.
Tačiau VPT universitetui rekomendavo atskirti projektavimo ir statybos darbų pirkimą.
„Turėtų būti skelbiami du konkursai. Lėšos turi būti panaudojamos racionaliai, laikantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Mums kilo abejonių, ar šie principai būtų išlaikyti, jeigu būtų vienas konkursas", - aiškino VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas.
Universiteto prorektorius Juozas Lazutka neigė, kad konkursas stabdomas dėl kilusių įtarimų, jog viešasis pirkimas rengiamas neskaidriai.
Šis konkursas pagarsėjo, kai jam priekaištų pažėrė garsiausi šalies architektai. Kūrėjai kritikavo pasirinktą būdą, kai iš pradžių konkurso tvarka pasirenkamas mažiausią kainą siūlantis statybų rangovas, kuris tik vėliau turi pateikti statinio projektinius pasiūlymus.
Gyvybės mokslų centro Saulėtekyje, Vilniuje konkursas (2)
Vilniaus universitetas paskelbė atvirą konkursą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje, Saulėtekio al. 9, projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti. Pirkimas vykdomas elektroninio susirašinėjimo priemonėmis per CVP IS, pirkimo Nr. 49246.
Pasiūlymų pateikimo terminas iki 2011-09-15 14 val. 30 min.
Projektinius pasiūlymus vertins komisija, kurios daugumą narių sudarys atestuoti architektai. Keturis šios komisijos narius parinks Lietuvos architektų sąjunga. Geriausius tris projektinius pasiūlymus numatoma premijuoti.
Projektuojamo pastato paskirtis yra daugiafunkcinė. Jame pagal gyvybės mokslų studijų programas (tokias kaip biochemija, biofizika, biologija, botanika, ekologija, genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, neurobiologija, zoologija ir kt.) studijuos apie 1000 studentų. Jų poreikiams patenkinti centro pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos ne tik auditorijos ir mokomosios laboratorijos, bet ir savarankiškoms studijoms tinkamos darbo vietos.
Jungtiniame gyvybės mokslų centre bus vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai tokiose srityse kaip biotechnologija, biomolekulių struktūros tyrimai, bioinformatika, augalų ir mikroorganizmų genominiai tyrimai, biokatalizė, proteomika, molekulinė medicina ir fiziologija, žmogaus genomo tyrimai. Planuojama, kad pastate dirbs apie 450 mokslininkų ir dėstytojų. Jų darbui mokslinėse laboratorijose ir individualiose kabinetinėse darbo vietose turi būti sukurtos visos sąlygos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaus ir studentai, todėl mokslinių laboratorijų plotai turi būti pakankamai dideli, kad patenkintų ir studentų mokslinio darbo poreikius. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas saugiam ir ekonomiškam pastato eksploatavimui, jo ekologiškumui.
Naudingas projektuojamo pastato plotas turi būti apie 14,5 tūkst. kv.m., o bendrasis plotas turi neviršyti detaliojo plano reglamentuose nustatytų reikalavimų. Pastato bendrastatybinių darbų, įskaitant gerbūvį, vidaus ir lauko inžinerinius tinklus ir stacionarią pastato įrangą, sąmata (skaičiuojamosiomis kainomis) neturi viršyti 90 mln. Lt + PVM. Į šią sąmatą neįeina projekto parengimas, jo valdymas ir nestacionari pastato įranga.
Nuo spalio 11 d. (antradienio) Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilniuje, antras aukštas) bus eksponuojami 7 darbai, pateikti konkursui "Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas".
Preliminari Vertinimo komisijos posėdžio data: spalio 20-21 d.
Comment