pirminis planas buvo tai, kad vystytojas irengtu tilta i Lazdynus pestiesems, dviraciams ir VIESAJAM TRANSPORTUI (realiai tokia ideja nuo pat Lazdynu statymo pradzios), tiesa "stebuklingu" budu eilini karta projeta buvo pakeistas pagal vystytoju pageidavimus (jiems atpiginant kastus)
Jau galima skaičiuot kiek Vilniaus prekybos chebra skolinga tiltų
pirminis planas buvo tai, kad vystytojas irengtu tilta i Lazdynus pestiesems, dviraciams ir VIESAJAM TRANSPORTUI (realiai tokia ideja nuo pat Lazdynu statymo pradzios), tiesa "stebuklingu" budu eilini karta projeta buvo pakeistas pagal vystytoju pageidavimus (jiems atpiginant kastus)
kur galima pasiskaityti apie planą įpareigoti vystytoją statyti viešojo transporto tiltą? Ir kokiu pagrindu kai įvažiavimas į teritoriją jau yra toje pačioje pusėje upės o upės krantus jau jungia šalia aštuonių juostų tiltas?
O stotelė naujojo akropolio teritorijoje reiktų suprasti, kad būtų kažkoks užsukimas ar autobusų žiedas? Mano galva užtektų esamos stotelės „Vingio parkas“ tik reikėtų paleisti gerokai daugiau autobusų, kad tiesiogiai pasiektume Žaliąjį tiltą ar Laisvės prospekto miesto dalį. Taip pat įdomus VT sprendimas būtų perkelti dalį maršrutų iš Savanorių prospekto. Tai yra autobusai Savanorių žiede suka ne į prospektą, bet į GV, ten sustoja stotelėje „Vingio parkas“ ir tuomet per Pietario gatvę sugrįžta į prospektą. O važiuojant priešinga puse, autobusai iš Savanorių išsuka į Gerosios vilties gatvę, tuomet iškart įsukę į GV sustoja stotelėje ir pasiekia Savanorių žiedą. Aišku dėl to nukentėtų Savanorių prospekto stotelė, kuri yra tapusi tokiu kaip ir Hub'u krasnuhoje, bet ta vieta išvis yra probleminė. Centrinė mikrorajono VT stotelė turėtų būti Savanorių-Žemaitės sankryžoje, kad būtų galima patogiai persėsti į visus autobusus visomis kryptimis
Po rekonstrukcijos neliks kairinio posūkio galimybės iš Gerosios Vilties gatvės į Geležinį Vilką Panerių kryptimi
Tai Akropolis ir bus vienas didžiausių prekybos centrų Vilniuje, prieš tai buvo galvojama jį statyti kaip ir visus, daugiau mažiau dežę, bet buvo pasirinkta integruoti jį į mišrią aplinka. Aš tiesą sakant norėčiau, kad ir kiti prekybos centrai Lietuvoje būtų taip statomi, visokios Maximos, Rimi ir t.t., nesupykčiau, jei Vilniaus miesto riboje tos prekybcentrių dėžės išvis uždraustos būtų ir prekybcentiai galėtų būti tik daugiabučių pirmuosiuose komercinių patalpų aukštuose.
Kitas galimas variantas kaip Sickla köpkvarter Nacka, Stokholme. Ten yra prekybos parkas buvusioje pramoninėje teritorijoje su parduotuvėmis, kavinėmis, biurais skirtinguose pastatuose. Gyvenamosios paskirties pastatai yra aplinkui.
Tai blogas variantas, tai tradicinis prekybos centrų dėžių su parkingais variantas, tik kiek pagerintas, kaip Ogmios miestelis, bet iš esmės tai vis tiek nėra gerai, nes virš tų pastatų turi būti gyvenamieji pastatai.
Tai blogas variantas, tai tradicinis prekybos centrų dėžių su parkingais variantas, tik kiek pagerintas, kaip Ogmios miestelis, bet iš esmės tai vis tiek nėra gerai, nes virš tų pastatų turi būti gyvenamieji pastatai.
Jeigu turėjote omenyje pasiekiamų, tai jis tirkai geras. Prie pat Sickla köpkvarter yra lengvojo geležinkelio Tvärbanan, Saltsjöbanan siaurojo geležinkelio, autobusų stotelės. Mišrios paskirties pastate įrengiama metro stotis. Sickla stationshus
Jeigu turėjote omenyje pasiekiamų, tai jis tirkai geras. Prie pat Sickla köpkvarter yra lengvojo geležinkelio Tvärbanan, Saltsjöbanan siaurojo geležinkelio, autobusų stotelės. Mišrios paskirties pastate įrengiama metro stotis. Sickla stationshus
Prekybos centro pasiekiamumas nemaža dalimi yra to prekybos centro problema, dėl to jie statomi prie magistralinių kelių. Man įdomiau kaip jie statomi ir kad jie nebūtų dėžės su parkavimo aikštelėmis.
Tai Akropolis ir bus vienas didžiausių prekybos centrų Vilniuje, prieš tai buvo galvojama jį statyti kaip ir visus, daugiau mažiau dežę, bet buvo pasirinkta integruoti jį į mišrią aplinka. Aš tiesą sakant norėčiau, kad ir kiti prekybos centrai Lietuvoje būtų taip statomi, visokios Maximos, Rimi ir t.t., nesupykčiau, jei Vilniaus miesto riboje tos prekybcentrių dėžės išvis uždraustos būtų ir prekybcentiai galėtų būti tik daugiabučių pirmuosiuose komercinių patalpų aukštuose.
Man vienas variantas Paryžiuje patinka, kai 5 aukštų prekybos centras su įvairiausiom parduotuvėm yra sukištas po žeme. Visas po žeme.
Užmetęs akį į Akropolis 2 straipsnį, dar geriau suvokiau kokią eismo ryšių disfunkciją programuoja projektų planuotojai. Pažiūrėjus vien šį susisiekimo ryšių aprašymą Akropolis 2 straipsnyje:
,,Į naująjį kvartalą numatyti trys atskiri įvažiavimai – iš Geležinio Vilko gatvės (atvykstant nuo miesto centro), iš Gerosios Vilties gatvės požeminiu tuneliu ir iš Eigulių gatvės. Didžiąją dalį įvažiuojančių automobilių srauto nukreipus ties sklypo riba po žeme, pačioje kvartalo teritorijoje prioritetas bus teikiamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui. Sujungus dviračių ir pėsčiųjų takus į kvartalą bus patogu atvažiuoti dviračiu ar ateiti nuo Naujamiesčio pusės, iš Gerosios Vilties, Elektrinės gatvių.''
matosi kokio lygio neapgalvoti sprendimai ruošiamasi daryti su stadiono ir gretimų projektų susisiekimu.
Mes dažnai mėgstam skųstis, bet šį kartą galima ir pasidžiaugti. Jeigu Lietuvoje bus pastatytas didelis prekybos centras, kuris atrodys taip:
Tai manau šitoj vietoj pralenksim ne tik kažkokias Baltijos šalis, o turbūt nemažai ir vakarų Europos šalių. Bent jau man neteko matyti daug tokių naujos statybos prekybos centro pavyzdžių plyname lauke. Turbūt tokių yra ir galima tokių išgooglint, bet bet kokiu atveju mano supratimas tai yra aukščiausias standartas kaip turėtų būti statomi tie didieji prekybos centrai.
O su tų pastatų proporcijomis viskas gerai? Palyginus su aplinkiniais kvartalais ir pastatais? Man tai toks visiškas dominavimas.
tai nesakau,kad niekada nestatomi - prie stociu, kaip linke ar "biznio rajonuose" stomi ir gerokai aukstesni, bet ne tokiam rajone kaip reVingis
Daviau pavyzdį, kuriame 300k gyventojų miestas plėtoja naują teritoriją su tipiniu 5-8 aukštų užstatymu. Ne kažkokiame viename mažame kvartaliuke, o didelėje teritorijoje.
Akropolio Vingio teritorijoje 10-12 aukštų pastatų irgi nebus. Max 8 aukštai yra numatyti (ir tai ne dominuojantis aukštis):
kaip ir atskiras projektas nusimato, gal veliau ir atskira tema bus, bet kolkas artimiausia sita.
Daugiau kaip 6.600 kv. m ploto pastatas Geležinio Vilko g. 6A pastatytas 1991 m., rekonstruotas 2007 m. Sklypo plotas – 1,35 ha, jis, remiantis NT registro duomenimis, priklauso „DIFF Develop“.
Pasak Vitos Žutautaitės, „Eriado“ direktorės, naujai įsigytame objekte įmonės planuoja plėtoti naujus komercinės bei administracinės paskirties pastatus.
Comment