Iš apleistų gamyklų griuvėsių kyla modernūs kvartalai
VIRSMAS. Buvusioje pramoninėje gamyklos „Velga“ teritorijoje Vilniuje gyvens, dirbs ir pramogaus tūkstančiai žmonių
Šiemet atgimimo sulauks dar viena apmirusi Vilniaus teritorija – šalia Vingio parko bendrovė „Akropolis“ pradės ne vienerius metus brandintą buvusios gamyklos „Velga“ teritorijos pertvarką. Pamažu valomos visos apšiurusios sostinės pramoninės teritorijos.
Anksčiau ketinusi visą patrauklią teritoriją prie Neries ir parko apstatyti daugiabučiais namais, dabar bendrovė čia pastatys daugiafunkcinį miesto kvartalą.
14 hektarų teritorijoje iškils naujas prekybos ir pramogų centras, biurų pastatai ir gyvenamieji namai.
Iš viso numatoma pastatyti apie 60 tūkst. kvadratinių metrų biurų pastatų, 100 tūkstančių kv. m. ploto prekybos ir pramogų centrą bei 4 tūkstančių vietų daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
4 hektarų sklype šalia Neries planuojamų statyti daugiabučių projektą „Akropolis“ ketina parduoti šiuo verslu užsiimančiai įmonei.
Teritorijos viduryje planuojamą statyti prekybos ir pramogų centrą sups biurų pastatai. Palei Geležinio Vilko gatvę jie bus iki vienuolikos aukštų. Kad šioje miesto vietoje galėtų iškilti tokio aukščio statiniai, buvo nuspręsta surengus konkursą.
Nors naujam prekybos ir pramogų centrui ieškoma naujo pavadinimo, savo esme jis nesiskirs nuo „Akropolio“.
Kaip ir pirmasis Vilniaus „Akropolis“, jis bus 100 tūkst. kv. metrų ploto, tačiau ne vieno, o trijų aukštų.
Jame taip pat bus ledo arena, kino salės, boulingas, restoranai bei SPA centras.
„Šis prekybos ir pramogų centras bus visiškai naujas produktas rinkoje. Siūlysime kur kas daugiau paslaugų, vakarais čia veiks įvairiausi klubai. Orientuojamės į žmones, kurie šioje vietoje dirbs ir gyvens“, – sakė bendrovės „Akropolis“ vyriausiasis projektų vadovas Vladas Mikolaitis.
Iš viso atgimusioje miesto dalyje iškilsiančiuose biuruose bus sukurta apie 7-10 tūkst. darbo vietų.
Biurus šioje teritorijoje jiems priklausančiame 1,3 hektaro sklype taip pat planuoja statyti ir draudimo bendrovė „Ergo“.
Naujuose daugiabučiuose namuose, manoma, apsigyvens apie 2 tūkst. naujakurių.
Taip pat bus rekonstruota Geležinio Vilko ir Gerosios Vilties gatvių sankryža. Čia bus įrengta požeminė pėsčiųjų perėja ir naujas viadukas.
Planuojama, jog bendrovės „Akropolis“ investicijos į šį projektą sieks apie 700 mln. litų.
Specialisto žodis
Mindaugas Pakalnis, Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas:
„Miestą plečiant į išorę niokojama gamta, naujose teritorijose tiesiant tinklus, kelius eikvojami didžiuliai pinigai. Dėl to didėja transporto srautai, žmonių išlaidos.
Tuo tarpu plėtra miesto viduje išnaudojant buvusias pramonines zonas yra kur kas racionalesnis kelias.
Tai – tarsi antrinis teritorijų perdirbimas, sukuriant jose visiškai naują kokybę.
Vilniuje tokių permainų reikalingų teritorijų – apie 500 hektarų. Iš jų apie 120 hektarų yra miesto centre – Naujamiestyje. Savo valandos laukia Savanorių prospektas, Naujoji Vilnia.
Šiose pramoninėse zonose seniai nebevyksta gamyba. Ten tikrai galėtų atsirasti modernūs daugiafunkciniai miesto kvartalai, kuriuose viskas būtų vienoje vietoje: ir darbas, ir namai, ir pramogos.
Nemažai tokių projektų jau parengti ar rengiami, tačiau reikia pripažinti, kad daugeliu atveju procesai juda sunkiai.
Didžiausia problema – šių teritorijų nuosavybė, kuri yra išskaidyta. Suderinti interesus, susitarti savininkams nėra lengva. Kitaip yra Vakaruose, kur didelė dalis miesto žemės priklauso savivaldybei. Ji pati imasi plėtros projektų, planuoja, projektuoja ir stato.
Esu įsitikinęs, kad išorinę miestų plėtrą turėtume varžyti kur kas griežčiau. Efektyviausia priemonė – infrastruktūros plėtros kaina. Žmonės, investuojantys užmiestyje, turėtų padengti visas infrastruktūros išlaidas, net ir viešojo transporto, gatvių tinklo plėtros. Matyt, tik taip galėtume riboti neracionalią miestų plėtrą.
Kažkada Europoje žmonės bėgo iš miestų į priemiesčius, paskui jie grįžo atgal. Mes galėtume nekartoti jų klaidų. Deja, kartojame“.
Projektai
* Nuo žemės paviršiaus Vilniaus centre, Šnipiškėse jau nušluoti bendrovės „Vilniaus specialusis autotransportas“ pastatai. Čia investicinė bendrovė „BM būstas“ užsimojo pastatyti modernų gyvenamąjį komercinį kompleksą „Soho“. 4,5 hektaro sklype turėtų iškilti daugiabučiai namai, biurai, parduotuvės, restoranai. Planuojama, kad naujame miesto kvartale įsikurs apie 2,2 tūkstančio gyventojų, dirbs maždaug 300 žmonių. Ketinama statyti apie 700 naujų butų.
* Šiuo metu Vilniaus senamiestyje, buvusioje staklių gamyklos „Komunaras“ teritorijoje, bendrovė „PK Invest“, priklausanti italų investicinei grupei „Pro Kapital“, stato daugiabučių ir blokuotų namų kvartalą „Šaltinių namai“. Pirmuosiuose 6 korpusuose bus beveik 200 butų ir 11 blokuotų namų. Antrąjį statybos etapą ketinama pradėti 2009 metais. Būsimųjų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų plotas sieks 15 tūkstančių kv. m. Į projektą numatoma investuoti 150 mln. litų.
* Gyventojams ir miestui ketinama sugrąžinti ir teritoriją tarp Vilnios upės ir Paupio gatvės, kur stūkso apšiurę „Skaiteks“, „Vilniaus kailių“, „Vilijos“ ir kitų įmonių pastatai. 10 hektarų teritorijoje šeimininkauja 6 bendrovės – „Realtus“, „Sivysta“, „Walzer“, „Mabilta“, „Sermeta“ bei Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija. Šiuo metu rengiamas detalusis teritorijos planas. Atgimusioje Užupio dalyje iškils daugiafunkcinis kvartalas – individualūs gyvenamieji namai, daugiabučiai namai, visuomeninės, komercinės paskirties pastatai. Naujajame kvartale ketinama pastatyti ir kultūros centrą su universalia sale.
* Kitų metų pradžioje gyvenamojo komercinio kvartalo statybas buvusioje bendrovės „KalnapilioTauro grupė“ alaus daryklos teritorijoje Vilniuje, šalia Tauro kalno, ketina pradėti ir Norvegijos investicinės bankininkystės grupė „Verdispar“. 2 hektarų teritorijoje planuojama pastatyti apie 40 tūkst. kv. m. ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų.
Nuomonė
Kęstutis Pempė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas:
„Man teko matyti projektą. Manau, kad tiek investuotojai, tiek architektai kartelę yra užkėlę gana aukštai. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip tie sprendimai bus įgyvendinti.
Dabar kaip tik yra gera proga sutvarkyti nušiurusį Vingio parką ir paversti jį traukos centru.
Bet labiausiai mane gąsdina, kad net ir parengus gražius projektus jie lieka popieriuje. Nesu tikras, ar projektai bus įgyvendinti, nes miesto politikai netęsia savo darbų. Pasikeičia kadencija, ir viskas vėl daroma kitaip“.
greiciau tegu tik stato, gal nebus tokiu kamsciu siaurinej miesto dalyje kai bus pasirinkimas prekybcentriu. visi kurie vaziavo i akropoli nuo vingio parko puses, dbr gales gaminti kamscius savo "kieme". Automobiliu srautai pasiskyrstis tolygiau po visa miesta. Kitaip sakant gal pasitvirtins posakis - nera to blogo kas neiseitu i gera drambliuko svajones...
visi kurie vaziavo i akropoli nuo vingio parko puses, dbr gales gaminti kamscius savo "kieme". Automobiliu srautai pasiskyrstis tolygiau po visa miesta. Kitaip sakant gal pasitvirtins posakis - nera to blogo kas neiseitu i gera
Man atrodo "Akropolio" vadai tai puikiai žino ir mato, kaip šimtai potencialių klientų dingsta, apsukę vieną kitą "garbės ratą" aplink jų centrą
Esmė ne tik prekybcentriuose ar didelėse pramogų zonose. Daug ką reiškia prastai suprojektuotas transporto infrastruktūros tinklas aplink juos ir ne tik. Dabartinio "Akropolio" atveju labai daug padėtų apkalbėta Šiaurinė g. ir Ozo g. tęsinys. Šalia būsimo Velgos kvartalo - viadukas per nėrį į Lazdynus.
Esmė ne tik prekybcentriuose ar didelėse pramogų zonose. Daug ką reiškia prastai suprojektuotas transporto infrastruktūros tinklas aplink juos ir ne tik. Dabartinio "Akropolio" atveju labai daug padėtų apkalbėta Šiaurinė g. ir Ozo g. tęsinys. Šalia būsimo Velgos kvartalo - viadukas per nėrį į Lazdynus.
pritariu, nes atsiradus tokiam objektuj butu kvaila jei nestatytu viaduko. nors siuo atveju reiktu sakyt tiltas
Pora skaičiu iliustracijai, kaip Velgos atsidarymas paveiks prekybinių patalpų rinką sostinėje
Gal gali pakomentuoti kas per "Immobiliar" prekybinis plotas planuojamas? Nes per NT konferenciją, kai buvo pristatomas šis pranešimas, nepavyko sužinoti..
Gal galetu kas palygint prognozuojama Vilniaus situacija su kokiu vakaru Europos miestu?
Nes vaizdas toks, kad netrukus tapsim ziauriu prekybcentriu rojum.
Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)
Na šiandien be Akropolio ir Europos Vilniuje daugiau kaip ir nėra normalių prekybos centrų. Užtenka apsilankyti Taline, o ka jau be kalbėti apie kitas artimas sostines ar panšaus dydžio Europos miestus. Mano manymu Vilniui šiai dienai trūksta mažiausiai dar bent trijų didelių prekybos centrų. Vieno greit jau sulauksim, tai - Panorama, o kitas jau tvorą tveria, tai - Ozas.
Na šiandien be Akropolio ir Europos Vilniuje daugiau kaip ir nėra normalių prekybos centrų. Užtenka apsilankyti Taline, o ka jau be kalbėti apie kitas artimas sostines ar panšaus dydžio Europos miestus. Mano manymu Vilniui šiai dienai trūksta mažiausiai dar bent trijų didelių prekybos centrų. Vieno greit jau sulauksim, tai - Panorama, o kitas jau tvorą tveria, tai - Ozas.
Būtų įdomu sužinoti, ką tu laikai normaliu prekybcentriu ir kuo, pvz., Talinas, pranašesnis už Vilnių šiuo atžvilgiu
O ta keista firma KOBA gaunasi, kad yra Inreal dukterine imone ar filialas?
Prajuokinai
Čia tiesiog pavaizduotos kelios skaidrės iš bendros "KOBOS" ir "InReal" prezentacijos, kuri buvo pristatyta per NT konferenciją. KOBOS atstovė kalbėjo apie komercinio NT rinką, InReal'o - apie gyvenamąjį NT.
Gal gali pakomentuoti kas per "Immobiliar" prekybinis plotas planuojamas? Nes per NT konferenciją, kai buvo pristatomas šis pranešimas, nepavyko sužinoti..
Deja neturiu papildomos info dėl šio centro, manau su bendrove Imobiliar jis nesietinas, nes jie vysto gyvenamajį NT ir pavadinimas skiriasi...
Na šiandien be Akropolio ir Europos Vilniuje daugiau kaip ir nėra normalių prekybos centrų. Užtenka apsilankyti Taline, o ka jau be kalbėti apie kitas artimas sostines ar panšaus dydžio Europos miestus.
Prisijungiu prie klausimo - kas yra "normalus prekybos centras"?
jeigu tai Akropolio tipo įstaiga, tai, drįstu teigti, Vilniuje tokių esama ir suplanuota tikrai nemažiau, nei "panašaus dydžio Europos miestuose".
Mano nuomone "normalus" prekybos centras, tai visų pirma didelis prekybos centras su didelėm visuomeninėm erdvėm ir ben šiokia tokia jų architektūra.
Tokie prekybos centrai kaip pvz. Hyper Rimi, IKI Minskas ir kiti panašūs, tai tiesiog didelės parduotuvės į kurias galima važiuoti nusipirkti "duonos kasdieninės", na dar kartais kokią "picą" suvalgyti.
Prisijungiu prie klausimo - kas yra "normalus prekybos centras"?
jeigu tai Akropolio tipo įstaiga, tai, drįstu teigti, Vilniuje tokių esama ir suplanuota tikrai nemažiau, nei "panašaus dydžio Europos miestuose".
As a working definition, the study defines a European shopping center as a retail property that is planned, built and managed as a single entity, comprising units and “communal” areas, with a minimum gross leasable area (GLA) of 5,000 square metres (m²).
Kai kurie apibrėžimai dar būna papaildyti sąlyga, kad pagrindinis nuomininkas turėtų užimti ne daugiau kaip 70% ploto, tokiu atveju prekybos centru nelaikomas pvz. Savanorių Hyper Rimi, kuri yra tiesiog hypermarketas. O kas išvardinta Kobos prezentacijoj ir yra tikrieji prekybos centrai.
Na šiandien be Akropolio ir Europos Vilniuje daugiau kaip ir nėra normalių prekybos centrų. Užtenka apsilankyti Taline, o ka jau be kalbėti apie kitas artimas sostines ar panšaus dydžio Europos miestus. Mano manymu Vilniui šiai dienai trūksta mažiausiai dar bent trijų didelių prekybos centrų. Vieno greit jau sulauksim, tai - Panorama, o kitas jau tvorą tveria, tai - Ozas.
Jei manęs akys neapgauna, tai matosi Ozo teritorijoje jau ir kranas ir gal poliakalė ir tikrai matau kažokį Putzmeisterio straublį sulinkusį link žemės.
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Comment