Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[R.D.]

Jeigu norite sutvarkyti tą dalį Naujininkų, kuri yra kitoje stoties pusėje, būtinos investicijos į Pelesos g. ir ją jungiančių gatvių infrastruktūrą. Ten yra, kaip jau minėjau, keli baisūs bendrabučiai, pilna nerenovuotų namų, pobaisė aplinka. Priminsiu, kad toje dalyje, nepaisant kelių naujų projektų, visiškai nėra normalių viešų erdvių, kažkokių jaukių kampų. Visa tai labai labai stipriai susidėda. Atvirai pasakius, kaip labai gerai pažįstantis Naujininkus, ta dalis labai stipriai apsivalė, jaučiama, kad ramiau, tačiau reikia būtinų investicijų į infrastruktūrą (renovacija, gatvių remontas, viešų erdvių kūrimas). Galbūt stoties rekonstrukcija bus tam impulsas.

[index]

Jeigu norite sutvarkyti tą dalį Naujininkų, kuri yra kitoje stoties pusėje, būtinos investicijos į Pelesos g. ir ją jungiančių gatvių infrastruktūrą. Ten yra, kaip jau minėjau, keli baisūs bendrabučiai, pilna nerenovuotų namų, pobaisė aplinka. Priminsiu, kad toje dalyje, nepaisant kelių naujų projektų, visiškai nėra normalių viešų erdvių, kažkokių jaukių kampų. Visa tai labai labai stipriai susidėda. Atvirai pasakius, kaip labai gerai pažįstantis Naujininkus, ta dalis labai stipriai apsivalė, jaučiama, kad ramiau, tačiau reikia būtinų investicijų į infrastruktūrą (renovacija, gatvių remontas, viešų erdvių kūrimas). Galbūt stoties rekonstrukcija bus tam impulsas.

Ką ir turiu omenyje. Reikia esminės rajono rekonstrukcijos, kaip Šnipiškėse. Gatvės, šaligatviai, apšvietimas, suradus vietos skverelių įrengimas etc.

[R.D.]

Kitas mano etiudas, tęsiant #815 postą šioje temoje. Naujininkai yra begalo įdomu rajonas, tik per kriminalitetą ir tą miesto valdžios nenorą nieko daryti, visi pamiršta, kad Naujininkai yra istoriškai, kultūriškai įdomi vieta, kurios istorinės atminties vietos papuoštų bet kokį rajoną, tačiau niekas rimčiau tuo klausimu nedirba. Velgi, tikiuosi stoties rekonstrukcija leis atrasti šį rajoną ir gyventojams daugiau pažinti jį iš gerosios pusės.
Keli mano pavyzdžiai. Ar žinojote, kad Naujininkuose yra dvi Stačiatikių cerkves (Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (neseniai atnaujinta), Sentikių cerkvė (Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė). Beje, tai vienintelė Vilniuje sentikių cerkvė. Čia taip pat įsikūrusi aukščiausia Lietuvos Sentikių bažnyčios valdymo tarp bažnytinių susirinkimų institucija – Aukščiausioji Taryba. Kapinėse Šventojo Tichono Zadonskio koplyčia. Sentikių ir stačiatikių kapines. Kapinių pradžią galime datuoti nuo 1796 m. Tačiau oficialiai miesto valdžia vietą skyrė 1815 m. taip vadinamoje "Kosabudskio kalvoje". Kapinėse palaidoti valdininkai, karininkai, dėstytojai. Pavaikščiokite po kapines, pažiūrėkite, kokie įspūdingi antkapiai. Pilna gražios medinės architektūros, kuri nėra labai jau apleista, pilna XIX a. pab. – XX a. pr. mūrinės architektūros. Kalbant apie kapines ir karius, Naujininkuose prie tokių galima būtų priskirti net 4: 1) spėjama 1812 m. Napoleono karių kapavietė; 2) 1863–1864 m. rusų karių, žuvusių malšinant sukilimą, kapavietė (kapinėse); 3) Antrojo pasaulinio karo rusų karių kapavietė (kapinėse). 4) Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių žūties vieta (jau nebeliko, nes IKEA pastatė ant tų vargšų festerplaz operacijos dalyvių). Žinoje, kad Naujininkose 1907–1913 m. buvo įsikūrusi “Mokslo bičiulių draugija” (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie), kuri Vilniuje egzistavo iki 1941 m.? Suprasdamas sunkią padėtį (neturėjo nuolatinių patalpų), jos narys grafas Józefas Przezdzieckis padovanojo draugijai tuometiniame Vilniaus priemiestyje Naujininkuose (Nowy Świat), Naujosios Alėjos (vėliau Tyzenhauzų) gatvėje, nedidelį dviejų aukštų namą, įkainotą daugiau kaip 20 tūkstančių rublių. Prieš tai tame name veikė Tyzenhauzų biblioteka. Draugija dovanotose patalpose įsikūrė 1907 m. rugsėjo mėnesį. Keturi nedidukai kambariai, esantys pirmame aukšte, buvo skirti bibliotekai, skaityklai, raštinei bei sargui gyventi, o salė antrame aukšte – muziejui. Lenkų visuomenė rėmė draugijos veiklą ir gausiai dovanojo jai vertingų knygų, rankraščių, muziejinių daiktų. Po poros metų J. Przezdzieckio dovanotose patalpose jau netilpo dovanojamos kultūros vertybės ir nutarta statyti naują draugijos buveinę.Arba, pavyzdžiui, Marija Tyzenhauzaitė-Przezdzieckienė (1827–1890 m.) – tapytoja ir filantropė. Ji Naujininkuose pastatydino ligi šiol veikiančią Šv. Roko ligoninę (jau perkelta) ir per savo valdas nutiesė gatvę, kurią miesto Dūma pavadino Astrachanės vardu. 1916 metais gatvei suteiktas Tyzenhauzų vardas. Ji įkūrė akių ligoninę. Pagrindinis korpusas (pastatytas 1881 m.). Pastatai įtraukti į kultūros vertybių registrą. Apskritai, Naujininkuose Liepkalnio g. pradžią kultūros vertybių registre, o kiti objektai - pasklidę.
Arba, pavyzdžiui, 1907 –1913 m. Naujininkose veikė skolinamoji taupomoji draugija. Ją įkurti sumanė cerkvės parapijai atstovavusių asmenų grupė. Naujininkų skolinamajai taupomajai draugijai priklausė vien rusai.
Arba pvz., atkreipėt dėmesį, kad Naujininkai turi dvi vietas, kurios žymi miesto pradžią? Liepkalnio g. yra labai gražus koplytstulpis (pastatytas XVIII a. I pusėje), o šalia jo miesto sargybinė ( Liepkalnio g. 24), kuri pastatyta 1819 m. prie kelio į Medininkus ir Minską. Jos sąmatą, o galbūt ir projektą sudarė architektas D Pusjė (Poussier) pagal A. Zacharovo valstybinių pastatų 1803 m. pavyzdžius. Tai vienaaukštis, simetriškas, keturkampis pastatas su prieangiu. Pagrindiniame fasade yra trys stačiakampės angos, kurių šonuose stovi po žemą koloną. Virš antablemento kyla laiptuotas frontonas. Pastogę iš visų pusių supa karnizas su modiljonais. Rustuotoje (pagal brėžinį) sienoje yra arkinės durys ir langai. Dar viena Vilniaus sargybinė išlikusi Basanavičiaus gatvėje prie gėlių turgelio. Joje įrengta elektros transformatorinė. Apie ją turbūt visi forume žino. Dar vienas koplytstulpis stovi ant šlaito (Dariaus ir Girėno g. 10), pastatyta XIX a. pirmoje pusėje iš plytų, tinkuotas. 1973 m. remontuotas. Keturkampės dalies centre būta skulptūros. Šis koplytstulpis (kaip ir Liepkalnio gatvėje esantis) žymi miesto pradžią, tačiau, deja, yra apleistas, šalia šlykštaus nerenovuoto namo, kuris gadina vaizdą visiems, kas atvažiuoja nuo oro uosto.
Visokių dalykų galima pripasakoti apie neatrastus Naujininkus. Nuodėmė, kad iki šiol nieko nėra padaryta, bet už tai visi žino, kad Igariokas bėgo nuo policijos į Naujininkų bendriką.

[digital]

Tik pataisysiu - miesto sargybinė yra Liepkalnio g. 24b, o ne Liepkalnio g. 24.

[R.D.]

Dėkui, iš galvos rašiau, gerai, kad pataikiau iš vis. Vienu žodžiu, mintį supratot

[Obi-Wan Kenobi]

Kitas mano etiudas, tęsiant #815 postą šioje temoje. Naujininkai yra begalo įdomu rajonas, tik per kriminalitetą ir tą miesto valdžios nenorą nieko daryti, visi pamiršta, kad Naujininkai yra istoriškai, kultūriškai įdomi vieta, kurios istorinės atminties vietos papuoštų bet kokį rajoną, tačiau niekas rimčiau tuo klausimu nedirba. Velgi, tikiuosi stoties rekonstrukcija leis atrasti šį rajoną ir gyventojams daugiau pažinti jį iš gerosios pusės.
Keli mano pavyzdžiai. Ar žinojote, kad Naujininkuose yra dvi Stačiatikių cerkves (Palaimintosios Eufrosinijos Polockietės cerkvė, Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (neseniai atnaujinta), Sentikių cerkvė (Šv. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė). Beje, tai vienintelė Vilniuje sentikių cerkvė. Čia taip pat įsikūrusi aukščiausia Lietuvos Sentikių bažnyčios valdymo tarp bažnytinių susirinkimų institucija – Aukščiausioji Taryba. Kapinėse Šventojo Tichono Zadonskio koplyčia. Sentikių ir stačiatikių kapines. Kapinių pradžią galime datuoti nuo 1796 m. Tačiau oficialiai miesto valdžia vietą skyrė 1815 m. taip vadinamoje "Kosabudskio kalvoje". Kapinėse palaidoti valdininkai, karininkai, dėstytojai. Pavaikščiokite po kapines, pažiūrėkite, kokie įspūdingi antkapiai. Pilna gražios medinės architektūros, kuri nėra labai jau apleista, pilna XIX a. pab. – XX a. pr. mūrinės architektūros. Kalbant apie kapines ir karius, Naujininkuose prie tokių galima būtų priskirti net 4: 1) spėjama 1812 m. Napoleono karių kapavietė; 2) 1863–1864 m. rusų karių, žuvusių malšinant sukilimą, kapavietė (kapinėse); 3) Antrojo pasaulinio karo rusų karių kapavietė (kapinėse). 4) Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių žūties vieta (jau nebeliko, nes IKEA pastatė ant tų vargšų festerplaz operacijos dalyvių). Žinoje, kad Naujininkose 1907–1913 m. buvo įsikūrusi “Mokslo bičiulių draugija” (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie), kuri Vilniuje egzistavo iki 1941 m.? Suprasdamas sunkią padėtį (neturėjo nuolatinių patalpų), jos narys grafas Józefas Przezdzieckis padovanojo draugijai tuometiniame Vilniaus priemiestyje Naujininkuose (Nowy Świat), Naujosios Alėjos (vėliau Tyzenhauzų) gatvėje, nedidelį dviejų aukštų namą, įkainotą daugiau kaip 20 tūkstančių rublių. Prieš tai tame name veikė Tyzenhauzų biblioteka. Draugija dovanotose patalpose įsikūrė 1907 m. rugsėjo mėnesį. Keturi nedidukai kambariai, esantys pirmame aukšte, buvo skirti bibliotekai, skaityklai, raštinei bei sargui gyventi, o salė antrame aukšte – muziejui. Lenkų visuomenė rėmė draugijos veiklą ir gausiai dovanojo jai vertingų knygų, rankraščių, muziejinių daiktų. Po poros metų J. Przezdzieckio dovanotose patalpose jau netilpo dovanojamos kultūros vertybės ir nutarta statyti naują draugijos buveinę.Arba, pavyzdžiui, Marija Tyzenhauzaitė-Przezdzieckienė (1827–1890 m.) – tapytoja ir filantropė. Ji Naujininkuose pastatydino ligi šiol veikiančią Šv. Roko ligoninę (jau perkelta) ir per savo valdas nutiesė gatvę, kurią miesto Dūma pavadino Astrachanės vardu. 1916 metais gatvei suteiktas Tyzenhauzų vardas. Ji įkūrė akių ligoninę. Pagrindinis korpusas (pastatytas 1881 m.). Pastatai įtraukti į kultūros vertybių registrą. Apskritai, Naujininkuose Liepkalnio g. pradžią kultūros vertybių registre, o kiti objektai - pasklidę.
Arba, pavyzdžiui, 1907 –1913 m. Naujininkose veikė skolinamoji taupomoji draugija. Ją įkurti sumanė cerkvės parapijai atstovavusių asmenų grupė. Naujininkų skolinamajai taupomajai draugijai priklausė vien rusai.
Arba pvz., atkreipėt dėmesį, kad Naujininkai turi dvi vietas, kurios žymi miesto pradžią? Liepkalnio g. yra labai gražus koplytstulpis (pastatytas XVIII a. I pusėje), o šalia jo miesto sargybinė ( Liepkalnio g. 24), kuri pastatyta 1819 m. prie kelio į Medininkus ir Minską. Jos sąmatą, o galbūt ir projektą sudarė architektas D Pusjė (Poussier) pagal A. Zacharovo valstybinių pastatų 1803 m. pavyzdžius. Tai vienaaukštis, simetriškas, keturkampis pastatas su prieangiu. Pagrindiniame fasade yra trys stačiakampės angos, kurių šonuose stovi po žemą koloną. Virš antablemento kyla laiptuotas frontonas. Pastogę iš visų pusių supa karnizas su modiljonais. Rustuotoje (pagal brėžinį) sienoje yra arkinės durys ir langai. Dar viena Vilniaus sargybinė išlikusi Basanavičiaus gatvėje prie gėlių turgelio. Joje įrengta elektros transformatorinė. Apie ją turbūt visi forume žino. Dar vienas koplytstulpis stovi ant šlaito (Dariaus ir Girėno g. 10), pastatyta XIX a. pirmoje pusėje iš plytų, tinkuotas. 1973 m. remontuotas. Keturkampės dalies centre būta skulptūros. Šis koplytstulpis (kaip ir Liepkalnio gatvėje esantis) žymi miesto pradžią, tačiau, deja, yra apleistas, šalia s šlykštaus nerenovuoto namo, kuris gadina vaizdą visiems, kas atvažiuoja nuo oro uosto.
Visokių dalykų galima pripasakoti apie neatrastus Naujininkus. Nuodėmė, kad iki šiol nieko nėra padaryta, bet už tai visi žino, kad Igariokas bėgo nuo policijos į Naujininkų bendriką.

Ačiū už įdomų postą. Bet visa tai aktualu kultūrininkams-kraštotirininkams. Pusjė ar Musjė projektavo, koks ten investuotojui skirtumas. No offense, tiesiog mes esam savo burbule, mums tai wow, bet kitiems, abejoju.

[index]

Ačiū už įdomų postą. Bet visa tai aktualu kultūrininkams-kraštotirininkams. Pusjė ar Musjė projektavo, koks ten investuotojui skirtumas. No offense, tiesiog mes esam savo burbule, mums tai wow, bet kitiems, abejoju.

Rajonui visokios istorinės detalės visgi priduoda kultūrinio įdomumo. Paimk pavyzdžiui kokį Naujamiestį, su senų/naujų namų miksu, dar kokia bažnyčia/cerkve etc. ir palygink su kokia Pilaite (net jei ji būtų toje pačioje vietoje). Kur labiau norėtum gyventi ir kur būtų smagiau išeiti pasivaikščioti?

Visokios įdomios senovinės detalės ir daro gentrifikuojamus rajonus patrauklesniais už visai naujai pastatytus.

[R.D.]

Ačiū už įdomų postą. Bet visa tai aktualu kultūrininkams-kraštotirininkams. Pusjė ar Musjė projektavo, koks ten investuotojui skirtumas. No offense, tiesiog mes esam savo burbule, mums tai wow, bet kitiems, abejoju.

Dėkui. Jūs kuriate ateitį sau, o ne sirų pabėgėliams... Tai vietos istorija, tai istorijos atmintis, tai yra tas, kas jungia jūsų praeitį su dabartimi, kuria gyventojo vietos tapatybę, daro jūs stipresniu. Mano įrašų esmė ne kas projektavo, o tai, kas yra ten, kas gali būti įdomu, kas puošia rajoną. Plynoje vietoje įdomios vietos nepastatysite, nes ji neturės istorijos, o Naujininkai turi, bet neišnaudojama tai, apleista, pamiršta. Tad ir sakau, žinome, kad ten banditai, igariokai ar kažkas dar, ką reikia tvarkyti, bet ne daugiau. Naujininkai, kuriems linkiu geros ateities, nepamesti savo istorijos, kurs gali būti nemažiau įdomus rajonas, priviliojantis naujus gyventojus, naujus verslus. Tad ir šitas projektas gali įnešti impulso į tai, jeigu nebus, kas daroma Naujamiestyje, kuomet trina vietos tapatybę, trindami gamyklų istoriją, kuri būtent ir suformavo didžiają Naujamiesčio dalį, tuomet bus viskas ok

[index]

Dėkui. Jūs kuriate ateitį sau, o ne sirų pabėgėliams... Tai vietos istorija, tai istorijos atmintis, tai yra tas, kas jungia jūsų praeitį su dabartimi, kuria gyventojo vietos tapatybę, daro jūs stipresniu. Mano įrašų esmė ne kas projektavo, o tai, kas yra ten, kas gali būti įdomu, kas puošia rajoną. Plynoje vietoje įdomios vietos nepastatysite, nes ji neturės istorijos, o Naujininkai turi, bet neišnaudojama tai, apleista, pamiršta. Tad ir sakau, žinome, kad ten banditai, igariokai ar kažkas dar, ką reikia tvarkyti, bet ne daugiau. Naujininkai, kuriems linkiu geros ateities, nepamesti savo istorijos, kurs gali būti nemažiau įdomus rajonas, priviliojantis naujus gyventojus, naujus verslus. Tad ir šitas projektas gali įnešti impulso į tai, jeigu nebus, kas daroma Naujamiestyje, kuomet trina vietos tapatybę, trindami gamyklų istoriją, kuri būtent ir suformavo didžiają Naujamiesčio dalį, tuomet bus viskas ok

Šiaip, Naujamiestyje istoriją "trina" tai nebent tais stotelių pavadinimais. Kaip tik kai kurie projektai kaip pvz. Spartos vietoje, visai įdomiai statant naujus pastatus išsaugo senas industrines detales.

[R.D.]

Šiaip, Naujamiestyje istoriją "trina" tai nebent tais stotelių pavadinimais. Kaip tik kai kurie projektai kaip pvz. Spartos vietoje, visai įdomiai statant naujus pastatus išsaugo senas industrines detales.

Kaip gyvenantis Naujamiestyje, nepastebėjau.

[index]

Kaip gyvenantis Naujamiestyje, nepastebėjau.

Na vien žiūrint jau patį pramonės rajoną ties Kauno gatve tai Spartos projektas išsaugo industrines detales, įskaitant kaminą. Kitoje gatvės pusėje Lofto koncertų/renginių erdvė išvis išsaugojo neiščiustytą industrinę estetiką. Birželio 23 gatvėje įdomiausia gamyklos dalis nenugriauta ir pertvarkoma į loftą, dar perdaryta į loftus gamykla prie "Kabančių sodų", "Penketukų" komplekse dalis pastatų perstatyta, bet iš esmės visiškai išlaikytas gamyklos planas kvartale.

Aš ten irgi netoli kurį laiką gyvenau.

[Creatium]

Baigtas rengti detalusis planas.

Pagrindinė dalis: https://vilnius.lt/wp-content/upload...sbrezinys_.pdf
Transportinė schema: https://vilnius.lt/wp-content/upload...sbrezinys_.pdf

https://vilnius.lt/lt/teritoriju-pla...lusis-planaso/

Kelios iškarpos iš transportinio:

[Aleksio]

Numatoma naikinti A juostą ant tilto per geležinkelį važiuojant į centrą (nesimato A raidės)?
Pėsčiųjų šviesoforas Švitrigalos-Geležinkelio sankryžoje, tikriausiai, planuojamas valdomas pėsčiųjų?

[R.D.]

Žiedai numatyti ten, kur jų reikėjo, ypač Geležinkelio/Algirdo. Visgi man neaiškus Šopeno/Seinų/Sodų sprendimas. Kaip suprantu bus tiesiog perbraižoma ir reguliuojama kaip dabar švesoforu, o dabar yra kažkokia nesąmonė, kurią pavojinga kirsti. Ten reikėtų kažko protingesnio.

[Creatium]

Mano supratimu tai ta Šopeno/Seinų/Sodų sankryža kaip tik taps aiškesne keturšale sankryža. O dar turint omenyje, kad gatvė pro dabartinę autobusų stotį nebūtinai bus (pažymėta punktyru kaip "rekomenduojama jungtis") - tai dar labiau viskas supaprastės, nes iš tos pusės vienintelis eismas bus viešojo transporto. O ir šiaip srautas pagrindinis dabar važiuotų tiesiai iš Šopeno į Seinų g., o ne sukiotųsi į dešinę ar kairę nuo Stoties.

Plius čia yra detalus planas, ne projektiniai pasiūlymai. Tad labai daug jų analizuot turbūt nereik, nebent kažkokius esminius dalykus.

[Aleksas666]

Baigtas rengti detalusis planas.

Pagrindinė dalis: https://vilnius.lt/wp-content/upload...sbrezinys_.pdf
Transportinė schema: https://vilnius.lt/wp-content/upload...sbrezinys_.pdf

https://vilnius.lt/lt/teritoriju-pla...lusis-planaso/

Kelios iškarpos iš transportinio:

Apmaudu, kad ties Švitrigailos- Dariaus ir Girėno g. tiltu nebenumatoma platforma. Žinoma, tai ką savivaldybė siūlė prieš tai, užstatymą su aukštybiniu pastatu, logikos nelabai turi, tačiau pati platfora būtų turėjusi teigiamos įtakos Naujininkų ir Naujamiesčio plėtrai ir sumažintų geležinkelio barjero įspūdį.

[themanual]

Viso projekto mastu smulkmena bet labai svarbi, kad tranzitinis srautas nuo Drujos gatvės bus nukreiptas link Seinų (ir toliau Kauno) gatvės ir nebus niekam nereikalingų tunelių Geležinkelio gatvėje šalia stoties, kuri turėtų būti skirta tik privažiuojamajam eismui.

[liootas]

O kaip bus pertvarkomas VT žiedas? Ar čia atskiras planas bus?

[Briedis]

O kaip bus pertvarkomas VT žiedas? Ar čia atskiras planas bus?

Iš aiškinamojo rašto:

Peržiūrėjus viešojo transporto eismo organizavimą stotyje, atsisakius ilgųjų, trumpųjų ir pietų atstovų Stoties aikštės terminale (žiūr. priedą Nr. 5) bei įvertinus, jog viešojo transporto priemonės stotyje užtruks apie 1 min. (atvyksta – išleidžia keleiviu ir paima), buvo patikslintas VT vietų poreikį Stoties terminale. Stotyje VT terminale turėtų būti numatytas optimalus 18vietų skaičius viešojo transporto priemonėms, siekiant išlaikyti esamą viešojo transporto paslaugų kokybę, bei atsižvelgiant į ilgalaikėje perspektyvoje augantį kelionių viešuoju transportų skaičių (iki 2030 m. siekiamybė, kad 30 proc. visų kelionių būtų atliekama viešuoju transportu). Taip pat atsižvelgiama į tai, jog projektuojant naujus pastatus stoties rajone parkavimo vietų koeficientas ženkliai mažinamas (nuo 0,75 iki 0,5 stovėjimo vietų), tad šis pokytis viešojo transporto paslaugos poreikį Stotyje tik didins.

Atsižvelgiant į SĮ“ Susisiekimo paslaugos“ pateiktą terminale reikalingų įrengti viešojo transporto sustojimo vietų poreikį (18 -20 vt.), įvertinant naujos viešojo transporto rūšies (NVTR) poreikius, jiems užtikrinti reikalingą terminalo plotą ir galimybės išdėstyti tokį plotą (~6 000 kv. m.) aikštėje, detaliojo plano sprendiniuose nustatoma terminalo lokacija, kuri gali būti iš dalies patikslinta pagal architektūrinio konkurso sprendinius.

Detaliojo plano sudėtyje tiksli miesto viešojo transporto eismo organizacija Stoties aikštėje ir jos prieigose nėra sprendžiama, jie turi būti nustatomi pagal konkurso rezultatus.

[Al1]

O tai, kad VT vairuotojams reikia atsistovėti, vėluojant grafikus kompensuoti, kad reikia šikti ir myžti jiems nerūpi? Vergai už barankos gali ir po dvi valandas pachalinti?