Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[sleader]

Ne noras, bet poreikis išklausyti abi puses. Mes nežinome kokia tiksliai yra darbų apimtis ir kokias rizikas vertina projektuotojai.

Toliau, pagal AM kainų nustatymo rekomendacija [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...8f0092944/asr], III grupės statinio, kurio statybos kaina >10M projektavimo kaina galėtų būti 7% +PVM nuo sąmatos (be PVM). ×1,3 už rekonstrukciją = 9,1%. Pataisa infliacijai per 10 metų dar tarkim ×1,2 (skaičiuojant 2% infliaciją) = 10,92% nuo statybos sąmatos. Plius PVM, 10,92*1,21 = 13,21% (nuo statybos sąmatos be PVM). Štai tokia pradinė derybinė pozicija.
Priklausomai nuo mokėjimų grafikų, šią kainą įmanoma mažinti. Kadangi dirbama su pageidavimu choru, o ne Užsakovu, projektuotojas tikrai nenorės nuleisti kainos. Kažkokių svertų nėra.

ZHA tai tik vienas iš daugelio objektų, į kurį kažkiek investuota ir kažkiek atgauta; nenorit mūsų - dekit praga^H^H^H^H^H eiliname idėjos konkurse.

Nors gal tai ne ta, tema, kurioje reikėtų apie koeficientus plėtis, bet tiesiog norint pagrįsti galima visus įmanomus sudėti ir rodyti, kad va - tiek gaunasi.
Tačiau pries naudojant koeficientus reikėtų gal pagalvoti kodėl jie tokie yra. Pvz. kodėl yra tas 1,3 už rekonstrukcija čia įtraukiamas? Jokia iš esmės čia ne rekonstrukcija (rekonstruojama tik maža dalis, bet patogiai galima dėl to pūsti sumą). Pats koeficientas yra skirtas tam, kad mažesnės statybos vertės konkursuose (nes dažniausiai pastatų rekonstrukcijos darbai atsieina pigiau nei naujos statybos) būtų galima padidinti dalį projektavimui, kadangi projekto sudėtis praktiškai nesiskiria nuo naujos statybos, o kartais projektuotojų įdirbio reikia net ir daugiau. Tai tiesiog tam, kad būtų kas projektuoja ir nesigautų jog projektavimui reikia skirti labai mažai ir už tiek niekas nieko negalės pasiūlyti.
Tokiems ypatingai brangiems projektams turėtų būti naudojami ne kainą didinantys, o kaip tik - mažinantys koeficientai. Tačiau turbūt nėra palyginamosios bazės, kad būtų galima jį apskaičiuoti logiškai ir įvertinti metodologijoje.

ZHA aišku tai eilinis projektas. Tačiau nesinori, kad vien dėl vardo, už mano mokesčių pinigus, pasaulyje padaugėtų milijonierių, kai gaunama suma bus gerokai didesnė nei realūs kaštai.

Is esmes pritariu. Ypac kai tai nera pacios Zaha Hadid kurinys, o tik jos vardo biuro, skirtingai negu panuotas Gugeheimo muziejus Vilniuj. Todel moket 30mln. uz toki projekta jau vien del to neverta. Kitas reikalas, tai Zaha Hadid biuro projektas nelabai kazkuo skirias nuo tarkim antros vietos projekto. Kaip tik antros vietos projektas aikstej priesais Stoti, kur yra McDonalds siulo pastatus, o ne palikt praktiskai nepakitusi skvera, kur sedi visokie asocialai. Taip pat, papildomi pastatai=papildomi parduoti kvadratai=papildomi pinigai stoties projektui vystyt, o matant dabartine situacija, tai pinigu siam projektui tikrai reikes.

Antros vietos projekto didžiausias minusas ir yra tos erdvės priešais stotį perteklinė rekonstrukcija. Ten priplanuota stočių ir stotelių po perdangomis, pastatais virš jų, kurių niekam nereikia. T.y. pasiūlytas projektas visiškai neatitinka realių miesto poreikių. Mes ne koks Tokijas ar Paryžius, kur norint kažką naujo pastatyti, reikia griauti esamus pastatus, arba tiesiog statyti virš kažko. Priešais stotį yra ~2,5 ha ploto plynė, kurioje galima lengvai sutalpinti skverą, aikštę, VT terminalą ir kažkokius statinius reikalingus prie to terminalo. Ką realiai puikiai išsprendė ZHA.
Niekam tų m2 naujuose pastatuose nereikia, nes biurų pastatai ir dabar stovi pustuščiai, o kiek dar visokio komercinio ploto yra priprojektuota kitose miesto vietose (apie gyv. paskirtį turbūt net neverta kalbėti tokioje vietoje). Vienintelis prasmingas antros vietos pasiūlymo įgyvendinimas būtų, jeigu pvz. kokį Ministerijų miestelį planuotų ir statytų tokioje vietoje, kur ministerijos ar kt. valdžios įstaigos įsikurtų patogiai iš Lietuvos teritorijos VT pasiekiamoje vietoje. Tačiau pas mus viskas daroma kitaip, nei reikalautų elementari logika ir mes tokius miestelius statomes ten, kur VT išvis nelabai yra ir nėra tiesioginio susisiekimo su stotimi.

Kaip jau minėjau, apskritai labai kvestionuotinas poreikis tokio projekto, koks dabar yra Vilnius Connect įgyvendinimui. Nes čia yra grynai "matavimasis" su Ryga ar Talinu (o gal ir dar kažkuom), kas "šustresnę" stotį pasistatytis, daugia nieko. Poreikio tam visiškai nėra. Dabartinėje stotyje pilna erdvių, kurios nėra įveiklintos ir stovi naujai įrengtos "salelės" prekybai ar paslaugoms tuščios. Kitos patalpos atiduotos pvz. geležinkelių muziejui ar dar kažkam kitam, nes tiesiog nėra kaip daugiau jas įveiklinti. Toks jausmas, kad pasižiūrėję į kitų stočių paveiksliukus ar nuotraukas, pamirštame pasižiūrėti dar į keleivių kiekius, bei srautus. Norime pasistatyti didesnę stotį, net už tas, kurios aptarnauja 4-5 kartus daugiau keleivių. Pagal mūsų stoties apkrovimą, galime dairytis į tokias stotis kaip pvz. Balstogė (~-2-3 kartus mažesnio miesto) ir žiūrėti ko realiai reikia pagal tai. Kas tame naujame priestate viršuje ten bus? Tuščia erdvė, kurios šildymui žiemą tiesiog bus švaistomos lėšos? Ar bus įsivaizduojama, kad bus milijoniniai keleivių srautai, kai per visą Lietuvą LTG Link pervaža tik ~5,5 mln. keleivių. Nesame koks Kataras ar UAE, jog galėtume milijonus švaistyti vien pompastikai. Geriau tuos kelis šimtus mln. eur skirti susisiekimo gerinimui, naujiems traukiniams, maršrutams, pagaliau sukurti kažkokį miesto/priemiesčio susisiekimą geležinkeliu. Vat tada, kai bus daugiau keleivių, bus jų keliaujančių su persėdimais, bus galima galvoti apie stoties priestatų statybą.

[geriantis]

Kaip jau minėjau, apskritai labai kvestionuotinas poreikis tokio projekto, koks dabar yra Vilnius Connect įgyvendinimui. Nes čia yra grynai "matavimasis" su Ryga ar Talinu (o gal ir dar kažkuom), kas "šustresnę" stotį pasistatytis, daugia nieko. Poreikio tam visiškai nėra. Dabartinėje stotyje pilna erdvių, kurios nėra įveiklintos ir stovi naujai įrengtos "salelės" prekybai ar paslaugoms tuščios. Kitos patalpos atiduotos pvz. geležinkelių muziejui ar dar kažkam kitam, nes tiesiog nėra kaip daugiau jas įveiklinti. Toks jausmas, kad pasižiūrėję į kitų stočių paveiksliukus ar nuotraukas, pamirštame pasižiūrėti dar į keleivių kiekius, bei srautus. Norime pasistatyti didesnę stotį, net už tas, kurios aptarnauja 4-5 kartus daugiau keleivių. Pagal mūsų stoties apkrovimą, galime dairytis į tokias stotis kaip pvz. Balstogė (~-2-3 kartus mažesnio miesto) ir žiūrėti ko realiai reikia pagal tai. Kas tame naujame priestate viršuje ten bus? Tuščia erdvė, kurios šildymui žiemą tiesiog bus švaistomos lėšos? Ar bus įsivaizduojama, kad bus milijoniniai keleivių srautai, kai per visą Lietuvą LTG Link pervaža tik ~5,5 mln. keleivių. Nesame koks Kataras ar UAE, jog galėtume milijonus švaistyti vien pompastikai. Geriau tuos kelis šimtus mln. eur skirti susisiekimo gerinimui, naujiems traukiniams, maršrutams, pagaliau sukurti kažkokį miesto/priemiesčio susisiekimą geležinkeliu. Vat tada, kai bus daugiau keleivių, bus jų keliaujančių su persėdimais, bus galima galvoti apie stoties priestatų statybą.

Čia viską galima apversti aukštyn kojom. Po soties rekonstrukcijos, kai aplinka pagražės, tai sukurs pridėtinę vertę aplink statyti aukštesnės vertės nekilnojamą turtą - biurai, viešbučiai, daugiabučiai ir t.t. Tada atsiras poreikis kaip privežti srautus prie traukos objektų, tada jau galvoji apie naujus traukinius, maršrutus ir t.t. Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus. Geri projektai reikalauja daug pinigų, todėl jie po to ir vadinasi gerais projektais, taupyti nepatartina.

[Lettered]

Iš kur toks noras kuo daugiau mūsų visų sumokėtų mokesčių pinigų istratinti? Už tuos 30 mln. galima ir visas stoties prieigas rekonstruoti (statybos darbai), o čia bandoma pateisinti, kad 10 ar daugiau proc. dalis projektavimui yra ok, kai realiai pastatuose projektavimo kaina sukasi apie 5 proc., o ten susisiekimo statiniuose ar kokiuose parkuose ir dar mažiau.
Ir ačiū už nuotraukas, kuriose puikiai matosi jog Rygoje konstruktyvo prasme pats stoties pastatas sudaro gal tik 10 proc. darbų apimties. Kai Vilniuje bus gerokai kitaip.

Todėl, kad meras turėtų kuom pasipuokuoti, juk niekam įspūdžio nepadarysi, jei pvz. senamiestyje nebeliktų išdaužytų šaligatvių ar asfalto, todėl ir stumia visais įmanomais būdais tokius projektus. Panašiai galioja ir multifunkcinio komplekso atveju.

[sleader]

Čia viską galima apversti aukštyn kojom. Po soties rekonstrukcijos, kai aplinka pagražės, tai sukurs pridėtinę vertę aplink statyti aukštesnės vertės nekilnojamą turtą - biurai, viešbučiai, daugiabučiai ir t.t. Tada atsiras poreikis kaip privežti srautus prie traukos objektų, tada jau galvoji apie naujus traukinius, maršrutus ir t.t. Jeigu nieko nedarysi, tai nieko ir nebus. Geri projektai reikalauja daug pinigų, todėl jie po to ir vadinasi gerais projektais, taupyti nepatartina.

Galima, bet ne taip pasaulyje viskas veikia.
Dėl stoties prieigų sutvarkymo aš nieko nesakau, jas reikia seniai sutvarkyti, bet tą sutvarkymą reikia daryti protingai ir racionaliai. Niekas ten nesiverš statyti biurų ar kt. pastatų 20-30 proc. brangiau nei pvz. už ~600m į šoną prie Algirdo, Panerių g. esančiuose sklypuose, kur be problemų gali statyti ant lygios žemės be brangių konstrukcijų ir brangesnio tolimesnio eksploatavimo. Juo labiau Vilniuje pilną sklypų ir teritorijų, kurios ne tik patrauklesnės atitinkamai paskirčiai, bet ten galima ir gerokai pigiau pastatyti. Niekas neinvestuos DABAR ten didesnių sumų, su viltimi, kad NEAPIBRĖŽTOJE ATEITYJE ten bus daugiau traukinių, didesnis žmonių judėjimas ir t.t.

[TrippleA]

Antros vietos projekto didžiausias minusas ir yra tos erdvės priešais stotį perteklinė rekonstrukcija. Ten priplanuota stočių ir stotelių po perdangomis, pastatais virš jų, kurių niekam nereikia. T.y. pasiūlytas projektas visiškai neatitinka realių miesto poreikių. Mes ne koks Tokijas ar Paryžius, kur norint kažką naujo pastatyti, reikia griauti esamus pastatus, arba tiesiog statyti virš kažko. Priešais stotį yra ~2,5 ha ploto plynė, kurioje galima lengvai sutalpinti skverą, aikštę, VT terminalą ir kažkokius statinius reikalingus prie to terminalo. Ką realiai puikiai išsprendė ZHA.
Niekam tų m2 naujuose pastatuose nereikia, nes biurų pastatai ir dabar stovi pustuščiai, o kiek dar visokio komercinio ploto yra priprojektuota kitose miesto vietose (apie gyv. paskirtį turbūt net neverta kalbėti tokioje vietoje). Vienintelis prasmingas antros vietos pasiūlymo įgyvendinimas būtų, jeigu pvz. kokį Ministerijų miestelį planuotų ir statytų tokioje vietoje, kur ministerijos ar kt. valdžios įstaigos įsikurtų patogiai iš Lietuvos teritorijos VT pasiekiamoje vietoje. Tačiau pas mus viskas daroma kitaip, nei reikalautų elementari logika ir mes tokius miestelius statomes ten, kur VT išvis nelabai yra ir nėra tiesioginio susisiekimo su stotimi.

Kaip jau minėjau, apskritai labai kvestionuotinas poreikis tokio projekto, koks dabar yra Vilnius Connect įgyvendinimui. Nes čia yra grynai "matavimasis" su Ryga ar Talinu (o gal ir dar kažkuom), kas "šustresnę" stotį pasistatytis, daugia nieko. Poreikio tam visiškai nėra. Dabartinėje stotyje pilna erdvių, kurios nėra įveiklintos ir stovi naujai įrengtos "salelės" prekybai ar paslaugoms tuščios. Kitos patalpos atiduotos pvz. geležinkelių muziejui ar dar kažkam kitam, nes tiesiog nėra kaip daugiau jas įveiklinti. Toks jausmas, kad pasižiūrėję į kitų stočių paveiksliukus ar nuotraukas, pamirštame pasižiūrėti dar į keleivių kiekius, bei srautus. Norime pasistatyti didesnę stotį, net už tas, kurios aptarnauja 4-5 kartus daugiau keleivių. Pagal mūsų stoties apkrovimą, galime dairytis į tokias stotis kaip pvz. Balstogė (~-2-3 kartus mažesnio miesto) ir žiūrėti ko realiai reikia pagal tai. Kas tame naujame priestate viršuje ten bus? Tuščia erdvė, kurios šildymui žiemą tiesiog bus švaistomos lėšos? Ar bus įsivaizduojama, kad bus milijoniniai keleivių srautai, kai per visą Lietuvą LTG Link pervaža tik ~5,5 mln. keleivių. Nesame koks Kataras ar UAE, jog galėtume milijonus švaistyti vien pompastikai. Geriau tuos kelis šimtus mln. eur skirti susisiekimo gerinimui, naujiems traukiniams, maršrutams, pagaliau sukurti kažkokį miesto/priemiesčio susisiekimą geležinkeliu. Vat tada, kai bus daugiau keleivių, bus jų keliaujančių su persėdimais, bus galima galvoti apie stoties priestatų statybą.

As suprantu, kad siuo momentu keleiviu tiek nera, kad siulomas priestatas butu uzpildytas, bet reikia ziureti i atetity ir ne tik i trumpojo laikotarpio, bet ir 10-20-30 metu ateiti. Ziurint i ateiti, susiekimas su Vilnium traukiniais geres, tiek Lietuvoje, tiek su uzsieniu. Taip pat, manau, kad isvysim ir pagerejusi susiekima Vilniaus mieste ir regione, kas prides dar dagiau keleiviu. Dabartine stotis neturi dengtu peronu, kas yra minusas keleiviam ir nedaro kelioniu traukiniais patruaklesniu.

Kitas aspektas, tai pacios stoties, kaip pastato konceptas. Lietuvoje, sovietmeciu, susiformavo, kad stotis vieta kur renkasi alkoholikai ir narkomanai ir norisi is ten kuo greiciau dingti. Tuo tarpu Vakaru Eurpoje, stotys, tai vartai i miesta, kuriuose yra parduotuves, kavines, restoranai, barai. Zmones ateina i stotis ne tik kazkur keliauti, bet ir pasitikt/islydet zmoniu, apsipirkt maisto ir pan. Taip pat, toks didesnis prekybinis/paslaugu plotas padeda stotim issilaikyt. Dabartiniai atnaujinimai pagerino situacija, taciau ju iki pilnos laimes neuztenka ir reikia padaryt dar daugiau, kad turetumem pilnaverte miesto stoti, o ne per labai dideli traukiniu sustojima miesto centre. Pirma investuojam, o tada laukiam grazos, o ne atvirksciai.

As pilnai suprantu, kad taskyt pinigu nereikia ir, kad Zaha Hadid biuro uzsiprasyta suma gali but per didele. Tam yra antros vietos nugaletojai suomiai ir tada su jais galima pradet paralelias derybas, taip gaunant ir alternatyva ZHA projektui ir pasapaudziant juos deretis del kainos.

Kas del erdves priesais stoti, tai cia jau nuo pradziu turejo but atskiras reikalas ir skelbiamas atskiras konkursas, nes jau miesto reikalas, o ne Lietuvos Gelezinkeliu. Net ir jau ivykus dabartiniam konkursui vis dar galima skelti sios teritorijos tvarkyma atskirai ir test derybas su ZHA ir keitais konkursantais, tik del pacios stoties, skelbiant prieeigu konkursa atskirai.