Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[Lettered]

Pagaliau kazkas gero is to fakto, kad VMS yra max nekompetetinga, sitas tragiskas projektas turbut zlugs ir nauja savivaldybe pabandys igyvendint kazka normalesnio

Galėtų bent iki Kauno nuvažiuoti pažiūrėti kaip stotis reikia rekonstruoti.

[Obi-Wan Kenobi]

Šmš featuring DJ Zuokas. Piariniai renderiai prieš rinkimus.

[TIME]

Kauno ir Vilkaviškio stotis suprojektavęs architektas Gintaras Balčytis sako, kad iš detaliojo plano koncepcijos jam sunku vertinti pačią Vilniaus autobusų stoties viziją, bet planuojant ir projektuojant tarpmiestinę stotį labai svarbu iškart suplanuoti transporto judėjimą ir turėti transporto judėjimo schemą. Jis suabejojo planais siųsti autobusus tarp reisų parkuotis į Liepkalnio autobusų parką, nes tai reiškia didesnes kuro sąnaudas ir didesnius kaštus operatoriams bei didesnį anglies dvideginio išmetimą į orą. Pasak G. Balčyčio, Kaune autobusams palaukti yra numatyta apie 20 vietų, dažniausiai jos būna visos užpildytos, bet vis tiek kai kurie autobusai stovi aplinkinėse gatvėse. Vilniuje pačioje stotyje iš viso bus 26 aikštelės, kurios visos turėtų būti „įdarbintos“ ir palaikimui galėtų būti naudojamos tos, kurios skirtos tarptautiniams autobusams. „Aš suprantu tą pastovėjimo problemą, bet viskas priklauso nuo to, kiek tų autobusų yra, kada yra jų pikas ir kur jie stovi palaukdami kito reiso. Dar vienas klausimas, kur žmones išleis priemiestiniai autobusai – ar jie atvažiuos čia, ar važiuos į miesto terminalus, jeigu tokie yra. Pavyzdžiui, Kaune yra didžiausias autobusų stoties srautas visoje Lietuvoje: pikas, man regis, yra apie 600 autobusų per dieną, bet didžiąją dalį sudaro priemiestiniai autobusai, kurie aptarnauja rajoną, išleidžia žmones į autobusų stotį ir paskui išsiskirsto į miesto transportą. Greičiausiai taip pat bus ir čia, nes Vilniaus rajonas dar didesnis, tad išeitų, jog reisų bus nemažai“, – kalbėjo architektas. „Galima tuos autobusus visur nusiųsti – kad ir į Liepkalnio gatvę ir kur tik nori. Bet vienas dalykas yra reisas, o kitas dalykas yra autobusų tuščia eiga, tiek kilometrai, kai jie važiuoja ir grįžta. Tai yra kuras, išlaidos. O trečias dalykas yra CO2, nes mieste važinėti be reikalo į tą Liepkalnio gatvę, tai nemažas srautas susidarys iš tų tarpmiestinių autobusų, jei jie visi važiuos ten. Jeigu čia nebus palaukimo vietų, tai bet kuris operatorius nebus labai patenkintas, nes suskaičiavus tuščią eigą nuostoliai yra gana dideli, jau nekalbant apie CO2 skaičius. O tikėtis kad artimiausiu metu tarpmiestiniai autobusai bus elektriniai, tai per daug opmtimistiška“, – sakė G. Balčytis. Pašnekovas sakė esantis tikras, kad dauguma autobusų nevyks į Liepkalnio gatvę: „Jeigu jie neturės, kur stovėti, jie sustos kažkur, kur galima sustoti ir palauks tą pusvalandį. Manau, kad dauguma stos Geležinkelio gatvės pradžioje“, – pastebėjo architektas.

Pašnekovas taip pat šiek tiek stebėjosi siūlymu autobusų parkingą perkelti toliau už miesto, nes kai kada tarp reisų yra vos pusvalandžio ilgio tarpas, todėl autobusas tiesiog nespės iki parkingo nuvažiuoti, o jam jau reikės paimti keleivius. „Įsivaizduokite: atvyksta autobusas iš Kauno. Mes išleidžiame keleivius. Už pusvalandžio tas autobusas turi išvykti atgal į Kauną. Reiškia, jis turi tą pusvalandį kažkur pravažinėti. Kur čia ta ekologija? Nenoriu kritikuoti, nes projektas tikrai gražus, bet norisi, kad ir funkcionalumas būtų ir kad per autobusų eismą nesusiformuotų butelio kakliukas. Dabar aš matau butelio kakliuką. Ten bus labai tiršta. Bus – greitai, greitai, greitai, jau reikia išvykti, nes jau kitas autobusas stovi ir pypsi“, – svarstė L. Skardžiukas.

Kai gatvių struktūra sunyksta, teritorija tampa užutėkiu, pradeda lįsti narkomanai, gyventi asocialūs asmenys, kas dabar ir yra. Kadangi viskas buvo sunaikinta, per laiką ten išsivystė tokia asociali kultūra. Ten ir dabar narkomanai viduryje dienos leidžiasi švirkštus. Baisu, kad taip yra Vilniaus centre, o taip yra todėl, kad nėra praeinama“, – teigia R. Šimašiaus sutuoktinė, argumentuodama Sodų gatvės atkūrimo idėją. Pasak jos, norint tai įgyvendinti reikėjo padaryti mainus: Sodų gatvė mainais į parkingo aikštelę stoties terminalui. „Autobusų stočiai užtenka stotelių. Mes pripratę prie sovietinės stoties, kad būtinai reikia teritorijos, bet iš tikrųjų reikia stotelių. Mes ir pasiūlėme, kad Geležinkelio gatvėje, kuri yra gerokai platesnė, nes dar turi parkingą prie „Iki“, galima padaryti išvykimo ir atvykimo stoteles, o užsakovas leistų privačiame sklype nutiesti miestui gatvę, kuri sujungtų senąsias gatveles ir atitaisytų žalą, kurią padarė sovietmetis. Tai būtų tarsi tokie mainai. Kai mes tai padarėme, klientams labai patiko, mes tada iškart ėjome pas Mindaugą Pakalnį, vyriausiąjį miesto architektą, jis irgi sakė, kad geresnio varianto niekas nebuvo sugalvojęs“, – pasakojo G.T. Gylytė.

Is:https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...GAyZ3DJ8I56Uzc

[TIME]

Dar vienas idomus straipsnis apie sita Simasine afera, bandant sunaikinti Vilniaus autobusu stoti, gaila, bet po paywallu:

Vilniaus autobusų stoties atnaujinimas, kuriam diriguoja sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sutuoktinė, tarp ekspertų ima kelti klausimų. Delfi kalbinti šaltiniai laikosi pozicijos, kad jos įmonės siūlomos vizijos naudingesnės ne miestui, bet biurais ir butais apstatyti dabartinę stoties teritoriją siekiančiai Paleičikų šeimos verslo imperijai.

Pasigedo miesto interesų gynimo

Delfi rengiant šią publikaciją bendravo su aštuoniais ekspertais. Kai kurie architektai, urbanistai, keleivių vežėjai, inžinieriai, transporto sistemos modeliuotojai sutiko savo įžvalgomis pasidalinti su anonimiškumo sąlyga.

Jie visi sutiko, kad stotį atnaujinti reikia – ji savo jau atgyveno. Tačiau dėl architektų įmonės UAB „Do Architects“, kurios viena iš akcininkių yra Vilniaus mero sutuoktinė Gilma Teodora Gylytė, pasiūlytų architektūrinių idėjų jie labai abejoja. Esą labiau ginami verslo, o ne miestiečių interesai. Taip pat architektai sako, kad dabar galbūt labiau koncentruojamasi į grožį, o ne į funkcionalumą. Todėl galiausiai sprendiniai gali būti nepatogūs tiek miestiečiams, tiek keleiviams, tiek vairuotojams.

Taip pat stoties plėtros diskusijose dalyvavę Delfi šaltiniai teigė, kad G. T. Gylytė ir jos kolegos esą palaiko verslininkų (projekto vystytojų) poziciją, o miesto savivaldybės atstovai esą jai pritaria. Taigi, diskusijose dalyvavę šaltiniai aiškina, kad neva jose neginami miesto interesai.

Be to, Delfi išsiaiškino, kad dėl sklypo teritorijoje planuojamos gatvės įrengimo skiriasi savivaldybės ir verslininkų pozicija.

https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=92019905


Verslininkai teigia, kad net tos gatveles tiesimas yra tik "derybu klausimas" ir ar ji tikrai bus dar neaisku.

Na zodziu, tragiskas projektas, reikia tiketis, kad sita miesto valdzia nespes jo prastumti ir atejusi nauja igyvendins kazka, kas butu naudinga miestui.

[Zefyras]

Autobusų stotis dabar pasididžiavimo nekelia, bet projektas siūlomas galvojant apie autobusus mažiausiai. Galėtų tą buvusį perimetrą atkurti šiek tiek paaukojant dabartinės teritorijos: atriekti dalį šiaurinio pakraščio Sodų gatvei (geriau tebūnie būtų ne tranzitinė gatvė), sujungti dvi Stepono gatvės dalis. Aišku tik tokiu atveju nepavyks jokio pastato ten įsprausti. O idėja prastovas daryti Liepkalnyje tai yra absurdiška.

Vienu ar kitu atveju viskas spręsis derybomis, bijau tik kad savivaldybė bus linkusi prastumti tai, kas yra siūloma, vietoje to kad žiūrėtų visų pirma didesnio patogumo susisiekimui.

[jan]

Na zodziu, tragiskas projektas, reikia tiketis, kad sita miesto valdzia nespes jo prastumti ir atejusi nauja igyvendins kazka, kas butu naudinga miestui.

O ką ji gali įgyvendinti jeigu verslininkas nesutiks?
verslininkas gali išvis panaikinti autobusų stotį.
reikėjo galvoti prieš privatizuojant.

beje kaip nutiko kad stotis privati?
Kuris meras ir kada ją pardavė?

[Robyla]

Taigi būtina perskaityti Šimašiaus knygą, ten viskas parašyta: "sužinosite, ko nežinoję"...

[Sula]

beje kaip nutiko kad stotis privati?
Kuris meras ir kada ją pardavė?

Ne meras, o premjeras - Rolandas Paksas. Meru buvo jo prietėlis Imbrasas

[DeSadas]

Ne meras, o premjeras - Rolandas Paksas. Meru buvo jo prietėlis Imbrasas

Taip atsimenu ta afera. Lukoilui prastume.

[Creatium]

Šiaip visai smagu skaityt tokį straipsnį, jeigu nekreipt dėmesį į bandomą sukurti sensaciją. Pakalbintos visos pusės, gana išsamiai, sudėta daug brėžinių, įvairi scenarijai panagrinėti.

[Zefyras]

Sensacija ar ne, bet akivaizdu, kad dabar DO architektai pats patraukliausias architektų biuras, nes yra patogus priėjimas prie miesto sprendimų priėmėjų, ir šiuo atveju miesto atstovai tikrai nepuls reikalauti didesnio patogumo autobusams, nes pagrindinis jų tikslas yra tankus užstatymas, o sklypo savininkas tik tuo ir suinteresuotas.
Gaila kad architektai nesiryžta kritikuoti ne anonimiškai, nes tie pasakojimai apie Sodus ir sovietmetį ir narkomanus yra eilinis dabar einančių klišių kratinys, niekaip nepaaiškinantis, kodėl autobusų stotyje autobusams nepalikta vietos

[Obi-Wan Kenobi]

Kokia Zuoko žmonos profesija? Kur tikėtis “proveržio”.

[R.D.]

Šiaip visai smagu skaityt tokį straipsnį, jeigu nekreipt dėmesį į bandomą sukurti sensaciją. Pakalbintos visos pusės, gana išsamiai, sudėta daug brėžinių, įvairi scenarijai panagrinėti.

Minėtam autoriui labai tai būdinga. Antai ankstesniuose straipsniuose apie įvairias statybas iš pavienių įžūlių statybos atvejų jis sugebėjo generalizuoti tai vos ne kaip tyčinę sistemą. Kitaip matyt žiniasklaida neveikia.
O dėl pačio projekto, sutinku su Zefyras, autobusų stotis šitiuose priešprojetiniuose koncepcijose aukojama komerciniam arba privačiam plotui (t.y. kvadratams) ir tampa kažkokiu prielipu prie tankaus užstatymo. Bet vienas aišku, šitas nepraeis dėl dviejų priežasčių vėlesnėse stadijose: naujai projektuojamų pastatų aukštis visur yra no-go (to gal nesuprato tik tie, kurie šitą paišė) ir autobusų stoties kaip svarbaus transporto mazgo ženklus neišpletojimas, o jo suprastinimas.

[Suolas]

Kokia Zuoko žmonos profesija? Kur tikėtis “proveržio”.

Kultūros srity:
"
Antradienio popietę politikas Artūras Zuokas (54) su smuikininke Augusta Jusionyte (37) susituokė Vilniuje.
"

[Obi-Wan Kenobi]

Viskas aišku. Tarptautinis klasikinės muzikikos festivalis ir nauja koncertų salė.

[spekas]

Grįžračio teritorijos (Connect 2) konversija: gyventojų apklausa iki vasario 16

https://structum.lt/buvusi-gelezinke...ivers-miestui/

[spekas]

Informuojame apie parengtą projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (toliau-IIVP) projektą
Atnaujinta 2023-01-09

(Yra brėžinių kaip tai susiję su Vilniaus traukinių stotimi)

https://www.sweco.lt/pranesimai/svar...iivp-projekta/

[spekas]

Galvoju...

kadangi:
1. pirminiame stoties atnaujinimo projekte yra rimtų trūkumų su skirtingų centrų ir ryšių integravimu tarpusavyje, tokių kaip autobusų stoties ryšys su traukinių stotimi, autobusų laukimas ir jų atvažiavimas / išvažiavimas iš stoties, keleivių patekimas į mininus centrus
2. norėtųsi turėti ryšį, kuris būtų labiau skirtas susisiekimui su stotimis
3. nebeveiks lokomotyvų taisykla
4. traukinių viadukas atrodo pilnai neišnaudojamas - jo plotis apie 21 m ir turi 4 bėgių linijas, kurių naudojamos atrodo dvi

ar nevertėtų pagalvoti apie kažką tokia linkme? Iš anksto sakau, kad gerai nepragalvojau, tad labai tikėtina, kad iš karto rasite rimtų trūkumų.

Kaip ten bebūtų, noriu iškomunikuoti mintį. Pagrindinė mintis - kaip galima labiau pagerinti susisiekimą su stotimi/is bei padaryti, kad visų pastatų susisiekimo ryšiai būtų integruoti tarpusavyje. Galbūt toks ar panašus sprendimas padėtų turėti ne tik pagerintą autotransporto (į kurį žinoma įeina ir autobusai) ryšį su visomis stoties funkcijomis (autobusų stotis ir traukinių stotis bei kuo greitesnis patekimas iš / į stotis), bet svarbiausia, kad tai, man atrodo, leistų žymiai geriau integruoti ir tarpusavyje sujungti visų skirtingų judėjimo ryšių funkcijas: keleiviai galėtų patekti į visur neišlįsdami iš po stogo ir tt..
Ties stotimi gatvė palenda po žeme...

[Bluefox]

Grįžračio teritorijos (Connect 2) konversija: gyventojų apklausa iki vasario 16

https://structum.lt/buvusi-gelezinke...ivers-miestui/

Paskutiniame klausime galima pateikti papildomus komentarus, aš pateikiau idėją, kad naujai konvertuojamai geležinkelio teritorijai būtų itin naudinga įrengti papildomą geležinkelio stotelę, aptarnaujančią naujai kuriamą rajoną ir esamas aplinkines teritorijas. Kažkada ir forume tokia idėja buvo apkalbėta. Siūlau ir kitiems užpildyti anketą, galbūt bus atkreiptas dėmėsys į pasiūlymą, kol teritorijos konversija yra dar labai ankstyvoje stadijoje.

"
1. Plečiant bėginio transporto paslaugos, kuri yra būtina tokio dydžio mieste kaip Vilnius, prieinamumą ir išnaudojant esamą geležinkelių infrastruktūrą, įrengti geležinkelio stotelę šalia Iešmininkų g. Čia stotų vietiniai ir negreitieji traukiniai ir būtų ne tik užtikrinamas itin patogus tarpmiestinis bei su dabartine stotimi susisiekimas naujajam kvartalui, bet ir kitoms esamoms ir vystomoms teritorijoms 1km spinduliu (Naujininkai, Vilkpėdė, Pietinis Naujamiestis, Šiauriniai Paneriai). Tai taip pat būtų itin patogu ir iš kitų miestų/tolimesnių rajonų atvykstantiems automobiliu ir toliau tęsti kelionę traukiniu, nes nuo greito eismo Tūkstantmečio g., kuri jungia visą miestą, būtų tiesiogai patenkama į šią stotį, tereiktų tik išsukti į Iešmininkų g. Taip būtų gerokai sumažintas poreikis važiuoti per dideliam eismui nepritaikytas gatves aplink dabartinę stotį ir mažėtų oro tarša, šias gatves (Pylimo, Kauno, Liepkalnio) būtų galima pilnai pritaikyti VT važiuoti visišku prioritetu. Šalia Iešmininkų g. taip pat būtų galima įrengti P+R, galbūt ir ilgalaikio (kaip oro uoste) stovėjimo aikštelę, tai mažintų automobilių statymo poreikį prie dabartinės stoties ir šią erdvę būtų galima dar labiau humanizuoti. Tai neabejotinai didins kelionių geležinkeliais skiačių už palyginus nedideles investicijas, nes čia jau eina geležinkelis ir maršrutai.
2. Kadangi tarpmiestinių autobusų eismas ateityje vyks Geležinkelio g., tam kad autobusams nereikėtų važiuoti siaura ir jau konvertuojama Panerių g., mažinant tranzitinį eismą centre ir didinant autobusų greitį, patrauklumą ir punktualumą, nuo eismo žiedo Geležinkelio/Algirdo g. sankryžoje po Dariaus ir Girėno g. viaduku pravesti tik VT skirtą gatvę iki Iešmininkų g. (taip pat automobiliams kaip akligatvis leidžiant važiuoti tarp Iešmininkų ir Dariaus ir Girėno g.), kuria tarpmiestiniai autobusai efektyviai pasieks Tūkstantmečio g. ir gerokai mažiau trikdys ir terš kitas miesto gatves tranzitiniu eismu. O jų papildoma stotelė (tokia kaip dabar egzituoja prie Lazdynų ligoninės) galėtų atsirasti ir šalia siūlomos naujos geležinkelio stotelės.
3. Apibendrinant, tai yra neįtikėtina galimybė ne tik sukurti visiškai išskirtinį dvasia ir architektūra Vilniaus rajoną, pasiekiama ranka geležinkeliais ar autobusais, atgyvinti gretimus rajonus, bet ir žymiai padidinti keliavimo VT patrauklumą likusiam Vilniui ir Vilniaus regionui sukuriant labai patogią susisiekimo infrastruktūrą tuo pačiu gerokai sumažinant tranzito poreikį pačiame Vilniaus centre.
"

[Obi-Wan Kenobi]

Nauja gatvė atskirtų stotį nuo geležinkelio linijos. Stotis būtų vienoje gatvės pusėje, o linijos kitoje. Labai keistas variantas. Paprastai visose stotyse nors į vieną peroną gali patekti tiesiai iš pastato. Peronai už gatvės? Tai kam tada iš viso stoties pastatas?