Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[ttttt]

Pagal vizualizaciją, tai matosi, kad bus liftas.

Na jo, kaip ir Molodečne

[MedinisStrazdas]

Aha, jau įsivaizduoju dviratininkus laukiančius lifte vietos.

[dondc]

Tai dabar su app'sais viskas. Bus galima iš anksto užsiregistruot.

[MedinisStrazdas]

Tai dabar su app'sais viskas. Bus galima iš anksto užsiregistruot.

Man liftas 13:06, galiu dar pasukti ratus aplink laiptinę.

[R.D.]

Tai dabar su app'sais viskas. Bus galima iš anksto užsiregistruot.

o šiaip jeigu tiesa, tai visiškas pravalas.

[Creatium]

Karolis Žukauskas FB:

https://www.facebook.com/zalzakas/po...gXC52STEYpm2rl

Kada Vilnius pagaliau turės naują Autobusų stotį ir kokia ji bus?
Trumpas atsakymas: jei viskas gerai važiuos, 5-6 metai, ir turėtų būti nauja stotis. Ir ne tik stotis - perstatytas visas kvartalas ir net naujai atkurta sovietų pradanginta gatvė.
O toliau ilgas išsamus atsakymas. Čia trumpai neišeina, nes ir istorija labai įdomi, ir dabar vykstantys procesai yra per sudėtingi, kad paaiškinčiau trimis sakiniais. “Kodėl jūs negalit tiesiog imti ir pagaliau pastatyti naujos stoties kaip kiti miestai?” - čia ir bus atsakymas į šitą dažnokai gaunamą klausimą. Užtat vizija jau yra labai gera, ir jau labai arti to, kad ji nebūtų tik vizija.
Visai netrukus, greičiausiai lapkričio pabaigoje, turėtų vykti Autobusų stoties sklypo detalaus plano viešinimas - apie jį dar išgirsit, visi galėsit dalyauti, bet pagalvojau, kad dar iki to reikėtų papasakoti visą istoriją. Nes iki šiol buvo tik darbinis procesas, nekomunikavome, ir dabar susikūrė erdvė gandams - rinkimai artėja, projektas grandiozinis, todėl jau matau atsirandančių spekuliacijų.
Užtruko nemažai laiko, kol susirinkau visą info ir supratau visas projekto detales. Suskaidau blokais, bus aiškiau. Jei norite praleisti įdomią istoriją ir iškart eiti prie to, kokia bus ta nauja stotis - skaitykite nuo 6 bloko.
1. DIDYSIS SPROGIMAS
1945 m. sausio 12 d., dar tebevykstant karui, Vilniaus geležinkelio stotyje 47 vagonų traukinys, pilnas amunicijos ir aviacijos bombų, rėžėsi į kitą traukinį. Sprogimas buvo žiauriai didelis - oficialiais duomenimis žuvo apie 100 žmonių, aplink sugriauta daugybė pastatų. Kalbama, kad būtent tuo metu sugriuvo dalis Sodų gatvės pastatų, kurių vietoje dabar stovi Autobusų stotis. Gal tai tebuvo pretekstas sovietams išvalyti visą kvartalą ir nebeatstatyti senųjų pastatų, kaip buvo padaryta ir dalyje senamiesčio arba su Vokiečių gatve - iki galo taip ir neaišku, ir apie patį traukinių susidūrimą dar visokių gandų sklando apie diversijas, bet šįkart čia ne esmė.
Jokios autobusų stoties tuo metu Vilnius dar neturėjo - tų pačių metų lapkritį įkurta pirmoji kontora, kuri turėjo 17 autobusų, kurie pradėjo kursuoti Vilniuje. Pradžioje jų bazė buvo Ukmergės gatvėje, vėliau perkelta į Savanorių prospektą. 1953 m. autobusų stotis įrengiama Daukšos gatvėje, vėliau perkeliama į Liepkalnio gatvę, kol galiausiai 1958 m. Autobusų stotis įkuriama Sodų gatvėje - būtent toje vietoje, kurią neva apgriovė didysis 1945 m. sprogimas (arba sovietai tiesiog išvalė ją).
2. SOVIETINĖ AUTOBUSŲ STOTIS
1974 m. Sodų gatvėje pastatyta nauja moderni Autobusų stotis - būtent tas pats pastatas, kuris, deja, vis dar gėdingai tarnauja iki šiol. Nežinau, ar tais pačiais 1974 m., ar dar anksčiau, bet Autobusų stoties atsiradimas nutraukė dvi senas Vilniaus gatveles - Sodų ir Stepono.
Dėl to dabar turime paradoksą - Stepono gatvė nesusijungia su Stepono bažnyčia, kuri likusi nuošalyje. O Sodų gatvė nesiekia buvusių sodų, ir atsiremia į dabartinį Autobusų stoties pastatą - nors anksčiau ji nusitęsdavo iki Geležinkelio gatvės. Ir vadinasi ji Sodų gatve ne veltui - dalyje Autobusų stoties sklypo ir greta esančiame šiuo metu gana apleistame kvartale būdavo botaniko Strumilos sodai - todėl gatvė kurį laiką vadinosi Strumilos, vėliau tapo Sodų gatve. Beje, Gėlių gatvės pavadinimas, kaip suprantu, irgi kilo todėl, kad ji vedė link Strumilos žydinčių sodų.
Žodžiu, sovietai dėl Autobusų stoties paaukojo ir sodus, ir nutraukė dvi gatveles. Šitą sužinojau, tiesą sakant, visai neseniai, nors kai žiūri į žemėlapį, kaip ir akivaizdu, kad abi tos gatvės turi du išmuštus dantis.
3. AUTOBUSŲ STOTIES PRIVATIZAVIMAS
Po Nepriklausomybės sukurta Vilniaus savivaldybės įmonė “Tolimojo keleivinio transporto kompanija” (TOKS), jai priskirta ir Autobusų stotis.
1999 m. tuometinė R. Pakso vadovaujama Vyriausybė nusprendžia privatizuoti TOKS. Vilniaus meru tuo metu buvo Pakso bendražygis J. Imbrasas. Galiausiai 2000 m. TOKS kartu su Autobusų stotimi parduodami Lukoil Baltijai - visos įdomios detalės, sukeliančios daug klausimų apie tą privatizaciją, aprašytos šiame straipsnyje: https://bit.ly/3Nx6La5. Na bet nebuvo facebooko, nebuvo ir didelio viešo skandalo.
Tolimesnius 15 metų stotis taip ir gyveno, viską jūs patys matėt - merai keitėsi, pastatas prastėjo, gėda didėjo.
4. ŠIMAŠIAUS BANDYMAI IŠJUDINTI
2015 m., kai Remigijus Šimašius tapo meru, pradėjo judinti abiejų stočių klausimą. Pradžioje judėjo labai sunkiai. Aš prie komandos prisijungiau 2017 m. vasarą, pamenu, dalyvavau tuometiniuose susitikimuose tiek su “Lietuvos geležinkeliais” (dabar LTG), tiek su abiem Autobusų stoties savininkais (stoties didžioji dalis priklauso UAB “Vilniaus autobusų stotis”, mažesnioji, kur įsikūrusi IKI parduotuvė - UAB “Baltisches Haus”). Su LTG pokalbiai buvo efektyvūs, tuo tarpu dėl Autobusų stoties reikalai strigo - abu stoties savininkai nesusitarė tarpusavyje, turėjo skirtingas vizijas, savivaldybė bandė tarpininkauti ir spausti, bet kurį laiką nesėkmingai. Todėl Autobusų stotį atkabinom nuo viso didžiulio stoties rajono revoliucijos projekto, ir išjudėjom su LTG - viešai pasirašėm susitarimą, prasidėjo glaudus bendradarbiavimas, gimė “Vilnius Connect” projektas, po to konkursas dėl Geležinkelio stoties, kurį laimėjo Zaha Hadid biuras (https://bit.ly/3TpTNMo).
Pamenat, kažkuriuo metu buvo visokių viešų svarstymų iš savivaldybės, kad galbūt Autobusų stotį verta iškelti į kitą vietą - galbūt Pilaitę, galbūt permesti per bėgius į Naujininkų pusę. Tai buvo ir derybinis manevras, stoties savinininkams parodant, kad Vilnius nebus jų neveiklumo įkaitais, ir kartu realaus plano B paieška. Tas antrasis planas perkelti Autobusų stotį per bėgius į Naujininkų pusę, panaudojant dalį geležinkelių parko teritorijos, buvo visai neblogai pasistūmėjęs į priekį, jau žiūrėjom ir privažiavimus iš Dariaus ir Girėno gatvės. Kvietėm ir viešai jungtis prie atnaujinimo, kvietėmės Autobusų stoties abu savininkus ir atskirai po vieną, kad pagaliau jie susitartų - kitų svertų po to, kai stotis buvo privatizuota be jokių apsaugos kabliukų, miestas neturėjo.
Gal tai suveikė, gal Autobusų stoties savininkai suprato, kad negali ilgiau operuoti tokiame baisiame pastate, bet pagaliau apie 2018-2019 m. prasidėjo tikrai realus bendradarbiavimas.
5. NAUJOS STOTIES PROJEKTO PAIEŠKOS
2019 m. sutarta, kad naujo Autobusų stoties projekto paieškos prasidės nuo kūrybinių dirbtuvių, į kurias miestas ir stoties savininkai pakvies skirtingas architektų komandas. Tokios dirbtuvės įvyko - 2019 m. rugsėjį jas suorganizavo Architektų sąjunga, kvietė visus norinčius architektus, moderatoriai buvo užsienio architektai. Atsiliepė ir dalyvavo 7 architektų komandos iš Lietuvos ir užsienio (pradinės jų vizijos matyti čia: https://bit.ly/3G2N7ko), žinoma, buvo ir visų suinteresuotų šalių atstovai (VMS, LTG, Autobusų stoties). Dirbtuvės ir visos diskusijos buvo viešos, galėjo įsijungti kas tik norėjo, viskas vyko Geležinkelių stoties pastate. Neužilgo po šių dirbtuvių oficialiai pagaliau tarp visų šalių sutarta, kad bus atnaujinama ir Autobusų stoties teritorija (https://bit.ly/3TqUJQS).
Būtent šiose dirbtuvėse Autobusų stoties savininkams patiko Do Architects komandos ir jų vieno iš steigiančiųjų partnerių architektės Gilma Teodora Gylyte pasiūlyta vizija - jie pradėjo bendradarbiauti ir 2019 m. gruodį pasirašė sutartį dėl Autobusų stoties atgimimo koncepcijos sukūrimo. Jeigu kam čia kils klausimų - šis bendradarbiavimas tarp Autobusų stoties savininkų ir Do Architects, kur šio projekto vedančioji architektė G.T.Gylytė yra ir mero žmona, prasidėjo dar prieš jų partnerystę. Turiu tai parašyti, kad visi būtumėt ramūs. Gerus architektus verslas renkasi ne dėl ryšių, o dėl projektų kokybės.
Ir va čia jau galime pereiti prie naujojo Autobusų stoties vaizdo.
6. NAUJA STOTIS - SU ATGIMUSIA GATVE
Autobusų stoties koncepcija kurta, perkurta, vėl koreguota ir t.t. Pradinė architektų idėja pasikeitė, kai architektai rado istorinę info apie mano minėtas dvi pertrauktas gatves - Stepono ir Sodų. Po ilgų diskusijų, savininkų įtikinėjimų, miesto ekspertų pritarimų, galiausiai gimė labai įdomi koncepcija.
Stoties savininkai savo sklype sutinka atkurti dvi buvusias gatves - Sodų gatvė prasitęstų nuo ten, kur dabar užsibaigia, atsiremdama į dabartinį Stoties pastatą, iki Panerių gatvės (įdedu schemas, bus aiškiau). Tuo tarpu Stepono gatvės trūkstama dalis atsikurtų kaip pėsčiųjų alėja, dėl aukščių skirtumo ten eismas nebūtų leidžiamas. O po visu stoties sklypu būtų požeminis dviejų aukštų parkingas.
Naujai atkurta Sodų gatvė skeltų dabartinį Stoties sklypą pusiau. Šiaurinėje jo dalyje atsirastų gyvenamoji statyba ir viešas amfiteatras (taip būtų išnaudotas aukščių skirtumas sklype). Pietinėje sklypo pusėje atsirastų bendras stoties, komercijos ir biurų pastatas (berods galimas aukštingumas - iki 7 aukštų). Pirmajame aukšte - Autobusų stoties laukimo salė, kasos ir t.t., matyt dar prekybos centras. Aukščiau - biurai.
Šiaip visas projektas ir visas procesas link jo yra labai sudėtingas, dalyvauja daug šalių, daug ekspertų, bet jau labai realiai juda link įgyvendinimo. Vienu metu reikia planuoti ir viešą aikštę priešais Geležinkelio stotį, kas patenka po Zaha Hadid projektu, ir kartu žiūrėti, kaip Autobusų stoties naujas projektas draugaus su stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projektais - čia jau savivaldybės architektų komandos milžiniškas (nepersūdant) darbas - ping Mindaugas Pakalnis ir Laura Kairienė.
7. AR SUTILPS VISI AUTOBUSAI?
Kur sustos autobusai, jei sklype atsiranda nauja gatvė ir kitos dalys užstatomos?
Kadangi privataus sklypo savininkai savo sklype sutinka atkurti buvusias miesto gatves ir grąžinti jas miestui, architektų idėja buvo autobusų sustojimus daryti greta šio sklypo - savivaldybei priklausančiame sklype, kuriame dabar yra automobilių stovėjimo aikštelė prie Autobusų stoties ir prie IKI. Miestas sutiko - įvyko savotiški mainai, pagal plotą lygiaverčiai: miestui už privačias lėšas atkuriamos gatvės, miestas leidžia savo teritorijoje įrengti autobusų sustojimo aikšteles.
Autobusai atvažiuos tik per Geležinkelio gatvę, įsisuks į įstrižinį parkingą, paėmę keleivius išvažiuos vėl per Geležinkelio gatvę. Toks dabartinis planas, bet jis dar šlifuojamas, nedidelių pokyčių gali būti.
Ar ten tilps autobusai?
Jei pažvelgsite į dabartinę Autobusų stotį, pamatysite didžiulę asfaltuotą aikštelę, kurios dalis naudojama autobusų atvykimams ir išvykimams, bet didesnioji - autobusų atstovoms (jie čia laukia naujų reisų, nakvoja ir t.t.). Turėti tokį asfalto plotą pačiame miesto centre - nėra prasmės, todėl autobusų atstovos bus iškeltos į naujai kuriamą autobusų parką prie Liepkalnio gatvės. Prie naujosios stoties, planuojama, bus apie 27 vietos autobusams sustoti, išleisti keleivius, pasiimti juos. Dabartinė stotis turi 37 išvykimo vietas - bet optimizavus procesus, paskaičiuota, kad 27 vietų pilnai užteks.
Viskas įvertinta - daryti eismo modeliavimai ir t.t., skaičiuoti srautai 2030 metams - ne iš lubų visas projektas. Normalu, kad šiais laikais efektyvesnis operavimas leidžia mažesnėje teritorijoje turėti daugiau reisų (ir šiaip šiuo keliu nuėjo nemažai Vakarų Europos stočių, tas pats ir Lietuvoje - daugelio Autobusų stočių teritorijose šiandien jau telpa ir nauji prekybos centrai, ir parkingas, ir stotys).
Beje, panašus procesas vyksta su senuoju autobusų parku Verkių gatvėje - bus graži konversija iš didžiulio asfalto ploto netoli miesto centro į ką nors gražaus ir įdomaus. O autobusams stovėti jau rasta nauja vieta toliau nuo centro - Pilaitėje.
8. KAS TOLIAU?
Po sklypo detalaus plano svarstymo, jei jis bus patvirtintas, Autobusų stoties savininkai galės judėti link pastatų projektavimo. Gyvenamajai statybai jie patys rinksis projektuotojus, tuo tarpu Autobusų stoties ir administraciniam pastatui (su prekybos centru) pagal Vilniaus taisykles jie skelbs atvirą architektūrinį konkursą. Tada ir paaiškės, kaip galiausiai atrodys Autobusų stoties pastatas tame trikampiame numatytame plote.
Aišku, viskas dar užtruks dėl archeologinių tyrimų, bet jei projektas nestrigs - viso naujo kvartalo galima tikėtis po 5-6 metų. Kadangi čia ne valstybinis, o privatus projektas, tikiuosi, kad tokiu tempu ir judės, nors metus kitus ant įvairių trikdžių, tikriausiai, galima užmesti. Tuo labiau, kad vietos spekuliacijoms norintys tikrai atras - “Koncepciją kurianti architektė G.T.Gylytė - mero žmona, aaaa!” (meras, žinoma, nuo projekto nusišalinęs, nors visus detaliuosius planus jau tvirtins nauji savivaldybės vadovai, po rinkimų), “Kodėl leidžiat autobusų sustojimą daryti miestui priklausiančiame sklype??” (nes įvyko lygiaverčiai mainai, rašiau - be jų tos senosios gatvelės nebūtų atkurtos, nebūtų atgimę normalaus dydžio pėsčiomis apeinami kvartalai), “Netilps autobusai ten!” (tilps, dar ir kaip - viskas apskaičiuota, perteklino asfalto ir didžiulių asfalto prerijų centre laikas jau senokai baigėsi).
Kai tik bus nuspręsta, kada bus viešinamas Autobusų stoties sklypo detalusis planas - pranešiu, sudalyvaukit, ten architektai tikrai įdomiau ir vizualiau nei aš papasakos ir parodys, kas kur bus, kaip gali atrodyti, atsakys į klausimus ir t.t.
Prisiduodu, aš visiškai įtikėjau šituo projektu ir senų gatvelių atkūrimu - kaip ir su stadionu, kalbėsiu kiek reikia ir kam reikia, aiškinsiu ir pasakosiu viską, kad tik daugiau tikinčių būtų. Tas gėdingas rajonas pasikeis, kai pasikeis abi stotys ir teritorijos aplink jas.
Dar šiek tiek info prisegu vizualizacijose ar brėžiniuose, kam įdomu. Jas pasiskolinau iš Do Architects svetainės (galite plačiau su projektu susipažinti čia: http://bit.ly/3NSyguS) ir iš projekto dokumentų. Taip, vizualizacijos tik eskizinės, pastatų išvaizda priklausys nuo projektų ateityje, bet bendrą jausmą padės suprasti, o viešos erdvės taip ir turėtų atrodyti. Smulkusis brėžinys - naujausias.
Bus gražu.

Do Architects įsidėjo stoties teritorijos koncepciją: http://www.doarchitects.lt/#/vilniau...e-development/

Čia tik eskiziniai vaizdai:

[VLR]

Paprastai planuojant transporto mazgus ir jų aplinką yra koncentruojamasi į transporto pirmumo teisės formavimą, skirtingų lygių susikirtimo taškus ir kt., o ne želdinius ir gatvių dangą. Bet gyvename komunistų į mikrorajonus suvežtų baudžiauninkų 'mieste', kur miesto veikimo principai vietiniams nėra suprantami. Keli vietiniai nuvažiavo į Olandiją ir sugebėjo nukopijuoti kosmetinę pusę? Fantastika. Jei kada pasikeis kartos ir išsirinksim normalią chebrą su gerais prioritetais, visą šitą reikalą reikės iškasinėti ir perdaryti iš naujo. Iš tikro, turbūt, geriau būtų, kad šito daikto net neįgyvendintų iki kol nebus suprasta, kas yra ES sostinės centrinis VT hubas ir kam jis reikalingas.

[TIME]

O kam Simasiaus meiluze samdyt is viso jei pastatai tokie patys kaip visam mieste stampuoja?

[Kaid]

Kalba apie stoties rajoną, o nuotraukose kažkoks hannerio eilinis ofisų kvartalas su parkeliais

[taccido]

Nu akivaizdu, kad VT keleivių patogumas Lietuvoje ir Vilniuje nėra prioritetas. Bet tą turint omeny, bendras rezultatas nėra toks jau tragiškas.
Vis dėlto labai rimtas trūkumas – peronai be stogų. Rikiuojantis eilėje į autobusą ir belipant reikės stovėti po lietumi – net dabartinė sovietinė stotis turi plačius stogus. Kauno stotis irgi pilnai apsaugo nuo lietaus.
Nu bet teoriškai tai nesunkiai pataisoma pastatant atskirą stogą.

Man neramiau dėl VT apsisukimo žiedo. Va tą Zahos nevykusį amfiteatrą-skylėtą stoginę tikrai reikės ateityje nugriauti ir padaryti normalų apsisukimo žiedą su normaliais spinduliais ir šiaip, kad VT eismas būtų efektyviai organizuojamas, o ne sutalpinamas į kažkokį nevykusį rėmelį pagal architektą.
Reikėtų kokį šveicarų eismo planuotojų biurą nusamdyti VT žiedo projektavimui.

[Skeptikas]

Bendrai idėja atkurti išardytą miesto struktūrą patiko net labai. Pirmas renderis nuteikė net labai gerai ir tada pasimatė visa kita... Toks įspūdis, kad buvo suprojektuotas kvartalas ir tada paskutinę minutę prisiminė, kad čia dar reikia įtupdyti ir autobusų stotį, tai ir prilipdė autobusų aikštelę kur galėjo. Tikėjausi kažko panašaus kaip Helsinkije Kamppi, kur buvusi asfalto jūra autobusams buvo konvertuota į miesto kvartalą, o stotis padaryta prekybos centro rūsyje, pesčiųjų tuneliais sujingta su traukinių, metro stotimis ir vietinių autobusių aikštelėmis. Na ok, naivu tikėtis, kad pas mus kažkas kas tunelius, bet autobusus tikrai buvo galima geriau įtupdyti, čia net landšaftas tam labai palankus. Siūloma stotis daugeliu atvejų net prastesnė už dabartinę. Dabar laukiant bent galima pasislėpti nuo lietaus ir sniego. Tempiant lagaminą nereikia nerimauti, kad jį reikės vežti per pliurzę ir į autobusą galima įlipti sausais batais. Čia basic'ų basic'inis keleivio poreikis. Jei pastatas neatlieka savo funkcijos, tai nebėra apie ką kalbėti.

[taccido]

Bendrai idėja atkurti išardytą miesto struktūrą patiko net labai. Pirmas renderis nuteikė net labai gerai ir tada pasimatė visa kita... Toks įspūdis, kad buvo suprojektuotas kvartalas ir tada paskutinę minutę prisiminė, kad čia dar reikia įtupdyti ir autobusų stotį, tai ir prilipdė autobusų aikštelę kur galėjo. Tikėjausi kažko panašaus kaip Helsinkije Kamppi, kur buvusi asfalto jūra autobusams buvo konvertuota į miesto kvartalą, o stotis padaryta prekybos centro rūsyje, pesčiųjų tuneliais sujingta su traukinių, metro stotimis ir vietinių autobusių aikštelėmis. Na ok, naivu tikėtis, kad pas mus kažkas kas tunelius, bet autobusus tikrai buvo galima geriau įtupdyti, čia net landšaftas tam labai palankus. Siūloma stotis daugeliu atvejų net prastesnė už dabartinę. Dabar laukiant bent galima pasislėpti nuo lietaus ir sniego. Tempiant lagaminą nereikia nerimauti, kad jį reikės vežti per pliurzę ir į autobusą galima įlipti sausais batais. Čia basic'ų basic'inis keleivio poreikis. Jei pastatas neatlieka savo funkcijos, tai nebėra apie ką kalbėti.

Rūsiuose stotys būna labai suspaustos ir tamsios, jaučiasi išmetamosios dujos. Aišku, čia aikštelių plotas irgi suspaustas iki minimumo, bet bent jau geresnė ventiliacija ir yra dienos šviesa.
Bet taip, du pagrindiniai trūkumai – stogo nebuvimas ir galimai nepatogus patekimas į VT žiedą bei geležinkelio stotį (perėjimas per gatvę, stogo nebuvimas). Išsprendus šituos du klausimus, jau būtų gana padori situacija.
Kas mane optimistiškai nuteikia – kad pačios stoties nereikės griauti, o užtektų pristatyti stogus ir panaikinti Geležinkelio gatvę. Tai nėra sunku, bet turbūt teks palaukti kokius 15 metelių, kai bus kažkoks mąstymas apie VT keleivių patogumą.

[John]

Ne tik stogelio nėra (jis absoliučiai privalo ten būti), bet ir nereguliuojamas perėjas paišo per 2+2 eismo juostas be saugių sprendimų, kas yra visiškas no go. Nekalbant apie tai, kad nereguliuojamos perėjos tokiose vietose, kur didelis ir nuolatinis žmonių srautas ir nuolatinis tarpmiestinių autobusų srautas, kurie turi laikytis tvarkaraščio, yra savaime labai blogas sprendimas. Arba Do Architects nesivargino su detalėmis darydami renderius arba jiems dar reiks nemažai padirbėti prie šito projekto. Šiaip jų projektai dažniausiai yra geri, bet matyt trūksta patirties su transporto projektais.

[taccido]

Ne tik stogelio nėra (jis absoliučiai privalo ten būti), bet ir nereguliuojamas perėjas paišo per 2+2 eismo juostas be saugių sprendimų, kas yra visiškas no go. Arba Do Architects nesivargino su detalėmis darydami renderius arba jiems dar reiks nemažai padirbėti prie paties projekto. Šiaip jų projektai dažniausiai yra geri, bet matyt trūksta patirties su transporto projektais.

Nepagavai minties. Geležinkelio gatvė 2 juostų. O tas antras keliukas tik autobusams. Tai kaip ir autobusų aikštelės dalis. Stovėjimui skirtas plotas baltas. Rodyklės ant asfalto tą irgi rodo.

[John]

Nepagavai minties. Geležinkelio gatvė 2 juostų. O tas antras keliukas tik autobusams. Tai kaip ir autobusų aikštelės dalis. Stovėjimui skirtas plotas baltas.

Mintį pagavau. Nereguliuojamos perėjos per daugiau nėi 1 eismo juostą be papildomų saugumo sprendimų (Geležinkelio gatvė) yra nope. Kaip ir pėsčiųjų perėjos pro autobusų "keliukus", kur nuolat važiuoja autobusai ir prastas matomumas dėl šalia stovinčių autobusų. Aišku čia turbūt šiaip renderio paįvairinimui papaišė ir tokios nesąmonės realybėje niekas nedarytų, bet tai visgi rodo jų požiūrį ir (ne)supratimą.

[TrippleA]

Vel matosi, kad forumieciai pradeda lieti savo nepasitenkinima ant to, ko nebus. Pirma, tai tera teritorijos uzstatymo koncepcija ir visos sitos vizualizacijos NEATSPINDI, KAS CIA IS TIKRUJU STOVES. Antra, pastatam bus atskiri konkursai t.y. galutinis variantas, kaip atrodys pastatai ir aplinka, ir ar bus stogeliai ir kur bus perejos (atnzemines ir pozemines) bus aisku tada, kai bus isrinkti arch. konkursu nugaletojai. Ir trecia, gera erdves sutvarkymo koncepcija, tikrai geras darbas is DO Architects puses (kad ir kaip kazkam vaidentusi, kad cia Simasius asmeniskai viska piese ir pinigus gavo).

[Obi-Wan Kenobi]

Kalbant apie arcitektūrą, tai kas man labiausiai patiko Žukausko poste, tai kad aiškiai pasakyta, jog iš pradžių buvo stoties konkursas, o tik gerooookai vėliau santykiai (angl. romantic relationships in Vilnius Municipality).
Na, dabar galiu ramiai miegoti. Kaip sakė vienas gerai žinomas literatūros herojus “Vakare kėdes, ryte pinigai, rytre kėdės, vakare pinigai”.

[TIME]

bet simasiaus meiluzei projektas pavyko - autobusu stotis maziausiai 50 metu stoves, ilgam isirasys save i miesto istorija, kitu atveju niekaip nebutu sugebejus tiek pasiekti

[digital]

bet simasiaus meiluzei projektas pavyko - autobusu stotis maziausiai 50 metu stoves, ilgam isirasys save i miesto istorija, kitu atveju niekaip nebutu sugebejus tiek pasiekti

Ta prasme ant tiek durna, kad nieko gyvenime nepasieks, ir čia jos bus krūčiausias (t.y. lieviausias anot tamstos) gyvenimo pasiekimas? Čia really taip manai?

[VLR]

Yra tekę kalbėti su žmonėmis iš DO rato: VT jiems yra visiška svetimybė, paklausus apie jį jie sutrinka ir pradeda mikčioti, iš serijos ‘o kas dabar negerai’, ‘bus gal pakeisti autobusai’ ir pan. Jų individualūs projektai yra geri, bent jau Lietuvoje jie yra vieni kietesnių architektų, bet prie miesto planavimo jų prileisti tikrai nereiktų - jie nežino ką daro.

Daugelis tų žmonių studijavo ar lankėsi Olandijoje, kurią laiko pavyzdžiu (ir tai yra gerai), bet ten jie pastebėjo tik kosmetinius dalykus, o ne pagrindus. Pvz, jei kokio Amsterdamo gatvėje, šalia kurios eina metro, priemiestinio traukinio ir tramvajaus linijos, vietinė savivaldybė ‘humanizuoja’ aplinką, tie kaimiečiai Vilniuje padarys (kosmetiškai) lygiai tą patį, nes ir Olandijoje tas projektas buvo daromas be papildomos VT infrastruktūros tiesimo. Tas faktas, kad to projekto visa esmė buvo perkelti žmones į 19/20a nutiestą kietą, pilnu prioritetu važiuojančio bėginio VT infrastruktūrą, kurios Vilniuje nėra, jiems nėra suprantamas ir tai yra tikras skandalas, parodantis, kas tie žmones nesupranta ką daro ir yra pavojingi miestui.