Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[manometras]

Esu buvęs Berlyno stoties rajone - labai cool vieta. Na gal ten turi įtakos, kad Bundestagas netoli. Bet visumoje, rajonas pavydėtinas. Aišku, ir stotis kiek kitokio lygio. Dėl to ir noriu ultramoderno + dengto geležinkelio + viešų žalių erdvių ant bėgių + seno pastato išlaikymo.

Galima lygint su Stokholmu. Viską įmanoma dideliais pinigais sujaukint ir suprestižint, išskyrus tai, kad stotyse ir aplink trinasi daug laikinų žmonių (turistų, atvykėlių) ir žmonių be vietos (narkomanų, alkašų, benamių).

[Viliusun]

Laikai keičiasi, gera konversija gali sukurti jaukumą, taršos problemos greitai neliks (traukiniai elektrifikuosis greičiau už automobilius), patogus su daugybe jungčių viešasis transportas irgi pliusas. Tikintis jog projektų architektūra ir kokybė su laiku visame mieste gerės galime pamatyti visai naują lygį iki kurio netrauktų dabar geriau vertinami nauji projektai tam pačiam Paupyje ar Užupyje.

Aišku geografinė padėtis ir gamtos trūkumas net ir su pačia sėkmingiausia konversija neleistų prestižu pasivyti Užupio (taip kaip Užupiui pasivyti tikrojo senojo Senamiesčio), bet vertinant atskirus projektus labai gali būti kad gyvenimas su vaizdu į geležinkelį daug kam bus mielesnis nei vaizdas į Drujos autostradą.

Galų gale prestižo monopolija neegzistuoja ir jis taip pat labai priklausys nuo to ar miestas ir toliau augs. Jam augant prestižo poreikis ir ribos plėsis ir šitas rajonas turi vieną didžiausių potencialų patenkinti paklausą kai ji atsiras, nes yra arti Senamiesčio, geras susisiekimas, daug ploto naujam užstatymui, galų gale pati miesto savivaldybė teikia šiai konversijai daug reikšmės, piaro ir pinigų.

Kad ir kaip džiaugiuosi besitvarkančiu mūsų miestu (bei kalbu iš žmogaus, turinčio NT visai netoli stoties, perspektyvos), bet matant stoties rajonus pasaulyje na sunkiai įsvaizduoju, kad mums pavyks sukurti precedentą ir turėti trendy/cool/safe/posh stotį. Netgi tie patys keleivių srautai didžiąja dalimi pas mus yra pažeidžiamesnio socialinio sluoksnio, todėl nereikia aliuzijos, kad tarp Kauno/Klaipėdos ir Vilniaus on daily basis važinės kostiumuoti vadybininkai. Jeigu atvirai tai geriausiu atveju bus panašu kaip su PC Europa, kai dieną prasiskiedžia vadybinnkai su socialiai pažeidžiamuoju sluoksniu, bet po darbo valandų galima matyti dauguma tik girtų/apsvaigusių.

Dar dabar Stepono gatvėje švirkštai bromuose mėtosi ir taip sutinku, kad kas buvo prieš 15 metų yra didelis progresas, bet su Vilniau Connect lūžio taškas nors ir bus, bet nereikia tikėtis, kad matysime prie stoties vakarais ant suolelių sėdinčias mamas su mažais vaikais ir t.t. Konversija nelygu konversijai ir Paupį lygint su stotimi nežinau čia per kuria prizmę reiktų.

[index]

Kad ir kaip džiaugiuosi besitvarkančiu mūsų miestu (bei kalbu iš žmogaus, turinčio NT visai netoli stoties, perspektyvos), bet matant stoties rajonus pasaulyje na sunkiai įsvaizduoju, kad mums pavyks sukurti precedentą ir turėti trendy/cool/safe/posh stotį. Netgi tie patys keleivių srautai didžiąja dalimi pas mus yra pažeidžiamesnio socialinio sluoksnio, todėl nereikia aliuzijos, kad tarp Kauno/Klaipėdos ir Vilniaus on daily basis važinės kostiumuoti vadybininkai. Jeigu atvirai tai geriausiu atveju bus panašu kaip su PC Europa, kai dieną prasiskiedžia vadybinnkai su socialiai pažeidžiamuoju sluoksniu, bet po darbo valandų galima matyti dauguma tik girtų/apsvaigusių.

Dar dabar Stepono gatvėje švirkštai bromuose mėtosi ir taip sutinku, kad kas buvo prieš 15 metų yra didelis progresas, bet su Vilniau Connect lūžio taškas nors ir bus, bet nereikia tikėtis, kad matysime prie stoties vakarais ant suolelių sėdinčias mamas su mažais vaikais ir t.t. Konversija nelygu konversijai ir Paupį lygint su stotimi nežinau čia per kuria prizmę reiktų.

Na, kad stoties rajonas nebus jaukus ir pilnas mamų su vaikais ant suoliukų tikėtis neverta. Ir nesu to matęs daugelyje pasaulio stoties rajonų. Kuo jis po truputi tampa, tai tokiu labiau jaunimo/hipsterių rajonu su visokiais kontrkultūrų požymiais. Kaip tik tikėčiausi, kad jis sutvarkius bus tvarkingas, bet triukšmingesnis, su visokiais barais ir klubais.

Bet asocialų rajonu jis nebebus, jau net dabar dalis prie Halės turgaus jau praranda Gavelišką apšnerkštumo vaibą.

[Lettered]

Na, kad stoties rajonas nebus jaukus ir pilnas mamų su vaikais ant suoliukų tikėtis neverta. Ir nesu to matęs daugelyje pasaulio stoties rajonų. Kuo jis po truputi tampa, tai tokiu labiau jaunimo/hipsterių rajonu su visokiais kontrkultūrų požymiais. Kaip tik tikėčiausi, kad jis sutvarkius bus tvarkingas, bet triukšmingesnis, su visokiais barais ir klubais.

Bet asocialų rajonu jis nebebus, jau net dabar dalis prie Halės turgaus jau praranda Gavelišką apšnerkštumo vaibą.

Stoties rajono įvaizdžiui ir atgaivinimui labiau padėtų ne kažkokia nauja madingos architektūros stotis, o sutvarkymas tokių gatvių kaip Bazilijonų, Sodų, Seinių ir t.t., nes dabar ten vaizdas labai liūdnokas ir tikrai neprimena vakarų Europos.

[Sklansky]

Padetu labiau stotis, nes ji kaip magnetas traukia investicijas, kitokius zmones ir uzduoda tona visam rajonui. Gatves sutvarkys paraleliai.

[index]

Stoties rajono įvaizdžiui ir atgaivinimui labiau padėtų ne kažkokia nauja madingos architektūros stotis, o sutvarkymas tokių gatvių kaip Bazilijonų, Sodų, Seinių ir t.t., nes dabar ten vaizdas labai liūdnokas ir tikrai neprimena vakarų Europos.

Tas jau po truputi vyksta ir projektų ten visai nemažai (Bazilijonų biurai, Avulio "Renesanso" apartamentai). Aišku, darbo dar nemažai ir idealus iščiustymas užtruks, bet pvz. viešbutis Gėlių-Pylimo kampe net ir infrastruktūrą pavydėtinai susitvarkė. Persimes tas ir į pačių stočių prieigas, o ten aišku baisiausia yra autobusų stotis su prieigomis.

Nauja stotis su bent dalinai dengtais bėgiais būtų gerai, nes tai būtų daug labiau į ateitį žiūrintis žingsnis, duosiantis postūmį ne tik Stoties rajonui, bet ir Naujininkams.

[Lettered]

Tas jau po truputi vyksta ir projektų ten visai nemažai (Bazilijonų biurai, Avulio "Renesanso" apartamentai). Aišku, darbo dar nemažai ir idealus iščiustymas užtruks, bet pvz. viešbutis Gėlių-Pylimo kampe net ir infrastruktūrą pavydėtinai susitvarkė. Persimes tas ir į pačių stočių prieigas, o ten aišku baisiausia yra autobusų stotis su prieigomis.

Nauja stotis su bent dalinai dengtais bėgiais būtų gerai, nes tai būtų daug labiau į ateitį žiūrintis žingsnis, duosiantis postūmį ne tik Stoties rajonui, bet ir Naujininkams.

Įdomu, kada kokia nors Hanner, Galio ar kuris kitas iš didžiųjų vystytojų surizikuos gyvenamosios paskirties projektą vykdyti naujininkuose, kol kas tik smulkūs investuotojai viena kitą mažą daugiabutį pastato. Naujininkai tada taptų kažkuom pan. kaip dabar tampa markučiai ar šnipiškės. Strategiškai vieta ten irgi labai gera, šalia senamiestis, stotys, oro uostas.

[Garbanius]

Su stoties kontingentu, manau perspausta, kaip ir su VT “tik bomžai važinėja”. Visko aišku yra, bet lyginant netgi su vakarų europos miestais, tikrai tų asocialų mažai ir pagrinde jie leidžia laiką kioskiuose prie autobusų stoties, kas nesunkiai panaikinama. Kaune pvz išvis tokio kaip stoties rajono nėra( gal tik stoties turgus). Rygoj ta betvarkė, tuo pačiu žmonių srautai, gerokai didesni

[Sklansky]

Su stoties kontingentu, manau perspausta, kaip ir su VT “tik bomžai važinėja”. Visko aišku yra, bet lyginant netgi su vakarų europos miestais, tikrai tų asocialų mažai ir pagrinde jie leidžia laiką kioskiuose prie autobusų stoties, kas nesunkiai panaikinama. Kaune pvz išvis tokio kaip stoties rajono nėra( gal tik stoties turgus). Rygoj ta betvarkė, tuo pačiu žmonių srautai, gerokai didesni

Kaune stovejus senai autobusu stociai salimais buvusi Maxima buvo bene prasciausia mieste: bomzai viduj ir aplink, sildydavosi ziema, nesvaru, kvapelis ir t.t. Atsidarius naujai stociai, Rimi stotyje vienas maloniausiu prekybos centru, senas kontingentas kazkur prapuole.

[index]

Įdomu, kada kokia nors Hanner, Galio ar kuris kitas iš didžiųjų vystytojų surizikuos gyvenamosios paskirties projektą vykdyti naujininkuose, kol kas tik smulkūs investuotojai viena kitą mažą daugiabutį pastato. Naujininkai tada taptų kažkuom pan. kaip dabar tampa markučiai ar šnipiškės. Strategiškai vieta ten irgi labai gera, šalia senamiestis, stotys, oro uostas.

Spėju, kad po to kai įsisavins įmanomas vietas statyboms Stoties rajone ir Naujininkai kažkiek bus pratestuoti smulkesnių vystytojų. Geras pavyzdys su Eika, kurie pirma pastatė "Baltą lapą" "tikrame" Naujamiestyje, o dabar jau statys Švento stepono gatvėje prieš pat autobusų stotį.

Baigsis stoties rajone išmušti dantys ir byrantys sandėliukai, teks vėl dairytis vietos kur nors netoli.

[Saliamonas]

Na, kad stoties rajonas nebus jaukus ir pilnas mamų su vaikais ant suoliukų tikėtis neverta. Ir nesu to matęs daugelyje pasaulio stoties rajonų. Kuo jis po truputi tampa, tai tokiu labiau jaunimo/hipsterių rajonu su visokiais kontrkultūrų požymiais. Kaip tik tikėčiausi, kad jis sutvarkius bus tvarkingas, bet triukšmingesnis, su visokiais barais ir klubais.

Bet asocialų rajonu jis nebebus, jau net dabar dalis prie Halės turgaus jau praranda Gavelišką apšnerkštumo vaibą.

Nežinau kaip dažnai būnate stoties rajone, bet aš bent prieš karantiną mėgdavau važinėti traukiniais, būdavau ten bent kartą per 2 savaites, ir praktiškai kiekvienąkart tose autobusų stotelėje prie Stoties aikštės arba tiesiog Stoties prieigose (Gėlių, Sodų g. ir t.t.) tekdavo būti vienokio ar kitokio "veiksmo" liudininku: grupelė narkomanų rėkia vieni ant kitų ir laksto kaip paklaikę vidury gatvės, trūkęs bomžas gulintis ant žolytės, "keleivis" be dantų prašo primesti centų ant kelionės, nes "negali grįžti namo", girtaujanti ir rėkianti kompanija aludėje/čeburėkinėje prie autobusų stoties, kažko nepasidalinę ir vienas kitam į atlapus kibę bomžai prie Iki parduotuvės durų, plaštakės siūlančios savo "paslaugas" ir t.t. ir t.t.

Po truputį tvarkosi ir bohemišku/hispterišku rajonu tampa atokiau aplink Stotį esančios gatvės (Šv. Stepono, Kauno, Aguonų, Raugyklos), bet neapgaudinėkim savę - Vilniaus stotis ir gatvės esančios arčiausiai jos (Seinų, Stoties, Gėlių, Sodų, Pylimo akligatvis prie Halės turgaus) yra baisus, susmirdęs bomžynas, darantis gėdą visam Vilniui ir Lietuvai. Pragyvenau Vilniuje beveik visą gyvenimą, bet nežinau kitos tokios vietos mieste (Čigonų tabore nesu buvęs), kur būtų tokia didelė asocialių, pavojingų asmenų koncentracija, kur būtų tokia baisi atmosfera. Savęs apgaudinėjimas apie "stereotipus" ir besikeičiančią Vilniaus Stotį problemų spręsti nepadės, reikia atsimerkti, objektyviai įvertinti realybę ir tada pradėti spręsti tos vietos problemas, nes kaip ir minėjau, tas bomžynas šiuo metu yra vartai į sostinę ir tai yra pirmas vaizdelis, kurį daugelis turistų pamato atvykę į Vilnių.

[index]

Nežinau kaip dažnai būnate stoties rajone, bet aš bent prieš karantiną mėgdavau važinėti traukiniais, būdavau ten bent kartą per 2 savaites, ir praktiškai kiekvienąkart tose autobusų stotelėje prie Stoties aikštės arba tiesiog Stoties prieigose (Gėlių, Sodų g. ir t.t.) tekdavo būti vienokio ar kitokio "veiksmo" liudininku: grupelė narkomanų rėkia vieni ant kitų ir laksto kaip paklaikę vidury gatvės, trūkęs bomžas gulintis ant žolytės, "keleivis" be dantų prašo primesti centų ant kelionės, nes "negali grįžti namo", girtaujanti ir rėkianti kompanija aludėje/čeburėkinėje prie autobusų stoties, kažko nepasidalinę ir vienas kitam į atlapus kibę bomžai prie Iki parduotuvės durų, plaštakės siūlančios savo "paslaugas" ir t.t. ir t.t.

Po truputį tvarkosi ir bohemišku/hispterišku rajonu tampa atokiau aplink Stotį esančios gatvės (Šv. Stepono, Kauno, Aguonų, Raugyklos), bet neapgaudinėkim savę - Vilniaus stotis ir gatvės esančios arčiausiai jos (Seinų, Stoties, Gėlių, Sodų, Pylimo akligatvis prie Halės turgaus) yra baisus, susmirdęs bomžynas, darantis gėdą visam Vilniui ir Lietuvai. Pragyvenau Vilniuje beveik visą gyvenimą, bet nežinau kitos tokios vietos mieste (Čigonų tabore nesu buvęs), kur būtų tokia didelė asocialių, pavojingų asmenų koncentracija, kur būtų tokia baisi atmosfera. Savęs apgaudinėjimas apie "stereotipus" ir besikeičiančią Vilniaus Stotį problemų spręsti nepadės, reikia atsimerkti, objektyviai įvertinti realybę ir tada pradėti spręsti tos vietos problemas, nes kaip ir minėjau, tas bomžynas šiuo metu yra vartai į sostinę ir tai yra pirmas vaizdelis, kurį daugelis turistų pamato atvykę į Vilnių.

Tai aš ir kalbėjau, kad kol kas didžiausi pokyčiai kol kas vyksta tolimesniuose rajono pakraščiuose, daugiausia palei Senamiestį, o autobusų stotis yra baisi piktžaizdė su nakvojančiais bomžais. Ir būtent dėl to stočių tvarkymo projektas turėtų ją išnaikinti, kas turėtų paskatinti pokyčius ir visur aplink.

[Al1]

Nežinau kaip dažnai būnate stoties rajone, bet aš bent prieš karantiną mėgdavau važinėti traukiniais, būdavau ten bent kartą per 2 savaites, ir praktiškai kiekvienąkart tose autobusų stotelėje prie Stoties aikštės arba tiesiog Stoties prieigose (Gėlių, Sodų g. ir t.t.) tekdavo būti vienokio ar kitokio "veiksmo" liudininku: grupelė narkomanų rėkia vieni ant kitų ir laksto kaip paklaikę vidury gatvės, trūkęs bomžas gulintis ant žolytės, "keleivis" be dantų prašo primesti centų ant kelionės, nes "negali grįžti namo", girtaujanti ir rėkianti kompanija aludėje/čeburėkinėje prie autobusų stoties, kažko nepasidalinę ir vienas kitam į atlapus kibę bomžai prie Iki parduotuvės durų, plaštakės siūlančios savo "paslaugas" ir t.t. ir t.t.

Po truputį tvarkosi ir bohemišku/hispterišku rajonu tampa atokiau aplink Stotį esančios gatvės (Šv. Stepono, Kauno, Aguonų, Raugyklos), bet neapgaudinėkim savę - Vilniaus stotis ir gatvės esančios arčiausiai jos (Seinų, Stoties, Gėlių, Sodų, Pylimo akligatvis prie Halės turgaus) yra baisus, susmirdęs bomžynas, darantis gėdą visam Vilniui ir Lietuvai. Pragyvenau Vilniuje beveik visą gyvenimą, bet nežinau kitos tokios vietos mieste (Čigonų tabore nesu buvęs), kur būtų tokia didelė asocialių, pavojingų asmenų koncentracija, kur būtų tokia baisi atmosfera. Savęs apgaudinėjimas apie "stereotipus" ir besikeičiančią Vilniaus Stotį problemų spręsti nepadės, reikia atsimerkti, objektyviai įvertinti realybę ir tada pradėti spręsti tos vietos problemas, nes kaip ir minėjau, tas bomžynas šiuo metu yra vartai į sostinę ir tai yra pirmas vaizdelis, kurį daugelis turistų pamato atvykę į Vilnių.

Ir tos problemos buka statyba neišsispręs. Nes traukos centras - stotis niekur nedings, o aplinkinėse gatvėse ir prie stoties jie vis tiek trinsis. NT kainos čia ne prie ko, nes didelė dalis to kontingento juk ne prie stoties gyvena. Jie kaip į darbą kasdien atvyksta.

[Al1]

Tai aš ir kalbėjau, kad kol kas didžiausi pokyčiai kol kas vyksta tolimesniuose rajono pakraščiuose, daugiausia palei Senamiestį, o autobusų stotis yra baisi piktžaizdė su nakvojančiais bomžais. Ir būtent dėl to stočių tvarkymo projektas turėtų ją išnaikinti, kas turėtų paskatinti pokyčius ir visur aplink.

Va tik nereikia čia kuri mitų. Stotis nėra jokia piktžaizdė. O bomžų problemą turi spręsti valdžia ne statybomis, o socialine-ekonomine politika. Čia tiems, kam Vilniaus AS piktžaizdė, pažiūrėkite į Paryžiaus AS Bersi Sena (Bercy Seine). Tai dabar pagrindinė stotis, kita - Galieni - yra geresnė.
Čia pirmoje nuotraukoje išvažiavimas iš AS ir šalia autobusų tualetų valymo vieta. Tiesiog ant asfalto.
Trečia ir ketvirta nuotrauka - kitu rakursu, su tualetų turiniu ant asfalto.
Priešpaskutinė - vaizdas nuo "miesto" pusės, nuo Bersi geležinkelio stoties pusės.
Paskutinė nuotrauka - kairėje įėjimai į stotį ir prieš juos esanti "aikštelė" bei "sporto" aikštelė, kur atletiški emigeriai iš Afrikos kačialinasi su garsiai paleista muzikėle...
Ir toks lengvas myžaliukų kvapas visur...

[R.D.]

Jeigu galima, įsiterpsiu į jūsų diskusiją apie Naujininkų ir Naujamiesčio problematiką aplink stotį. Kodėl Naujininkai yra Naujininkai, t.y. kas lėmė, kad jie tokie? Naujininkų istorija glaudžiai susijusi su geležinkeliu. 1858–1862 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka. Tad pramonės revoliucijos vaisius Lietuvą pasiekė XIX a. antroje pusėje. Vilniuje tuo metu buvo pastatytas geležinkelio stoties pastatas. Tad geležinkelis atskyrė Vilniaus dalį – busimuosius Naujininkus. Naujininkai pradėjo formuotis kiek iki XIX a. – kaip Vilniaus priemiestis, bet su geležinkelio atėjimu jis įgavo savo “veidą”. Naujininkai neapėmė tokio ploto kaip dabar, todėl turėjo skirtingom dalim skirtingus pavadinimus. Vakarinė dalis vadinosi Kaminais (“Kominy”), o rytinė – Naujuoju Pasauliu (“Nowy Świat”). Tai matome ir XIX–XX a. žemėlapiuose. Ir tik XX a. pirmojoje pusėje šis rajonas imtas unifikuotai vadinti Naujininkais, apimdamas aukščiau paminėtus du jo rajonus. Žvelgiant į žemėlapius, galime susidaryti vaizdą, jog dabartiniai Naujininkai susideda iš mažesnių kvartalų: Kaminai, Naujininkai (Naujasis pasaulis, Naujasvietis), Liepkalnis, Užkaminiai, Škaplerne (Škaplierė), Burbiškės, Tarpkalnis.Iš tiesų nėra aiški tikroji – istorinė – Naujininkų riba, nes Naujininkai “augo” į visas kryptis. Klausimas, ar Liepkalnis yra Naujininkų dalis, yra hipotetinis, todėl, jog niekas negali pasakyti ar nustatyti “tikrųjų” jo ribų. Seniūnijos planavimo požiūriu, Liepkalnis priklauso Rasoms, tačiau jokios objektyvios istorinės priežasties taip skirstyti nėra aukščiau paminėtus du jo rajonus. Sunku apibūdinti Naujininkų gyventojus iki geležinkelio linijos. Tikėtina, jog tai buvo užmiesčio vilų ir gyventojų, kurie neturėjo lėšų gyventi XIX a. pr. Vilniuje, apsigyvenimo vieta. Miškingas ir kalvotas kraštovaizdis viliojo naujus gyventojus. Po geležinkelio atsiradimo į Naujininkus daugiausiai kėlėsi darbininkai, nepajėgiantys kitur įsigyti būsto. XIX a. antroje pusėje vystantis Naujamiesčiui, čia kėlėsi gamyklų darbininkai.Geležinkelio plėtra skatino Naujininkuose statyti sandelius ir pramonės įmones. Konkrečiai dėl sociokultūrinės terpės: 1. Dėl tranzitinės stotelės tarp čigonų taboro ir likusios Vilniaus dalies, kaip antai jungiantis su Vilniaus stotimi, Naujininkai tapo narkotikų cirkuliacijos vieta. Šis rajonas lyg per savo valią buvo įtrauktas į “juodąjį pasaulį”. 2. Darbininkų (prasčiau išsilavinusių, linkusių į gėrimą ir kitas priklausomybes) palikuonys, gyvenę šioje kultūrinėje terpėje, sukūrė ypatingą sociokultūrinę erdvę, kuri formavo/formuoja Naujininkų įvaizdį. Tuo pačiu mažina Naujininkų būsto kainas. 3. Kritusios kainos vilioja vargingesnius Vilniaus gyventojus keltis į šį rajoną. Reikia atsižvelgti, kad čia atsikėlė ir liko gyventi įvairūs asocialūs asmenys, nepajėgiantys išsilaikyti kitose Vilniaus miesto vietovėse, o Naujininkuose susiradę panašių į save jie suformavo vietinę kultūrą. 4. Įvairiatautė (multikultūriška) erdvė sukūrė marginalaus rajono įvaizdį. Istoriškai susiklostė, jog rajone gyveno daug rusų darbininkų, buvusių TSRS kareivių/karininkų šeimos (dažniausiai rusakalbės). Todėl rajone sutinkame įvairių kalbų mokyklas, įvairių tikėjimų maldos įstaigas. Netgi šių dienų gatvių pavadinimai “išduoda” Naujininkų tikruosius (kalbine prasme) gyventojus (Lenkų g., Gudų g.), o socialinio užimtumo požiūriu turime panašų vaizdą (Darbininkų g., Šaltkalvių g., Konduktorių g., Garvežių g.). Tokie pavadinimai kilo ir todėl, jog geležinkelio aptarnaujantis personalas buvo sudarytas iš Naujininkų gyventojų, nes jiems tai arčiausias nuo darbo gyvenamasis rajonas. 5. Naujininkai asocijuojasi su kriminaliniu pasauliu iš dalies todėl, jog pačiuose Naujininkuose ilgą laiką buvo Vilniaus nepilnamečių darbų kolonija (Sniego g. 2), vėliau toje pačioje vietoje perkelti Vilniaus 2-ji pataisos namai. Po reorganizacijos jų neliko, tačiau šalimais yra Rasų g. kolonija. Naujininkų širdyje bazuojasi Vilniaus vaikų socializacijos centras (TSRS laikais įkurtas kaip Nepilnamečių auklėjimo kolonija). Išėję iš kolonijų neretai apsigyvendavo/apsigyvena tuose pačiuose Naujininkuose. 6. Ilgą laiką pačiuose Naujininkuose nebuvo savos policijos nuovados (ji buvo Sodų g. 23, t. y. Stotyje). Dabar VPK Antrojo komisariato Prevencijos poskyris yra įrengta Dariaus ir Girėno g. 11. Darbininkiško rajono statusą lėmė ir gretimų Vilniaus rajonų raida. XIX a. išaugęs Naujamiestis, XIX–XX a. buvo pramonės centras. Už dabartinės Švitrigailos gatvės (į vakarus) buvo pastatyta daug gamyklų, kaip antai lenkų “Elektrit” arba sovietmečio “Elfa”, kurių darbininkai gyveno naujai besiplečiančiame rajone, esančiame atokiau nuo Vilniaus centro. Mažesnės finansinės išlaidos būstui viliojo darbininkus keltis į Naujininkus. Rajonas darosi patrauklesnis po to, kai buvo išskaidytas čigonų taboras ir nebeliko tokio baisaus tranzito per Naujininkus. Tačiau kalbant apie dalį prie geležinkelio stoties, tai ten kitokia istorija. Pelesos g. (Pelesos gatvė anksčiau turėjo kitokius pavadinimus: Turgaus, Jaborovo, Tankistų iki 1990 m.) dar ir šiandien yra kažkoks nesusipratimas. Bent keli bendrabučiai iki šiol kelia problemas ir šitų socialinių bėdų niekam nepavyksta išspręsti. Aš tikiuosi, kad Pelesos g. 3 projektai trūktels tą vietą į kažką padoresnio, bet tikėtis, kad visos bėdos, kurias parašiau aukščiau, išgaruos nuo to, kad atsiras koks nors stogas ir infrastruktūra virš kelyno, būtų naivu, tačiau tikėtis daug ko galima.
Apie Naujininkus galima pasakyti ir daug gero, bet ir daug blogo (galiu parašyti, jeigu įdomu), bet situacija tokia palei stotį yra tokia ne tik dėl pačių Naujininkų, bet ir tos Naujamiesčio dalies, kuri tarsi pamiršta ir tik po 30 metų nepriklausomybės sulaukė dėmesio.

[Silber418]

Galima lygint su Stokholmu. Viską įmanoma dideliais pinigais sujaukint ir suprestižint, išskyrus tai, kad stotyse ir aplink trinasi daug laikinų žmonių (turistų, atvykėlių) ir žmonių be vietos (narkomanų, alkašų, benamių).

Stokholmo stoties aplinka bus pertvarkoma. Visai neseniai parašiau apie pirmojo architektūros projekto konkurso etapo rezultatus. Pats istorinis stoties pastatas renovuotas gana neseniai bei nebus keičiamas, tačiau aplinka bus pertvarkoma. Vienas būsimo projekto etapų - 17os platformų pilnas uždengimas (šiuo metu tik dalis yra po žeme) bei ploto paviršiuje užstatymas naujais pastatais.

[Alfas Vingys]

Naujininkuose yra daug sovietinių bendrabučių vienoje vietoje, o tai jau savaime yra didelė problema. Panašiai ir su Krasnucha, kurios pagrindinė bėda irgi yra bendrabučiai

[Al1]

Visų pirma Naujininkai yra dideli. Antra, geležinkelis irgi "didelis", o pertvarkyti planuojama tik mažiau nei pusę tos jo dalies. Visiems Naujininkams geležinkelis įtakos nedaro. Gal pirmiau apsibrėžkite, kuriai daliai Naujininkų ir iki kur geležinkelio stoties (keleivinės) rajono pertvarkymas turėtų įtakos. Ir įvertinkite, ką ten butų galima pačiuose Naujininkuose pastatyti. Užstatymas pakankamai tankus, be kelių laisvų vietų ir individualių namų praktiškai statyti nėra kur. Pramoninių zonų, kurias būtų galima užstatyti irgi nėra. Taksi parkas, nors dar prieš kelis metus atrodė, kad jau jam galas, kažkaip atsilaikė ir kažin ar artimiausiu metu ten kažką kitko statys. Daugiabučių niekas gi neiškeldins ir nenugriaus. Renovacija ne prie ko.

[index]

Visų pirma Naujininkai yra dideli. Antra, geležinkelis irgi "didelis", o pertvarkyti planuojama tik mažiau nei pusę tos jo dalies. Visiems Naujininkams geležinkelis įtakos nedaro. Gal pirmiau apsibrėžkite, kuriai daliai Naujininkų ir iki kur geležinkelio stoties (keleivinės) rajono pertvarkymas turėtų įtakos. Ir įvertinkite, ką ten butų galima pačiuose Naujininkuose pastatyti. Užstatymas pakankamai tankus, be kelių laisvų vietų ir individualių namų praktiškai statyti nėra kur. Pramoninių zonų, kurias būtų galima užstatyti irgi nėra. Taksi parkas, nors dar prieš kelis metus atrodė, kad jau jam galas, kažkaip atsilaikė ir kažin ar artimiausiu metu ten kažką kitko statys. Daugiabučių niekas gi neiškeldins ir nenugriaus. Renovacija ne prie ko.

Šiaip, daugiausia perspektyvos matau iškart kitoje pusėje nuo stoties. Visų pirma buvusio kalėjimo teritorijoje būtų galima sukurti maišytą biurų/prekybos/paslaugų kompleksą (dalį pastatų nugriauntant ir statant naujus, dalį paveldinių suremontuojant). Kita dalis savo struktūra primena Šnipiškes: daug griūnančių medinių trobų, daug normalių istorinių medinių ir mūrinių namų, daug visokių sandėliukų, metalinių garažų etc. Tai ten ir daryti rekonstrukciją kaip Šnipiškėse, tik pasimokant iš klaidų, normalius namus remontuoti, lūšneles - nupirkti, nugriauti ir statyti normalius pastatus, infrastruktūrą tvarkyti, daugmaž paliekant senąjį gatvių tinklą.

[manometras]

Stokholmo stoties aplinka bus pertvarkoma. Visai neseniai parašiau apie pirmojo architektūros projekto konkurso etapo rezultatus. Pats istorinis stoties pastatas renovuotas gana neseniai bei nebus keičiamas, tačiau aplinka bus pertvarkoma. Vienas būsimo projekto etapų - 17os platformų pilnas uždengimas (šiuo metu tik dalis yra po žeme) bei ploto paviršiuje užstatymas naujais pastatais.

Kiek laiko truks tos rekonstrukcijos?