Vilnius Connect - stoties rajono rekonstrukcija

[sleader]

Ne. Mano mintis buvo ta, kad jeigu kas nors ir eis tarp peronų, galima tų vaikščiojimų skaičių sumažinti iki minimumo. Tuo tarpu didįjį srautą nukreipiant į kitą lygį. Tokiu atveju bus maksimaliai saugiau pėstiesiems ir greičiau transportui.

Aišku, galima būtų šiaip prašyti daugiau variantų padaryt. Dabartinėje stadijoje tą galima nesunkiai daryt.

Tokiu atveju vis tiek priešais geležinkelio stotį reikėtų įrengti reguliuojamą perėją per Geležinkelio g., įrengti perėjas tarp peronų ir t.t. Kam tada tos investicijos į tunelius, išlipimus (eskalatorius) į kiekvieną peroną, neįgaliųjų keltuvus/liftus? Nėra logikos viską dubliuoti. Kiek žinau mes didžiulių naftos klodų neturime, kad galėtumėm taip beprasmiškai taškyti pinigus. Norėčiau priminti, kad tokių dalykų ne tik įrengimas nemažai kainuoja, bet pakankamai daug kainuoja ir jų eksploatacija. Todėl kitos šalys, kuriose draugaujama su logika ir sveiku protu, stengiasi viską daryti kuo paprasčiau ir kuo patogiau. O šiuo atveju patogiausia pėstiesiems ir dviratininkams judėti žemės lygmenyje.

Kitas dalykas, tai reikalingas didelis tokio perono plotis, kai jame įrengiami laiptai/eskalatorius ir keltuvai pakilimui iš požemio. Norėčiau dar kartą akreipti dėmesį į mano pateiktus pvz. iš "Street view", kuriuose matosi kaip viskas įrengta kompaktiškai, peronų plotis yra minimalus, kokiame galima sutalpinti reikiamą skaičių žmonių. Tai padaro VT mazgą kompaktišku ir patogiu. Jeigu įrengti didelius peronus, didelius atstumus tarp tų stotelių, tai toks transporto mazgas pasidaro mažiau patogius pagrindiniams jo naudotojams - keleiviams. Įrengiant kompaktiškesnį mazgą, jį galima sutalpinti gerokai mažesnėje teritorijoje nei dabar numatyta ir taip neperkirsti pėsčiųjų judėjimo ašies.

Dar vienas momentas, kad atvykusiems žmonėms yra patogiausia ir maloniausia apsidairyti, susiorientuoti būnant žemės lygyje atvirame lauke. Todėl tokie žmonės artimiausiame išėjime į paviršių išlips lauk iš to požemio ir tada jau žiūrės kur jiems toliau eiti, o ne varys tuo tuneliu iki jo pabaigos, kad susiorientavę eitų atgal link reikiamo taško. Ir lieka klausimas tada kam stoties pastatas, jeigu viską norima pakišti po žeme. Gal geriau tada tegu žmonės išeina per stoties pastatą, kad pats pastatas ir toliau atitiktų savo funkciją, bei galėtų būti išnaudojamas.

[Creatium]

Norėčiau dar kartą akreipti dėmesį į mano pateiktus pvz. iš "Street view", kuriuose matosi kaip viskas įrengta kompaktiškai, peronų plotis yra minimalus, kokiame galima sutalpinti reikiamą skaičių žmonių.

Na, bet žiūriu Varšuvos pavyzdį ir matau nemažą požeminių pėsčiųjų tunelių tinklą (tamsiai pilka spalva). Pažymėjau raudonais taškais keletą išėjimų (ne visus), kad būtų lengviau susiorientuoti:



Aišku, Varšuvoje ten tuneliuose tramvajus ar kas yra, buvau netyčia į vieną tunelį nuėjęs per StreetView. Tai pas mus gi panašiai bus, tik su autobusų stotimi. Bet kokiu atveju iš AS išėjęs žmogus turės pakilti į žemės lygį. Vienu atveju (dabar siūlomu) jis tą padarys prie pat Senamiesčio (nu čia imant jeigu eina į Senamiestį - ilgiausias atstumas) be jokių laiptų, kitu atveju jis turės arba eskalatorium užkilti arba laiptais užlipti greičiausiai Traukinių stotyje, tada kirsti keletą gatvių ir atsidurti prie Senamiesčio. Man pirmasis atrodo patogesnis ir saugesnis. Aišku, su sąlyga, kad bus tunelis normaliai įrengtas.

P.S. Kiti pavyzdžiai neatrodo tinkami, nes peronų pločiai nėra pritaikyti neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais ir tikrai neatlaikytų mūsų Stoties rajono srautų.

P.P.S. Šviesoforo statyt nėra būtina. Jeigu Geležinkelio g. būtų tik 2 juostų, galima daryt saugumo salelę (ir gan plačią, tarkim 2-3 metrų, apželdintą), o gatvės juostą minimalaus pločio. Bet, aišku, reikia įvertint, kad jeigu čia bus tikrasis Senamiesčio aplinkkelis (o uždarius eismą Senamiestyje taip ir bus), tai čia bus keturios eismo juostos ir tada greičiausiai reikės šviesoforo. Na, bet išlaikant minimalius pėsčiųjų srautus ko gero nebūtų didelio stabdymo (jeigu pagrindiniai srautai eis po žeme).

[sleader]

Na, bet žiūriu Varšuvos pavyzdį ir matau nemažą požeminių pėsčiųjų tunelių tinklą (tamsiai pilka spalva). Pažymėjau raudonais taškais keletą išėjimų (ne visus), kad būtų lengviau susiorientuoti:
Aišku, Varšuvoje ten tuneliuose tramvajus ar kas yra, buvau netyčia į vieną tunelį nuėjęs per StreetView. Tai pas mus gi panašiai bus, tik su autobusų stotimi. Bet kokiu atveju iš AS išėjęs žmogus turės pakilti į žemės lygį.

Jeigu ten daug tunelių, tai nereiškia, kad tai patogu, nes stotis su tais tuneliais nėra nauja, o per laiką supratimas apie urbanistiką ir gairės šiek tiek pasikeitė.
Kitas dalykas, kad visa didelė geležinkelio stotis ten yra po žeme. T.y. nuo traukinio peronų pakyli į viršų ir eini tuo požeminiu tuneliu, kol galiausiai išeini į paviršių. T.y. palaipsniui vis kyli aukštyn. Pas mus stotis yra žemės paviršiaus lygyje ir norėdamas keliauti kažkokiu tuneliu, turėsi į jį nusileisti, o po to iš jo pakilti, kas nėra nei patogu nei patrauklu.
Planuojama mūsų autobusu stotis irgi nebus įgilinta po žeme, ji bus dabartiniame žemės pavišiaus lygmenyje, kuriame yra visas kelynas, tačiau perdengta iš viršaus, nes Naujininkų pusėje žemės lygis yra aukštesnis. Taigi iš autobusu stoties patekti į tą tunelį reikės leidžiantis žemyn.

Tramvajus Varšuvoje yra žemės paviršiuje.

Vienu atveju (dabar siūlomu) jis tą padarys prie pat Senamiesčio (nu čia imant jeigu eina į Senamiestį - ilgiausias atstumas) be jokių laiptų, kitu atveju jis turės arba eskalatorium užkilti arba laiptais užlipti greičiausiai Traukinių stotyje, tada kirsti keletą gatvių ir atsidurti prie Senamiesčio. Man pirmasis atrodo patogesnis ir saugesnis. Aišku, su sąlyga, kad bus tunelis normaliai įrengtas.

P.S. Kiti pavyzdžiai neatrodo tinkami, nes peronų pločiai nėra pritaikyti neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais ir tikrai neatlaikytų mūsų Stoties rajono srautų.

Kiek ten tų einančių į Senamiestį ir būtent per Sodų g.? Nėra ten srauto. Jeigu dauguma turės vis vien kirsti gatves, tai kurių galų statyti ir išlaikyti nepigų požeminį praėjimą iš kurio reikės ir bomžus vaikyti pastoviai? Geležinkelio g. pakišti po žeme būtų logikos ir nemažai, o pėstiesiems daryti požeminį tunelį jos nėra. Taip pat įrengti gatvę tunelyje leidžia ir visa aplinkinė infrastruktūra.
Brėmeno pvz. yra pats geriausias, nes pločiai yra pakankami ir neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais. Nežinau ar nustebinsiu, bet visuose pateiktuose pavyzdžiuose, kiek teko gyvai būti, tai srautai tikrai didesni nei pas mus.
Siūlau prisiminti kokio dydžio erdvėje yra įrengta 53 autobuso stotelė, tai normalus peronas bus žymiai erdvesnis.

[Creatium]

Panagrinėkim variantus. Vienas iš čia išdiskutuotų va toks? Pakilimas iš tunelio po geležinkeliu būtų autobusų stotyje.

[R.D.]

Dėl Varšuvos. Šiaip nors miestas daugeliu požiūriu mums yra pvz., bet tos požeminės perėjos tikrai ne, nes (tiems, kas ten nevaikščiojo):
1) žmogui su negalia ten problemiška;
2) Ten yra didžiulis viešo transporto hub'as (juk važiuoja tranvajai, autobusai ir t.t.), todėl jie bandė išsręsti problema įkišdami žmones po žeme, kad nebūtų konfliktų. Mes nei tranvajaus turime, nei metro, nei tokį intensyvų autobusų tinklą.
3) vaikščioti juo realiai patogu, jeigu esi sveikas žmogus, bet savo akimis mačiau, kai pagyvenęs vyras banė tais laiptais užtempti dviratį... tikras vargas.

Aišku, be to, ten yra Varšuva ir atrodo švariai, tvarkingai, o Vilniuje bus kiaulidė (iš kitų perėjų pvz.), nes esame tokie.

[Creatium]

Dar vienas:

[SoulMulticast]

Panagrinėkim variantus. Vienas iš čia išdiskutuotų va toks? Pakilimas iš tunelio po geležinkeliu būtų autobusų stotyje.

sitas variantas atrodo visai logiskas.

Apie rekonstrukcijos bendra prasme..
siulo uzdengti nemaza plota virs begiu, ant virsaus uzdet pastata, pesicuju praejima ir pan. Ok. O traukiniai vistiek sustos po atviru dangum, zmones vistiek lips i juos po lietum ir sniegu. O salia niekam nereikalinga didziule labai labai brangiai uzdengta teritorija. Nu kodeeeel? Kur cia logika? Kas nuo to laimi, ar tiesiog beprasmiai grazus renderiukai?
Paimkit bet koki antzemines europines didesnes stoties pavyzdi - jie nesivargina statyti pastatu virs begiu, bet uzdengia pacias platformas nuo atmosferos poveikio. Nes tai yra tikslas - keleiviu komfortas ir patogumas. Siame projekte viskas yra atvirksciai. Nes tikslas yra statyti verslo centrus. Keleiviai turi eiti kazkokiu gandonisku tuneliu, o tikiu jis bus butent toks, nes kad padaryti normalu pozemini praejima reikes nusluoti visa sena stoti, nes praejimo lubos turi buti nebe 2.2 metro aukscio, verslas ir kavines is abieju pusiu ne uz vitrinu kaip Gariunu style parduotuves Konstitucijos perejoje, o turi buti atviros erdves ir t.t.

[kasparas.v]

As manau del to, kad cia nera realiai pacios stoties rekondtrukcija, o tiesiog stoties rajono/autobusu stoties pervystymas. Tikriausiai bus visai atskiras traukiniu stoties projektas kiek veliau.

[lukass]

Aistros dėl Vilniaus autobusų stoties įsisiūbuoja – gyventojai stoja piestu prieš savivaldybės planus

Kai tik savivaldybė paskelbia apie naują projektą, tuoj sulaukia prieštaravimo. Taip nutiko ir su „Vilnius Connect“, nes Naujininkų bendruomenė nesutinka, kad šiame rajone būtų statoma nauja autobusų stotis.

Autobusų stoties projektas prie Pelesos gatvės dar neišsirito iš vystyklų, o Naujininkų bendruomenės nariai jau kelia galvas. Jie pateikia net kelias priežastis, kodėl tokios paskirties statinys tiesiog pražudytų visą rajoną.

Galima neabejoti, kad po poros savaičių vyksiančiame susirinkime tuo klausimu išgirsime dar daugiau „ne“.

Tiesa, Naujininkų bendruomenė konstruktyvesnė nei kitos ir pateikė savo viziją, kur galėtų įsikurti autobusų stotis, kurios miestui būtinai reikia...

...Bendruomenė kviečia į diskusiją ir siūlo kitas išeitis ieškant kokybiškesnio sprendimo – vietą autobusų stočiai numatyti kitoje geležinkelio pusėje, ties Šv.Stepono ir Geležinkelio gatvėmis. Čia yra keli valstybinės žemės sklypai.

Kita siūloma alternatyva – autobusų ir automobilių srautą nukreipti ne Pelesos, o Geležinkelio gatve link Švitrigailos gatvės. Ši atkarpa yra per pramoninę erdvę, toli nuo gyvenamųjų namų...

[abruo]

Kita siūloma alternatyva – autobusų ir automobilių srautą nukreipti ne Pelesos, o Geležinkelio gatve link Švitrigailos gatvės. Ši atkarpa yra per pramoninę erdvę, toli nuo gyvenamųjų namų...

Šiaip gal būtų visai logiška. Bet turėtų būti atsižvelgiama į srautą - spėju, jis didžiausias yra link Savanorių žiedo. Tai gal geriau, kad autobusai važiuotų Pelesos - Dariaus ir Girėno - Tūkstantmečio g. negu Geležinkelio - Panerių gatvėmis? Nors jei srautas vis tiek suks per Panerių, tai išvažiavimas tikrai turėtų būti į Geležinkelio g.

Gal šito rajono bendruomenė pasirodys sukalbama ir emocijas paliks nuošalyje.

[ttttt]

Gal šito rajono bendruomenė pasirodys sukalbama ir emocijas paliks nuošalyje.

Visų pirmą, nemanau, kad kalba eina apie Naujininkų bendruomenę, labiau apie 10-20 žmonių iš tų dviejų renovuotų namų prie pat būsimos autobusų stoties, antrą, nemanau, kad jie gali kažkaip sutrukdyt savivaldybės planams, nes tai yra savivaldybė, o ne verslininkai, kuriuos visos panašios bendruomenės labai mėgsta šantažuot, na ir trečią, turiu pažįstamų gyvenančių šalia tos vietos, visi jie ir dauguma jų kaimynų labai džiaugiasi numatytomis permainomis (nes aplinka ten dabar yra tragiška) ir puikiai supranta, kad tos permainos pakels jų gyvenimo kokybę ir turto vertę.

[Pilaitis]

Na bet ir įdomią vietą autobusų stočiai pasiūlė - vos ne prie pat Švitrigailos gatvės. Gi pagrindinė projekto ''vinis'' ir buvo pastatyti visiškai naują autobusų stotį visai šalia geležinkelio stoties. Čia toks atstumas dabar gaunasi, kad eiti kaip ir tolokai, bet ir autobusu važiuoti vieną stotelę būtų nesąmonė. Tuo labiau, jų pasiūlyta vieta būtų per toli nuo dabartinio VT mazgo. Sutinku su jų nuogąstavimais dėl Pelesos platinimo, ji tikrai neturėtų tapti tranzitine 4 juostų gatve, bet autobusų stotis tikrai gali likti ten, kur pasiūlyta projekte.

[lukass]

Šiaip nematau prasmės platinti didžiosios dalies Pelesos g., nes numatomi 2 nusukimai į naują AS: nuo stiklo fabrikėlio Pelesos 3 ir netoli sankryžos su Sniego g.

[ttttt]

Na bet ir įdomią vietą autobusų stočiai pasiūlė - vos ne prie pat Švitrigailos gatvės. Gi pagrindinė projekto ''vinis'' ir buvo pastatyti visiškai naują autobusų stotį visai šalia geležinkelio stoties. Čia toks atstumas dabar gaunasi, kad eiti kaip ir tolokai, bet ir autobusu važiuoti vieną stotelę būtų nesąmonė. Tuo labiau, jų pasiūlyta vieta būtų per toli nuo dabartinio VT mazgo. Sutinku su jų nuogąstavimais dėl Pelesos platinimo, ji tikrai neturėtų tapti tranzitine 4 juostų gatve, bet autobusų stotis tikrai gali likti ten, kur pasiūlyta projekte.

Jų net nereikia vertint rimtai, tas pasiūlymas yra maždaug "ai va ten galit statyt, ten geriau, tik ne čia..." lygio iš suinteresuotų asmenų, kuriems svarbu, kad ir toliau būtų kur nemokamai pasistatyt mašinas po savo langais. Nesuprantu apie kokį platinimą yra diskutuojama, iš esmės praktiškai visa Pelesos gatvė nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Sniego gatvės jau dabar yra 4 juostų (2 eismui, 2 stovėjimui), 4 juostoms nereikia nieko platint, tiesiog pakeist žymėjimą, o kai kur ją galima būtų net susiaurint.

[abruo]

Panagrinėkim variantus. Vienas iš čia išdiskutuotų va toks? Pakilimas iš tunelio po geležinkeliu būtų autobusų stotyje.

Man irgi šitas variantas labiau patinka, tačiau jame turėtų būti po perėją į kiekvieno perono galą nuo šaligatvio prie Geležinkelio gatvės. Arba perėją į pirmą peroną, o į kairiau esančius būtų einama jau iš pirmojo perono galo (čia tam, kad iš kairiau esančių peronų transportui nereiktų stabčioti ties kiekvienu tolimesniu):

Pėsčųjų organizavimas irgi būtų paprastesnis - būtų galima aiškiai pažymėti, kas kiekviename perone stoja, ir taip, kad tai matytųsi jau nuo Geležinkelio gatvės. O perėja peronų viduryje tada nebūtų reikalinga - galima būtų pastatyti tvoras, nes iki perono galo paeiti būtų labai nedaug. Autobusas irgi nebūtinai viduryje perono sustos, dažnai jei jau ruošiasi išvažiuoti pavažiuoja iki stotelės galo. Šaligatvis nuo peronų vidurio į McDonald's irgi kaži ar būtų reikalingas, jį galima būtų nukreipti į perono galus. Perėjos peronų galuose būtų kur kas tvarkingiau ir iš dalies saugiau. O ir srautai geriau pasiskirstytų. Klausimas tik ką liktų daryti su tuo laisvu plotu tarp peronų ir McDonald's, gal tai galėtų būti koks nors skveras.

[Eidvis]

Šito varianto minusas, kad įėjimas į požeminę perėją persikelia į stotį, o tai reiškia patekimą į jį per eskalatorių. Jeigu pirmame variante požeminiame tunelyje nebūtų buvę laiptų ir galima būtų buvę įrengti net dviračių taką, tai šiuo atveju patekimas su dviračiu jau tampa sunkiai įmanomas, o visokių mamų su vežimėliais eismas apsunkintas.

[abruo]

Šito varianto minusas, kad įėjimas į požeminę perėją persikelia į stotį, o tai reiškia patekimą į jį per eskalatorių. Jeigu pirmame variante požeminiame tunelyje nebūtų buvę laiptų ir galima būtų buvę įrengti net dviračių taką, tai šiuo atveju patekimas su dviračiu jau tampa sunkiai įmanomas, o visokių mamų su vežimėliais eismas apsunkintas.

Tačiau stoties pirmas aukštas yra aukščiau nei gatvės lygis (dabar reikia užlipti laiptais į stoties įėjimą, o tada leistis žemyn eskalatoriumi į požeminę perėją). Jei perėja būtų pratęsta iki Geležinkelio g., ji būtų viename lygyje.

[Eidvis]

Tai kad ir iš Geležinkelio gatvės reikia į tą požeminę perėję laiptais leistis, kur patekimas į Maximą. Aš kaip supratau pradiniame plane, kur įėjimas į požeminę perėję yra kiek žemiau, jokių laiptų nebūtų buvę, o kitoje pusė, kur planuojama stotis, jau būtų buvusios įrengtos rampos, nes tai, kad požeminės perėjos yra netinkamos dviračiams ir pan., yra jų pats pagrindinis minusas ir tokioje vietoje gerai būtų, kad to minuso nebūtų.

[abruo]

Galbūt, tiesą sakant seniai buvau stotyje, pamiršau, kokie ten tiksliai aukščių skirtumai. Bet visgi manau, kad įmanoma yra pratęsti požeminę perėją iki pat Geležinkelio g. išvengiant bet kokių laiptų - atstumas nuo Geležinkelio g. iki pirmo geležinkelio perono gana nemažas, tai ir nuolydis nebus didelis. Čia aš gal galvojau apie tą variantą, kuriame Geležinkelio g. būtų tunelyje, o pėstieji eitų dabartiniu stoties mazgo lygmeniu, arba variantą, kai Geležinkelio g. būtų dabartiniame lygyje, bet pėstieji ją kirstų per reguliuojamą perėją.

Jei naujasis VT mazgas būtų lygiu žemiau nei Geležinkelio g. (tos vietos reljefas tai kaip ir leidžia, neaišku tik, kaip su inžineriniais tinklais), tai tuomet požeminė geležinkelio perėja tęstųsi iki pat jo apačios (šiauriau Geležinkelio g.).

Kažkaip čia painiai viskas išėjo, atrodo, lyg būtų kokie 5-6 skirtingai variantai.

[sleader]

Šito varianto minusas, kad įėjimas į požeminę perėją persikelia į stotį, o tai reiškia patekimą į jį per eskalatorių. Jeigu pirmame variante požeminiame tunelyje nebūtų buvę laiptų ir galima būtų buvę įrengti net dviračių taką, tai šiuo atveju patekimas su dviračiu jau tampa sunkiai įmanomas, o visokių mamų su vežimėliais eismas apsunkintas.

Šita požeminė perėja atlieka kiek kitokią funkciją, kad joje galėtų būti nutiestas dviračių takas. Ten kur didelė pėsčiųjų koncentracija ir jie juda iš vienos pusės į kitą, t.y. išlipa į peronus, į juos nusileidžia, dairosi kur jiems reikia toliau eiti, dviračių takas yra labai netinkamas dalykas. Dviračių taką galima būtų tiesti kažkokiam "magistraliniam" tunelyje, kuris būtų tik perėjimas iš vienos pusės į kitą ir visi judėtų viena tiese, bei tunelis būtų pakankamai platus. Niekada nemačiau požeminio praėjimo stotyje, kuriame būtų nutiestas ir dviračių takas. Čia sunkiai protu suvokiamas dalykas.
Kitas niuansas, kad tunelis kitoje pusėje neišlįs į paviršių be laiptų(eskalatoriaus) ir lifto, nes ten labai didelis aukščių skirtumas. Tai kur tas dviračių takas vestų? Dviratį galima nusistumti, jeigu jau reikia su dviračiu patekti į stotį. Nors šiaip visur dviračių saugyklos įrengiamos prie stoties, kad nereikėtų į pastatą vestis dviračio ir kažką jame su juo veikti.

Požeminę perėją galima pratėsti iki Geležinkelio g. ir priešais stotį padaryti laiptus/eskalatorių iš jos ir įrengti normalų liftą (kaip normaliose metro stotyse), nes tai ne kažkoks rajono užkampis, o svarbus taškas mieste. Bet kokiu atveju, rekonstruojant stotį, reikės įrenginėti liftus į peronus. Čia vienas iš mūsų stoties minusų, kad visi keliai yra pravažiuojami, todėl nėra galimybės tarp peronų judėti viename lygyje.